Baudžiamoji byla Nr. 1N-223-452/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.13.1.2
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas V. B. skundas dėl Dariaus Raulušaičio, laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,
n u s t a t ė :
V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir jų pirmtakais, neteisėtu psichotropinių medžiagų užvaldymu, šių medžiagų ir jų pirmtakų kontrabanda bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nuteistas šešiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu iš dalies patenkino V. B. gynėjo apeliacinį skundą ir pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį, panaikino kai kurias V. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas ir sumažino bausmę iki keturiolikos metų laisvės atėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. B. gynėjo kasacinį skundą ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nuosprendį.
2015 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas nuteistojo V. B. prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujai aplinkybei.
Nuteistojo V. B. prašymas su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas Dariui Raulušaičiui, laikinai einančiam Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 2 dalį.
Laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Darius Raulušaitis 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal V. B. skundą, motyvuodamas tuo, kad V. B. nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių gali būti atnaujinamas procesas.
Nuteistasis V. B. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Dariaus Raulušaičio, laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, prašydamas panaikinti jį kaip nepagrįstą ir įpareigoti laikinai generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tyrimo medžiagą bei išvadą perduoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kad būtų inicijuotas įsiteisėjusio nuosprendžio panaikinimas ir baudžiamosios bylos atnaujinimas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo V. B. skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad laikinai generalinio prokuroro pareigas einančio Dariaus Raulušaičio nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas, tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirdami bausmę V. B., atsižvelgė ir įvertino pastarajam diagnozuotus susirgimus bei paskyrė proporcingą, baudžiamojo įstatymo nuostatas atitinkančią bausmę, kurios teisėtumą patikrino ir kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir atmetęs nuteistojo V. B. gynėjo skundą. Nutartimi pritariama 2015 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimo argumentams, kad nuteistojo V. B. apeliavimas į ekspertų tariamai netinkamai surašytą ekspertizės aktą ir dėl to teismams nežinomą atleidimo nuo bausmės dėl ligos aplinkybę negali būti vertinamas kaip tinkama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 d. taikymo sąlyga. Teismas taip pat nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau tai neužkerta kelio galimybei atleisti pareiškėją nuo bausmės dėl ligos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei išaiškino galimybę nagrinėti šį klausimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 ir 362 straipsnius.
Nuteistasis V. B. 2015 m. rugsėjo 22 d. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde nuteistasis nurodo, kad po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo paaiškėjo nauja aplinkybė, t. y. kad nuteistasis V. B. serga sunkia nepagydoma ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą“ įtraukta liga, dėl kurios jam būtų sunku atlikti paskirtą bausmę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, rėmėsi 2012 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirto medicininio dokumentų ekspertinio tyrimo išvadomis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertai nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. birželio 11 d. atliko medicininį dokumentų ekspertinį tyrimą ir 2012 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. EKG 24/12(02) padarė išvadą, kad nuteistasis V. B. serga išemine širdies liga, prieširdžių ir skilvelių virpėjimais, hipertenzine bei išemine kardiopatija. Ekspertai nustatė, kad šie susirgimai priskiriami sunkių nepagydomų ligų kategorijai, tačiau nuteistojo V. B. būklė neatitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, kriterijų. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.
Skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad teismai padarė neteisingas išvadas dėl to, kad nežinojo apie 2012 m. lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Prevencinės kardiologijos poskyryje atlikto medicininio tyrimo išvadas, kuriose nuteistajam nustatyta širdies nepakankamumo III funkcinė klasė. Nuteistojo teigimu, šis susirgimas atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąraše“ nurodytą susirgimą.
Nuteistasis sutinka, kad medicininiuose dokumentuose, kurie buvo tirti Kauno apygardos teismo nutartimi paskirto ekspertinio tyrimo metu, greičiausiai nebuvo duomenų apie tai, kad nuteistasis serga III funkcinės klasės širdies nepakankamumu, taigi teismams nebuvo žinoma apie 2012 m. lapkričio 15 d. nustatyti susirgimo faktą, dėl ko teismų išvados padarytos remiantis aktualumą praradusia informacija.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog ekspertizės akto išvadų prieštaringumo ar naujos ekspertizės skyrimo klausimai nebuvo keliami apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose nereiškia, kad nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistojo teigimu, nei vienas iš proceso dalyvių neturėjo pakankamai specialių žinių, kurios būtų leidusios pastebėti aplinkybę, paaiškėjusią 2012 m. lapkričio 15 d. ir kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nuteistojo liga yra įtrauktina į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą“.
Nuteistasis skunde prašo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės ir paskirti dar vieną teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti ar iki Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis sirgo sunkia nepagydoma liga, įtrauktina į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą“ ir gautų išvadų pagrindu spręsti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nei prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei skunduose dėl laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Dariaus Raulušaičio ir Vilniaus apygardos teismo priimtų sprendimų V. B. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ar pareigūnams, nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Duomenų apie tokį nuosprendį nėra ir baudžiamosios bylos, kurioje V. B. nuteistas, medžiagoje. Todėl bylos atnaujinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais negalimas.
Nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal šią teisės normą galimas, kai nustatomos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.
Aplinkybė, kurios pagrindu siekiama atnaujinti baudžiamąją bylą, yra niekaip nesusijusi su nuteistojo V. B. kalte. Taigi jos pagrindu negalima daryti priešingos išvados dėl asmens kaltės, lyginant su ta, kuri yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Nuteistojo nurodomos aplinkybės pagrindu negalima daryti apskritai jokios išvados apie V. B. kaltę. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies taikymui nėra teisinio pagrindo.
Nuteistajam nėra užkirstas kelias kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, esant visoms baudžiamojo įstatymo numatytoms sąlygoms. Nuteistojo nurodoma aplinkybė gali būti aktuali sprendžiant šį klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje tinkamai ir išsamiai išaiškino tvarką, pagal kurią nuteistasis gali realizuoti šią teisę.
Nagrinėjant V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama ar nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Tokių pagrindų nenustačius, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo V. B. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos atnaujinimu bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjas Aloyzas Kruopys