Civilinė byla Nr. e2-822-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00215-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

                                          (S)                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. K., T. J., J. E., R. Č. ir R. A. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Jonvita“. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje Nr. e2-419-567/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis palikta nepakeista.

2.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Pareiškėjai O. K., R. Č., T. J., J. E. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) 2025 m. liepos 9 d. pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus. Be to, pateikė prašymą iki įsiteisės nutartis, kuria bus išnagrinėtas skundas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti vykdyti ir (ar) sustabdyti 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų vykdymą (galiojimą); 2) sustabdyti ir uždrausti vykdyti bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimą.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5.       Pareiškėjai 2025 m. liepos 18 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami iki įsiteisės nutartis, kuria bus išnagrinėtas skundas: 1) uždrausti vykdyti ir (ar) sustabdyti 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų vykdymą (galiojimą); 2) sustabdyti ir uždrausti vykdyti bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimą.

6.       Nurodė, kad pareiškėjų skundo pagrįstumas yra įrodytas teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi, kreditoriai nebuvo informuoti apie kreditorių susirinkimus. Pareiškėjų teigimu, neišnagrinėjus, ar 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimai buvo teisėtai sušaukti, ar buvo tinkamai užtikrintos kreditorių teisės, taip pat ar buvo priimti pagrįsti sprendimai kreditorių susirinkimuose, privaloma išlaikyti status quo (esamą padėtį) ir sustabdyti tiek sąmatoje numatytas išlaidas, tiek turto pardavimą. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai turtas būtų parduotas tikėtinai nepagrįstomis rinkos kainomis, sąmatoje numatytos lėšos įsisavintos. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – turtas jau bus parduotas, nors būtų panaikinti sprendimai, kurių pagrindu turtas buvo parduodamas.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjų pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2025 m. liepos 10 d. nutartyje teismas nustatė, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jų pasirinktas galbūt pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis); skundo forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus; kreditorių reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos pagrindžiančių įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga skundo preliminariam pagrįstumui konstatuoti, todėl laikė, jog kreditorių skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigą įrodyti, jog egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nesustabdžius ar neuždraudus kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų vykdymo ir nesustabdžius ar neuždraudus LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimo, teko pareiškėjams. Akcentavo, kad teismas dar 2025 m. liepos 10 d. nutartyje pažymėjo, jog kreditorių susirinkimo sprendimas, jį apskundus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta tvarka, neįsiteisėja. Pareiškėjai kartu su skundu nepateikė duomenų, kad nemokumo administratorė yra pradėjusi bendrovės turto realizavimo veiksmus galimai ne už rinkos vertę, taip pat nepateikė bent tikėtinų duomenų apie galimai nesąžiningai priimtus kreditorių susirinkimų sprendimus.

10.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, todėl pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai ir pateikti įrodymai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pakankami. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms su tokiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismo argumentai, kad pareiškėjai nenurodė bendrovės ar nemokumo administratorės nesąžiningų veiksmų, neturi būti suabsoliutinami. Apelianto įsitikinimu, tokių aplinkybių, kuriomis reikėtų įrodyti nesąžiningus bendrovės veiksmus slepiant turtą, kuriuos atlieka kvalifikuota nemokumo administratorė, prilygsta probatio diabolica, t. y. aplinkybėms, kurių objektyviai negalima įrodyti. Pareiškėjai įrodė pakankamai neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kurie sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.2.                      Priešingai nei nusprendė teismas, pareiškėjai aiškiai nurodė aplinkybes, dėl kurių privalo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės: 1) kreditorių susirinkimai sušaukti neteisėtai (neinformuoti visi kreditoriai); 2) pagal imperatyvią JANĮ 87 straipsnyje nustatytą tvarką pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime dėl turto pardavimo turėjo būti svarstoma parduoti visą bendrovę (kaip turtinį kompleksą) ir tik nepriėmus tokio sprendimo – priimtas sprendimas dėl bendrovės turto pardavimo (kaip atskirų vienetų); 3) neteisėtuose kreditorių susirinkimuose (dėl bendrovės kreditorių sušaukimo tvarkos nesilaikymo) buvo priimti nutarimai parduoti bendrovės turtą; 4) turtas šiuo metu parduodamas, o teismui yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Be to, turtas parduodamas: i) ne rinkos kainomis; ii) turtas parduodamas varžytynėse neužtikrinant galimybės, kad turto kaina pasieks rinkos kainą (varžytynės vyksta tik 1 darbo dieną, o tai lemia, jog nepakankamai suinteresuotų asmenų gali sudalyvauti varžytynėse ir pasiūlyti kreditorius tenkinančią rinkos kainą).

11.3.                      Teismo argumentas, kad apskundus bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą jo galiojimas yra sustabdomas, yra nepagrįstas, kadangi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikinosios apsaugos priemonės nemokumo procese nebetektų prasmės. JANĮ nenumato, kad apskundus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus jų galiojimas yra sustabdomas, todėl pareiškėjai ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, būtent po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nemokumo administratorė ir pradėjo bendrovės nekilnojamojo turto pardavimą.

11.4.                      Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu nemokumo administratorė vykdė bent 40 varžytynių, kurių visos: i) vykdomos tik 1 dieną; ii) parduodama ne rinkos kaina; iii) dėl per trumpo varžytynių vykdymo termino yra iš naujo skelbiamos tų pačių daiktų varžytynės dar mažesne pradine pardavimo kaina.

11.5.                      Teismui atmetus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrovės nemokumo administratorė inicijavo ir nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tokį turtą pardavus, o vėliau patenkinus skundą, atsirastų sunkiai atitaisomų padarinių, kiltų papildomi ginčai su potencialiais pirkėjais, asmenims būtų padaryta žala.

12.       Atsakovė LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Jonvita“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų tik bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių visumos teisių bei teisėtų interesų pažeidimas.

12.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, jog nemokumo administratorė yra pradėjusi LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto realizavimo veiksmus galimai ne už rinkos vertę, taip pat nepateikė bent tikėtinų duomenų apie nesąžiningai priimtus kreditorių susirinkimo sprendimus. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, neatskleidė naujų aplinkybių, o tik kartoja nepagrįstus teiginius dėl tariamo pareiškėjų neinformavimo apie kreditorių susirinkimus, dėl turto realizavimo už neva ne rinkos vertę, dėl tariamai nesąžiningai priimtų kreditorių susirinkimo sprendimų, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo.

12.3.                      LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepimas į skundą ir kartu su juo pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja ne tik grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ir kreditorių skundas prima facie nėra pagrįstas dėl esminių priežasčių: 1) žymus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyto 14 dienų termino skundui paduoti praleidimas, prašymo jį atnaujinti teismui nepateikimas; 2) pareiškėjų tinkamas informavimas apie vyksiančius kreditorių susirinkimus; 3) pačių pareiškėjų (kreditorių) pareiga elgtis aktyviai (juolab žinant apie bendrovei iškeltą bankroto bylą); 4) pareiškėjų balsų dalies nereikšmingumas (pareiškėjų finansiniai reikalavimai sudaro tik 0,87 proc. visų kreditorių reikalavimų); 5) nepagrįsti pareiškėjų teiginiai dėl juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, pardavimo galimybės; JANĮ nustatyta nemokumo administratoriui pareiga pateikti savo nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo galimybės, tačiau nėra nurodymo ar įpareigojimo nesant pakankamo pagrindo kreditorių susirinkimui teikti svarstyti juridinio asmens, kaip turto vieneto, pardavimo; 6) administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta dokumentais, patvirtinta kreditorių daugumos; šios išlaidos yra būtinos efektyviai vykdyti bankroto procesą, jų dydis proporcingas bendrovės mastui ir darbų apimčiai; 7) bendrovės turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, atsargų, kt.) pardavimas vyksta www.evarzytynes.lt internetiniame puslapyje, vadovaujantis JANĮ ir kreditorių susirinkimų metu nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina; viešas turto pardavimas reiškia platų dalyvių ratą, o tai užtikrina ne tik kiekvieno asmens teisę dalyvauti varžytynėse, bet ir yra vienas iš būdų užkirsti kelią turto pardavimui nepagrįstai maža kaina, nes yra siūloma didžiausia kaina už parduodamą turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas skundas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: 1) 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo protokolus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3; 2) 2024 m. gegužės 30 d. darbuotojų sąrašą su kontaktiniais duomenimis; 3) 2024 m. birželio 20 d. O. K. finansinį reikalavimą, 2025 m. liepos 26 d. O. K. el. laišką, jam siųstus pranešimus apie vyksiančius kreditorių susirinkimus; 4) 2024 m. birželio 19 d. R. A. finansinį reikalavimą, 2025 m. liepos 21 d. R. A. el. laišką, jam siųstus pranešimus apie vyksiančius kreditorių susirinkimus; 5) R. Č. siųstus parnešimus apie vyksiančius kreditorių susirinkimus, 2024 m. spalio 21 d. R. Č. el. laišką; 2024 m. spalio 21 d. el. laišką dėl turto pirkimo, 2025 m. gegužės 27 d. el. laišką; 6) T. J. siųstus pranešimus apie vyksiančius kreditorių susirinkimus, T. J. aukciono protokolą; 7) J. E. siųstus pranešimus apie vyksiančius kreditorių susirinkimus; 8) Garantinio fondo išmokų darbuotojams pažymą; 9) 2024 m. rugsėjo 30 d. informaciją pirmajam kreditorių susirinkimui; 10) sąmatos nustatymo projektą; 11) papildomos sąmatos nustatymo projektus; 12) kreditorių reikalavimų sąrašą su procentais; 13) el. paštu kreditorių supažindinimą su protokolu Nr. 3; 14) 2024 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkime patvirtintą informacijos teikimo tvarką; 15) 2024 m. spalio 14 d. kreditorių registravimo sąrašą; 16) 2025 m. sausio 30 d. kreditorių registravimo sąrašą; 17) 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių registravimo sąrašą; 18) nekilnojamojo turto varžytynių skelbimus; 19) aukcionų suvestinių ataskaitas.

16.       Be to, atsakovė po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – išrašą apie 2025 m. rugpjūčio 20 d. atšauktas LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nekilnojamojo turto varžytynes – ir prašo jį priimti į bylą, nurodydama, kad šio įrodymo nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui.  

17.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai, nurodyti šios nutarties 15 punkto 1–17 papunkčiuose, jau yra bendrovės bankroto byloje (juos atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo), todėl juos, kaip perteklinius, atsisakytina priimti. Be to, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinys pagrindžia, kad atsakovė šiais įrodymais įrodinėja pareiškėjų skundo dėl bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimų nepagrįstumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus atsisako priimti ir kaip neatitinkančius sąsajumo reikalavimo bei neturinčius įtakos sprendžiant ginčo objektu esantį klausimą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti kiti įrodymai – nekilnojamojo turto varžytynių skelbimai, aukcionų suvestinių ataskaitos (šios nutarties 15 punkto 18–19 papunkčiai), išrašas apie atšauktas bendrovės nekilnojamojo turto varžytynes (šios nutarties 16 punktas) – yra susiję su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės tinkamam ir visapusiškam atskirojo skundo išnagrinėjimui, taip pat į tai, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima nurodytus rašytinius įrodymus bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžiant bendrovės kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumo klausimą

20.       Nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). JANĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nemokumo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis atitinkamomis CPK nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-407/2022).

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

16.       Byloje kilo ginčas dėl LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo. Pareiškėjai, siekdami užtikrinti pareikšto skundo reikalavimus, prašė iki įsiteisės nutartis, kuria bus išnagrinėtas skundas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti vykdyti ir (ar) sustabdyti 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų vykdymą (galiojimą); 2) sustabdyti ir uždrausti vykdyti bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimą. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad pareiškėjų skundas yra preliminariai pagrįstas, tačiau pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja grėsmė galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliantas (vienas iš pareiškėjų), kvestionuodamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjų skundas yra prima facie pagrįstas, neginčija, o atskirojo skundo argumentais iš esmės įrodinėja tai, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iš esmės pasisako tik dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pažymėtina, kad daugelis šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų yra susiję su ginčo esme, tačiau jų apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi pagrindo iš esmės įvertinti, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakys.

17.       Viena iš dviejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-407/2025).

18.       Sprendžiant dėl laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. 

19.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimas, jį apskundus JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, neįsiteisėja, todėl grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekyla. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai įsiteisėja (tampa vykdytinais) nuo jų priėmimo dienos, o skundo padavimas šių nutarimų vykdymo per se (savaime) nesustabdo. Todėl tais atvejais, kai pareiškėjas siekia, kad iki bus išnagrinėtas jo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtų sustabdytas atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimu priimto klausimo vykdymas, jis turi pateikti teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vien tik skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo padavimas teismui pats savaime grėsmės sprendimo įvykdymui nepanaikino, todėl pareiškėjai, siekdami priimtų nutarimų vykdymo sustabdymo, pagrįstai kartu su skundu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdami jų taikymui būtinas sąlygas – tikėtiną skundo pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.   

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Pažymėtina, kad nors, viena vertus, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nuo 2025 m. liepos 22 d. (po skundžiamos nutarties priėmimo) buvo vykdomos bendrovės nekilnojamojo turto varžytynės, kita vertus, apeliacinės instancijos teismui atsakovės nemokumo administratorės pateikti įrodymai pagrindžia, kad šios varžytynės 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo atšauktos, taigi nekilnojamasis turtas šiuo metu nėra parduodamas. Nemokumo administratorė, apeliacinės instancijos teismui teikdama naują įrodymą, pažymėjo, kad bendrovės turto pardavimo varžytynės buvo atšauktos, siekiant išvengti neatitaisomų pasekmių, saugant ir pirkėjo, ir pardavėjo interesus. Šios nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo laikyti atsakovę (jos nemokumo administratorę) nesąžininga ir bet kokia kaina siekiančia bendrovės turto pardavimo, priešingai, rodo jos siekį bendradarbiauti ir šalių interesų paisymą. Todėl apelianto teiginiai dėl atsakovės nesąžiningumo atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai iš esmės yra nukreipti į kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais siekiama realizuoti bendrovės turtą, vykdymo sustabdymą. Kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad bendrovės turtas nebuvo realizuotas ir šiuo metu nėra realizuojamas (apeliantas priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis)), darytina pagrįsta išvada, jog šiame proceso etape grėsmė pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų šių priemonių taikymo paskirties ir pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją šioje byloje nebūtų tikslingas. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai be to, jog prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti ir uždrausti vykdyti bendrovės turto realizavimą, taip pat pareiškė teismui prašymą uždrausti vykdyti ir (ar) sustabdyti visus 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus. Tačiau, prašydami taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai iš esmės tik nurodė, kad būtina sustabdyti sąmatoje numatytas išlaidas, kadangi, pareiškėjų įsitikinimu, jos yra per didelės. Vis dėlto pareiškėjai tokio savo prašymo pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliantas atskirajame skunde plačiau nemotyvavo, taip pat nepagrindė, kodėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl visais klausimais 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų.

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas, jų dydį, kad kreditorių susirinkimuose nustatyta sąmata yra viršyta ir pan. Pareiškėjams (įskaitant apeliantą) to nepagrindus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir papildomai pažymi, kad apelianto siekis apriboti bet kokią galimybę nemokumo administratorei patirti išlaidas būtiniems veiksmams bendrovės bankroto procese atlikti nėra pagrįstas ir suderinamas su bankroto proceso esme bei tikslais, operatyvumo ir efektyvumo principais, juolab kai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nemokumo administratorė privalo veikti neviršydama kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydama veikia savo rizika, kad sąmatą viršijančios išlaidos nebus atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 21–23 punktai; 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 47 punktas). 

24.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjai neįrodė egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškėjams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

25.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

26.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

27.       Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Bendrovei nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

    Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja