Administracinė byla Nr. I-1708-331/2011
Proceso Nr. 3-61-3-02821-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 7.2, 74.
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Linai Darulienei, atsakovės atstovei Linai Simonaitytei – Venckuvienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „BPA“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, UAB „Fertimara“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ advokatui Karoliui Kačerauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Litma“, UAB „Green terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Uosto vartai“, UAB „H.Muller & Co“, UAB „Nurminen Maritime“ atstovui advokatui Mariui Intai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „VPA Logistics“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba), tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „BPA“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai dėl nutarimo dalies panaikinimo,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Konkurencijos taryba 2011-12-08 nutarimu Nr. 2S-25 pripažino UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“:, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminai“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją sudariusias draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidusias Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas); įpareigoti UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB Jūrų agentūra „Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas); už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą bendrovėms skirti nurodyto dydžio baudas, tarp jų pareiškėjai UAB „VPA Logistics“ - 337 700 Lt (nutarimo rezoliucinės dalies 3.30 punktas); įpareigoti bendroves per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas); nutraukti bylą dėl dalies įmonių nesant pažeidimo sudėties (nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas) (I t., b.l. 23-75).
P a r e i š k ė j o s a r g u m e n t a i.
Bendrovė „VPA Logistics“, nesutikdama su priimtu nutarimu, skundais (I t., b. l. 1-14, b. l. 84-91) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 dalis:
1) rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame pripažinta, kad UAB „VPA Logistics“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Veikimo sutartis) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
2) rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame pareiškėja įpareigota nutraukti pažeidimą;
3) nutarimo rezoliucinės dalies 3.30 punktą, kuriuo pareiškėjai už rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą paskirta 337 700 Lt piniginė bauda;
Kartu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą. Teismas 2012-01-09 nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (II t., b. l. 19-20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012-02-10 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-09 nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 dalies dėl bendrovės „VPA Logistics“ paskirtos 337 700 Lt baudos galiojimą (2 t., b. l. 52-57).
Paaiškino, kad pareiškėja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo išreiškusi valios sudaryti susitarimą dėl agentavimo tarifų. Nesant pareiškėjos valios išraiškos nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sudarė draudžiamą susitarimą. Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (toliau - Asociacija) nariu pareiškėja tapo 2008 m. gruodžio mėnesį. Taryba nutarimu nustatė, kad Asociacijos nariai susitarė dėl agentavimo tarifų 1998 m. birželio mėn., galutinis ir iki šiol galiojantis susitarimas dėl tarifų dydžio, pasak Konkurencijos tarybos, buvo pasiektas 2002 m. todėl pareiškėja negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo sudarant draudžiamą susitarimą, nes jo sudarymo metu nebuvo įsteigta, nevykdė veiklos ir nebuvo Asociacijos nariu. Prisijungdama prie Asociacijos, nebuvo informuota apie jokį Asociacijos ar jos valdymo organų priimtą sprendimą dėl minimalių agentavimo tarifų nustatymo, nes nebuvo jokio oficialaus sprendimo tokius tarifus patvirtinti. Nesant įrodymų, kad pareiškėja buvo supažindinta su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl agentavimo tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad ji išreiškė valią prisijungti prie susitarimo. Nutarimu nėra neginčijamai įrodyta, jog draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 metų. Nutarime nėra nurodoma nė viena aplinkybė, kuri leistų teigti, jog po 2008 metų Asociacijos nariai svarstė ar kitokiu būdu siekė užtikrinti rekomendacinių tarifų, kurie taip ir nebuvo patvirtinti Asociacijos organų sprendimu, privalomumą. Pranešime neįrodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos narystės Asociacijoje ir dalyvavimo susitarime. Tapimas Asociacijos nariu pats savaime negali būti prilyginamas tokiam bendradarbiavimo lygiui, kuris galėtų būti laikomas konkurencijos teisės normomis draudžiamam susitarimui. Nuo įstojimo į Asociaciją pradžios pareiškėja nepriklausomai sprendė dėl agentavimo paslaugų kainų nustatymo, t.y. praktikoje nesivadovavo rekomendacijomis dėl agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, pagrindinė jos veikla yra ne agentavimo paslaugų teikimas, bet į Klaipėdos jūrų uostą atvežamų prekių sandėliavimas ir krova. Pareiškėjos pajamos iš agentavimo paslaugų 2008-2010 m. sudarė 1,3-2 % visų jos pajamų. Pareiškėja pateikė įtikinamus ir atsakovo nepaneigtus įrodymus, patvirtinančius, jog į Asociaciją įstojo ir jos veikloje dalyvavo objektyviai neturėdama antikonkurencinio tikslo, nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, todėl negalėjo būti pripažinta kitų Asociacijos narių konkurentu.
Nurodė, kad pareiškėjos narystės Asociacijos metu rekomendacinių tarifų (juolab privalomo jų taikymo) klausimas nebuvo keliamas, jokių duomenų apie šių tarifų privalomumą pareiškėja neturėjo, todėl neturėjo ir pagrindo informuoti kitų Asociacijos narių, jog šių tarifų laikytis neketina. Visgi, pareiškėjos nuomone, visi Asociacijos nariai žinojo ir suprato, jog rekomendaciniai tarifai neturi įtakos pareiškėjos elgesiui rinkoje. Konkurencijos tarybos nurodomi argumentai, kad nepaisant pateiktų įrodymų reikia vertinti, kad pareiškėja laikėsi Asociacijos rekomendacijų, nes kai kurie pareiškėjos taikyti tarifai buvo aukštesni už rekomenduojamus yra neprotingi ir nepagrįsti. Išvada, kad rekomendacijos yra įgyvendinamos praktikoje, jų laikomasi, turėtų būti daroma tuomet, kai asmenų taikomos paslaugų kainos didele dalimi sutampa su rekomenduotomis ar matomas sistemingas, nuolatinis praktikoje taikomų ir rekomenduotų kainų atitikimas. Tuo tarpu atsitiktinis ir retai pasitaikantis (pareiškėjos atveju tik 16 proc. atvejų jo taikomos kainos buvo didesnės nei rekomenduota) praktikoje taikomų kainų atitikimas rekomendacijoms negali būti pripažįstamas kaip įrodymas, kad Asociacijos rekomendacijos buvo įgyvendinamos praktikoje. Net ir tuo atveju, jei būtų žinojusi, kad 2002 m. Asociacija buvo patvirtinusi rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad praėjus daugiau kaip 6 metams po tokių rekomendacijų nustatymo, šie tarifai yra vis dar galiojantys ir privalomi Asociacijos nariams. Rekomendaciniai tarifai buvo panaikinti 2010-07-02 Asociacijos drausminio komiteto posėdžio protokolu. Kad rekomendaciniai tarifai niekada nebuvo oficialiai įtvirtinti Asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu pripažįsta ir atsakovas, nurodydamas, jog šie tarifai tebuvo įtvirtinti de facto, t.y. nesilaikant Asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos. Pareiškėjos manymu, forma, kuria buvo panaikinti rekomendaciniai tarifai, yra priimtina ir atitinka tikrąją Asociacijos ir jos narių valią. Dėl šios priežasties pažeidimo pabaiga laiko 2010-07-02, o pareiškėjos padaryto pažeidimo trukmė yra ne 3 metai, o 1,5 metų.
Pareiškėjos nuomone, Nutarimu paskirta 337 700 litų bauda, sudaranti 1,3 proc. pareiškėjos bendrųjų metinių pajamų 2010 metais, yra neproporcingai didelė ir buvo paskirta netinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Skiriant baudą buvo nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjos antraeilį vaidmenį ir formalų dalyvavimų draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjos pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų pareiškėjos pajamų. 2010 m. pareiškėja gavo 451 318,85 Lt pajamų iš agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 % nuo visų pajamų. Kitos pareiškėjos pajamos buvo gautos iš su pažeidimu nesusijusios veiklos. 2010 m. Pareiškėja viso uždirbo 1 535 824 Lt grynojo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis pareiškėjos pelningumas yra 5,9 proc. iš veiklos, susijusios su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimu, pareiškėja gavo 26 627,8 Lt grynojo pelno. Tarybos paskirta 337 700 litų bauda sudaro 74,8 proc. nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų bei yra 12 kartų didesnė nei nauda, kurią gavo pareiškėja iš agentavimo paslaugų. Kadangi vidutinė Konkurencijos tarybos nurodyta skiriama bauda yra 5 procentai nuo pajamų, daro išvadą, kad tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų vykdžiusi teisėtos, su nustatytu pažeidimu nesusijusios veiklos, jai paskirtos baudos dydis būtų 22 565,95 Lt. Nutarimu nepagrįstai atsisakyta pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog pareiškėja neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų. Konkurencijos taryba netinkamai taiko Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies kriterijų - pareigą atsižvelgti į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Toks atsakovo vertinimas yra ydingas iš esmės ir neatitinka proporcingumo bei teisėtumo principų, nes pagal taikomą metodiką gaunasi, kad tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu ir kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Taryba neįvertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Atsakovas neatsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas pakeisti Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjui pritaikytos baudos dydį sumažinant baudą iki 22 565,95 Lt.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė Lina Darulienė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
K o n k u r e n c i j o s T a r y b o s a r g u m e n t a i d ė l UAB „V P A L o g i s t i c s“
s k u n d o
Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 69?92) paaiškino, kad dėl bendrovės „VPA Logistics“ žinojimo apie draudžiamo susitarimo buvimą ir valios prisijungti prie susitarimo išreiškimo paaiškino, kad buvimas asociacijos, kurios nariai yra sudarę draudžiamą susitarimą nariu, yra ir prisijungimas prie draudžiamo susitarimo, jeigu asociacijos narys neprieštaravo susitarimui. Buvimas asociacijos nariu, reiškia, kad ūkio subjektas žino apie asociacijos pagrindinius dokumentus ir apie jos veiklą. Šioje byloje nebuvo būtina papildomai įrodinėti, kad bendrovė „VPA Logistics“ žinojo apie sudarytą draudžiama susitarimą ir expressis verbis išreiškė valią prie jos prisijungti, nes priklausymas asociacijai pats savaime įrodo, kad ūkio subjektas žinojo apie asociacijos sprendimus ir įstodamas į asociaciją išreiškė valią dalyvauti draudžiamame susitarime bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Asociacijos sprendimų, įstatų ir Etikos kodekso visuma įtvirtina Asociacijos narių susitarimą laikytis Asociacijos rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. Bendrovė „VPA Logistics“ turėjo žinoti, kad viena iš pagrindinių buvimo Asociacijos nare sąlygų yra jos įstatų ir etikos kodekso laikymasis. Etikos kodekso 2.4.4.6. punkte nurodyta, kad drausminės procedūros gali būti pradėtos dėl „užsakovams (Principalams) siūlomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojama tarifais“. Taigi, šios Etikos kodekso nuostatos faktiškai nustatė pareigą laikytis agentavimo tarifų, nes jų nesilaikymas galėjo turėti neigiamų pasekmių įmonei gaunant laivų agentavimo licenciją, galėjo būti inicijuojama drausminė procedūra, ar net galėjo grėsti pašalinimas iš Asociacijos.
Atsakovės nuomone, atmestinas bendrovės „VPA Logistics“ teiginys, kad nesant įrodymų, jog ji buvo supažindinta su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, prisijungdama prie Asociacijos tuo pačiu išreiškė valią prisijungti ir prie susitarimo, nes stodama į Asociacijos pagal Asociacijų įstatymą pareiškėja privalėjo pati susipažinti su Asociacijos įstatais, kurie tiesiogiai nurodė, kad Asociacijos nariai privalo laikytis Etikos kodekso, o pastarasis - kad yra privaloma laikytis Asociacijos tarifų. Pareiškėja galėjo žinoti apie Asociacijos tarifus įstojimo į Asociacijos metu dar ir dėl to, kad tarifai buvo patalpinti Asociacijos internetiniame puslapyje. Daryti priešingą išvadą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes nei Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, nei pareiškėja pateikė kokių nors įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji iš tikrųjų neturėjo jokių galimybių žinoti apie minėtus Asociacijos ir jos narių sprendimus. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad stojimo į Asociacijos metu ji nesutiko laikytis Asociacijos nustatytų rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų ir apie tai pranešė visiems Asociacijos nariams. Atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo turi būti viešas ir vienareikšmiškas. Jei pareiškėja iš tikrųjų norėjo atsiriboti nuo Asociacijos tarifų taikymo, ji galėjo stodama į Asociaciją raštu pranešti Asociacijos ir jos nariams, kad ji jokiu būdu nenori būti laikoma kartelio nare ir taikyti Asociacijos rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus. Žinodama, kad narystės Asociacijos sąlyga yra jos įstatų ir priimtų sprendimų laikymasis, niekaip nepareikšdama savo nepritarimo Etikos kodekso nuostatoms ir tarifams, kurie buvo skelbiami internetiniame puslapyje, tyliai pritarė draudžiamam susitarimui ir taip prie jo prisijungė. Tai, kad pareiškėja daugumoje atvejų netaikė Asociacijos tarifų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji tinkamai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo ir jame nedalyvavo ir todėl turėtų būti atleista nuo atsakomybės, kadangi susitarimai dėl minimalių kainų nustatymo, nepriklausomai nuo jų realaus įgyvendinimo ar poveikio rinkai, yra savaime draudžiami ir savaime sudaro pagrindą ūkio subjektams taikyti atsakomybę už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (ir Veikimo sutarties 101 straipsnio) reikalavimų pažeidimą. Ūkio subjektų elgesys ar kainos, priešingos toms, kurios buvo aptartos susitarimu, neįrodo, kad subjektas nedalyvavo susitarime.
