Administracinė byla Nr. I-1384-95/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-00555-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 16.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai
Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. V. ir jo atstovui
advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovės atstovui Romualdui
Gyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
A. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų
tyrimų tarnybai dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėja,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. V. (toliau – pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1-5), kurį
patikslino (I t., b. l. 76-86) (toliau – skundas), kreipėsi į teismą prašydamas
priteisti jam iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau –
atsakovė, STT) 50 985,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kuris susidarė dėl
neapmokėto budėjimo pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo grafikus
nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.
Skunde nurodė, kad
pareiškėjas nuo 2002-01-03 iki 2008-12-31 dirbo STT Klaipėdos valdybos
operatyvinės veiklos skyriuje statutiniu pareigūnu. Dirbdavo pagal nustatytą 40
darbo valandų per savaitę grafiką. Nuo tarnybos STT pradžios iki pabaigos,
kaip ir kiti operatyvinę veiklą vykdę pareigūnai, nuolatos budėdavo pagal
Klaipėdos valdybos viršininko patvirtintus operatyvinio budėjimo grafikus.
Pradėjęs dirbti, apie 2002-2004 m., jis pasirašytinai buvo supažindintas su STT
direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas namuose
ar kitoje sutartoje vietoje, bei nustatyta, kad operatyvinis budėjimas vykdomas
kiekvieną dieną ir visą parą. Operatyvinio budėjimo grafikus, kuriuose buvo
numatytos visos be išimties kalendorinės dienos, Klaipėdos valdyboje tvirtina
Klaipėdos valdybos viršininkas ar jį pavaduojantis pareigūnas. Atkreipė dėmesį,
kad apie minimo įsakymo panaikinimą ar pakeitimą pareiškėjas duomenų neturi.
Akcentavo, kad budėjimo metu pareiškėjas privalėjo visą laiką būti pasiekiamas
telekomunikacijų tinklais namuose ar netoli darbo vietos ir būti pasirengęs
nedelsiant atvykti į darbo ar kitą vietą ir atlikti neatidėliotinus darbus. Taigi,
budėjimo metu būdavo suvaržyta jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. jis
negalėjo išvykti pas gimines ar draugus, esančius užmiestyje ar kitame mieste,
negalėjo išvykti į savo sodą, kuris yra 27 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos
miesto, negalėjo vykti į pasilinksminimo vietas, jo, jo artimųjų ar draugų asmeninių
švenčių metu negalėjo vartoti alkoholio ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių
nebūtų galėjęs, gavus pranešimą telefonu, nedelsiant atvykti į darbo vietą ir
atlikti neatidėliotinus veiksmus. Vadovaujantis anksčiau minėtu STT
direktoriaus įsakymu, vienas toks budėjimas buvo savaitės trukmės, t. y. prasidėdavo
nuo pirmadienio 00.00 val. ir baigdavosi sekmadienio 24.00 val. Budėti
reikėdavo vidutiniškai vieną savaitę per du mėnesius. Tačiau STT darbo laiko
apskaitos žiniaraščiuose budėjimo laikas nebuvo įrašomas ir už atliktą budėjimą
nebuvo apmokama ar teisingai kompensuojama kitu būdu. Pareiškėjo nuomone, joks
poįstatyminis aktas negalėjo apriboti Darbo kodekso 155 str. nuostatų, kuriose
reglamentuojama budėjimo ir atsiskaitymo už budėjimą tvarka, taikymo. Remiantis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 aprobuotu
Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos
apibendrinimu, pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas turi būti papildomai skaičiuojamas
Klaipėdos valdybos viršininko ar jį pavaduojančio pareigūno patvirtintų
operatyvinio budėjimo grafikų pagrindu. Be kita ko, nurodė, kad 2009-12-11 Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas byloje konstatavo, kad pagal Konstituciją
negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko
pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo
11 p., jis nuolat (kasdieną) privalėjo kontaktuoti su Klaipėdos valdybos
viršininku ir Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininku. Kontaktavimo
tikslai buvo pavedimų vykdymas, problemų sprendimas, ataskaita, pasikeitimas
informacija. Tai reiškia, kad pareiškėjas kasdieną privalėjo vykdyti Klaipėdos
valdybos ir Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkų
pavedimus ir atsiskaityti jiems abiem už atliktą darbą. Klaipėdos valdybos
viršininko ar jį pavaduojančio pareigūno patvirtinti operatyvinio budėjimo
grafikai buvo skirti ne tik operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui
pavaldiems darbuotojams, bet ir jam pačiam, ikiteisminio tyrimo skyriaus
viršininkui ir pan. Todėl šie grafikai galėjo būti tvirtinami tik Klaipėdos
valdybos viršininko, juos suderinus su Operatyvinės veiklos skyriaus
viršininku, nes jis pats šiais grafikais buvo įpareigotas atlikti tam tikrus
veiksmus, t. y. būti atsakingu vadovu, turinčiu teisę pradėti ikiteisminį
tyrimą. Todėl budėti pagal tiesioginio vadovo, t. y. Klaipėdos valdybos
viršininko patvirtintus operatyvinio budėjimo grafikus, privalėjo visi
grafikuose nurodyti Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai
įskaitant ir šio skyriaus viršininką. Su operatyvinio budėjimo grafikais visi
šiose grafikuose nurodyti pareigūnai buvo supažindinami pasirašytinai, t. y. jie
turėjo kitoje grafiko lapo pusėje pasirašyti, kad susipažino. Klaipėdos
valdybos viršininkas ar jį pavaduojantis pareigūnas galėjo pareiškėjui ir
kitiems Klaipėdos valdybos pareigūnams pavesti dirbti ilgiau, nei nustatyta
darbo savaitės norma, o visi Klaipėdos valdybos pareigūnai privalėjo jo
nurodymus vykdyti. Taigi, už tai turėjo būti papildomai ir mokama. Kadangi
operatyvinio budėjimo grafikai buvo tvirtinami STT direktoriaus įsakymais
patvirtintų Klaipėdos valdybos nuostatų, Klaipėdos valdybos viršininko, Klaipėdos
valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybių aprašų ir
operatyvinio budėjimo nustatyta tvarka, Klaipėdos valdybos viršininko ar jį
pavaduojančio pareigūno parašu, o visi grafikuose nurodyti pareigūnai privalėjo
su šiais grafikais susipažinti pasirašytinai, todėl laiko, kad šie operatyvinio
budėjimo grafikai laikytini pavedimais Darbo kodekso 155 str. prasme ir
nurodymais atlikti papildomas užduotis STT statuto (toliau – Statutas) 35 str.
1 d. ir Statuto 6 str. 2 d. taikymo prasme. Pagal STT direktoriaus 2007-02-23
Nr. 2-52 ir 2007-06-21 Nr. 2-176 įsakymus, pareiškėjas privalėjo atsiliepti į
telefono skambučius ir ne darbo laiku, bet tai neturėjo nieko bendro su
operatyviniais budėjimais, nes šiais STT direktoriaus įsakymais nebuvo apribota
jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. šie įsakymai netrukdė laisvu nuo darbo
metu būti kur nori ir veikti ką nori, šie įsakymai neįpareigojo pareiškėjo būti
pasirengusiam nedelsiant atvykti į darbo ar kitą vietą ir atlikti
neatidėliotinus darbus. Kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės vertino
atsakovės teiginius, kad operatyvinio budėjimo grafikai nereiškė teisinių
santykių Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme ir kad jis budėjimo įstaigoje
metu darbo valandomis privalėjo dirbti tik su pareiškėjais, kurie atvykdavo į Klaipėdos
valdybą darbo valandomis, kad pareigūno įrašymas į grafiką nereiškia, kad
įvykus įvykiui būtent jam bus pavesta atlikti tam tikrus veiksmus, kad darbo
laiko apskaitos žiniaraščiai nepatvirtinta, kad grafikuose nurodytomis dienomis
pareiškėjas dirbo pasibaigus darbo valandoms, kad pasibaigus darbo valandoms,
budėjimo dienomis jokių darbo funkcijų pareiškėjas nevykdė, jokių neatidėliotinų
veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad atsakovės teiginys, kad tik darbo laiko
apskaitos žiniaraščiai yra vieninteliai darbo laiką patvirtinantys įrodymai,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau ne kartą buvo paneigtas. Juos paneigia
ir STT direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas
namuose ar kitoje sutartoje vietoje ir su kuriuo pasirašytinai jis buvo
supažindintas apie 2002-2004 m. Apie tai, kad STT Klaipėdos valdybos budintis
pareigūnas gaudavo pavedimą dirbti ne darbo metu, darbo laiko apskaitos
žiniaraštyje būdavo pažymima tik tais atvejais, kai atlikus darbą būdavo
pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tai ne visada. Tais atvejais, kada
pareiškėjui ar kitam budinčiam pareigūnui tekdavo vykti į įvairias vietas po
darbo valandų, bet, atlikus neatidėliotinus veiksmus, nebūdavo nustatyti nusikalstamos
veikos požymiai ir nebūdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnų
darbas nebūdavo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir nebuvo
apmokamas. Nepagrįstais laikė taip pat ir atsakovės teiginius, kad pareiškėjo paskaičiavimai
neatitinka skunde nurodytu laikotarpiu galiojusių Valstybės tarnybos įstatymo
23 str. 2 d. nuostatų. Pabrėžė, kad minėtame 2009-12-11 Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarime, teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos
įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr.
45-1708 ir 2007-06-07 redakcija; Žin, 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria
jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima
teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems
poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis
viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma
viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą ribą, prieštaravo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus
<...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą
<...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Sprendimas dėl
skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną
galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2009-12-11 sprendimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo
procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo
ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.
Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo
užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko
pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų
sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus
priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas
laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12,
2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Atsakovė nėra su pareiškėju atsiskaičiusi už
jo atliktus budėjimus pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo
grafikus. Šias aplinkybes patvirtina STT darbo reglamentas, STT direktoriaus
įsakymas dėl operatyvinio budėjimo, STT Klaipėdos valdybos nuostatai, STT
Klaipėdos valdybos pareigūnų pareigybių aprašai, STT Klaipėdos valdybos
viršininko patvirtinti operatyvinio budėjimo grafikai, kuriuose yra nurodytos
visos kalendorinės dienos, t. y. be darbo dienų yra taip pat nurodytos poilsio
ir šventinės dienos. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 str. 1 d., darbdavys privalo
visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Atsižvelgiant
į Darbo kodekso 298 str. numatytą trejų metų naikinamąjį terminą, pareiškėjui nesumokėto
darbo užmokesčio dalis turi būti priteista nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.
Kadangi pareiškėjas STT jau nebedirba, todėl jam už atliktą budėjimą gali būti
kompensuojama tik vienu Darbo kodekse numatyta būdu, t. y. apmokant kaip už
viršvalandinį darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-05
nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-737/2007). Pareiškėjo budėjimas
prasidėdavo nakties metu, t. y. nuo 00.00 val., dar neprasidėjus darbo dienai ir
budėjimo trukmė viršijo Darbo kodekso 155 str. 2 d. nustatytą maksimalią
budėjimo trukmę, todėl visos budėtos valandos turi būti priskirtos
viršvalandžiams. Darbo valandomis (pagal nuolatinį darbo grafiką), t y. 40
valandų per savaitę, budėdavo įstaigoje, o likusį laiką namuose. Atsakovė su
pareiškėju už atliktus savaitės trukmės budėjimus atsiskaitė apmokėdama tik už
40 darbo valandų, kurios nebuvo skaičiuojamas kaip viršvalandžiai. Atsakovė
pareiškėjui neišmokėjo atlyginimo už kiekvieno atlikto budėjimo valandas (kai
savaitėje nebūdavo šventinių dienų): 80 valandų budėjimo namuose darbo dienomis
(įskaitant nakties metu) padalinus iš 2 (taikant Darbo kodekso 155 str.) ir
padauginus iš 1,5 (taikant Darbo kodekso 193 str.) yra prilyginamos 60 darbo
valandų; 48 valandų budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis (įskaitant nakties
metu) padalinus iš dviejų (taikant Darbo kodekso 155 str.) ir padauginus iš 2
(taikant Darbo kodekso 194 str.) yra prilyginamos 48 darbo valandoms; 40
valandų budėjimo įstaigoje darbo valandomis padauginus iš 1,5 (taikant Darbo
kodekso 193 str.) ir atėmus 40 (apmokėtos valandos) yra prilyginamos 20 darbo
valandų. Atlikus šiuos paskaičiavimus, gaunasi, kad atsakovė už kiekvieną pareiškėjo
budėjimo savaitę (kai savaitėje nebūdavo šventinių dienų) liko neapmokėjusi 128
darbo valandų dydžio jo atlyginimo. Statuto 30 str. nustatyta, kad pareigūnų
darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį
rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Pareiškėjas STT iki
2007-12-01 dirbo vyriausiuoju specialistu ir jam buvo suteikta 13 pareigybinė
kategorija, o vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, buvo taikomas pareiginės
algos koeficientas „6,3“. Nuo 2007-12-01 jam buvo suteikta 14 pareigybinė
kategorija ir, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, jam buvo taikomas pareiginės
algos koeficientas „7“. Iki 2007-06-26 pareiškėjas turėjo 2- ąją kvalifikacinę
kategoriją, o nuo 2007-06-27 – 1- ąją kvalifikacinę kategoriją. Todėl iki
2007-06-26 už kvalifikacinę kategoriją jam buvo mokamas 30 proc. pareiginės algos
priedas, o nuo 2007-06-27 – 45 proc. priedas. Taip pat buvo mokami priedai: 10
proc. už tarnybinį rangą, 15 proc. už tarnybos stažą. Pareiškėjo mėnesinio
darbo užmokesčio be priemokų dydį padalinus iš visų mėnesio (kurio metu budėjo)
buvusių darbo valandų, kurias jis turėjo dirbti pagal nustatytą 40 darbo valandų
per savaitę darbo grafiką, kiekio, gaunasi vidutinė to mėnesio darbo valandos
kaina. Padauginus vidutinę darbo valandos kainą iš neapmokėtų darbo valandų
skaičiaus, gaunasi suma, kurią atsakovė turėjo išmokėti pareiškėjui už atliktą
budėjimą konkretų mėnesį. Po to, sudėjus visas atskirais mėnesiais gautas suma,
gaunasi bendra darbo užmokesčio suma, kurios atsakovė pareiškėjui neišmokėjo,
t. y. 50 985,21 Lt.
Teismo posėdyje
pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė
ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė
pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą
(I t., b. l. 94-97) nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra
dokumentas, įrodantis pareiškėjo darbo laiką, kurio pagrindu buvo skaičiuojamas
darbo užmokestis. Budėjimo grafikų, susijusių su darbo laiko apskaita, sudarymo
STT darbo reglamentas nenumatė. Taigi, darbo užmokestis buvo pagrįstai
skaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis. Pažymėjo, kad viešojoje
teisėje galioja principas, kad galima tik tai, kas tiesiogiai leista įstatyme. Sistemiškai
aiškindama Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p. ir 155 str. nuostatas, atsakovė
daro išvadą, kad budėjimas darbe ir namuose yra atskira darbo laiko sudedamoji
dalis, kuriai būdingi specifiniai bruožai. Pagal Darbo kodekso 155 str. 1 d.,
pavesti budėti gali darbdavys. STT Klaipėdos valdyba yra struktūrinis STT
padalinys, neturintis juridinio asmens statuto. Todėl, atsižvelgiant į Darbo
kodekso 155 str. 1 d., pavesti pareiškėjui budėti tiek darbo vietoje, tiek
namuose turėjo teisę tik STT direktorius. Tačiau STT direktoriaus pavedimų
budėti pareiškėjui nebuvo. Klaipėdos valdybos viršininkui nebuvo suteikti
įgaliojimai pavesti budėti pareiškėjui, jis tokių pavedimų ir nedavė.
Pareiškėjo pateikti STT Klaipėdos valdybos pareigūnų operatyvinio budėjimo grafikai
nėra pavedimai budėti Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme. Pagal Statuto 35
str. 1 d., pavesti dirbti viršvalandžius STT pareigūnui gali STT direktorius,
jo pavaduotojas arba tiesioginis viršininkas pavedimu. Ginčo atveju, Klaipėdos
valdybos viršininkas Statuto 35 str. 1 d. taikymo prasme, nėra subjektas,
galėjęs pavesti dirbti pareiškėjui ilgiau, nei nustatyta savaitės darbo laiko
norma (tokių pavedimų ir nebuvo). Pareiškėjas dirbo STT padalinyje, t. y.
Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje. Pareiškėjo nurodytu
laikotarpiu jis buvo tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Klaipėdos valdybos
Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui ar jo pareigas einančiam asmeniui (o
ne Klaipėdos valdybos viršininkui), tai patvirtina ir skundžiamu laikotarpiu
galiojusių pareiškėjo pareigybės aprašymų 10 p. Atkreipė dėmesį, kad Įsakymas
Nr. 56 galiojo tik nuo 2003-05-01 iki 2003-05-30 (Įsakymas Nr. 56 buvo
pripažintas netekusiu galios STT direktoriaus 2003-05-20 įsakymu Nr. 81).
Įsakymo Nr. 56 1 p. buvo nustatyta, kad STT Klaipėdos skyriaus ir kitų
padalinių pareigūnų operatyvinis budėjimas nustatomas pagal STT direktoriaus
patvirtintą grafiką, o 3.4 p. STT Klaipėdos skyriaus viršininkas buvo
įpareigotas iki einamojo mėnesio 20 d. pateikti kito mėnesio STT Klaipėdos
skyriaus pareigūnų operatyvinio budėjimo grafiko projektą. Su šiuo įsakymu
pareiškėjas susipažino 2003-05-30. STT turimais duomenimis, pareiškėjui susipažįstant
su Įsakymu Nr. 56 , ant jo kopijos, skirtos STT Klaipėdos valdybai, buvo
padarytas įrašas ranka „Neteko galios 2003-05-20 Nr. 81“ ir perbrauktas įsakymo
pavadinimas. Taip pat apie tokį įsakymą buvo kalbėta STT Klaipėdos skyriaus
darbuotojų susirinkimų metu. Be kita ko, pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas
turėjo pareigą savarankiškai susipažinti su aktualiais STT direktoriaus
įsakymais. 2003 m. gegužės mėn. galiojusioje pareiškėjo pareiginės instrukcijos
8.11 p. buvo nustatyta viena iš pagrindinių pareiginių funkcijų, t. y. žinoti,
nuolat sekti ir analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimus, STT direktoriaus įsakymus, potvarkius ir nutarimus, taip
pat kitus teisės norminius aktus, reglamentuojančius STT veiklą. Akcentavo, kad
pareiškėjo, kaip buvusio STT pareigūno (statutinio valstybės tarnautojo)
statusas, lėmė jo specifines pareigas. STT direktoriaus 2007-02-23 įsakymo ir STT
direktoriaus 2007-04-21 įsakymo Nr. 2-176 1.4.2 p. nustatyta, kad STT
darbuotojai, kuriems pagal pareigybes skirti tarnybiniai mobiliojo ryšio
telefonai, turi atsiliepti jais į telefono skambučius iš kitų STT tarnybinio mobiliojo
ar laidinio ryšio telefonų ir ne darbo laiku, ir poilsio bei švenčių dienomis.
Tarp tokių pareigybių buvo ir pareiškėjo pareigybė. Nurodytas STT pareigūno
teisinis būtinumo atsiliepti tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu pagrindas neturėjo
nieko bendra ir nereiškia budėjimo teisinių santykių ir yra grindžiamas STT
įstatymo 14 str. STT pareigūnams pavestomis pareigomis. Pareiškėjo pateiktuose
grafikuose nėra nurodytos valandos, taip pat nėra suformuluoti įpareigojimai
pareiškėjui, todėl neįrodo budėjimo fakto. Pareiškėjo pateikti grafikai pagal
jų paskirtį ir esmę nereiškė įpareigojimo budėti ir budėjimo teisinių santykių
Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme, o buvo skirti pareigūnų darbo planavimui
ir pagerinti darbo metu atvykusių asmenų (pareiškėjų) aptarnavimą STT Klaipėdos
valdyboje, taip pat dalyvauti už pareiškėjų aptarnavimą atsakingo STT pareigūno
pokalbyje su pareiškėju užtikrinant STT pareigūnų teisėtų interesų apsaugą tais
atvejais, kai pareiškėjas savo elgesiu siektų provokuoti konfliktą ar žeminti
pareigūną. Jei asmenys su pareiškimu dėl kyšio prievartavimo arba pareigūnai su
pareiškimu dėl papirkimo į tarnybą kreipdavosi po 17 val., naktį arba poilsio
ir švenčių dienomis, kas iš operatyvinių darbuotojų vyks į įvykio vietą kartu
su Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnu, buvo sprendžiama individualiai,
įvertinus situacijos sudėtingumą, įvykio vietą ir kitas aplinkybes. Pareigūno
įrašymas į grafiką nereiškė, kad įvykus įvykiui būtent jam bus pavesta atlikti
tam tikrus veiksmus. Nėra duomenų, kad pareiškėjas grafikuose nurodytomis
dienomis būtų iškviestas į darbą po darbo valandų ar poilsio ir švenčių
dienomis. Nes visuomet tuo atveju, jei STT pareigūnas gaudavo pavedimą dirbti
ne darbo metu, apie tai pažymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir
atitinkamai už tokį darbą sumokama. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai, t. y.
darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina, kad grafikuose nurodytomis
dienomis pareiškėjas dirbo tik nustatytą darbo laiko trukmę ir pasibaigus darbo
valandoms jokių darbo funkcijų nevykdė, jokių neatidėliotinų veiksmų neatliko.
Pareiškėjas, pateikdamas argumentus dėl prašomos priteisti sumos, dubliuoja
darbo ir buvusio budėjimo laiką, nors, pagal Darbo kodekso 155 str. 2 d.,
budėjimas galimas tik pasibaigus darbo dienai. Pareiškėjas netinkamai taiko
Darbo kodekso nuostatas, skaičiuodamas apmokėjimą už nakties darbą, darbą
švenčių ir poilsio dienomis, nesant duomenų apie darbo valandas naktį, poilsio
ir švenčių dienomis. Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, o prieštaraujantis Konstitucijai
įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Pagal Valstybės
tarnybos įstatymo (redakcija iki 2007-09-30.) 4 str. 2 d. ir 23 str. 2 d., priedų
ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Pagal Valstybės
tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2007-10-01 iki 2008-12-31) 4 str. 2 d. ir 23
str. 2 d., 25 str. 1 d. 1 ir 5 p., priedų ir priemokų suma negali viršyti 70
proc. pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi priedai už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pagal Statuto
30 str. 1 d., STT pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą,
tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės
tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Pagal Statuto 30 str. 2 d., STT
pareigūnams priedas už tarnybinį rangą sudaro 10 proc. pareiginės algos. Pagal
ginčo laikotarpiu galiojusią Statuto 30 str. 4 d., priedas STT pareigūnams už
3- ąją kvalifikacinę kategoriją sudarė 15 proc. pareiginės algos, už 2- ąją
kvalifikacinę kategoriją – 30 proc. pareiginės algos, už 1- ąją kvalifikacinę
kategoriją – 45 proc. pareiginės algos. Pareiškėjo paskaičiavimai neatitinka
skunde nurodytu laikotarpiu galiojusių Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d.
nuostatų dėl priedų ir priemokų sumos ribojimo. Pabrėžė, kad atsakovė su pareiškėju
yra visiškai atsiskaičiusi, todėl nėra jam skolinga. Taip pat neturi jokių
teisinių ar faktinių pagrindų priskaičiuoti pareiškėjui nors kokią galimą
priteisti pinigų sumą. Be kita ko, teigė, kad reikalavimams dėl darbo
užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas
3 m. ieškinio senaties terminas, kurį daliai reikalavimų, t. y. už 2006 m.,
pareiškėjas yra praleidęs. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino ir nenurodė
pagrįstų svarbių priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti
atnaujinamas, todėl reikalavimų daliai, pareikštai praleidus 3 m. ieškinio
senaties terminą, prašė taikyti senatį.
Teismo posėdyje
atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko
ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų
apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal
ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto
administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip
pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių
viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie
mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis ABTĮ 3
str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar
neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar
konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar
administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika)
neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir
gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas
kilo dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovė,
STT) veiksmų neskaičiuojant pareiškėjui darbo užmokesčio už budėjimus namuose.
Taigi,
nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų STT veiksmų, teisėtumas
ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – STT pareigūnams mokamo darbo
užmokesčio mokėjimo sąlygos ir tvarka.
Byloje esantys
rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas A. V. ginčo
laikotarpiu dirbo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau –
STT) Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriuje statutiniu pareigūnu
(b.l. 35,36,38,68). STT įstatymo (Žin. , 2000, Nr. 41- 1162) 22 straipsnio 3 d.
pagrindu STT vidaus darbo tvarką nustato direktorius. Iš STT darbo reglamento,
patvirtinto STT direktoriaus 2006-03-16 įsakymu Nr. 2-36 (Žin., 2006, Nr.
31-1110) (toliau – darbo reglamentas), matyti, kad X skyriuje „Darbo laiko
apskaita“ nustatyta, kad STT darbuotojų dirbtas darbo laikas ir neatvykimo į
darbą atvejai žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Iš pateiktų į bylą
darbo laiko apskaitos žiniaraščių ( b.l. 45-66) nustatytina, kad pareiškėjui
atlyginimas buvo priskaitytas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos
žiniaraščiais (b.l. 31). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra nuginčyti ar
kaip kitaip pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjas šioje administracinėje
byloje pareiškė reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už
budėjimus namuose. Taigi, pareiškėjo skunde nesiekiama pripažinti neteisėtu tam
tikro administracinio akto, veiksmo ar neveikimo. Reikalavimo dalykas yra
konkrečių piniginių sumų priteisimas. Tokį reikalavimą pareiškėjas grindžia
tuo, kad jis pagal operatyvinio budėjimo grafikus privalėjo budėti nustatytomis
mėnesio dienomis namuose ir pateikė į bylą nepatvirtintas 2007 m. kovo,
birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių bei 2008 m. vasario,
balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesių budėjimo
grafikų kopijas (b. l. 8-20). Pareiškėjas prie skundo ir patikslinto skundo
pateikė savo atliktus paskaičiavimus, kuriuose skundo reikalavimą dėl
neišmokėto atlyginimo dydžio 50985,21 Lt paskaičiuoja remdamasis pateiktuose
budėjimo grafikuose nurodytomis dienomis kaip neapmokėtus viršvalandžius už
budėjimą bei atitinkamai paskaičiuodamas už darbą poilsio bei švenčių dienomis
(b.l.6,7,87).
Ginčo teisinius
santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų
tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas),
Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Operatyvinio
budėjimo grafikų kopijos, kurias nepatvirtintas į bylą pateikė pareiškėjas,
pasirašė Klaipėdos valdybos viršininkas. Gi jau aukščiau paminėto STT įstatymo
nuostatos aiškiai apibrėžia, kad STT vidaus darbo tvarką nustato direktorius.
Pareiškėjo prašymu teismo išreikalautuose iš atsakovo vidaus dokumentuose,
išskyrus 2003-04-30 STT direktoriaus įsakymą Nr. 56, kuris 2003-05-20 įsakymu
Nr. 81 pripažintas netekusiu galios, nėra numatyta jokia kita darbo laiko
trukmė, negu nustatyta STT įstatymo 35 str. 1 dalyje. Nors pareiškėjas tiek
skunde, tiek patikslintame skunde, tiek teismo posėdžio metu savo reikalavimą
pagrinde įrodinėjo jau paminėtu 2003-04-30 įsakymu, tačiau apie tai, kad
minėtas įsakymas pripažintas nustojusiu galios 2003-05 20 įsakymo pagrindu nėra
nuginčyta ir tokio reikalavimo skunde nėra. Tokiu būdu, pareiškėjas nepateikė
jokių įrodymų, kokias darbines funkcijas jis privalėjo atlikti budėdamas
namuose pagal pateiktus budėjimo grafikus. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio
metu pareiškėjas nurodė, kad jis pagal jau minėtus budėjimo grafikus privalėjo
būti pasiekiamas telefonu. Tokia tvarka įtvirtinta STT direktoriaus įsakymuose:
2007 m. vasario 23 d. Nr. 2-52 ir 2007 m. birželio 21 d. Nr. 2-176 „Dėl
tarnybinių mobiliojo ryšio telefonų naudojimo“ (b.l. 32-35). Šių įsakymų 1.4.2
nurodyta, kad „STT darbuotojai, kuriems pagal pareigybes skirti tarnybiniai
telefonai, turi atsiliepti jais į telefono skambučius iš kitų STT tarnybinių
mobiliojo ar laidinio ryšio telefonų ir ne darbo laiku, ir poilsio bei švenčių
dienomis“. Tokie įsakymai yra pagrįsti STT įstatymo 14 straipsnyje STT
pareigūnams pavestomis pareigomis. Kitokių rašytinių įrodymų apie tai, kad
pareiškėjui būtų pavestos kokios tai darbinės funkcijos po darbo ar švenčių
dienomis, į bylą nepateikta. Darbo Kodekso 143 str. 1 d. 1 p. ir 155 str. 1 d.
budėjimą darbe ir namuose įtvirtina kaip atskirą darbo laiko sudedamąją dalį,
kuriai būdingi tam tikri specifiniai bruožai. Pareiškėjo pateiktuose grafikuose
nėra suformuluoti jokie įpareigojimai, juose nenurodytos budėjimo valandos,
pasirašyti ne STT direktoriaus, kuris turi teisę kaip darbdavys pavesti budėti
ar atlikti kitas darbines funkcijas, todėl tokie budėjimo grafikai pagal jų
paskirtį ir esmę negali būti pripažinti DK 155 straipsnio taikymo prasme.
Atsižvelgdamas į
tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine
analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir
protingumo kriterijais, nustatęs, kad STT operatyvinių pareigūnų apmokėjimas už
atliktą darbą paremtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie, ginčo
atveju, nėra nuginčyti, o byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtinti
jokiais rašytiniais įrodymais, įrodančiais, kokiai konkrečiai veiklai jie buvo
sudaryti, t. y. kad tai buvo skirta būtent budėjimui namuose, taip pat
pareiškėjui nepaneigus atsakovės argumentų, kad būtinumas atsiliepti tarnybiniu
mobiliojo ryšio telefonu nereiškė budėjimo teisinių santykių, teismas daro
išvadą ir konstatuoja, kad atsakovės veiksmai, apskaičiuojant pareiškėjui jam
priklausantį darbo užmokestį už atliktas darbines funkcijas, teisėti ir
pagrįsti. Atsakovė nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo
kompetencijos, jos veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji
buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjo skundas atmestinas
kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88
str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo A. V. skundą atmesti
kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Liuda Arlauskienė