Administracinė byla Nr. eA-1268-662/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 47TE-298 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir paskirti skatinimo priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje; 3) priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu, vadovaujantis Statuto 34 straipsniu bei atsižvelgiant į Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 47PR-266, jam suteikta 1 papildoma mokamų atostogų diena, išmokant už šią dieną piniginę kompensaciją. Pareiškėjas sutiko su tarnybinės veikos vertinimu, tačiau nesutiko su neteisingai parinkta ir taikyta skatinimo priemone – 1 diena papildomų apmokamų atostogų, nes buvo pažeista lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) taisyklė. Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalis nustatė, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Šio straipsnio 22 dalis nustatė, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. Atsakovas, parinkdamas skatinimo priemonę, vadovavosi tuo metu galiojančia Statuto 34 straipsnio redakcija, kuri nuo 2020 m. spalio 1 d. išplėtė skatinimo priemonių sąrašą ir paskyrė skatinimo priemonę, kurios Statuto redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. spalio 1 d., nebuvo, tokiu būdu pažeidė lex retro non agit principą ir pablogino jo teisinę padėtį, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnio nuostatų.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ėjo tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų (toliau – ir VSAT) skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Nuo 2019 m. spalio 1 d. dėl reorganizacijos buvo perkeltas į Tarnybos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, kurias ėjo iki 2020 m. spalio 5 d. VSAT skyriuje 5 pareigūnai ėjo vyresniųjų specialistų pareigas, vykdė vienodas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, visiems buvo suformuotos vienodos 2019 m. einamųjų metų užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai. Pareiškėjo žiniomis, vertinant tarnybinę veiklą už 2019 m. Tarnyboje trys pareigūnai buvo įvertinti „labai gerai“ ir vienam paskirtos aukštesnės pareigos, o kitiems dviem padidintas pareiginės algos koeficientas, t. y. visiems trims skatinimo priemonės buvo susietos su pareiginės algos koeficiento pakėlimu, o kiti du pareigūnai (ir pareiškėjas) buvo įvertinti „gerai“. Teismui pripažinus, kad Tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada neteisėta ir įpareigojus iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinį vertinimą už 2019 m., jo tarnybinė veikla už 2019 m. taip pat buvo įvertinta „labai gerai“, tačiau jam buvo paskirta kitokia skatinimo priemonė nei visiems kitiems, tokio paties pobūdžio pareigas vykdžiusiems pareigūnams. Atsakovas, 2022 m. rugsėjo 1 d. paskirdamas skatinimo priemonę – 1 dieną papildomų apmokamų atostogų, savo sprendimo nemotyvavo. Parenkant skatinimo priemonę pareiškėjas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais.

4.       Pareiškėjas teigė, kad organizuojant 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punktas, kuris įpareigoja apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje vertinamąjį informuoti raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Pareiškėjas apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusį tarnybinės veiklos vertinimo posėdį informuotas nebuvo, kaip ir jo atstovas, kuris taip pat tarnybinės veiklos vertinimo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui, Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), buvo apribotos teisės ir dėl jo priklausymo profesinei sąjungai, dėl to jis patyrė diskriminaciją.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tokio paties pobūdžio darbą dirbantiems asmenimis turi būti nustatomi vienodi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, vienodai teikiami siūlymai su skatinimo priemonėmis. Statute nėra įtvirtintų konkrečių nuostatų dėl darbuotojų lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, todėl vadovaujantis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi, pareigūnams taikomos DK 26 straipsnio nuostatos. Atsakovas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lygiateisiškumo principą, nes sprendime nenurodė kokių nors kitų išskirtinių jo veiklos rezultatų bei aplinkybių, dėl ko jam buvo taikoma kita skatinimo priemonė nei kitiems Tarnybos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniesiems specialistams. Atsakovas nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir pažeidė karjeros principą. Pareiškėjas, kaip visi kiti jo padalinyje dirbę statutiniai pareigūnai, turi teisę į karjerą ar pareiginės algos koeficiento padidinimą (finansinį paskatinimą). Įsakymas paskatinti pareiškėją paskiriant 1 dieną papildomų apmokamų atostogų neatitinka nediskriminavimo, lygiateisiškumo, karjeros ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų tarnybos vyresniųjų specialistų (kurie nėra profesinės sąjungos nariai) atžvilgiu, ir yra teisinis pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus, ir toliau elgėsi piktybiškai, jis nebuvo laiku ir tinkamai pakviestas į 2022 m. rugpjūčio 1 d. antrą kartą organizuojamą vertinimo komisijos posėdį, įvertintas „labai gerai“, bet paskirta paskatinimo priemonė, kuri mažiau palanki. Todėl pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą. Pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 23 d. paprašius susipažinti su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu, jam buvo pasiūlyta tai padaryti tik 2022 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjo nuomone, tai susiję su trukdymu jam kreiptis į teismą. Pareiškėjas  teigė  patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinės būsenos pablogėjimą, kuris tęsėsi ne vieną dieną, tai buvo juntama bei apčiuopiama, t. y. įvardijamo pobūdžio skriauda nebuvo vienkartinė ar momentinė. Psichologinį spaudimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas jaučia nuo 2020 m. liepos 24 d., kai buvo atliktas tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 metus ir tai tęsiasi. Atsakovas, tiek atlikdamas veiklos vertinimą, tiek ir parinkdamas skatinimo priemonę, piktnaudžiavo savo padėtimi ir šiurkščiai pažeidė jo teises, tokie atsakovo veiksmai jam sukėlė išgyvenimus, įtampą ir stresą darbe bei spaudimą, todėl neturtinę žalą jis vertina 500 Eur.

7.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad Statuto redakcijos, galiojusios iki 2020 m. spalio 1 d., 34 straipsnio 15 dalyje jokių skatinimo priemonių nustatyta nebuvo. Statuto redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. spalio 1 d., 34 straipsnio 15 dalyje atsirado nuostata: „taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones“. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 1 d. (pirma posėdžio dalis, kurios metu buvo išklausytas ir pareiškėjas vyko 2022 m. birželio 28 d.) buvo atliekamas vykdant įsiteisėjusį po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el3-1212-331/2021, kuriuo VAAT nusprendė: įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus. Komisija pareiškėjo veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė Tarnybos vadui, vadovaudamasi Komisijos posėdžio dieną aktualia Statuto 34 straipsnio redakcija (15 d. 3 p.), skirti pareiškėjui 1 dienos papildomas mokamas atostogas kaip skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Atsakovas nurodė, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi žodžio „pakartotinis“ išaiškinimą: „ne pirmą kartą daromas“, t. y. tas pats veiksmas ne kartojamas, o daromas dar kartą. Todėl Komisijai nebuvo pagrindo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus įforminti vadovaujantis nebegaliojančia Statuto redakcija. Be to, 2020 m. birželio 26 d. Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29-1, 33-1 straipsniais įstatymas Nr. XIII-3177, kuriuo buvo pakeistas Statuto 34 straipsnis, nenumatė jokių išlygų, kad pareigūnų tarnybinė veikla už tarnybos metus iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti vertinama pagal iki jo įsigaliojimo galiojusias redakcijas.

9.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Statuto 34 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. spalio 1 d., pablogino jo padėtį. Visi galimi komisijos siūlymai pagal šio straipsnio 15 dalį dėl „labai gerai“ įvertinto pareigūno yra lygiaverčiai, nes nebūtų logiškas įstatymo leidėjo „labai gerai“ įvertintų pareigūnų skirstymas. Šio straipsnio 15 dalies pakeitimas praplėtė komisijos ir statutinės įstaigos vadovo diskreciją priimant sprendimus dėl vertinimo komisijų „labai gerai“ įvertintų pareigūnų. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamos diskriminacijos esant galimiems alternatyviems ir lygiaverčiams įstatymo nustatytiems komisijos siūlymams yra nepagrįsti. Pareiškėjas apie komisijos posėdžius buvo informuojamas tinkamai elektroniniu paštu: info@pareigunai.lt, dalyvavo posėdžio pirmojoje dalyje ir buvo išklausytas. Tarnybos darbuotojas – Komisijos sekretorius – atostogavo nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta susipažinti su Komisijos posėdžio garso įrašu pasibaigus šio darbuotojo atostogoms. Tarnyba kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu nedarė.