Atsakydama į pareiškėjos teiginį, kad ji lygiai taip pat kaip ir bendrovė „DFDS SEAWAYS“ bei bendrovė „MSC Vilnius“ nekonkuravo su kitais Asociacijos nariais laivų agentavimo paslaugos kainos aspektu, todėl buvo nepagrįstai pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, pažymėjo, kad nutarimu nebuvo susiaurinta Konkurencijos įstatyme įtvirtinta „konkurento“ sąvoka. Pareiškėja teisine prasme nėra jos agentuotų įmonių dukterinė įmonė ir ji teikė laivų agentavimo paslaugas iš išorės atplaukusiems laivams, neįrodė, kad agentavimo paslaugas teikė išimtinai tik motininei įmonei, todėl jos argumentai dėl jos nebuvimo konkurente laivų agentavimo paslaugų teikimo rinkoje atmestini. Pareiškėjos argumentas, kad laivų agentavimo paslauga buvo suteikiama tik kaip šalutinė paslauga prie pagrindinės pareiškėjos teikiamos paslaugos, ir kad buvo aptarnaujami daugiausiai laivai - šaldytuvai, kurie naudojo pareiškėjos šaldytuvus, niekaip nepaneigia to, kad pareiškėja teikė ar galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas kitiems ūkio subjektams ir todėl konkuravo laivų agentavimo rinkoje. Tai, kad agentavimo paslaugų pirkėjai naudojo pareiškėjos šaldytuvus, dar nereiškia, kad tie pirkėjai kartu su pareiškėja sudarė vieną ekonominį vienetą (t.y. ūkio subjektą Konkurencijos įstatymo prasme ir įmonę – Veikimo sutarties 101 straipsnio prasme) ir, kad laivų agentavimo paslaugos teikimas tarp jų buvo tik kaip vidinis užduočių pasiskirstymas.
Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2012-01-02 skunde pareiškėja pati nurodė, kad Asociacijos nariai yra jos konkurentai (2.6 punktas). Atsakovės nuomone atmestinas pareiškėjos argumentas, kad taryba neįrodė, kad draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 m. (t. y. UAB „VPA Logistics“ įstojus į Asociaciją). Po 2008 m. buvo tokie faktai, rodantys, kad buvo sudarytas draudžiamas susitarimas fiksuoti laivų agentavimo kainas: galiojo Asociacijos įstatų nuostatos, kad Asociacijos nariams yra privaloma laikytis Etikos kodekso ir Asociacijos valdymo organų sprendimų; galiojo Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas; Asociacijos internetiniame puslapyje buvo patalpinti konkretūs minimalūs tarifai; 2010-07-02 vyko drausminio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi klausimai, susiję su Tarifų ir atitinkamų Etikos kodekso nuostatų panaikinimų. Tai, kad po 2006 m. Asociacijos tarifai nebuvo aktyviai svarstomi Asociacijos valdymo organuose ir, kad drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė.
Dėl pareiškėjai paskirtos baudos pagrįstumo nurodė, kad tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės“ numato baudų skaičiavimą nuo bendrųjų ūkio subjektų pajamų (Baudos nustatymo taisyklės). 2011-04-21 įstatymu priimti Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais inter alia buvo įtvirtinta ir nuostata, kad ūkio subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2011-05-03) turėjo parengti ir patvirtinti naują baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą, kuris reglamentuotų, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti diferencijuojamos baudos pagal ūkio subjektų pajamas, susijusias su pažeidimu. Vis dėlto naujos baudų skaičiavimo taisyklės įsigaliojo tik 2012-01-27, t.y. po skundžiamo nutarimo priėmimo. Todėl, skirdama baudą pareiškėjai, Konkurencijos taryba galėjo vadovautis tik galiojančiais teisės aktais, t.y. Konkurencijos įstatymu bei Baudų nustatymo taisyklėmis, kuriuose nebuvo įtvirtinta taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pareiškėja pagal pajamas iš laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymią dalį bendrosiose pajamose, pareiškėjai bauda buvo sumažinta 80 proc. Pažymėjo, kad tokį grupavimą atsižvelgiant į pajamų iš tam tikros veiklos dalį bendrosiose pajamose pripažįsta ir ESTT praktika.
Pareiškėjos skunde pateikiama pozicija, kad bauda turėjo būti sumažinta 90 proc. yra nemotyvuota ir nepagrįsta bei nerodo, jog Konkurencijos taryba netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę. Konkurencijos teisėje pripažįstama, jog skiriamos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su atgrasymu, todėl gali būti, kad, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, didesniems ir didesnę ekonominę galią 36 turintiems ūkio subjektams yra skiriamos didesnės baudos nei mažoms įmonėms, nors jos ir vykdytų tik laivų agentavimo veiklą. Pareiškėjai skirta bauda sudaro tik apie 1,3 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m., tuo tarpu kai kurioms įmonėms, kurioms laivų agentavimas yra pagrindinė veikla, skirta bauda sudaro 10 proc. ar beveik 10 proc. jų bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad bendrovei „VPA Logistics“ skirta bauda viršija jos pajamas ar pelną, gautą iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėja vėliau prisijungė prie draudžiamo susitarimo objektyviai įvertinta skaičiuojant baudos dydį už pažeidimo trukmę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai taikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo neįgyvendinimo, kadangi pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia to, jog ji sąmoningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo, t.y. iš esmės nesilaikė susitarimo, nė karto netaikė Asociacijos nustatytų tarifų. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos taikyti tarifai nebuvo lygūs Asociacijos rekomenduojamiems tarifams, nereiškia, kad ji neįgyvendino draudžiamo susitarimo, nes, taikydama didesnius tarifus nei Asociacijos rekomenduojami tarifai, pareiškėja laikėsi Asociacijos rekomenduojamų minimalių tarifų, kas reiškia, kad pareiškėja laikėsi draudžiamo susitarimo.
Asociacijos nustatytų tarifų priėmimo faktas turėjo būti žinomas visiems Asociacijos nariams. Tuo tarpu tam, kad būtų panaikintas draudžiamas susitarimas, visi susitarimo dalyviai privalo išreikšti valią panaikinti susitarimą ir suprasti, kad jis yra panaikinamas. To nebuvo padaryta 2010-07-02 drausminio komiteto posėdyje. Pats drausminis komitetas negali pakeisti Etikos kodekso, o gali tik pasiūlyti jį pakeisti visuotiniam Asociacijos susirinkimui. Be to, pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktą aukščiausias asociacijos organas yra būtent visuotinis asociacijos narių susirinkimas, o pagal įstatų 5.12.8 punktą valdyba tik įgyvendina asociacijos narių susirinkimuose priimtus sprendimus. Pareiškėja skunde nemini, kad ji buvo supažindinta su 2010-07-02 drausminio komiteto protokolu, ar kad ji žino apie šio protokolo priedą (UAB „VPA Logistics“ atstovo parašo šiame priede nėra), kuriame kai kurie Asociacijos nariai pasirašinėjo, jog pritaria Asociacijos drausminio komiteto sprendimui panaikinti Etikos kodekso 2.4.4.6. punktą ir minimalius laivų agentavimo tarifus. Todėl šis Asociacijos drausminio komiteto sprendimas nebuvo visuotinai žinomas ir neturėjo visų Asociacijos narių pritarimo, taigi jokiu būdu negali būti pripažįstamas kaip draudžiamo susitarimo ir tuo pačiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Veikimo sutarties 101 straipsnio pažeidimo nutraukimas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė Lina Simonaitytė - Venckuvienė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Litma“, UAB „Green terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Uosto vartai“, UAB „H.Muller & Co“, UAB „Nurminen Maritime“ atstovas advokatas Marius Inta, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ ir kt. atstovas advokatas Karolis Kačerauskas palaikė pareiškėjos poziciją, prašė skundą tenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Passat“ teismo šaukimo įteikti nepavyko, tačiau 2012-05-24 teisme gautas UAB „Passat“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant UAB „Passat“ atstovui. Minėtame prašyme nurodyta, jog UAB „Passat“ žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (3 t., b.l. 40- 41). Kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 78 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s
Šioje byloje ginčas kilęs dėl bendrovės „VPA Logistics“ dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose su kitais ūkio subjektais, taikant rekomenduojamus minimalius tarifus, susijusius su laivų agentavimu.
Taigi, teismui svarbu nustatyti Tarybos nutarimo (2011-12-08 Nr. 2S-25) teisėtumą ir pagrįstumą (I t., b. l. 23-53). Šiuo atveju pareiškėjai inkriminuoto konkurencijos pažeidimo konstatavimui būtina išsiaiškinti susitarimo tarp ūkio subjektų faktą, kuris gali pasireikšti ir suderintais veiksmais, susitarimo objektas turi būti tiesioginis ar netiesioginis prekės (paslaugos) kainos nustatymas (fiksavimas) bei susitarimo poveikį konkurencijai, t. y. siekį riboti konkurenciją, jos ribojimą ar tik galimybę ją riboti. Taip pat teismas turi patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados yra motyvuotos, ar nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.
Pareiškėja apeliuoja į tai, kad prisijungdama prie Asociacijos nebuvo informuota apie inkriminuojamą susitarimą, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo išreiškusi valios sudaryti susitarimą dėl agentavimo tarifų, nuo įstojimo į Asociaciją nepriklausomai sprendė dėl agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, paskirta bauda yra neproporcingai didelė, paskirta netinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
Šį ginčą reglamentuoja Konkurencijos įstatymas, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.
Išanalizavus šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad šių teisės aktų tikslas yra saugoti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma. Vis dėlto, neiškraipyta konkurencija nėra savaiminis tikslas, bet sąlyga siekiant sukurti laisvą ir lanksčią vidaus rinką, tokia konkurencija kaip viena iš priemonių skirta visuomenės ekonominei gerovei skatinti. Visi susitarimai tarp ūkio subjektų, ūkio subjektų asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ar iškraipymas bendroje rinkoje, yra draudžiami ir nesuderinami su bendra rinka, jie negalioja nuo jų sudarymo momento.
Bylos įrodymai patvirtina, kad Atsakovė tyrimą dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėjo 2010-05-06 nutarimu Nr. 1S-71 savo iniciatyva, įtarus, kad laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, galėjo tartis dėl minimalių agentavimo tarifų ar sudaryti kitus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją (Konkurencijos byla I t., b. l. 20). 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234 tyrimas buvo papildytas laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Veikimo sutarties 101 straipsnio reikalavimams vertinimu (Konkurencijos byla I t., b. l. 87-88). Taip pat tyrimas papildytas 2011-08-25 nutarimu Nr. 1S-159 į tiriamų ūkio subjektų sąrašą įtraukus UAB „Limarko“ (Konkurencijos byla I t., b. l. 167-168). Tyrimo terminas pratęstas 2010-10-01 nutarimu Nr. 1S-174, 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234, 2011-03-31 nutarimu Nr. 1S-54, 2011-06-30 nutarimu Nr. 1S-133 (Konkurencijos tarybos byla I t., b. l. 31, 87-88, 92, 93-94).
A s o c i a c i j o s n a r i ų v e i k s m a i s i e k i a n t d r a u d ž i a m o s u s i t a r i m o.
Susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją, yra panašia veikla užsiimančių nepriklausomų bendrovių grupė, sudariusi draudžiamą susitarimą (kartelį), kad galėtų nustatyti kainas arba pasidalyti rinkas ir taip riboti konkurenciją. Kartelio nariai gali būti ramūs dėl savo rinkos dalies, skirtos jiems pagal susitarimą, todėl jiems nereikia kurti naujų gaminių ar siūlyti kokybiškų paslaugų konkurencinga kaina. Dėl to vartotojai už prastesnę kokybę moka daugiau. Dėl šios priežasties pagal Konkurencijos įstatymą ir ES konkurencijos teisę tokie susitarimai yra neteisėti, draudžiamą susitarimą sudarančioms įmonėms skiriamos baudos.
Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį (EB sutarties ex 81 straipsnis), kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos; <...>.
Ginčijamu nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis horizontalaus pobūdžio susitarimas. Pažeidimo sudėčiai nustatyti reikia šių dviejų elementų egzistavimo: 1) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo fakto; 2) susitarimo objekto – tiesioginio arba netiesioginio prekės (paslaugos) kainos nustatymo (fiksavimo) (LVAT 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011).
Susitarimas – bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą susitarimo apibrėžimą, yra pažymėjęs, kad susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką susitarimais konkurencijos teisės prasme taip pat pripažįstami ne tik formalūs, rašytiniai susitarimai (rašytinės sutarties sudarymas), bet ir žodiniai susitarimai ar net teisiškai neįpareigojantys dokumentai (ESTT 1970-07-15 sprendimas byloje Nr. 41/69 (ACF Chemiefarma NV v. Europos Komisija), 110-114 punktai). Todėl ir sutartis, ir suderinti veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį yra susitarimas, kuris gali patekti į šio įstatymo draudžiamų veiksmų sritį.
Šioje normoje numatytos sąlygos yra alternatyvios, t. y. susitarimai skirstomi į ribojančius konkurenciją pagal tikslą (siekiama riboti) ir susitarimus, ribojančius konkurenciją pagal pasekmes (riboja ar gali riboti). Konkurencijos teisės pažeidimų išskyrimą į susitarimus, turinčius antikonkurencinį tikslą, ir susitarimus pagal poveikį konkurencijai pripažįsta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-8/08 (T-Mobile Netherlands BV ir kt. prieš Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit), 28–29 punktai).
Aiškindamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, LVAT išskiria dar dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (kaip ir nagrinėjamu atveju), Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai.
Į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį patenka ir tokie susitarimai, kurie yra priimti asociacijos ar jos atstovų sprendimo forma. Konkretaus susitarimo kvalifikavimui, be kita ko, nesvarbu ir tai, ar asociacijos arba jos atstovų priimtas sprendimas yra rekomendacinio, ar įpareigojančio pobūdžio. Pagal LVAT praktiką, ūkio subjektų asociacijų sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra privalomi ar tik rekomendacinio pobūdžio, gali patekti į ekonominės veiklos, todėl ir į Konkurencijos įstatymo taikymo sritį, jeigu jais siekiama riboti konkurenciją arba jeigu jie tiesiogiai ar netiesiogiai riboja (gali riboti) konkurenciją (LVAT byla Nr. A39-1939/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008, p. 176–203). Taigi, net ir rekomendacinio pobūdžio kainų nustatymas gali būti laikomas susitarimu dėl kainų fiksavimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Teismo įsitikinimu draudžiamą susitarimą įrodo tai, kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, tarėsi dėl laivų agentavimo paslaugų kainų derinimo. Veiksmų derinimas, nustatant agentavimo paslaugų kainas, prasidėjo 1998-06-18, dalyvaujant Klaipėdos laivų agentavimo ir krovinių ekspedicijos asociacijos ir Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos nariams, priėmė rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus, kurie po 1999 m. liepos mėnesio, įvykusio abiejų asociacijų susivienijimo buvo toliau svarstomi jau Asociacijos susirinkimuose, valdybos ir drausminio komiteto posėdžiuose. Šiuos susitarimus patvirtina tokie įrodymai: Asociacijos 1998-03-05, 1998-05-08, 1998-06-18 susirinkimo dienotvarkės (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 38, 41-42, 39-40); 1998 m. brošiūra, 2010-05-17 rasta Asociacijos patalpose (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 101-103, 7 t., b. l. 16-20); 1996-08-06 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnis, kuriame Asociacijos prezidentas nurodė, kad „Vienytis pradėta daugiau nei prieš metus. O bene pirmasis bendras projektas buvo rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų parengimas. Šios rekomendacijos galioja ir dabar“ (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 19); 1998-08-14 laikraštyje „Verslo žinios“ atspausdintas straipsnis, kad „dvi Asociacijos nustatė laivų agentavimo tarifus ir Vyriausybė jiems nedaro įtakos. <...> Abiejų asociacijų nariai įsipareigojo laikytis nustatytų tarifų. Tarifuose numatyti minimalūs įkainiai, kurie padės išvengti dempingavimo, atsiradusio, kai laivo savininkai skelbdavo savotiškus konkursus keliems agentams vienu metu ir rinkdavosi pigiausią pasiūlymą“ (Konkurencijos byla, 1 t., b. l. 105); 2003-02-12 Asociacijos posėdis, kuriame buvo svarstomas naujo bukleto dėl rekomenduojamų tarifų spausdinimas (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 81-83); 2006-04-25 Asociacijos posėdis dėl rekomenduojamų tarifų taikymo (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 3-4); rekomenduojami tarifai buvo patalpinti Asociacijos internetiniame tinklalapyje (http:www.llmaa.ot.lt); rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų klausimas 2010-07-02 buvo svarstytas drausminio komiteto posėdyje (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 172-173) bei kiti rašytiniai dokumentai (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 19, 31-32, 43, 45; 2 t., b. l. 34, 32-36; 6 t., b. l. 16-28; 7 t., b. l. 1, 2, 3, 5, 8, 9-11, 13,14; 8 t., b. l. 1-2; 11 t., b. l. 3-4, 162, 163, 165).
Asociacijos drausminio komiteto 2010-07-02 posėdyje posėdžio pirmininkui pažymėjus, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, buvo nutarta panaikinti Asociacijos 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį (Konkurencijos byla, 2 t., 172-173). Taigi šiame Asociacijos posėdyje buvo pripažinta, kad egzistavo rekomenduojami tarifai.
Atsakovė 2010-03-26 aktu pagrįstai nustatė, kad Asociacijos nustatyti rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo paslaugų tarifai, išreikšti eurais, buvo skelbiami interneto tinklalapyje (Konkurencijos byla, 1 t., b. l. 1-2, 6-7). Minėti tarifai iš tinklalapio pašalinti tik 2010-07-13 (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 144-145). Asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2003-06-05 priėmė Etikos kodeksą (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 52-53, 12 t. b. l. 145-146), kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet ir drausminės procedūros, taikytinos nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio. Pagal šį kodeksą nekorektiškais veiksmais ar netinkamu elgesiu laikytina: nesąžininga konkurencija asociacijos narių atžvilgiu (2.4.4.1. punktas); siūlymas užslėptų trečiosios pusės nuolaidų siekiant gauti agentavimą (2.4.4.2. punktas); nevykdymas arba nerūpestingas Asociacijos sprendimų ir pareigų Asociacijai vykdymas (2.4.4.3 punktas); klaidingų duomenų Asociacijai pateikimas (2.4.4.4 punktas); elgesys, įžeidžiantis kitus asociacijos narius (2.4.4.5 punktas); užsakovams (laivo savininkams) siūlomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojamais tarifais (2.4.4.6. punktas). Pagal Etikos kodekso 2.4.5. punktą drausminis komitetas, išklausęs narį ir atlikęs tyrimą, gali jį atleisti nuo atsakomybės arba taikyti drausmines priemones: žodinį perspėjimą, raštišką perspėjimą, viešą perspėjimą, narystės sustabdymą (iki 6 mėnesių), pašalinimą iš asociacijos narių.
Asociacijos veikloje ne kartą Drausmės komitete buvo svarstomas narių elgesys, susijęs su minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymu bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, apie priimtus sprendimus viešai buvo skelbiama visuotiniame susirinkime (Konkurencijos byla, 2 t., 6-7; 12 t., 24-26, 32, 33-34). Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad klausimai, susiję su šiais tarifais, buvo svarstyti ne viename Asociacijos posėdyje. Susitarimo taikyti rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus, pagrindu buvo sudarytas konkurencijos teisės draudžiamas susitarimas (kartelis). Minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau konkurencijos teisė draudžia tartis ir derinti konkurentų veiksmus taikant tokio pobūdžio tarifus, nes tokiu būdu sudaromos kliūtys veikti natūraliais rinkos dėsniais pagrįstai konkurencijai. Susitarimo tikslas buvo nustatyti aukštesnes laivų agentavimo kainas taip ribojant konkurenciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
Šiuo atveju egzistuoja abu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėčiai nustatyti reikalingi elementai - susitarimas tarp ūkio subjektų (tarp jų ir pareiškėjos), kurie yra konkurentai, sudarymo faktas ir šio susitarimo objektas - minimalių laivų agentavimo tarifų kainos nustatymas. Be to, buvo priimtas Etikos kodeksas, kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet įsteigtas drausminis komitetas, kuris svarstė Asociacijos narių laikymąsi nustatytų minimalių laivų agentavimo tarifų.
Teismo įsitikinimu, Asociacija ir jos nariai, tarp jų ir bendrovė „VPA Logistics“, prisijungdama prie Asociacijos veiklos 2008 metais, išreiškė valią, dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo, neprieštaravo, tyliai jiems pritarė, tokiu būdu siekė riboti konkurenciją Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies ir 5 straipsnio prasme.
2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose įgyvendinimo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir Sutarties 81 straipsnio nuostatas. Taigi sprendžiant, ar konkretus susitarimas galėtų būti vertinamas Veikimo sutarties 101 straipsnio (EB sutarties ex 81 str.) prasme, būtina nustatyti, ar tiriamų ūkio subjektų veiksmai galėjo daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių.
Nagrinėjamu atveju Atsakovė ginčijame nutarime rinką apibrėžė kaip laivų agentavimo paslaugų teikimą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (prekės rinka yra laivų agentavimo paslaugos, laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija). Dėl rinkos apibrėžtumo pareiškėja ginčo nekelia, dėl jo teisingumo teismui abejonių taip pat nekyla.
Pagal Komisijos pranešimo „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ 21 punktą poveikis „valstybių narių tarpusavio prekybai suprantamas kaip daromas poveikis bent dviejų valstybių narių tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Nėra būtina, kad susitarimas ar veiksmas darytų poveikį visos vienos valstybės narės prekybai su visa kita valstybe nare 81 ir 82 straipsniai (Veikimo sutarties 101 ir 102 straipsniai) gali būti taikomi ir tais atvejais, kai poveikis daromas tik valstybės narės daliai, jeigu tik poveikis prekybai yra pastebimas.
Komisijos pranešimo 26 punktas nereikalauja įrodinėti, kad susitarimas ar veiksmas faktiškai darys įtaką ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, pakanka, kad susitarimas ar veiksmas gali daryti tokį poveikį. Laikoma, kad galimas poveikis yra tada, jeigu yra tikėtina, kad toks poveikis gali atsirasti ateityje (41 punktas). Kad prekyba būtų pastebimai paveikta, turi būti paveiktos didelės pardavimų apimtys, lyginant su visa nagrinėjamų produktų pardavimų apimtimi nagrinėjamoje valstybėje narėje (90 punktas).
Laivų agentavimo paslaugos Lietuvoje teikiamos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, jame aptarnaujant atplaukiančius Lietuvos bei užsienio valstybių laivus. Užsienio valstybių laivai yra iš esmės priklausomi nuo ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pareiškėja neginčija Konkurencijos nustatytos aplinkybės, kad Asociacijos priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 proc. į Klaipėdos jūrų uostą atvyksiančių laivų, t.y. kad jų teikiamų paslaugų apimtys yra reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokio pobūdžio paslaugų kontekste.
Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba, pagrįstai ir teisėtai įvertino susitarimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo tarifus galimumą daryti poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Poveikį prekybai tarp valstybių narių nagrinėjamas susitarimas galėjo daryti tik nuo 2004-05-01, kai Lietuvos Respublika įstojo į Europos Sąjungą, o susitarimo poveikis iki 2004-05-01 galėjo būti vertinamas tik nacionaliniu lygmeniu. Todėl Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies (EB sutarties ex 81 str. 1 d.) pažeidimas šiuo atveju galėjo būti inkriminuotas tik nuo 2004-05-01. Nors atsakovė ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte konstatuodama, kad bendrovė „VPA Logistics“ pažeidė Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį, nedetalizuodama pažeidimo laikotarpių Veikimo sutarties požiūriu, vis dėlto nutarime argumentuodama dėl minėto straipsnio inkriminavimo nurodė, kad Asociacija ir šio nutarimo 8.4.2 dalyje nurodytų jos narių Veikimo sutarties 101 straipsnio pažeidimas truko nuo 2008 m. gruodžio mėnesio (Nutarimo 237 p.) iki kiekvieno iš jų dalyvavimo pažeidime pabaigos.
Taigi, vertindamas Nutarimo motyvuojamąją dalį ir rezoliucinę dalį, kaip neatskiriamas Nutarimo dalis, teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą ginčijamu nutarimu pagrįstai inkriminavo nuo 2008 m. gruodžio mėnesio (LVAT 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
D ė l b e n d r o v ė s „V P A L o g i s t i c s“ d a l y v a v i m o d r a u d ž i a m a m e
s u s i t a r i m e.
Vienas iš pagrindinių pareiškėjos nesutikimo su ginčijama nutarimo dalimi argumentų yra tas, kad ji neišreiškė valios sudaryti susitarimą dėl minimalių lavų agentavimo tarifų, stodama į asociaciją apie šį susitarimą nieko nežinojo.
Nustatyta, kad bendrovė „VPA Logistics“ įsteigta 2008-01-22 (b. l. 145-148). Asociacijos nare tapo 2008 m. gruodžio mėn. Neterminuotas atestavimo pažymėjimas, suteikiantis teisę teikti laivų agentavimo paslaugas, išduotas 2008-06-12 (Konkurencijos byla, I t., b. l. 75-80).
Pareiškėja teigia, kad stodama 2008 m. gruodžio mėnesį į Asociaciją nežinojo apie draudžiamo susitarimo buvimą, išreiškusi valios dėl prisijungimo prie susitarimo nebuvo. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 straipsnio 3 dalis). Ši Asociacijos narių teisė numatyta jos įstatų 4.1.3 punkte. Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų, Etikos kodekso, vykdyti asociacijos narių susirinkimo ir asociacijos valdybos sprendimus bei įpareigojimus (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 49-56). Ūkio subjektai, priklausantys Asociacijai, pagal jos įstatų (2004 m. redakcija) 4.2 punktą privalo <...>: laikytis asociacijos įstatų ir vidaus taisyklių; vykdyti asociacijos narių susirinkimų ir asociacijos valdybos sprendimus bei įpareigojimus (Konkurencijos tarybos byla, 2 t., b. l. 49-56). Asociacijos Etikos kodeksas draudė nariams siūlyti užsakovams (laivų savininkams) laivo agento paslaugas su žymiai žemesniais nei rekomenduojamais tarifais (Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas).
Europos Sąjungos teisminė praktika tvirtina, jog ūkio subjektas, būdamas asociacijos nariu, sudaro nuomonę, kad jis yra pritaręs asociacijos įstatams ir yra suteikęs teisę asociacijai nustatyti jai pareigas. Todėl net jeigu asociacijos narys vienareikšmiškai ir neišreiškė savo pritarimo antikonkurenciniam asociacijos susitarimui, tačiau jam ir neprieštaravo, laikoma, jog jis prie tokio susitarimo yra prisijungęs (Europos Komisijos 1978-07-20 sprendimas Nr. 78/670/EEC bylose Nr. IV/28.852, IV/29.127, IV/29.149 (Fedetab), 78-79 p.). LVAT 2011-03-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A-525-2577-11 pažymėjo, kad „bendroji taisyklė yra ta, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, todėl faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociaciją įstojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, dar nereiškia, kad toks ūkio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime. Narystė bet kokioje asociacijoje (tiek aktyvi, tiek pasyvi ar neutrali) sudaro plačias galimybes ir tam tikru mastu įpareigoja ūkio subjektą, kuriam, be kita ko, gali būti taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir įstatymų žinojimo reikalavimai, domėtis asociacijos veikla, joje priimamais sprendimais ar nusistovėjusiais elgesio standartais“.
Europos komisija yra pažymėjusi, kad buvimas asociacijos nariu paprastai reiškia, kad asociacijos narys pritaria jos taisyklėms ir elgesiui, bei leidžia manyti, kad narys žino, jog asociacija veikia remiantis tiesioginiu ar netiesioginiu narių palaikymu ir, jei nepareikšta nepritarimo, sutikimu ir parama ne tik įstatuose nurodytai veiklai, bet ir faktinei asociacijos veiklai (Europos Komisijos 1994 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 94/815/EC byloje Nr. IV/33.126 (Cement), 44 (4) punktas).
Vadinasi, pareiškėja, stodama į Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją, kaip ir į bet kurią kitą asociaciją, turėjo suprasti, kad, norėdama dalyvauti Asociacijos veikloje, privalės vadovautis pagrindiniais Asociacijos dokumentais, priimtais svarbiausiais sprendimais. Šiuo atveju bendrovės „VPA Logistics“ įstojimas į Asociaciją reiškia tai, kad bendrovė išreiškė pritarimą (valią) Asociacijos tikslams, iki jos įstojimo priimtiems sprendimams, tarp jų ir nustatytiems minimaliems laivų agentavimo tarifams. Pareiškėjos prisijungimas prie Asociacijos taip pat sudarė pagrindą kitiems asociacijos dalyviams pagrįstai tikėtis, jog naujas narys pritaria Asociacijos sprendimams ir juos vykdys. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų išreiškusi nesutikimą su Asociacijos priimtais sprendimais dėl laivų agentavimo tarifų nustatymo.
Remdamasis nustatytais faktiniais duomenimis, minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią ir pritarimą laikytis Asociacijos patvirtintų minimalių laivų agentavimo tarifų, todėl Konkurencijos tarybos išvada, kad bendrovė „VPA Logistics“ dalyvavo jai inkriminuotame susitarime, yra pagrįsta ir teisėta.
UAB „VPA Logistics“ apeliuoja į Konkurencijos tarybos teiginį, jog pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra konkurentai, nurodydama, kad nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, o laivų agentavimo paslauga yra tik šalutinė nuolatiniams užsakovams siūlomame paslaugų pakete, todėl kaip ir UAB „DFDS Seaways“, UAB „MSC Vilnius“ negalėjo būti pripažinta kitų Asociacijos narių konkurente. Teismas su tokiais argumentais sutikti negali, nes pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 punktą, konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Vertinant, ar pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra konkurentai, turi būti apibrėžiama atitinkama prekės (paslaugos) rinka, kurioje šie subjektai veikia (konkuruoja). Konkurencijos taryba byloje vertinamu atveju atitinkamą prekės (paslaugos) rinką pagrįstai apibrėžė kaip laivų agentavimo paslaugų rinką, su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti. Tai, kad minėtoje rinkoje pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė kaip papildomą paslaugą nuolatiniams savo klientams, nereiškia, kad kitiems ūkio subjektams laivų agentavimo paslaugų negalėjo teikti.
Konkurencijos taryba Nutarimo 96 punkte nustatydama, kad UAB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ laivų agentavimo paslaugas teikė išimtinai tik savo motininės bendrovės laivams, padarė išvadą, jog AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ nekonkuravo su kitais LLMAA nariais. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dukterinė įmonė, teikusi laivų agentavimo paslaugas motininės įmonės laivams, todėl Konkurencijos taryba ją pagrįstai pripažino esant konkurente su kitais Asociacijos nariais.
Pareiškėjos argumentas, kad į Asociaciją įstojo ir jos veikloje dalyvavo objektyviai neturėdama antikonkurencinio tikslo, nesudaro pagrindo bendrovės laikyti nepažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra teisingas. Konkurencijos teisėje nereikšmingais laikomi asmeniniai draudžiamo susitarimo (kartelio) sudarymo motyvai. Ūkio subjektas, siekdamas įrodyti, kad dalyvavo draudžiamame susitarime neturėdamas antikonkurencinio tikslo, turi įrodyti, kad savo konkurentams aiškiai nurodė, jog jo dalyvavimo tikslas draudžiamo susitarimo sudarymo metu buvo visai kitas nei jo konkurentų antikonkurencinis tikslas. Tyrimo medžiagoje tokių įrodymų nėra, jų pareiškėja nepateikė nei Konkurencijos tarybai, nei teismui. Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika pakanka įrodyti, jog atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, ir aiškiai jiems neprieštaravo, nuo jų neatsiribojo. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie (1999-07-08 Teisingumo teismo sprendimo Hüls v. Komisija, C‑199/92 P, Rink. p. I‑4287, 1999-07-08 Teisingumo Teismo sprendimo Komisija v. Anic Partecipazioni C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 96 punktas; 2004-01-07 Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. v. Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 81 punktas).
LVAT administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011 yra pažymėjęs, kad „svarbu įvertinti tai, kad skirtingai negu aiškinant sutartis civilinėje teisėje, kai pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, įgyvendinant ir taikant konkurencijos teisės normas, esminę reikšmę turi objektyvus ūkio subjektų ketinimas, t. y. kokio ekonominio rezultato ūkio subjektai siekė sudarydami susitarimą. <...>. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę“.
Remiantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomas argumentas, jog įstojo į Asociaciją siekdama gauti administracinio pobūdžio pagalbą bei informaciją, susijusią su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais bei bendraujant su kitomis valstybinėmis institucijomis, šiuo atveju nėra reikšmingas. Kaip buvo minėta, visais atvejais ribojančių konkurenciją susitarimų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas ir savaime suprantamas. Pareiškėjos subjektiniai teisėti tikslai nedaro teisėtu inkriminuojamo susitarimo (prisijungimas prie draudžiamo susitarimo).
Pareiškėja teigia, kad Atsakovė neįrodė, jog po 2008 m. Asociacijos tarifai nebuvo aktyviai svarstomi Asociacijoje, ar kitokiu būdu nebuvo siekiama užtikrinti tarifų laikymosi, todėl neįrodė draudžiamo susitarimo egzistavimo po 2008 m. Teismas su tokias teiginiais sutikti negali, nes Asociacijos įstatai, Etikos kodeksas ir jame įtvirtinta nuostata dėl drausminių procedūrų taikymo Asociacijos nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio (Etikos kodekso 2.4.4.6 punktas) galiojo, todėl Drausminis komitetas galėjo bet kada susirinkti, svarstyti su Etikos kodeksu susijusius pažeidimus, taikyti nariams nuobaudas. Pasyvus Asociacijos valdymo organų elgesys nereiškia, kad susitarimas taikyti minimalius laivų agentavimo tarifus nustojo galioti. Teismo vertinimu, vien tik Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto ir drausmės komiteto buvimas, suponuoja drausmės laikymąsi Asociacijos nariams.
Pareiškėja taip pat teigia, kad nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kai Drausminis komitetas formaliai panaikino aktualumo neturinčius rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Teismo vertinimu šie teiginiai nėra visiškai teisingi, nes rekomenduojami laivų agentavimo tarifai buvo patvirtinti visuotiniame Asociacijos narių susirinkime, kas nurodyta ir 2010-07-02 drausminio komiteto posėdžio protokole (Konkurencijos tarybos byla, 2 t., b. l. 172-173). 2010-07-02 drausminio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Šiame posėdyje nutarta panaikinti Asociacijos 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį, tačiau pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktą Visuotinis asociacijos narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas, drausminio komiteto statusas įstatuose nėra apibrėžtas. Etikos kodekso keitimo tvarka reglamentuota jo 2.4.7 punkte: „Etikos kodekso pakeitimai ar papildymai gali būti daromi siūlant drausminiam komitetui arba ne mažiau kaip trečdaliui visų Asociacijos narių“.
Teismas sutinka su Atsakovės padaryta išvada, kad drausminis komitetas neturėjo įgalinimų panaikinti Asociacijos visuotiniame narių susirinkime patvirtintų rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų bei Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto nuostatų. Minėtas 2010-07-02 Drausminio komiteto protokolas nepatvirtina susitarimo dėl rekomenduojamų tarifų pasibaigimo, nes su juo nebuvo supažindinti visi Asociacijos nariai (iš 37 Asociacijos protokole nurodytų narių tik 18 pasirašė, jog pritaria Drausminio komiteto sprendimams), tai akivaizdžiai parodo, kad ne visi nariai išreiškė valią ir sutikimą inkriminuojamą pažeidimą nutraukti. Pagal jau minėtą teismų praktiką, atsiribojimas turi būti aiškus ir suprantamas visiems susitarimo dalyviams (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-204/00 Aalborg Portland A/S v Komisija). Duomenų, kad kiti Asociacijos nariai žinojo apie pareiškėjos pritarimą šiam protokoliniam sprendimui, byloje nėra.
Teismo įsitikinimu, Konkurencijos taryba, nustatydama faktines aplinkybes ir jas vertindama, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, laikėsi procedūrinių taisyklių, išvados yra motyvuotos, nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Laikytina, jog pareiškėjos veiksmų, sudarančių pažeidimą, trukmė nustatyta teisingai, tęstinis pažeidimas tęsėsi nuo 2008 metų iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.
Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis numato, kad šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu: 1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; 2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Iš esmės analogiška teisės norma įtvirtinta Veikimo sutarties 101 straipsnio 3 dalyje. Pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, išimties įrodinėjimo pareiga nustatyta išimtimi besinaudojančioms susitarimo šalims. Pažymėtina, kad nors pareiškėja tiesiogiai neapeliuoja į Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymą, tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, teismas laiko, kad Konkurencijos taryba nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nenustatydama teisinių pagrindų minėtuose teisės aktuose numatytos išimties taikymui.
D ė l p a s k i r t o s b a u d o s p a g r į s t u m o.
Pareiškėjos nuomone, paskirta bauda yra neproporcingai didelė, paskirta netinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skiriant baudą Atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjos antraeilį vaidmenį ir formalų dalyvavimų draudžiamame susitarime, netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjos pajamos iš agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų pareiškėjo pajamų.
Pagal Konkurencijos įstatymo redakcijos, galiojusios nutarimo priėmimo metu, 41 straipsnio 1 dalį, už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Priimant Konkurencijos tarybos nutarimą, baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentavo Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Baudos nustatymo taisyklės). Baudos nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę. Nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą (Baudos nustatymo taisyklių 3 punktas). Sprendžiant baudos dydžio klausimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentinė baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojingumą ir trukmę (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) visiems pareiškėjams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.
Konkurencijos taryba, skirdama pinigines baudas už draudžiamą susitarimą, teisėtai įgyvendino diskrecijos teisę, nes pajamas, susijusias su pažeidimu, laikė ne pajamas, gautas tik iš laivų agentavimo, bet iš visų pareiškėjos metinių pajamų. Tokia Konkurencijos tarybos pasirinkta su pažeidimu susijusių pajamų samprata, teismo manymu, yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti konkurencijos teisės pažeidimai, galimai sukūrė pernelyg didelį skaidrumą konkurencijoje tarp kainų, galėjo paveikti laivų agentavimo rinką.
Atsakovė, nustatydama baudos dydį už pažeidimo pavojingumą (5 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m.), atsižvelgė į tai, kad buvo sudarytas horizontalus susitarimas nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas, tokiais veiksmais pažeidžiant ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, bet ir Veikimo sutarties 101 straipsnio reikalavimus, įvertino tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra vieni iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka, kad bauda už pažeidimo pavojingumą galėjo sudaryti 5 proc. nagrinėjamų ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2010 m., kas laikytina protingu ir proporcingu baudos dydžiu.
Remdamasi Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu numatančiu, kad jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 proc. baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Konkurencijos taryba baudą padidino iki 10 proc. už kiekvienus pažeidimo metus, įvertinusi kiekvieno ūkio subjekto veiksmų, sudarančių nustatyto pažeidimo sudėtį, trukmę. Teismas su tokiu baudos dydžio už pažeidimo trukmę vertinimu taip pat sutinka.
Pagal Baudos nustatymo taisyklių 5 punktą, bauda atitinkamai mažinama arba didinama iki 50 proc., atsižvelgiant į ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalimis, sutinka su atsakovės pozicija, jog bendrovė „VPA Logistics“ atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Nustatydama galutinį baudos dydį bendrovei „VPA Logistics“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nedidelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,3 proc. piniginė bauda, t. y. 337 700 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 25 975 207 Lt.
Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad jai galėjo būti paskirta 22 565,95 Lt bauda, iš esmės reiškia, kad pareiškėja mano, jog bauda jai turėjo būti paskirta imant 10 proc. nuo pajamų, gautų teikiant laivų agentavimo paslaugas 2010 m., ir atsakovei pasirinkus 5 proc. nuo šios sumos galutinis baudos dydis gautųsi 22 565,95 Lt. Teismas su šiuo „VPA Logistics“ argumentu sutikti negali, nes Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nutarimo priėmimo metu nustatė, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o ne nuo pajamų, gautų iš pažeidimo vykdymo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudos dydis yra siejamas su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška, baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-686/20006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007, p. 107–137, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A39-1939/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008, p. 176–203). Todėl, nėra pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba privalėjo baudos dydį skaičiuoti ne nuo bendrųjų metinių pajamų.
Diferencijuojant baudą atsakovė nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad skiriamos baudos atsižvelgiant į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę, nes kaip atsiliepime pažymėjo, ši nuostata buvo įtvirtinta 2011-04-21 įstatymu, o naujos Baudų skaičiavimo taisyklės, reglamentuojančios, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti diferencijuojamos baudos pagal ūkio subjektų pajamas, susijusias su pažeidimu, įsigaliojo tik 2012-01-27. Teismo manymu, detalios tvarkos dėl baudos dydžio nustatymo neparengimas nesudarė pagrindo nesivadovauti Konkurencijos įstatymu tiesiogiai, tačiau šis pažeidimas negali būti pakankamu teigti, kad atsakovė iš esmės nepagrįstai skyrė atitinkamo dydžio baudą pareiškėjai.
Vis dėlto, teismo vertinimu, paskirta bauda yra neproporcinga, nes iš bylos medžiagos akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė bendrovės „VPA Logistics“ veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (1,7 proc.) bendrosiose pajamose. Kitų bendrovių „Fertimara“, „Afalita“, „Astramara“, „Nordis Shiping Service“, „Volfra-Klaipėda“ bei Asociacijos laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors Atsakovė ginčo Nutarime teigia (265 p.), kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad Atsakovė nepakankamai atsižvelgė į bendrovės pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą (LVAT adm. byla Nr. A858-294/2011). Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Atsakovė nepakankamai įvertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, nepilnai atsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą. Pareiškėjos pažeidimo trukmė buvo 3 metai, kai tuo tarpu visas pažeidimas tęsėsi 13 metų. Teismas, įvertinęs ginčo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą priėmimo metu, išimtinais atvejais gali atsižvelgti į susiklosčiusią padėtį, remiantis įtikinamais įrodymais, teisingumo ir protingumo principais perskaičiuoti baudą, atsižvelgdamas į ūkio subjektų bendrąsias pajamas iš skirtingų veiklų, bendrovių savininkus. Nutarimo priėmimo metu galiojo naujas Konkurencijos įstatymas (redakcija 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1347), kuris įsigaliojo nuo 2011-05-03, jo 42 straipsnis aiškiai numatė, kad baudų skyrimas ir dydžio nustatymas priklauso nuo ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų verte.
Todėl teismo įsitikinimu paskirtos baudos sumažinimas iki 1 proc. nuo bendrųjų įmonės pajamų 2010 m., šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 259 752 Lt.
Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba iš esmės tinkamai taikė teisės aktus ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos dalyvavimu draudžiamame susitarime nustatant minimalius laivų agentavimo tarifus, todėl pagrįstai nutarė, kad pareiškėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl reikalavimų panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame UAB „VPA Logistics“ inkriminuojamas dalyvavimas draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame pareiškėja įpareigota nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar tęsiamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos UAB „VPA Logistics“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.30 punktą ir už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą bendrovei „VPA Logistics“ skirti 259 752 Lt piniginę baudą.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė