Baudžiamoji byla Nr. 1-684-1059/2019        

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16548-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.26.2;     2.12.1.4

 (S)

  PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS  

 T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16548-19, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, nedirbantis, pensininkas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

n u s t a t ė :

G. M. 2019 m. balandžio 22 d., apie 17.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: smogdamas kumščiu V. B. į kairį žandą, sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką. 

 G. M. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai (b. l. 64-65).

 G. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta byloje surinktais įrodymais:

kaltinamojo G. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-04-22 jis buvo išgėręs alkoholio, šventė savo gimtadienį ir Velykas. Apie 17.10 val. prie kaimyno V. B. namų atvažiavo automobilis, jis pradėjo kaimynui sakyti, kad automobilis išvažinėja žolę prie jo namo, kurią jis pjauna, todėl reiškė pretenzijas dėl išvažinėtos žolės. Kaimynas jam pasakė, kad parodytų kur išvažinėta. Jis išėjęs iš savo kiemo bandė kaimynui sakyti apie išmindžiotą žolę, bet kaimynas nekreipė jokio dėmesio. Tada jis vieną kartą kumščiu trenkė kaimynui į veidą, į kurią tiksliai pusę neprisimena. Daugiau jokių smūgių tikrai nesudavė. Aiškindamas kaimynui apie žolę galėjo pavartoti ir necenzūrinių žodžių. Tada kaimynas V. B. ir jo brolis jį sulaikė ir iškvietė policiją, neleido jam eiti namo. Jis su kaimynu nesutaria jau seniai. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai nuoširdžiai gailisi, blaivus taip būtų nepasielgęs (b. l. 64-65).  

Nukentėjusiojo V. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-04-22 apie 17 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) automobiliu atvažiavo brolis A. B.. Jis tuo metu buvo lauke. Kaimynas G. M., gyvenantis greta, visą dieną vaikščiojo savo namų kieme, rėkavo, bet jis nekreipė dėmesio. Matė, kad kaimynas buvo neblaivus, bet jam nieko nesakė. Kai jo brolis įvažiavo į jo namų kiemą, jis norėjo apsisukti atbuline eiga ir pastatyti kieme automobilį. Jis priėjo prie brolio, kuris sėdėjo automobilyje, ir pro atidarytą jo automobilio langą kalbėjo su juo. Tuo metu iš savo namų kiemo prie jo kiemo atėjo kaimynas G. M. ir pradėjo aiškinti, kad negalima tuo keliu važinėti, nors kelias yra bendras. Jis nieko G. M. nesakė, o  G. M. pradėjo koliotis, rėkauti, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis su broliu G. M. nieko nesakė, su juo net nekalbėjo, nesivėlė į konfliktą. Besikoliodamas G. M. priėjo prie pat jo ir užsimojęs  kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, pataikė  į kairįjį žandą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kodėl G. M. trenkė, nesuprato. Viskas vyko prie jo namų, kieme, prie mano kiemo tvoros išorinėje pusėje, brolis tuo metu sėdėjo automobilyje ir viską matė. Kai G. M. sudavė smūgį, jis bandė pabėgti į savo kiemą, todėl jis su broliu jį sulaikė ir paskambino 112 pagalbos telefonu. Jį labai supykdė toks įžūlus G. M. elgesys (b. l. 23-24). 

Liudytojo A. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-04-22, apie 17.10 val. jis nuvažiavo pas brolį V. B., gyvenantį(duomenys neskelbtini)  į svečius. Sustojęs prie brolio namų vartų pamatė, kad palei tvorą ateina jam nepažįstamas vyriškis, kuris priėjęs užsimojo ir trenkė jo broliui V. B. į veidą. Jis su broliu sulaikė tą asmenį, kol atvyks pareigūnai, kadangi jis norėjo pasišalinti. Toks įžūlus elgesys viešoje vietoje jį labai supykdė (b. l. 37-38).  

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini), išorinėje tvoros pusėje (b. l. 14-20).  

Asmens apžiūros protokolu ir jo priedu foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrint V. B., jo kairės pusės veido apatinėje dalyje yra paraudimas (b. l. 30-35).

Alkotesterio Alcotest 7510 parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-04-22, 17.35 val., G. M. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 41-44).  

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo G. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, jo veika pagal paminėtą BK straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. 

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo nustatyti laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą 1 m. 6 mėn., nes dėl sunkios širdies ligos jam reikalingas didelis vaistų kiekis, kuriam išleidžia didesnę pensijos dalį (b. l. 74-76; 77-78).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. 

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad G. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, yra po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jis neteistas (b. l. 48), administracine tvarka nebaustas (b. l. 49), pensininkas. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas 1976 m., diagnozė: vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimas; 1990 m., diagnozė.: Asteno depresinis sindromas po galvos smegenų traumos (b. l. 53).  

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam skirtina baudos bausmė, artima minimaliai, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui. Iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad G. M. nedirba, gauna senatvės pensiją, todėl nustatytinas aštuoniolikos mėnesių savanoriškas baudos sumokėjimo terminas.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). 

G. M. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-04-22, 17.40 val. (b. l. 68) iki 2019-04-23, 13.14 val. (b. l. 69) (viena laikino sulaikymo para), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).  

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintina.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam baudos bausmę 51 MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties  eurų) dydžio. 

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –  baudą 34 MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio.  

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į  G. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-22, 17.40 val. iki 2019-04-23, 13.14 val. (viena laikinojo sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudai nurodant, kad G. M. paskirta likusi neatlikta baudos bausmės dalis yra 32 MGL – 1600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų).

Nustatyti aštuoniolikos mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą.  

Išaiškinti G. M., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą, esančią bet kuriame Lietuvos banke, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-16548-2019-9“.  

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.  

Išaiškinti G. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

Teisėjas                                                                                                                              Ignas Totilas