10.       Tarnyba teigė, kad visus veiksmus atliko teisės aktų nustatytais terminais, o pareiškėjo teiginiai apie bauginimą, psichologinį spaudimą ir pan. nepagrįsti įrodymais. Vien faktas, kad pareiškėjas pakeitė tarnybos vietą ir perėjo į tarnybą Muitinės departamente, galbūt patvirtina jo norą siekti karjeros ar po ilgų tarnybos metų vidaus reikalų įstaigose pakeisti tarnybos aplinką ir pan. Pareiškėjas, net ir po perėjimo dirbti į Muitinės departamentą, ir toliau liko Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini). Net ir nustačius darbdavio neteisėtus veiksmus, teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ėjo tarnybą VSAT skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Nuo 2019 m. spalio 1 d. dėl reorganizacijos pareiškėjas buvo perkeltas į Tarnybos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, kurias ėjo iki 2020 m. spalio 5 d. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. liepos 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareigūno 1-sios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. B. tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino ,,gerai“. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, kuri pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino ,,gerai“ ir pateikė siūlymą palikti tiesioginio vadovo vertinimą. Šią išvadą rezoliucija patvirtino Tarnybos vadovas. Pareiškėjas nesutiko su vertinimo išvada ir kreipėsi į VAAT su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tarnybos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3; 2) panaikinti Tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613; 3) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus. VAAT 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino – panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikino Tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą; įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus. LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2021 m. vasario 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Teismas nurodė, kad Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el3-1212-331/2021, 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje pareiškėjo veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė Tarnybos vadui, vadovaudamasi komisijos posėdžio dieną aktualia Statuto 34 straipsnio redakcija, šio straipsnio 15 dalies 3 punktu, skirti pareiškėjui 1 dienos papildomas mokamas atostogas kaip skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tarnybos vadas, vadovaudamasis Statuto 34 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 47PR-266, 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 47TE-298 „Dėl papildomos mokamų atostogų suteikimo“ suteikė 1 darbo dienos papildomas mokamas atostogas A. B., 2020 m. spalio 5 d. atleistam iš Tarnybos Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigų ir nurodė Tarnybos Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdybos Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti A. B. piniginę kompensaciją už 1 nepanaudotą papildomų mokamų atostogų dieną.

14.       Teismas pažymėjo, kad Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el3-1212-331/2021, atliko pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus. Kadangi vertinimas vyko 2022 m., tiek Komisija tiek Tarnyba vadovavosi Statuto redakcija, įsigaliojusia nuo 2020 m. spalio 1 d.

15.       Teismas nurodė, kad Statuto redakcijos, galiojusios iki 2020 m. spalio 1 d., 34 straipsnio 15 dalyje skatinimo priemonės nebuvo nustatytos. Statuto 34 straipsnio 15 dalies nuostata „taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones“ atsirado Statuto redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. spalio 1 d.

16.       Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas už 2019 m. ir jo tarnybinės veiklos vertinimas vyko 2020 m. vasario 25 d., todėl turėtų būti taikoma tą dieną galiojusi Statuto redakcija. 

17.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei LVAT jurisprudenciją lex retro non agit principo taikymo aspektais ir pažymėjo, kad retrospektyvus teisės akto galiojimas yra galimas tik tais atvejais, jeigu teisės aktų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl tokio (retrospektyvaus) galiojimo. Statute nustatyta, kad jis įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2020 m. birželio 26 d. Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29-1, 33-1 straipsniais įstatymas Nr. XIII-3177, kuriuo buvo pakeistas Statuto 34 straipsnis, nenustatė išlygų, kad pareigūnų tarnybinė veikla už tarnybos metus iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti vertinama pagal iki jo įsigaliojimo galiojusiais redakcijas. Šio įstatymo 31 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nenustato išlygų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo atlikimui.

18.       Teismas, atsižvelgęs į minėtoje teismų praktikoje pateikiamą principo lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) aiškinimą ir taikymą, konstatavo, jog teisiniams santykiams, susijusiems su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo atlikimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma ir sprendė, kad Tarnyba, 2022 m. atlikdama pareiškėjo pakartotinį vertinimą už 2019 m., pagrįstai vadovavosi aktualia Statuto 34 straipsnio redakcija, šio straipsnio 15 dalies 3 punktu, skirti pareiškėjui 1 dienos papildomas mokamas atostogas kaip skatinimo priemonę nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

19.       Teismas konstatavo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas apie organizuojamus komisijos posėdžius buvo informuojamas tinkamai elektroniniu paštu info@pareigunai.lt, posėdžio pirmojoje dalyje dalyvavo ir buvo išklausytas. 

20.       Teismas vertino, kad byloje pateikti pareiškėjo el. susirašinėjimo duomenys leidžia teigti, jog Tarnyba kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu nedarė. Tarnyba dėl susipažinimo su posėdžio garso įrašu pateikė pareiškėjui atsakymą; nurodė, kad Tarnybos darbuotojas – Komisijos sekretorius atostogauja nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl pareiškėjui pasiūlė susipažinti su Komisijos posėdžio garso įrašu pasibaigus šio darbuotojo atostogoms.

21.       Teismas pažymėjo, kad Tarnybos vadui Statuto nuostatos suteikia diskrecijos teisę parinkti vertinamam pareigūnui skatinamąją priemonę, o kaip nustatyta byloje, pareiškėjo pakartotinis vertinimas buvo atliekamas 2022 m. ir pagal galiojančio Statuto nuostatas viena iš skatinamųjų priemonių buvo suteikti pareigūnui 1 darbo dienos papildomas mokamas atostogas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kitų pareigūnų vertinimo rezultatai, skirti galiojant ankstesnei Statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcijai, yra diskriminuojantys pareiškėją.

22.       Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų, taikė pakartotinio vertinimo metu galiojusio Statuto redakciją ir suteikė vieną iš Statute nustatytų tarnybinio vertinimo ,,labai gerai“ skatinimo priemonių – 1 darbo dienos papildomas mokamas atostogas.

23.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuoti nei Tarnybos neteisėti veiksmai, nei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl Tarnybos veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkino ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

24.       Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

25.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams spręsti aktualias teisės aktų normas, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą.

26.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos vadui Statutas suteikia diskrecijos teisę parinkti vertinamam pareigūnui skatinamąją priemonę, ir, nėra pagrindo teigti, kad kitų pareigūnų vertinimo rezultatai, skirti galiojant ankstesnei Statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcijai, yra diskriminuojantys pareiškėją. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką, pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjui paskirta 1 diena papildomų apmokamų atostogų neatitinka nediskriminavimo, lygiateisiškumo, karjeros ir kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų tarnybos vyresniųjų specialistų (kurie nėra profesinės sąjungos nariai) atžvilgiu, ir yra teisinis pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu. Pareigūną į pareigas priimantiems asmenims suteikta diskrecija nėra absoliuti. Pareiškėjas remiasi LVAT išaiškinimais 2015 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015.

27.       Pareiškėjo vertinimu, teismas nepasisakė dėl esminių skunde išdėstytų argumentų, t. y. dėl darbdavio pareigos įgyvendinti lygias galimybes darbe pažeidimo, nevertino ir nepasisakė dėl galiojančio teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos. Teismo sprendimas nemotyvuotas, nepasisakyta dėl pareiškėjo į bylą pateiktų aplinkybių, kad kiti trys pareigūnai, ėję tapačias pareigas, vertinant tarnybinę veiklą už 2019 m. buvo įvertinti „labai gerai“ ir vienam paskirtos aukštesnės pareigos, o kitiems dviem padidintas pareiginės algos koeficientas, t. y. skatinimo priemonės buvo susietos su pareiginės algos koeficiento pakėlimu. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl tik pareiškėjui buvo paskirta kitokia skatinimo priemonė – 1 diena papildomų atostogų, nei nusistovėjusi praktika institucijoje. Pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo tirtos.

28.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo atveju buvo pažeistas lex retro non agit principas, atsakovas nesilaikė ABTĮ 94 straipsnio nuostatų ir faktiškai pablogino pareiškėjo teisinę padėtį.

29.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos atmetė nepagrįstai. Pareiškėjas skunde detaliai nurodė, kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau teismas dalies pateiktų faktų net nevertino, todėl primos instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimo taisykles. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl netinkamo tarnybinės veiklos vertinimo organizavimo yra patvirtinti teismų sprendimais. VAAT 2021 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1212-331/2021 ir LVAT 2022 m. gegužės 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 nustatė faktus, kad Vertinimo komisija pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. prašymą dėl tarnybinės veiklos išnagrinėjo paviršutiniškai bei formaliai, netyrė vertinimui reikšmingų aplinkybių, pvz., melagingai pateiktos informacijos apie pareiškėją (dėl neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo), kilusių nesutarimų dėl faktinių aplinkybių (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dėl darbo grafikų, dėl iniciatyvos darbe ir pan.). Vertinimo komisija nenustatinėjo šių prieštaravimų, nerinko papildomų duomenų, tiesiog patvirtino tiesioginio vadovo išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovui atsisakius priimti pareiškėjo pateiktą prašymą į tarnybinių ginčų komisiją dėl individualaus tarnybinio ginčo, buvo pažeistas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir pripažino, jog atsakovas, laikydamasis gero administravimo principo, turėjo pareigą spręsti kilusį ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Teismas pripažino, kad toks nevienodas Vertinimo komisijos narių bendravimas su pareiškėju ir tiesioginiu jo vadovu būdas kelia pagrįstų abejonių komisijos narių objektyvumu ir tinkamu pareigų atlikimu, vertinant pareiškėjo veiklą. Pokalbis su pareiškėju vyko ginčo forma, kai tuo metu tiesioginiam pareiškėjo vadovui S. T. (S. T.) komisijos nariai uždavinėjo atsakymus menančius klausimus. Tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui sukėlė išgyvenimus, jis nuolat jautė įtampą ir stresą darbe bei spaudimą. LVAT 2020 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-119-492/2020 konstatavo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, jie pripažinti pagrįstais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo, nes tokius išgyvenimus patirtų kiekvienas asmuo, atsidūręs panašioje padėtyje. Nėra duomenų, kad pareiškėjas dvasiškai neišgyveno, realiai nepajautė emocinės būsenos pablogėjimo, kuri tikrai tęsėsi ne vieną dieną, ir visa tai buvo juntama bei apčiuopiama, t. y. įvardijamo pobūdžio skriauda nebuvo vienkartinė ar momentinė. Pareiškėjas psichologinį spaudimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo jaučia nuo 2020 m. liepos 24 d. (kai buvo atliktas tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 metus) iki šios dienos.

30.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis apie Komisijos posėdžius buvo informuojamas tinkamai elektroniniu paštu info@pareigunai.lt, posėdžio pirmojoje dalyje dalyvavo ir buvo išklausytas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų pakviestas tinkamai ir laiku į tarnybinės veiklos posėdį, vykusį 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos atstovas M. G. 2022 m. liepos 13 d. 16:01 val. (darbo pabaigoje) atsiuntė el. laišką į info@pareigunai.lt ir nurodė, kad rytoj, t. y. liepos 14 d. 13:00 val. vyks tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 m. birželio 28 d. posėdžio pratęsimas. Elektroninis paštas info@pareigunai.lt yra Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, kurio narė yra Viešojo saugumo darbuotojų profesinė sąjunga, bendras elektroninis paštas, tačiau šis paštas nėra asmeninis pareiškėjo paštas ir į jį gaunamų laiškų pareiškėjas neadministruoja. Iš elektroninio laiško turinio akivaizdu, kad laiškas skirtas ne vertinamajam (tai yra pareiškėjui), bet profesinės sąjungos atstovui, komisijos nariui. M. G. 2022 m. liepos 18 d. atsiuntė elektroninį laišką į info@pareigunai.lt ir informavo, kad 2022 m. liepos 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis neįvyko, nes nedalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, todėl posėdį nuspręsta nukelti į 2022 m. rugpjūčio 1 d., o apie posėdžio laiką informuos papildomai. Daugiau nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų informuotas apie įvyksiantį rugpjūčio 1 d. posėdžio laiką. Aprašo 22 punktas numato, kad apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje pareigūnas informuojamas raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Todėl teismo išvados prieštarauja įrodymams ir teisės aktams.

31.       Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl kliūčių susipažinti su Komisijos posėdžio garso įrašu bei trukdymu kreiptis į teismą. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovas net ir teismui nepateikė garso įrašų. Tarnybos vyresnysis specialistas M. G. 2022 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. savo kasmetinių atostogų metu skyriaus vedėjo prašymu atvyko į darbą padaryti Komisijos garso įrašo kopijas, bet dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko, nes garso failai pažeisti ir neatkuriami. Pareiškėjo manymu, toks pasiteisinimas vertintinas kritiškai, atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi ir nesąžiningais būdais toliau trukdo pareiškėjui apginti savo teises. Atsakovas tokiu būdu pažeidė Aprašo 32 punktą, kuris įpareigoja pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigą fiksuoti skaitmeniniu garso įrašu, o jeigu vertinimo komisijos posėdis organizuojamas naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais – fiksuoti skaitmeniniu garso ir vaizdo įrašu, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje.

32.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33.       Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, jame remiamasi aktualia teismų praktika, visos ginčo aplinkybės ir sprendimo motyvai aptarti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.       Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui, jo tarnybinę veiklą už 2019 m. įvertinus ,,labai gerai“, jam suteikta 1 darbo diena papildomų mokamų atostogų ir išmokėta piniginė kompensacija už tą dieną, įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą ir paskirti skatinimo priemonę, nustatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų, taikė pakartotinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu galiojusio Statuto redakciją ir suteikė vieną iš Statute nustatytų tarnybinio vertinimo ,,labai gerai“ skatinimo priemonių – 1 darbo dienos papildomas mokamas atostogas.  Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog kitų pareigūnų vertinimo rezultatai, skirti galiojant ankstesnei Statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcijai, yra diskriminuojantys pareiškėją.

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino esminių skundo argumentų, neatsakė į juos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38.       ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).

39.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

40.       Pareiškėjas kaip vieną iš esminių Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų skunde nurodė lygiateisiškumo principo pažeidimą, kuomet jam, atliekant pakartotinį jo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 m. jau 2022 metais, buvo taikytos nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Statuto nuostatos, ir jo tarnybinę veiklą įvertinus ,,labai gerai“ buvo pritaikyta nauja skatinimo priemonė, kuri nelygiavertė analogiškas pareigas ėjusiems ir tokį patį įvertinimą ,,labai gerai“ anksčiau gavusiems kitiems pareigūnams (vienam paskirtos aukštesnės pareigos, o kitiems dviem padidintas pareiginės algos koeficientas), tokiu būdu pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Šie pareiškėjo teiginiai neatsiejamai susiję ir su argumentais dėl lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų pažeidimo.

41.       Statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d., nustatė, kad: ,,Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga“.

42.       Statuto 34 straipsnio 15 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. spalio 1 d., nustato, kad: ,,Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas; 3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu; 4) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka“.

43.       Taigi, nuo 2020 m. spalio 1 d. įstatyme atsirado nauja galimybė dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo vertinimo komisijoje jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai – taikyti pareigūnui šio Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones (suteikiant papildomas mokamas atostogas šio Statuto 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų) arba vardine dovana) arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu.

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-941/2010, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015 ir kt.). Kitaip tariant, tapačias pareigas užimantys tarnautojai, esant vienodiems tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams, turi būti skatinami taikant lygiavertes skatinimo priemones, o teismas, nagrinėdamas bylą kilus ginčui dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, turėtų įvertinti skundžiamą sprendimą lyginant jį su analogiškais sprendimais, priimtais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu.

45.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui ir buvo pritaikyta būtent naujai įstatyme įtvirtinta skatinimo priemonė (konkrečiu atveju – 1 diena mokamų atostogų), kuri savo turiniu iš esmės skiriasi nuo kitiems, ėjusias analogiškas pareigas ir vertintiems kartu su pareiškėju, pareigūnams taikytų priemonių (perkėlimo į aukštesnes pareigas, padidinto pareiginės algos koeficiento), nors minėtos priemonės, taikytos kitiems pareigūnams, galiojusios anksčiau, liko ir naujos redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo kontekste lygiateisiškumo principo pažeidimo aspektu šių materialiosios teisės normų neaiškino, su tuo susijusių bylos aplinkybių išsamiai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

46.       Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo ir 2-jo būrių pareigūnų, kurie iki 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos, kaip ir pareiškėjas, vykdė VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio Reagavimo pajėgų skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių duomenų, būtinų tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, iš atsakovo neišsireikalavo.

47.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, dėl to negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.  

48.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir visapusiškai nenustačius ir neatskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių bei neįvertinus ginčo šalių argumentų.

49.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

50.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje buvo keliamas ir reikalavimas atlyginti 500 Eur neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties kodekso 6.273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą siejo su Tarnybos priimtu Įsakymu bei veiksmais. Taigi, šioje byloje atsakovu taip pat pripažintina ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos. 

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė