Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1218-914/2017

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00729-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.1.1.; 21.3.3.; 21.9.10.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2017 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Gabrielei Šurkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., atstovams advokatams Egidijui Morkūnui, Odetai Ragauskienei,

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK atstovams S. K., A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. S.,
a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė:

L. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji, būdama mokytoja, 2017-03-13 nuo 11.55 val. iki 13.45 val. pamokos metu nepilnamečių (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinių akivaizdoje (duomenys neskelbtini) klasės mokinius vadino „idiotais“. Taip pat pamokos metu (duomenys neskelbtini) klasės mokinius vadino „beraščiais“, „degraduojančiais“, „debilėjančiais“. Dėl tokio L. S. elgesio mokiniai patyrė stresą, išsigando. Tokiais veiksmais L. S. demonstravo netinkamą elgesį mokinių atžvilgiu ir, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-14 raštu Nr. SV-350(12.1) „Dėl mokytojos elgesio mokinių atžvilgiu“, pažeidė vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, garantuojančias vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kai draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, bei 43 straipsnyje, garantuojančias vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

L. S. dėl nusižengimo padarymo kalta neprisipažino, parodė, kad nesupranta, kodėl yra kaltinama pasakiusi tokius žodžius, jų nevartoja. Iš protokolo jai neaišku, kurie vaikai patyrė stresą, kurie buvo išvadinti nurodytais žodžiais, kokį įstatymą ji pažeidė. 2017 metais dirbo su 6, 7, 9, 10 klasėmis. (duomenys neskelbtini) klasė yra devintokai, (duomenys neskelbtini) -  dešimtokai. (duomenys neskelbtini) klasėje 2017 metų pavasarį pamokų turėjo, dabar neturi. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Žino, kad yra surašyti mokinių paaiškinimai. Ji vertina juos kritiškai, juose yra daug netiesos. Ji neįsivaizduoja, kodėl jie taip rašė. Ji negali pasakyti, ar tai išgalvota, ar diktuota, ar liepta. Nėra (duomenys neskelbtini) klasės mokinių išvadinusi idiotais (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams. Nėra niekaip jų išvadinusi. „Beraščiai“ - galbūt galėjo pasakyti, bet spaudoje pilna šitokių epitetų. Pavadindama beraščiais, turėjo omenyje, kad jie daro labai daug klaidų. Tai nebuvo skirta konkrečiam mokiniui. Buvo apskritai kalbama. Tema, iš kurios mokiniai atsiskaitė, buvo nosinės balsės šaknyje (žąsis, ąsa, ąžuolas). Tie žodžiai yra mokomi pradinėse ir 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasėse. Už mažą pratimėlį iš 18 mokinių devyniems mokiniams teko parašyti nepatenkinamus pažymius. Ji galbūt ir pasakė, kad jie yra beraščiai, atsižvelgdama į kontrolinį darbą. (duomenys neskelbtini) klasės mokinių kitų mokinių akivaizdoje nevertino. Darbai yra aptariami klasėje su ta pačia klase. Ji paklausia mokinių, ar jie leidžia pacituoti rašinio ištrauką, jei neleidžia, tada ji neskaito. Neprisimena, kad būtų pavadinusi mokinius „degraduojančiais“. Kitų baisių žodžių ji niekada nesako. „Debilėjančiais“ - tokių žodžių ji nevartoja. Ji galėjo pasakyti „tuščia vieta“, nes į jos žodžius, pastangas nebuvo visiškai jokios reakcijos. Tie žodžiai galėjo būti adresuoti ne vaikams. Buvo labai  nusivylusi, kadangi buvo atiduota daug jėgų šiai temai, daug darbo paaukota ir negalėjo įvertinti darbų net ketvertu. Galėjo sakyti frazę „dedu skersą“ perbraukdama ranka ore, kadangi kitoje rankoje laikė šūsnį mokinių darbų. Paprastai mokytojos taip perbraukia netaisomus rašytinius darbus raudonu tušinuku. Norėjo parodyti, kad perbraukia darbus, t. y. jų netaisys. Buvo nusivylusi, nusiminusi, susijaudinusi dėl vaikų, kad jie kuo geriau išlaikytų patikrą, kad geriau pasiruoštų. Tai vienai taisyklei buvo atiduota daug jėgų nuo pradinių klasių. Mokė (duomenys neskelbtini) klasę nuo 5 klasės – 5 metus. Su vaikais visada gerai sutarė, rasdavo bendrą kalbą. Mokiniai menkai motyvuoti, bet kažkaip randa kompromisą. Ji dirba daugiau kaip 30 metų ir niekada nėra buvę, kad mokiniai kreiptųsi dėl jos elgesio. Mokiniai paprasčiausiai nepriėmė kritikos. Ne visi (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai pasirašė. Kai ji sužinojo apie neva įvykusį konfliktą, žodžiu prašė sukviesti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klasių vaikų ir tėvų susirinkimą. Paskui raštu prašė tai padaryti. To nebuvo padaryta. Nežino, kodėl. Po neva įvykusio konflikto tris savaites buvo stebimos jos pamokos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klasėse. Ateidavo direktorė, abi pavaduotojos ir pasikeisdamos sėdėdavo kiekvienoje pamokoje. Tai kėlė nervinę įtampą. Nei vaikams, nei mokytojui nėra malonu šitiek laiko būti stebimam. Buvo ruošiamasi atleisti ją iš darbo. Profsąjungos pirmininkė I. T. pasakė jai, kad yra prašoma profsąjungos sutikimo dėl jos atleidimo. Ji kreipėsi į medikus, nes pablogėjo sveikata - nebenorėjo valgyti, bijojo susitikti žmones. Jai buvo depresija. Buvo nedarbinga 4 mėnesius – nuo 2017-04-18 iki 2017-08-09.

Liudytoja J. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktore. L. S. dirba lietuvių kalbos mokytoja. Ji (J. J.) 2017-03-17 gavo (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvų jai adresuotą raštą, kuriame buvo parašyta, kad mokytoja kelia psichologinę įtampą, vartoja netinkamus žodžius, prašoma imtis priemonių. Tą pačią dieną dalis vaikų atėjo su įrašu, kuriame buvo tai, ko mokytoja pamokų metu neturėtų sakyti. Įraše girdėjosi „dėjau skersą ant visko“. Įrašą padarė vaikai telefonu pamokos metu. Ji pasakė vaikams neviešinti šio įrašo. Ji pasakė, kad pasitars su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, Šiaulių rajono švietimo ir sporto skyriaus specialistais, kaip reikia elgtis. Ji atidavė įrašą policijai. Sudarė darbo grupę iš psichologės ir administracijos išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į prokuratūrą ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus  specialistus. Administracija vykdė stebėseną mokytojos pamokose. Prašė mokytojos L. S., kad parašytų paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos. Ji ir pavaduotojos pakvietė mokytoją pokalbiui. Pirmadienį (duomenys neskelbtini) klasės vadovė R. S. pateikė raštą, analogišką tėvų raštui, kuriame buvo išvardinti žodžiai, kuriais mokytoja vadino vaikus. (duomenys neskelbtini) klasės vadovė pateikė raštą, kuriame nurodė, kad L. S. (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams sakė, jog (duomenys neskelbtini)  klasės vaikai yra tokie ir anokie. Mokytoja kelis kartus prašė kviesti tėvų susirinkimą. Pas juos nuo kovo 21 d. buvo atvirų durų savaitė, kurios metu buvo galima pasikalbėti su tėvais. Po kiek laiko vaikai parašė paaiškinimus, kaip jie jautėsi kovo 13 dieną, kas ten vyko. Vaikai išgirdo, kad miestelyje kalbama, jog jie meluoja, ir patys atėjo pas pavaduotoją M. V. (dabar P.) parašyti raštų. M. P. yra vaiko gerovės komisijos pirmininkė. Anot vaikų, mokytoja sakė žodžius „debilai“, „dalbajobai“, „beraščiai“ ir kitus, kurie nėra tokie žiaurūs, bet išsakytu tonu nėra gražūs. Ji nežino, kodėl paaiškinimų rašyti atėjo 12 ar 13 vaikų. Kurie vaikai norėjo, tie atėjo. Psichologinės įtampos iš jų pusės vaikai nejautė, nevertė jų rašyti paaiškinimus. Psichologė dirbo bendrai su visa klase ir buvo nustatyta, kad vaikai patiria psichologinę įtampą. Ji nežino, kurie vaikai patiria psichologinę įtampą, nes pokalbiai vyko anonimiškai. Iš kitų vaikų paaiškinimų neprašė. Mokytoja L. S. žodžiu, vėliau raštu paaiškino, kad vaikai sako netiesą, reaguoja į neigiamus įvertinimus, kritiką. 2017-06-01 į mokyklą atvažiavo policijos tyrėjai. Tai buvo po to, kai buvo  nuspręsta, kad nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos tyrėjai 11 val. vykdė apklausą. Tuo metu pamokos nevyko, buvo kultūrinė pažintinė veikla. Vaikų niekur nei vieno neišsivežė. Tyrėjai atskirai kalbėjosi tik su D. V. iš (duomenys neskelbtini) klasės, su kitais mokiniais kalbėjo bendrai. Pokalbyje su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais dalyvavo ji (J. J.). Kalbant su (duomenys neskelbtini) klasės vaikais, dalyvavo M. V.. (duomenys neskelbtini) klasės vaikai minėto pokalbio metu sakė, kad yra patyrę psichologinį smurtą. Didžioji dalis vaikų taip sakė. Kalbant apie 2017-03-13 įvykius, mano, kad problema buvo ne tik mokinių pavadinimas beraščiais, bet ir mokytojos atsisakymas taisyti darbus. Susidėjo daug dalykų. Jai buvo raštu pateiktas pranešimas, kad mokytoja R. S., eidama koridoriumi, sutiko D. V., kuri verkė. Jos darbas buvo įvertintas prieš klasę netinkamais žodžiais. Jos darbo niekas nepervertino. (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai pergyveno dėl to, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai buvo išvadinti tokias žodžiais, kad jų darbai vertinami kitų vaikų akivaizdoje. Mokykloje negalima kritikuoti kitos klasės. Ji pati (J. J.) matė verkiančias jautresnes mergaites, neprisimena, kurias. Pagal švietimo įstatymą, vaikas turi jausti psichologinį saugumą klasėje. L. S. yra mokytoja metodininkė, turi ilgametę patirtį, turi matyti, kokie metodai tinka bendravimui.

Liudytoja E. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja. 2017 m. kovą iš vaikų paaiškinimų surašė tarnybinį pranešimą ir pateikė administracijai. Vaikai dažniau pradėjo skųstis ir ji norėjo, kad visą šią situaciją išsiaiškintų administracija. Vaikai išsakė bendro pobūdžio nusiskundimus. Kas jiems atrodė netinkama, tą ir surašė, kai kalbėjosi. Vaikai kalbėjo bendrai, nenorėdami įvardinti, ir ji nevardino. Konkretumų galbūt ir nebuvo, tiesiog vaikai prašė, kad pagerėtų situacija. Vaikai norėjo, kad pamokų metu su jais būtų dirbama. Pamokoje turi būti pamokos vedamos, o ne apkalbinėjimai. Pamokose buvo apkalbinėjami mokytojai, vyko kažkokie argumentai. Ji jų neklausė, jie patys kalbėjo. Ji tik išklausė ir parašė tarnybinį pranešimą. Vaikai kalba vienas per kitą, ji neatsimena, kas konkrečiai ką sakė. Šios klasės vaikai toliau mokosi mokykloje ir eina į mokytojos L. S. pamokas. Vėliau vaikai teigė, jog mokytoja L. S. pasikeitė, pagerėjo, pasidarė atidesnė ir dėmesingesnė. Perskaičiusi savo tarnybinį pranešimą (teismo posėdyje), atsimena geriau. Vaikai jai sakė, kad per jų pamokas buvo minimi ir (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai. Vaikai sakė, jog kažkokiais negražiais žodžiais juos išvadino. Ji neatsimena, kokie tai žodžiai buvo. Daugiau niekas nebuvo paminėta, tik tai, kas parašyta. (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai nebuvo netinkamai vadinami. Problema buvo ta, kad per (duomenys neskelbtini) klasės pamokas buvo paminėti (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai, nors jiems tai buvo neįdomu. Vaikai klausė, o kaip jiems bus kitą kartą. Jie žinojo, kaip būdavo su tais mokiniais, tai jie galvojo, kaip bus jiems.

Liudytoja R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dėsto istoriją. Su L. S. sieja giminystės ryšiai, taip pat yra kolegos. Dabar mažai su ja bendrauja, atitolo. 2017 m. kovo mėn. buvo konfliktas tarp L. S. ir (duomenys neskelbtini) klasės. Tuo metu ji (R. S.) buvo (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja. Pertraukų budėjimo metu mokiniai vaikščiojo aplinkui, ji šnekučiavosi su mokiniais ir D. V. ėmė verkti. Ji paklausė D. V., kas atsitiko. D. V. papasakojo, kad lietuvių kalbos mokytoja ne pirmą kartą atmeta jos rašinius ir vadina labai negražiais žodžiais. Ji stengėsi nuraminti D. V., siūlė savo pagalbą, kartu pasėdėjo prie to rašinio, pasišnekučiavo. Sakė D. V. nusiraminti, pasidaryti darbelį, tačiau ji nebežinojo, ką daryti. Mergaitė nežinojo, kas negerai su rašiniu. Kitą dieną vyko prieš savaitę numatytas klasės tėvų susirinkimas. Susirinkime kalbama apie 11 ir 12 klasės ugdymo programą, apie mokinių pasirinkimus. Susirinkimas vyko vakare, susirinko daug tėvų, susirinkimas buvo labai ilgas. Susirinkimui pasibaigus būtent D. V. mama R. V. pasakė, kad jau nebegali tylėti, nori žodžio. R. V. pasakė, kad mokytoja L. S. visaip išvadino jos dukrą, ne pirmą kartą nepriima jos rašinio, nors mergaitė tą darbą daro, stengiasi. Tėvai paantrino, kad ne tik D. V., bet ir kiti vaikai buvo apšaukti, paminėjo žodžius, kuriuos sakė L. S.. Ne pirmus metus į šią mokyklą einančių vaikų tėvai sakė, jog tai yra gana dažnas atvejis. Tėvai paprašė administracijos, kad imtųsi kažkokių priemonių, kad mokytoja pakeistų savo elgesį ir neprasivardžiuotų. Taip pat tėvai sakė, jog mokytoja dirba gerai, jie yra patenkinti ja, tik prašo, kad mokytoja nekeltų didelės įtampos. Tėvai surašė prašymą ir pateikė direktorei. Tėvų susirinkime buvo paminėta, kad L. S. vaikams sakė tokius žodžius kaip „debilas“, „beraštis“, „dolbajobas“. Šie žodžiai buvo skirti vaikams. D. V. buvo sakoma, kad ji yra „degraduojanti“. „Beraštis“ yra cenzūrinis žodis, bet nederėtų tai sakyti vaikui. Žodį „beraštis“ nuolat kartoti vaikui nėra gerai. Vieną kartą galima pasakyti, bet ne nuolat. Turbūt ne dėl to žodžio buvo iškelta problema. Tėvų susirinkime buvo kalbama, kad ir (duomenys neskelbtini) klasėje vaikai buvo apšnekėti. Tai papasakojo D. V. mama. R. V. išreiškė požiūrį, kad tokie žodžiai žeidžia. Pirmadienį ji (R. S.) parašė tarnybinį pranešimą, nes vaikai atėjo pasiskųsti, kalbėjo apie tą pačią problemą, pasakojo, kad mokytoja visiškai nepakeitė savo elgesio, jiems yra blogai ir jie jaučiasi blogai. Jos (mokytojos) pabara vaikus, pasako savo pastebėjimus. Čia problema buvo pastovi įtampa. Mokytoja buvo „užsisėdusi“ ant klasės. D. V. toliau lankėsi pamokose pas L. S.. Dvi mamos sakė, kad neturi jokių nusiskundimų ir yra labai patenkintos.

Liudytoja G. B. parodė, kad jos dukra G. B. įvykio metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jos dukra niekada neturėjo jokių nusiskundimų dėl mokytojos L. S.. Jos dukra mokosi gerai, lietuvių kalbos pažymių metinis vidurkis yra 8. Jos dukra nerašė jokių pareiškimų. Jos dukters niekas dėl įvykio neklausinėjo. Tiksliai negali prisiminti, ar įvykio dieną dukra buvo mokykloje. Ji dalyvavo visose pamokose, nebent buvo susirgusi. Apie 2017 m. kovo įvykį girdėjo gandų lygio apkalbas, spaudoje skaitė, ką rašė apie mokytoją L. S.. Prisimena, kad spaudoje buvo paminėtas žodis „dalbajobas“. Šis žodis labiausiai įsiminė. Ji klausė dukters apie tai, ką rašė spaudoje. Dukra sakė, kad tokių dalykų net nebuvo. Ji kalbėjo su dukra apie žodį „dalbajobas“, klausė, ar mokytoja vadino mokinius šiuo žodžiu, dukra tai paneigė, nesakė, kad būtų vartojami kokie nors agresyvūs žodžiai.

Liudytojas V. T. parodė, kad yra L. S. pusbrolis ir 32 metus yra jos bendradarbis. Jis yra pradinių klasių mokytojas. L. S. nėra turėjusi jokių nuobaudų, kol dirba lietuvių kalbos mokytoja. Nėra geresnės mokytojos. Nusiskundimų dėl jos nėra girdėjęs. Nieko negali pasakyti apie įvykį kovo mėnesį. Gali pasakyti apie įvykius 2017-06-01. Jis dirbo sporto salėje. (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai atėjo ir pasakė, jog pavaduotoja V. asmeniškai po vieną juos klausinėja, o policijos pareigūnė užsirašinėja. Buvo kalbama dėl mokytojos L. S.. Viena mokinė net pabėgo iš mokyklos. Jis negalėjo padėti, nes dirbo su vaikais sporto salėje. Tarp mokytojos L. S. ir administracijos yra kilę konfliktų. Pavaduotoja V. laimėjo konkursą dėl pavaduotojos vietos, o L. S. buvo įpareigota pasakyti, kad V. pažeidė įstatymus.

Liudytojas G. D. parodė, kad beveik 20 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje sargu. Direktorė J. J. jį atleido, jis  kreipėsi dėl neteisėto atleidimo į teismą. Tik su direktore jo santykiai įtempti. Žino, kad 2017 m. kovą buvo konfliktas, susijęs su L. S.. Apie patį konfliktą nelabai ką žino. 2017 m. balandžio pradžioje vyko naktinis kino seansas, susirinko įvairių klasių mokiniai, žiūrėjo filmą. Buvo mokinių susirinkimas pas direktorės pavaduotoją M. V.. Po to prasidėjo mokinių diskusijos, lakstymas koridoriuje su popieriais. Suprato, kad mokiniai rašo paaiškinimus dėl mokytojos. Mokiniai paaiškinimuose išreiškė pyktį. Vieną kartą taip buvo.

Liudytoja R. V. parodė, kad jos dukra D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. D. V. skundėsi, kad mokytoja L. S. nepriėmė jos darbo ir sakė, kad ji (D. V.) nieko nedirbo, nieko nesutvarkė. Ji pergyveno dėl to, kad mokytoja nenorėjo priimti darbo, verkė, nenorėjo eiti į mokyklą. Buvo tėvų susirinkimas. Ji tikėjosi pakalbėti su mokytoja L. S., bet jos nebuvo. Susirinkimo metu ji (R. V.) paklausė pavaduotojos, ar ji žino apie tai, kad mokytoja nenoriai priima vaikų rašto darbus. Pavaduotoja pasakė, kad nežino. Tada ji paaiškino pavaduotojai, kad mokytoja L. S. nepriėmė jos dukros darbo pataisymui, apšaukė, pasakė, kad D. V. nieko netaisė, kad darbo neims, kad D. V. neišlaikys egzamino. Ji pasakė pavaduotojai, kad jos dukra jaučiasi labai blogai. Paprašė pavaduotojos, kad pakalbėtų su mokytoja apie šį įvykį. Po to kiti tėvai irgi kalbėjo apie L. S. elgesį. Po susirinkimo dukra pasakojo, kad mokytoja per pamoką vaikams pasakė: „jeigu jūs su manimi taip elgiatės, tai ir aš ant jūsų skersą dėjau, kapanokitės kaip norite patys“. Dukra sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai mokytoja gąsdina vaikus, jog jie neišlaikys egzaminų, jog ji jiems nepadės. Dukra pasakojo, kad mokiniai per pamoką padarė kažkokį įrašą. Dukra jai sakė, kad jaučiasi labai blogai, bijo lankytis pamokoje, nes nežino, kaip mokytoja reaguos. Dukra sakė, kad mokytoja kalbėjo pakeltu tonu. Ji (R. V.) mano, kad L. S. naudojo netinkamus žodžius vaikų atžvilgiu, t. y. minėtą žodį „dėjau“, taip pat tas gąsdinimas, kad nepadės vaikams, kad jie neišlaikys egzamino, yra psichologinis smurtas prieš vaikus. Mano, kad mokytojas gali pasakyti, jog vaikas neraštingas. Mokytojas negali sakyti, kad vaikas yra degraduojantis. Nors žodis „degraduoti“ žodyne reiškia „kristi lygmeniu“, tačiau vaikas gal supranta kitaip. Ji neteikė prašymo dėl pripažinimo nukentėjusiąja byloje. Ją, tiksliau jos sutuoktinį, informavo apie tokią teisę. Neteikė prašymo, nes norėjo tik to, kad pavaduotoja pakalbėtų su mokytoja, paprašytų kalbėti korektiškiau.

Liudytoja I. S. parodė, kad L. S. jos sūnui L. S. dėstė lietuvių kalbą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Sūnus jai papasakojo, kad maždaug 2017-04-07 vykusiame kino vakare klasiokė L. B. rinko parašus prieš mokytoją L. S., agitavo pasirašyti. Sūnus pasirašė. Ji klausė sūnaus, ar ta mokytoja jam ką nors yra pasakiusi, padariusi. Jis sakė, kad ne. Sūnus sakė, jog visi rašė, todėl ir jis rašė. Sūnus nejautė psichologinio spaudimo iš L. S.. Tik po parašų rinkimo grįždavo nervingas, jautė stresą. Ji galėjo nedalyvauti susirinkime, kuriame tėvai rašė kreipimąsi į direktorę dėl L. S.. Nėra girdėjusi, kad tėvų susirinkimų metu kas nors iš tėvų būtų išsakęs priekaištų L. S. atžvilgiu.

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė D. V. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 lietuvių kalbos pamokoje kilo konfliktas su mokytoja L. S.. Mokytoja sakė, kad atsibodo taisyti D. V. kalbėjimo darbą, rėkė ir pyko, kad neša tą patį neištaisytą darbą. Mokytoja rėkė, kad mokiniai nesugeba pasimokyti, sakė, kad klasė „debilėja“, yra „idiotai“, kad nieko nepasieks. Po šios pamokos L. S. dėstė (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams. Iš jų sužinojo, kad mokytoja L. S. (duomenys neskelbtini) klasę vadino „dalbajobais“. Taip pat sužinojo, kad mokytoja netaisys jos kalbėjimo darbo. Ji jautėsi sugniuždyta. Po kelių dienų per (duomenys neskelbtini) klasės pamoką L. S. pasakė mokiniams: „skersą dėjau ant jūsų“, „iš jūsų tuščia vieta“. Per minėtas pamokas visi mokiniai jautė įtampą (b. l. 13-14).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė G. K. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 lietuvių kalbos mokytoja L. S. ištaisė darbus, kurie buvo prastai parašyti, ir ėmė ant mokinių rėkti, kad jie yra beraščiai, visiškai nesistengia, pasakė „dėjau ant jūsų“, kad jie degraduoja. Po to šaukė ant vienos mokinės, kad ji „nusivažiavo“, nebesimoko. Buvo labai nemalonu to klausyti (b. l. 15).

(duomenys neskelbtini)  klasės mokinė K. D. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 lietuvių kalbos mokytoja L. S. ištaisė kontrolinius darbus, rezultatai buvo blogi. Mokytoja už tuos darbus išvadino juos „beraščiais“, „degraduojančiais“. Kitą dieną mokytoja pasakė repliką „dėjau skersą ant jūsų“. Mokytoja D. V. vadino „dalbajobe“, o (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams mokytoja sakė, kad jie yra beraščiai ir idiotai (b. l. 16).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinys K. Š. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. pamokoje mokinių užduotis aptarinėjo pakeltu tonu, apšmeižė klasiokę, kad ji „nusivažiavo“ moksluose, išvadino „dalbajobais“, „degradais“, „debilais“, rodė jų klasės mokinių darbus kitoms klasėms ir sakė, kad jie yra beraščiai (b. l. 17).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinys D. S. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 lietuvių kalbos pamokoje mokytoja L. S. atidavė ištaisytus darbus ir ėmė kalbėti, kad jie nieko nesugeba, kad „ant visų dėjo skersą“ (b. l. 18).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinys L. S. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. aptarinėjo jų užduotis. Nusivylusi mokinių pažymiais, ėmė kelti balso toną, lyginti mokinių pažangumą su Šiaulių mokyklų mokinių. Kalbėjo, kad mokiniai „degraduoja“, stovi vietoje, rodė mokinių darbus (duomenys neskelbtini) klasei. Taip pat apšmeižė klasiokę, kad „nusivažiavo su mokslais“. Tokie mokytojos išsireiškimai demotyvuoja klasę, menkina jų savivertę, kelia stresą (b. l. 19).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinys M. S. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. aptarinėjo mokinių darbus pakeltu tonu. Mokytoja visus mokinius išvadino „dalbajobais“, „degraduojančiais“, „debilais“. Be to, ji rodė ir peikė jų darbus kitoms klasėms (b. l. 20).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė L. B. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-07 - 2017-03-17 nebuvo mokykloje. Kaskart po atsiskaitomųjų darbų ji jaučiasi diskriminuojama, nuvertinama, nes mokytoja L. S. visada giria tik dvi mokines. Dėl tokios situacijos jai dingsta motyvacija mokytis ir stengtis (b. l. 21).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė E. L. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 pamokoje, aptarinėjant kontrolinio darbo rezultatus, mokytoja L. S. pradėjo rėkti, kalbėjo pakeltu tonu, nes dauguma gavo mažus pažymius, išvadino „beraščiais“, sakė, kad nejuda į priekį, o degraduoja, visiems demonstravo vieno klasioko blogai parašytą darbą, rodė kitos klasės mokinių sąsiuvinius (b. l. 22).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė A. A. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. pavadino klasiokę D. V. necenzūriniais žodžiais, nes supyko dėl rašto darbo. Jai (A. A.) tai buvo labai nemalonu. 2017-03-17 pamokoje mokytojos kalbėjimo tonas buvo pašaipus, mokytoja buvo blogos nuotaikos, susierzinusi. Ji (A. A.) norėjo kuo greičiau išeiti iš pamokos (b. l. 23).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė L. J. 2017-04-07 paaiškino, kad vieną dieną L. S. pamokoje labai išsigando ir iš pamokos išėjo su didele baime ir nusivylimu, nes pamokoje buvo paminėta frazė „dedu skersą ant jūsų“. Visose pamokose yra išaukštinamos dvi mokinės. Mokytoja sakė, kad iš kitų klasės mokinių yra tuščia vieta. L. S. jai (L. J.) padėjo parašyti kalbą (rašto darbą). Ji daug kartų nešė mokytojai savo kalbą, mokytoja ją pataisydavo, patardavo. Vieną dieną iš mokytojos sulaukė komentaro: „nebetaisysiu, nes tu esi užsispyrusi ir nenori taisytis“. Šis komentaras ją (L. J.) įžeidė. Ėjo į pamokas drebėdama, jautėsi nuvertinta, labai bijojo, jautė spaudimą iš mokytojos pusės. Nežino, kas atsitiko mokytojai, kad ji taip pasikeitė (b. l. 24).

(duomenys neskelbtini) klasės mokinė K. K. 2017-04-07 paaiškino, kad 2017-03-13 pamokoje mokytoja L. S. buvo pikta, garsiai visus išvadino „beraščiais“, pasakė, kad šitaip mokydamiesi nieko nepasieks. Visa klasė buvo sukrėsta. Jai buvo labai nemalonu klausytis mokytojos, kalbančios tokiu pagiežingu tonu (b. l. 25).

Iš 2017-03-16 kreipimosi matyti, kad 10 (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę J. J. ir nurodė, kad lietuvių kalbos mokytoja L. S. netinkamai bendrauja su mokiniais: vartoja įžeidžiančius žodžius, kelia stresą (b. l. 12).

R. S. 2017-03-20 tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei nurodė, kad vadovauja (duomenys neskelbtini) klasei. Jau anksčiau iš vaikų pokalbių suprasdavo, kad jie bijo lietuvių kalbos mokytojos L. S.. Šiais mokslo metais jie ruošėsi lietuvių kalbos patikrinimui ir pasakodavo, kad mokytoja vis liepia pataisyti darbus, taisymus lydėdavo įžeidinėjimai ir replikos. 2017-03-03 po lietuvių kalbos pamokos jos auklėtinė D. V. verkė I aukšto fojė. Ji paklausė, kas nutiko. D. V. paaiškino, kad lietuvių kalbos mokytoja L. S. jau kelintą kartą atmetė jos darbą ir ją bei kitus mokinius išvadino „debilais“. Mokinė teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai mokytoja taip apšaukia mokinius. Be to, mokytoja viešina jų padarytas klaidas kitose klasėse, tai patvirtino (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai. (duomenys neskelbtini) klasės pamokoje L. S. (duomenys neskelbtini) vadino beraščiais, „dalbajobais“, „degraduojančiais“. 2017-03-17 pamokoje (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams L. S. sakė: „skersą dėjau ant jūsų“, „jūs man tuščia vieta“. Po tarnybiniu pranešimu nurodyta, kad jį pasirašo R. S. bei (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai: D. V., K. D., K. K., L. B., L. J., K. Š., G. K., I. Š., K. K., O. V., A. M., A. A., D. S. (b. l. 10-11).

E. V. 2017-03-20 tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei nurodė, kad mokytoja L. S. (duomenys neskelbtini) klasės pamokų metu analizuoja asmenines problemas, skleidžia apkalbas, kritikuoja ir skleidžia klaidingą informaciją apie kitus mokyklos mokytojus, viešina mokinių mokymosi rezultatus, pavadino (duomenys neskelbtini) klasės mokinius kvailiais (b. l. 9).

Šiaulių apskrities VPK tyrėja V. K.-K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad su vyr. tyrėju R. P. 2017-06-01 apie 11 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bendravo su mokiniais. Tokį laiką paskyrė mokyklos direktorė J. J.. Jie vyko bendrauti su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais, nes gimnazija jau buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) klasės mokinių paaiškinimus. Tačiau direktorės iniciatyva buvo pakviesti ir (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai. Vyr. tyrėjas R. P., dalyvaujant J. J., bendravo su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais. Ji (V. K.-K.), dalyvaujant gimnazijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkei M. V., kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais. Pranešime paaiškinta, kad ANK nedetalizuoja vaiko kaip liudytojo apklausos tvarkos, nenumatyta galimybė į šį procesą įsitraukti vaiko teisių apsaugos institucijoms, neįtvirtina, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Aprašomi pokalbiai su mokiniais (b. l. 50).

Apžiūros protokole aprašytas garso įrašas (b. l. 33-34).

L. S. pateiktame dienyno išraše nurodyta, kad 2017-03-13 pamokoje nedalyvavo L. B., L. J., D. S. (b. l. 135).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-14 rašte teigiama, kad, įvertinus (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės J. J. pateiktą medžiagą apie L. S. elgesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klasių mokinių atžvilgiu, darytina išvada, kad L. S. pažeidė JT Vaiko teisių konvenciją ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (b. l. 7).

Byla nutrauktina.

ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurios prižiūri vaiką, vadovams, auklėtojams ar kitiems jiems tolygiems asmenims už jų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Kita vertus, negalima bet kokį neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1597/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad įvykio dieną vertino (duomenys neskelbtini) klasės mokinių padarytas gramatikos užduotis. Tema, iš kurios mokiniai atsiskaitė, buvo nosinės balsės šaknyje. Tie žodžiai yra mokomi pradinėse ir 5, 6, 7, 8, 9, 10 klasėse. Už mažą pratimėlį devyniems iš 18 mokinių teko parašyti nepatenkinamus pažymius. Ji galbūt ir pasakė, kad jie yra beraščiai, atsižvelgdama į kontrolinį darbą. Pavadindama mokinius beraščiais turėjo omenyje, kad jie daro labai daug klaidų. Tai nebuvo skirta konkrečiam mokiniui. Buvo apskritai kalbama. Neprisimena, kad būtų pavadinusi mokinius „degraduojančiais“. Kitų baisių žodžių ji niekada nesako. Žodžio „debilėjantis“ ji nevartoja. Ji nevertino (duomenys neskelbtini) klasės mokinių kitų mokinių akivaizdoje, mokinių darbus aptaria klasėje su ta pačia klase. Analogiškas aplinkybes L. S. nurodė ir apklausta 2017-05-23, teigė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai labai prastai ruošėsi egzaminams, todėl ji barėsi kaip mama, galėjo pavadinti juos beraščiais, tačiau nevadino jų „dalbajobais“, „debilais“, „idiotais“, „degraduojančiais“ (b. l. 27). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai buvo nuoseklūs.

Byloje yra dvylikos (duomenys neskelbtini) klasės mokinių paaiškinimai. L. B. paaiškinime nurodė, kad 2017-03-13 mokykloje nebuvo (b. l. 21). D. S. nurodė, kad 2017-03-13 buvo lietuvių kalbos pamokoje, tačiau iš paaiškinimo turinio matyti, kad jis kalba apie pamokos įvykius (b. l. 18). L. J. paaiškinime išdėsto nusiskundimus nenurodydama įvykių datų (b. l. 24). L. S. pateiktas dienyno išrašas patvirtina, kad šie mokiniai 2017-03-13 pamokoje nedalyvavo (b. l. 135).

Iš 9 mokinių, kurie dalyvavo 2017-03-13 L. S. pamokoje ir pateikė paaiškinimus, keturi – L. S., E. L., K. K., G. K. – iš esmės patvirtino L. S. teiginius, kad ji nevadino mokinių žeminančiais epitetais, barė juos dėl smunkančių mokymosi rezultatų. L. S. nurodė, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. aptarinėjo jų užduotis. Ji lygino (duomenys neskelbtini) klasės mokinių pažangumą su Šiaulių mokyklų mokinių pažangumu, sakė, kad jie stovi vietoje, degraduoja (b. l. 19). E. L. paaiškino, kad L. S. aptarė kontrolinio darbo rezultatus, pyko, kad dauguma gavo mažus pažymius, kalbėjo pakeltu tonu, vadino mokinius beraščiais, sakė, kad jie degraduoja, o ne juda į priekį (b. l. 22). K. K. teigė, kad L. S. buvo pikta, garsiai pavadino visus beraščiais, pasakė, kad šitaip mokydamiesi jie nieko nepasieks (b. l. 25). G. K. nurodė, kad 2017-03-13 mokytoja L. S. ištaisė prastai parašytus mokinių darbus ir rėkė, kad jie yra beraščiai, visiškai nesistengia, degraduoja. Anot G. K., mokytoja taip pat sakė „dėjau ant jūsų“ (b. l. 15). Nei vienas iš šių (duomenys neskelbtini) klasės mokinių nenurodė, kad L. S. 2017-03-13 pamokos metu mokinius būtų vadinusi „debilėjančiais“, ar kitais įžeidžiančiais žodžiais.

Kitų 5 mokinių paaiškinimai nesutapo. D. V. teigė, kad L. S. 2017-03-13 (duomenys neskelbtini) klasės pamokoje sakė, jog klasė „debilėja“, yra „idiotai“ (b. l. 13-14). K. D. nurodė, jog mokytoja pavadino juos „beraščiais“, „degraduojančiais“, o D. V. pavadino „dalbajobe“ (b. l. 16). K. Š. paaiškino, jog L. S. vadino juos „degradais“, „dalbajobais“, „debilais“ (b. l. 17). M. S. teigė, jog ji pavadino juos „degraduojančiais“, „dalbajobais“, „debilais“ (b. l. 20). A. A. apskritai nenurodė, kad L. S. jų klasę vadino įžeidžiančiais žodžiais, parašė, jog L. S. necenzūriniais žodžiais vadino D. V., nenurodė kokiais (b. l. 23). Be to, visi paaiškinimus parašę mokiniai, išskyrus L. S., E. L. ir M. S., pasirašė ir po (duomenys neskelbtini) klasės auklėtojos R. S. 2017-03-20 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos dar kitokios aplinkybės. R. S. tarnybiniame pranešime teigiama, kad L. S. 2017-03-13 (duomenys neskelbtini) klasės mokinius jų pamokoje vadino „debilais“, o (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams sakė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai yra „degraduojantys“, „dalbajobai“, beraščiai (b. l. 10-11).

Kad L. S. 2017-03-13 pamokos metu vartojo žodžio „degraduoti“ formą, pagrindo abejoti nėra, nes mokinių paaiškinimai šiuo atžvilgiu sutampa. Tačiau negalima daryti išvados, kad ji tokį žodį vartojo mokinius žemindama, kad vadino juos „degraduojančiais“ ar, kaip teigė K. Š., „degradais“. Nėra pagrindo netikėti L. S., E. L., G. K. teiginiais, kad mokytoja sakė būtent formą „degraduoja“. Jų paaiškinimai ne tik sutampa, bet L. S. ir E. L. paaiškinimai šiuo atžvilgiu taip pat yra labiausiai detalūs, jie aprašė mokytojos žodžių kontekstą, nurodė, kad mokytoja lygino jų pažangumą su kitomis mokyklomis, sakė, jog jie degraduoja, o ne juda į priekį.

Pagrįstų abejonių dalies mokinių paaiškinimų objektyvumu kelia ir tai, kaip jie apibūdino galimai 2017-03-17 vykusios pamokos įvykius. D. V. paaiškino, kad L. S. kelios dienos po kovo 13 d. (galimai 2017-03-17) pamokoje mokiniams sakė: „skersą dėjau ant jūsų“, „iš jūsų tuščia vieta“ (b. l. 13-14). Minėtame R. S. 2017-03-20 tarnybiniame pranešime, kurį pasirašė 13 mokinių, nurodyta, kad L. S. 2017-03-17 pamokoje (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams sakė: „skersą dėjau ant jūsų“, „jūs man tuščia vieta“ (b. l. 10-11). Kad mokytoja sakė, jog „dėjo ant jų“, teigė ir G. K., K. D., D. S., L. J. savo paaiškinimuose (b. l. 15, 16, 18, 24). Visgi pastarieji nurodė, kad tai buvo kovo 13 d. Nepaisant neatitikimų, sugretinus šiuos mokinių teiginius su garso įrašo apžiūros protokolu, darytina išvada, kad mokiniai iškreipė L. S. žodžius, nepagrįstai priėmė juos kaip žeminančius. Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad L. S. sakė: „Prašiau pasižiūrėti, pasikartoti taisyklę, kurią penktoj klasėj nagrinėjom, šeštoj klasėj, septintoj [...] Nu, tai sunku jum yra atsiversti? Žinokit, aš irgi dedu skersą ant visko. Va šitaip. [...] tuščia vieta iš viso to laiko, ką mes sugaišom“ (b. l. 33-34). Liudytoja J. J. parodė, kad šį garso įrašą (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai padarė telefonu pamokos metu ir atnešė jai 2017-03-17. Garso įrašo turinys paneigia, kad L. S. vadino mokinius tuščia vieta ar sakė, jog „dėjo ant jų“, nepaneigia L. S. parodymų, jog frazę „dedu skersą“ galėjo pasakyti kalbėdama apie darbų vertinimą ir ranka perbraukdama per šūsnį darbų, kadangi prastus, netaisomus darbus perbraukia skersai raudonu tušinuku. Dėl paminėtų neatitikimų kelia abejonių ir kaltinimas dėl (duomenys neskelbtini) klasės vykusios pamokos laiko. Tuo labiau, kad šios pamokos laikas apskritai kaltinime nenurodytas.

L. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole taip pat teigiama, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinių akivaizdoje (duomenys neskelbtini) klasės mokinius vadino „idiotais“. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma to nepatvirtinta. Byloje nėra (duomenys neskelbtini) klasės mokinių apklausos protokolų, rašytinių paaiškinimų, jokių kitų tokį inkriminuotą faktą patvirtinančių tiesioginių įrodymų. E. V. ir L. S. tarnybiniuose pranešimuose, kai kurie (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai paaiškinimuose nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) klasės mokinių girdėjo, jog L. S. (duomenys neskelbtini) klasės mokinių akivaizdoje kažkaip vadino (duomenys neskelbtini) klasės mokinius, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa. (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja E. V. 2017-03-20 tarnybiniame pranešime nurodė, kad mokytoja L. S. (duomenys neskelbtini) klasės pamokų metu pavadino (duomenys neskelbtini) klasės mokinius kvailiais (b. l. 9), įvykio data nenurodyta. Teismo posėdyje E. V. parodė, kad daugiau niekas nebuvo paminėta, tik tai, kas parašyta tarnybiniame pranešime. R. S. 2017-03-20 tarnybiniame pranešime teigė, jog (duomenys neskelbtini) klasės pamokoje L. S. (duomenys neskelbtini) klasę vadino beraščiais, „dalbajobais“, „degraduojančiais“ (b. l. 10-11). K. Š. nurodė, jog L. S. rodė jų klasės mokinių darbus kitoms klasėms ir sakė, kad jie yra beraščiai (b. l. 17). D. V. teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) klasės mokinių sužinojo, kad mokytoja L. S. (duomenys neskelbtini) klasę vadino „dalbajobais“ (b. l. 13-14). K. D. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) klasės mokiniams L. S. sakė, kad (duomenys neskelbtini) klasė yra beraščiai ir idiotai (b. l. 16). G. K., D. S., L. B., L. S., M. S., E. L., A. A., L. J., K. K. paaiškinimuose nėra jokios informacijos apie tai, kad L. S. (duomenys neskelbtini) klasės pamokoje vadino (duomenys neskelbtini) klasės mokinius kažkaip vadino (b. l. 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25).

Šiaulių apskrities VPK tyrėjos V. K.-K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji 2017-06-01 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais, o kolega R. P. – su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniais, aprašyti pokalbiai (b. l. 50). Tačiau tarnybiniame pranešime užfiksuoti mokinių teiginiai nelaikytini įrodymu. Liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai turi būti užfiksuoti ne tarnybiniame pranešime, o protokole (ANK 594 str. 1 d.). Be to, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, atlikdamas tyrimo veiksmus, įskaitant apklausą, privalo mutatis mutandis vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis (ANK 593 str. 2 d.). Tai reiškia, kad apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį privaloma vadovautis BPK 186 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, o proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Iš BPK 186 straipsnio 5 dalies formuluotės išplaukia, kad nėra privaloma visais atvejais į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo apklausą kviesti jo atstovą (tai yra atstovo teisė, ne pareiga) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-340-746/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-5912/2010, N62-125/2011, N575-3000/2011). Tačiau neinformavus nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo atstovo apie apklausą, atstovas neturi jokios galimybės pasinaudoti savo teise dalyvauti apklausoje. Todėl informuoti apie apklausą atstovą yra privaloma. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinių atstovams buvo iš anksto pranešta apie 2017-06-01 apklausą.

Be to, L. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad dėl L. S. elgesio mokiniai patyrė stresą, išsigando. Iš to išplaukia, kad mokiniai dėl L. S. elgesio nukentėjo. Tačiau tokiu atveju tyrimą atlikusi institucija privalėjo spręsti tokių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais klausimą. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 584 straipsnį, kai nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, jo interesams turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Šioje byloje administracinį nusižengimą tyrusi institucija nepripažino nukentėjusiuoju nei vieno asmens, nors iš institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo sektų, kad byloje yra nukentėjusiųjų. Iš administracinio nusižengimo protokolo apskritai neaišku, kurie konkretūs mokiniai dėl L. S. inkriminuotų veiksmų patyrė stresą ir išsigando. Pažymėtina, kad toks protokolo neaiškumas ne tik gali pažeisti nukentėjusiųjų, jų atstovų teises, tačiau ir užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui efektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo. Negalima administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti, kad dėl jo veiksmų kiti asmenys nukentėjo, ir nenurodyti, kas konkrečiai nukentėjo, nepripažinti jokių asmenų nukentėjusiaisiais. Kad kas nors dėl L. S. inkriminuotų veiksmų nukentėjo, siektų būti pripažintas nukentėjusiuoju ar nukentėjusiojo atstovu, bylą nagrinėjant teisme nenustatyta. Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdžio metu duotus parodymus, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas nebuvo tinkamai surašytas. Tačiau baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti tik tuo atveju, jei administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 str. 1 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos priskirtinos teismų kompetencijai pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio motyvuoto sprendimo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ar ji iš tiesų buvo padaryta, nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje. Tik tinkamai nustačius ir pripažinus, jog ANK 73 straipsnyje numatytu nusižengimu nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-172- 382/2017, AN2-173-651/2017).

Byloje surinkti duomenys, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad L. S. padarė administracinį nusižengimą. Neįrodyta, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinius pamokos metu vadino „debilėjančiais“, kad (duomenys neskelbtini) klasės pamokos metu ji (duomenys neskelbtini) klasės mokinius vadino „idiotais“. Tokių byloje neginčijamų įrodymų byloje nėra. Atitinkamai visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. L. S. neginčija, kad ji (duomenys neskelbtini) klasės mokinius pavadino „beraščiais“ dėl jų prastai parašytų rašto darbų. Tačiau negalima laikyti, kad, kaip nurodyta protokole, tokiu poelgiu L. S. pažeidė vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia visų formų smurtą prieš vaiką, bei 43 straipsnyje, kuris reglamentuoja vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Mokytojas turi pareigą vertinti mokinių darbus, skatinti mokinius tobulėti. Iš to seka, kad mokytojas turi teisę ir pareigą išsakyti ir griežtą kritiką. Konstruktyvi kritika, net išsakyta griežtu tonu, nelaikytina nei smurtu, nei neigiama socialinės aplinkos įtaka. Atvirkščiai, pagrįsta griežta mokytojo kritika vaikui gali daryti teigiamą įtaką, ir šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad L. S. siekė kažko kito nei bardama paskatinti mokinius mokytis. Byloje yra duomenų, kad L. S. aptariamos pamokos metu pavartojo žodį „degraduoja“, kalbėdama apie tai, kad mokiniai nejuda į priekį, jų rezultatai smunka palyginti su kitomis mokyklomis. Iš mokinių paaiškinimų matyti, kad kai kurie mokiniai galbūt interpretavo šį žodį kaip įžeidimą. Tačiau tokia reakcija negali būti laikoma adekvačia, ir L. S., net atsižvelgus į jos asmenines savybes – daugiau nei 30 m. pedagoginę patirtį, mokytojos metodininkės statusą, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad mokiniai taip reaguos į jos žodžius. Paminėtina ir tai, kad sąvoka „degradacija“ - laipsniškas prastėjimas, smukimas. Atitinkamai nėra pagrindo išsakytus žodžius kad „degraduoja“ vertinti kaip pažeidimą ANK 72 straipsnio prasme, jei jie buvo išsakyti aptariant užduotų darbų vertinimą. Teismas nevertina, ar L. S. bendravime su mokiniais 2017 m. kovo 13 d. ar kitų pamokų metu gali būti įžvelgta etikos pažeidimų, ar yra pagrindo drausminei atsakomybei.

Kadangi L. S. padaryta veika neturi ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

L. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Marius Steponaitis