Administracinė byla Nr. eA-2392-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02216-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, 560 000 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Pareiškėjui nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosavybės teise priklauso 55,80 kv. m bendrojo ploto pastatas – motelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), kuris yra pastatytas ant 0,4605 ha bendrojo ploto valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringos sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas žemės sklypu naudojasi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 525 pagrindu.
2.2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas bei panaikinti administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis Statinys buvo pastatytas, t. y. Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 111 (toliau – ir Savivaldybės sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas); Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas moteliui (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 01/72 (toliau – ir Statybos leidimas); Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. priimtas motelio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 tenkino iš dalies ieškovo Statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 20 d. patikslintą ieškinį bei nusprendė įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ lėšomis nugriauti pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido ieškovui Statybos inspekcijai savo nuožiūra nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Statinys turėjo būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai), Teismo sprendimas nustatyta tvarka
2.4. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Statinys bus nugriautas dėl neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų veiksmų, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, teikė skundą dėl 560 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę,
2.5. Nepaisant privalomai vykdytino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, po jo įsiteisėjimo vyriausybiniu lygmeniu vyko ilgalaikės derybos ir buvo inicijuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko plano pakeitimai, siekiant sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims įteisinti ginčo statinius, įskaitant ir pareiškėjui priklausantį Statinį. Ieškinio (skundo) senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 priėmimo dienos, kadangi būtent po šio nutarimo priėmimo paaiškėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais. Vadinasi, ir pareiškėjo Statinio įteisinimas yra neįmanomas, todėl šiuo atveju sutrumpintas 3 metų ieškinio (skundo) senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio (skundo) senaties terminas yra praleistas, jis dėl prieš tai nurodytų objektyvių ir pateisinamų priežasčių turi būti atnaujintas.
2.6. Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, Neringos savivaldybės administracija neteisėtai išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos inspekcija neteisėtai išdavė Statybos leidimą ir neteisėtai sudarė pripažinimo tinkamu naudoti Aktą. Todėl akivaizdu, kad abiejų atsakovų atstovų (jų darbuotojų) neteisėti veiksmai, priimant neteisėtus administracinius aktus, buvo konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamai administracinei bylai, todėl iš naujo neįrodinėtinos.
2.7. Šiuo atveju nėra jokių kliūčių priteisti pareiškėjui dėl Statinio praradimo kilsiančius, tačiau dar realiai neatsiradusius nuostolius, kadangi minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, Statinio įteisinimas teisinėmis ir (ar) kitokiomis priemonėmis nėra įmanomas. Būsima turtinė žala – Statinio praradimas – yra konkreti, tikra ir pagrįsta rašytiniais dokumentais, t. y. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjo prašoma priteisti būsima žala dėl Statinio netekimo ateityje yra visiškai konkreti, akivaizdi, tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio išnagrinėtoje byloje Nr. eA-666-602/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl panašių faktinių aplinkybių bei pateikta pozicija dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti pastatus privalomais nugriauti reikšmės, sprendžiant dėl žalos atlyginimo už šiuos pastatus dar jų nenugriovus.
2.8. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo būsimų nuostolių bei atsakovų neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nebūtų įgijęs Statinio nuosavybės teisių ir nebūtų kilusi rizika, kad dėl Statinio neišvengiamo nugriovimo pareiškėjas jį praras. Pareiškėjo būsimi nuostoliai yra tiesioginis atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų rezultatas, kadangi būtent jie betarpiškai dalyvavo visų nurodytų administracinių aktų rengime, tvirtinime ir išdavime. Atsakovų neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjui atsirasiančia turtine žala. Kadangi egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjui turi būti priteisiama turtinė žala.
2.9. Pareiškėjui turtinė žala turėtų būti priteisiama taikant solidarios atsakomybės institutą, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimas ir (ar) statyba yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvavo ne vienas viešojo administravimo subjektas. Nuostoliai atsiras dėl neteisėtų atsakovų veiksmų rengiant, derinant ir tvirtinant Detalųjį planą, išduodant Statybos leidimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažįstant Statinį tinkamu naudoti. Šie administraciniai aktai buvo panaikinti ir tai sukurs atitinkamus teisinius padarinius, kurie sukels pareiškėjui žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė, pritaikius ieškinio senatį, skundą atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo turėjo suprasti, kad Statinys turės būti nugriautas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, kuriuo panaikino valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus administracinius aktus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010. Būtent nuo 2010 m. birželio 14 d. pareiškėjas turėjo suprasti, kad jam priklausančio Statinio statyba yra neteisėta. Administracinėje byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuojant naujai pastatytų motelių statybos prieštaravimą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemos sprendiniams, draudžiantiems statyti naujas poilsio vietas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje, didinti teritorijos, į kurią patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas, apstatymą, automobilių stovėjimo aikštelėje statyti pastatus ir įrenginius.
4.2. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad jam priklausančio Statinio statyba negalima, jog visi administraciniai aktai, kurie sudarė sąlygas ir suteikė teisę pastatyti motelius, pripažinti neteisėtais ir panaikinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jam pavyks išsaugoti neteisėtai pastatytą Statinį ir jį bus galima įteisinti, nes teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 14 d. sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jam priklausantis Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus, o tai reiškia, kad nuo minėtos datos turėtų būti skaičiuojamas ir ieškinio (skundo) senaties terminas, kuris pasibaigė 2013 m. birželio 14 d.
4.3. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procesu, derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tarp pareiškėjo ir Statybos inspekcijos nebuvo vedamos derybos taikos sutarčiai sudaryti, nebuvo parengti taikos sutarties projektai, nebuvo siūlymų dėl žalos atlyginimo ar statinių įteisinimo, kuriems Statybos inspekcija būtų pritarusi. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nurodytoje administracinėje byloje nebuvo vertinami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar Statybos inspekcijos veiksmai. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 jau yra nustatyti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento kalti (atsakingi) asmenys ir pareiga pašalinti statybos padarinius Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės ,,Laitila architects baltic“ lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nėra iš naujo įrodinėtinos ir turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Teismo sprendimu pripažinus kitų valstybės valdžios institucijų ir kitų asmenų atsakomybę dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, pareiškėjui, be kita ko, šioje byloje tektų pareiga atskirai įrodyti Statybos inspekcijos neteisėtus veiksmus ir kitas atsakomybės sąlygas, jeigu manoma, kad ir Statybos inspekcijos veiksmai prisidėjo prie būsimos žalos atsiradimo.
4.4. Pareiškėjas nėra praradęs Statinio ir toliau juo naudojasi, nepatirdamas jokių negatyvių padarinių, priešingai, gauna iš šios situacijos naudą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir priteisus pareiškėjui žalos atlyginimą, jis nesąžiningai praturtėtų ir toliau galėtų gauti naudą iš jam priklausančio Statinio. Taigi, šiuo atveju galėtų būti sprendžiama tik dėl realiai patirtos žalos atlyginimo, o tokia žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir įvertinta kiekybiškai. Nėra jokio pagrindo turtinės žalos dydį skaičiuoti vadovaujantis Statinio rinkos verte, kurią apskaičiavo UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pareiškėjo pateiktoje Ataskaitoje. Reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis statant Statinį, tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška. Be to, turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto Statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nepateikė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus grindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu. Be to, pareiškėjo pateikta UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ Ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu šioje byloje.
5. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė, pritaikius ieškinio senatį, skundą atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.
6. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, įpareigojęs pareiškėją Statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, todėl pareiškėjui ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2017 m. spalio 29 d. Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo pateikė 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus beveik 5 metams nuo tada, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas.
6.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepatyrė žalos, nes Statinys dar nenugriautas, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas savo laisva valia nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tai, kad vyriausybiniu lygmeniu vyko derybos ir buvo inicijuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko plano pakeitimai, neužkirto kelio pareiškėjui inicijuoti procesą dėl žalos atlyginimo, todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senatį. Šalys derybose dalyvavo be jokių išankstinių įsipareigojimų sudaryti taikos sutartį, taip pat tokios derybos nenutraukia ieškinio senaties eigos. Neringos savivaldybė jokių tarpvyriausybinių derybų neinicijavo, todėl vykdymo procese taikos sutartį pareiškėjas būtų sudaręs tik su Statybų inspekcija, o ne su Neringos savivaldybe, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
6.3. Tiek prie Detaliojo plano patvirtinimo, tiek prie Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo bei Projekto, reikalingo Statybos leidimui gauti, neteisėtais veiksmais prisidėjo valstybės institucijos, turinčios teisės aktais deleguotas funkcijas tikrinti Detaliojo plano sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu, tvirtindama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Direkcijos ir Kultūros vertybių apsaugos departamento suderintą bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrintą Detalųjį planą, turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad Detalusis planas (jo sprendiniai) nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą.
6.4. Pareiškėjas nenugriovė Statinio ir nepatyrė realios žalos. Pareiškėjas neatskleidė savo planų, kada ketina įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti Statinį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas nuo 2015 m. balandžio 29 d., t. y. daugiau nei 7 metus, tikėtina, kad pareiškėjas ir toliau vengs vykdyti teismo sprendimą. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kol nėra nugriautas Statinys, susiklostys situacija, kad pareiškėjui bus priteista jo prašoma suma, tačiau jis ir toliau galės naudotis Statiniu. Tokia atsakomybė nebeatliks savo kompensacinio pobūdžio funkcijos, o priešingai, leis pareiškėjui nepagrįstai praturėti ir gauti iš to naudos.
6.5. Pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti remiamasi nustatant pareiškėjo tariamai patirtos žalos dydį, kadangi Statinio vertinimas atliktas netinkamai datai, be to, Statinio vertei nustatyti buvo parinkti netinkami palyginamieji objektai, kurie nėra analogiški ar panašūs į vertinamą turtą. Turto vertintojų paskaičiuota Statinio rinkos vertė skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos rinkos vertės.
7. Trečiasis suinteresuotas Direkcija atsiliepime į skundą prašė, pritaikius ieškinio senatį, skundą atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.
8. Direkcija nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo pareiškėją ir Statybos inspekciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės ,,Laitila architects baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – motelius ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d., o turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo (arba turėjo sužinoti) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 panaikinus Detalųjį planą, Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos leidimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei įsiteisėjus sprendimui, kai Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą sprendimą. Pareiškėjas apie galimus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas nėra nugriovęs Statinio, todėl jokios realios žalos jis nėra patyręs.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą prašė, pritaikius ieškinio senatį, skundą atmesti, o netaikius ieškinio senaties, atmesti skundą.
10. Kultūros paveldo departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procesu, derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti.
11. Pareiškėjas reikalavimą priteisti turtinę žalą grindžia būsimos žalos faktu, t. y. siekia prisiteisti hipotetinę pinigų sumą, kuri neturi realaus pagrįstumo, nes jokių realių nuostolių pareiškėjas nepatyrė. Pareiškėjas, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, pirmiausiai turi įrodyti patirtą žalą, taip pat ją sudarančius elementus bei dydį. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir įvertinta kiekybiškai. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinio pobūdžio priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus, turtinius praradimus. Pareiškėjui priteisus jo prašomą sumą, jis gautų lėšas, kurių realiai ir objektyviai gauti negalėtų ir, kurios neįrodo jo realiai patirtų išlaidų.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
13. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo pasibaigus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui, kurio nėra pagrindo atnaujinti.
14. Pareiškėjo prašomas priteisti žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas remiantis ne 2022 m. liepos 8 d. rinkos verte, kurią apskaičiavo UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje, tačiau pagrįstas išlaidomis, kurias pareiškėjas būtų patyręs įgydamas šį Statinį. Pareiškėjas nuosavybės teisę į Statinį įgijo, kai jau buvo iškelta ir pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinė byla pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl Detaliojo plano, Projektavimo sąlygų sąvado, Statybų leidimo bei Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Pareiškėjas, įgydamas nuosavybės teisę į Statinį, jau žinojo apie teismo procesą ir jo galimą baigtį, t. y. kad panaikinus prokuroro prašymu administracinius aktus, atsiras neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimas, o statinius bus privaloma nugriauti. Tuo metu, kai pareiškėjas neatlygintinai įgijo Statinį, jo vidutinė rinkos vertė sudarė 82 623 Eur. Statinio dovanojimo metu buvusi rinkos vertė galėtų būti laikoma tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais, tačiau Statinys nėra nugriautas ir jokia reali žala nėra atsiradusi.
15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011, kuriuo pripažinta, kad Neringos savivaldybės institucijų ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai, nenustatė jokių Aplinkos apsaugos departamento neteisėtų veiksmų. Šių veiksmų nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti žalą iš Aplinkos apsaugos departamento, kaip valstybės atstovo, nenustačius neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas.
16. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pastatas dėl kurio vyksta ginčas dar jo nenugriovus nesuteikia teisės pareiškėjui kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo, nėra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų- žalos egzistavimas, kadangi žala atsiras tik pastatą nugriovus, o šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas dar nėra patyręs žalos. Teismas sprendimu konstatavo, kad skundo senaties terminas nėra praleistas.
17. Pareiškėjas ir atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerija nesutikdami su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, nurodydami, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos.
18. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2024m. gruodžio 24d. nutartimi pareiškėjo S. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundus tenkino iš dalies panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023m. rugsėjo 18d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ( jos dydžio nustatymo) ir perdavė žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
19. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas byloje nėra praleistas, pasisakė dėl tinkamos šalių procesinės padėties byloje. Ginčo dėl žalos atlyginimo dalyje Teisėjų kolegija akcentavo, jog konstatavus patirtą žalą, reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis. Be to, žalai pagrįsti turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas į bylą nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikta vertinimo ataskaita įrodymų prasme negalėjo ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška. Tuo pačiu, teisėjų kolegijai nėra aišku, kodėl pareiškėjas pasirinko nustatinėti ir įrodinėti Statinio rinkos vertę buvusią 2022 m. liepos 8 d. Taigi, pasikeitus bylos faktinėms aplinkybėms (Statinys buvo nugriautas) ir pareiškėjui įrodžius patirtą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismui perduodamas spręsti patirtos žalos dydžio nustatymo klausimas.
II.
20. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos, 560 000 turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 560 000 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą bei pripažįstant Statinį tinkamu naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.
22. Teismas nustatė šias bylai svarbias faktines aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas grindė savo reikalavimą:
22.1. Pareiškėjui nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosavybės teise priklauso 55,80 kv. m bendrojo ploto pastatas – motelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra pastatytas ant 0,4605 ha bendrojo ploto valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Neringos sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas žemės sklypu naudojasi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 525 pagrindu.
22.2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas, ir panaikinti administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis Statinys buvo pastatytas, t. y. Savivaldybės sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas; Projektavimo sąlygų sąvadas; išduotas Statybos leidimas; Pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiais esminiais argumentais pareiškėjas grindžia valstybinių institucijų veiksmų neteisėtumą ir prašo priteisti žalą, kurią, vadovaudamasi Statinio rinkos verte, apskaičiavo UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktoje Ataskaitoje.
22.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 tenkino iš dalies ieškovo Statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 20 d. patikslintą ieškinį bei nusprendė įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ lėšomis nugriauti pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido ieškovui Statybos inspekcijai savo nuožiūra nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Statinys turėjo būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai).
22.4. Statybos inspekcija 2017 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-4089 (16.24) kreipėsi į antstolę dėl 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo. Prašymo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/17/00587. Pareiškėjui neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-2306. Antstolė 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Statybos inspekcijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas nebuvo tenkintas.
22.5. Kiti suinteresuoti asmenys 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eVP2-15918-901/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą atidėjo iki 2018 m. kovo 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. kovo 8 d. pateikė naują prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priimta 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymas dar kartą buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. gruodžio 13 d. vėl pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Paminėta nutartimi teismas nutraukė atsakovo bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ atžvilgiu bylą pagal ieškovo Statybos inspekcijos ieškinio reikalavimus dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.
22.6. Pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų, 2020 m. balandžio 27 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-4054 ir 2020 m. balandžio 30 d. su pareiškimu Nr. S-20-75-4148 kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Statybų inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kita pareiškimo dalis (dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo) buvo netenkinta. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021 priimta 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, tik patikslino rezoliucinę nutarties dalį (nurodė, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento).
22.7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Nr. 2S-1090-524/2020 ši apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Paminėtose nutartyse buvo remtasi Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. KT52-N14/2019, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019 m. lapkričio 5 d., Nr. 17602) atitinkami punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, ir atlyginti tokiais veiksmais gamtinei ir kultūrinei aplinkai padarytą žalą. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.
22.8. Antstolė 2021 m. gruodžio 12 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-19868 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1727-1032/2022 antstolės pareiškimas nebuvo tenkintas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos atskirąjį skundą, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį. Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu skolininkams buvo nustatytas 6 mėnesių terminas kaltųjų asmenų, valstybės ir savivaldybės institucijų (Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Jiems to nepadarius, kaltųjų asmenų lėšomis teismo sprendimą įvykdyti leista valstybės institucijai – Statybos inspekcijai. Išieškotoja byloje yra Statybos inspekcija, kuriai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ji jo taip pat nevykdo. Lietuvos Aukščiausias Teismas nusprendė, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, baudos skyrimas suinteresuotiems asmenims būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi ir nepasiektų baudos skyrimo tikslų, nes šioje byloje nėra pagrindo kompensuoti išieškotojai (Statybos inspekcijai) nuostolių, kylančių dėl laiku neįvykdytos prievolės. Taip pat nėra pagrindo skatinti skolininkus įvykdyti prievolę, nes prievolės vykdymas perkeltų jiems neproporcingą naštą dėl sprendimo, kuris priimtas dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, vykdymo.
22.9. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo.
22.10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. V. skundą, konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo, todėl neįgijo teisės į turtinės žalos atlyginimą.
22.11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikti Statinio nugriovimą patvirtinantys dokumentai. Į bylą pateiktas Statybos inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00001 patvirtina, kad ginčo Statinys buvo nugriautas, o atliekų šalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbai užbaigti 2024 m. spalio 25 d.
22.12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusias faktines aplinkybes – tai, kad Statinys buvo nugriautas, padarė išvadą, jog žalos atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas ir iš naujo nevertintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
23. Teismas nurodė, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas – atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas.
24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo motelio statytojas, jis Statinį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu (2008 m. rugpjūčio 12 d.), todėl reikalavimas, kad pareiškėjas žalą pagrįstų statybos kaštais būtų nepagrįstas. Dovanojimo sutartyje Statinio vertė nurodyta 900 000 litų. Teismas byloje nenustatė neteisėtų pareiškėjo veiksmų, kurių pasėkoje būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas siekė vilkinti sprendimo dėl Statinio nugriovimo įvykdymą. Sprendimas nugriauti Statinį buvo priimtas 2013 m. lapkričio 28 d. ir tik 2024 m. spalio 31 d. Statinys buvo nugriautas ir pareiškėjas neteko jam priklausančio turto.
25. Teismas pažymėjo, kad pati valstybė ėmėsi veiksmų problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, spręsti. Ministro Pirmininko 2013 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 3271 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė pateikė pasiūlymus, kuriais buvo siūloma „siekiant pakeisti šiuo metu susidariusią situaciją, susijusią su teismų sprendimų dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, tikslinga pavesti kompetentingai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, nagrinėti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus (KNNP tvarkymo planą), kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kuriuo buvo nutarta pradėti rengti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, sprendžiant valstybės, savivaldybės, fizinių ir juridinių asmenų interesų suderinimo klausimus. Šiuo Vyriausybės nutarimu buvo siekiama sudaryti sąlygas sudaryti taikos sutartį ir išvengti statinių griovimo bei iš to atsirandančios valstybės pareigos atlyginti statytojams patirtą žalą. Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kurio sprendiniai sudarė sąlygas spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Konstituciniam Teismui 2019 m. lapkričio 25 d. priėmus nutarimą, kuriuo pripažino, kad Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, valstybės institucijos nutraukė derybas dėl taikaus situacijos išsprendimo.
26. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 pripažino, jog turi būti nugriauti pastatai, kurių statybos neteisėtumas kilo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, sprendimas turi būti vykdomas ne pareiškėjo lėšomis, bet valstybės lėšomis. Be to, pripažinta, kad pareiškėjas yra sąžiningas griautinų pastatų įgijėjas, neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išnagrinėtoje byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą (peticija Nr. 42322/09), tiek šioje administracinėje byloje yra aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuris numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
27. Faktą, kad statinių griovimo dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento atveju tai pat yra taikomas Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis patvirtina, inter alia (be kita ko), EŽTT sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (peticija Nr. 25545/14), EŽTT sprendimas byloje Puišys prieš Lietuvą (peticija Nr. 58166/18). Nustačius, kad nagrinėjamoje teisinėje situacijoje turi būti užtikrinamos pareiškėjos teisės, kurias įtvirtina Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, svarbu vadovautis EŽTT išaiškinimais, išdėstytais sprendime Grigaliūnienė prieš Lietuvą bei kitose analogiškose EŽTT bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl Konvencijos Pirmojo protokolo 1straipsnio pažeidimo.
28. Teismas įvertino, kad teisinė situacija, kai teismas pripažįsta neteisėtu administracinį aktą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo ir dėl to asmuo netenka nuosavybės teisės į žemės sklypą (bylos Grigaliūnienė prieš Lietuvą esmė) ir teisinė situacija, kai teismas pripažįsta neteisėtu administracinį aktą dėl statybos leidimo ir dėl to asmuo netenka nuosavybės teisės į pastatą (įvyksta „de facto ekspropriacija“) Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme yra analogiškos ir nėra jokio teisinio pagrindo jas vertinti skirtingai. Byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą (peticija Nr. 42322/09) EŽTT išaiškino, kaip turi būti apskaičiuojama kompensacija asmeniui užtikrinant, kad jo nuosavybės teisės netekimas nepažeistų Konvencijos. Byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą EŽTT išaiškino, kad sumokėta kompensacija privalo būti pakankama nusipirkti naują panašų žemės sklypą. Tokios pat pozicijos, t. y., kad balansas tarp asmens ir valstybės interesų pasiekiamas tada, kai sumokama kompensacija atitinka rinkos vertę nuosavybės netekimo metu EŽTT laikosi ir kitose išnagrinėtose bylose (žr., pvz., Pincova and Pine v. the Czech Republic (peticija Nr. 36548/97), Vistinš and Perepjolkins v. Latvio (peticija Nr. 71243/01), Efstathiou and Michailidis & Co. Motei Amerika v. Greece (peticija Nr. 55794/00)). Teismas pažymėjo, kad tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas, tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą nurodę, jog teismai privalo laikytis Konvencijos reikalavimų ir vadovautis EŽTT jurisprudencija.
29. Atsižvelgęs į EŽTT praktiką bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškoje byloje (žr. LVAT išplėstinės 5 (penkių) teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024), teismas konstatavo, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju turi būti kompensuota nugriauto statinio rinkos vertė nuosavybės netekino metu, o ne atliktų statybos darbų faktinės išlaidos kaip nurodo atsakovų atstovai.
30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklausęs Statinys buvo nugriautas ir atliekų šalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbai užbaigti 2024 m. spalio 25 d., tą patvirtina Statybos inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00001, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta Statinio rinkos vertė nustatyta jo faktinio nugriovimo momentu.
31. Teismas nurodė, kad šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, jog civilinė atsakomybė atsakovams kyla iš delikto, nuostoliai pareiškėjui atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant planą, išduodant statybos leidimus ir aktais pripažįstant statinius tinkamais naudoti, šie administraciniai aktai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti ir tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui, kuris vėliau dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos. Todėl, vadovaujantis paminėta EŽTT praktika, pareiškėjui turi būti kompensuota nugriauto Statinio rinkos vertė nuosavybės netekino momentu, kuri, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, turi būti įvertinta atlikus turto vertinimą. Atsakovų atstovų argumentai, kad pareiškėjo patirta žala turėtų būti paskaičiuota atsižvelgiant į patirtas statybos darbų išlaidas atmesti kaip nepagrįsti.
32. Teismas pažymėjo, kad turto vertės, o ne tiesioginių turto sukūrimo išlaidų priteisimas suformuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021.
33. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ Ataskaitą, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta Statinio rinkos vertė 2022 m. liepos 8 d. sudaro 560 000 Eur. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Atsakovų atstovai į bylą nepateikė konkrečių įrodymų dėl Ataskaitos nuginčijimo, taip pat nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų ar įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti Ataskaitos turiniu, todėl teismas abejones dėl turto vertinimo ataskaitos patikimumo atmetė kaip nepagrįstas. Siekdami paneigti pareiškėjo prašomos priteisti žalos dėl Statinio netekimo dydį, atsakovų atstovai jokių objektyvių duomenų, išskyrus savo paaiškinimus, iš esmės nepateikė.
34. Teismas pažymėjo, kad nors Statinio rinkos vertė nustatyta 2022 m. liepos 8 d., o Statinys nugriaustas 2024 m. spalio 25 d., tačiau į bylą nepateikta įrodymų, jog Statinio rinkos vertė būtų esmingai pakitusi, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas, kitimas galėjo būti tik į didžiąją pusę. Atsakovų atstovai nepateikė jokio alternatyvaus Statinio vertinimo ar kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas turto vertinimu grindžiama prašoma priteisti suma reikšmingai skirtųsi nuo ginčo Statinio vertės, buvusios pareiškėjo nuosavybės teisių į jį netekimo (jo nugriovimo) metu, t. y. jog ši disproporcija būtų pernelyg didelė, kad teismas galėtų konstatuoti, jog priteisiant pareiškėjui jo prašomą sumą dėl motelio netekimo nebus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės interesų ir pareiškėjo pagrindinių teisių.
35. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad pareiškėjo patirti 560 000 Eur nuostoliai, susiję su Statinio netekimu, yra pagrįsti ir įrodyti, todėl priteistini.
36. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti jam procesines palūkanas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla teisme iškelta 2022 m. rugsėjo 26 d., priėmus pareiškėjo skundą. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
37. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybų inspekcijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybų inspekcijos, apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
38.1. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą po to, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 buvo panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo (jos dydžio nustatymo) ir perduota žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo klausimo apimtimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalimi, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 nurodyti išaiškinimai dėl žalos dydžio.
38.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 išaiškinta, kad: ,,konstatavus patirtą žalą, reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis. Be to, žalai pagrįsti turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas į bylą nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikta vertinimo ataskaita įrodymų prasme negalėjo ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška. <...> Pagal teismų praktiką, jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021)“.
38.3. Pareiškėjo į bylą pateikta Ataskaita įrodymų prasme negalėjo ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti. Reikalaujamos žalos atlyginimas neturi būti siejamas su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška, kuri paprastai taikoma nustatant tą vertę už kurią tikimasi parduoti teisėtai sukurtą turtą, galinti dalyvauti civilinėje apyvartoje (galutinė kaina nustatoma sandorio sudarymo metu ir gali būti mažesnė). Viena iš prielaidų nustatant statinio rinkos vertę yra prielaida, kad vertinamasis nekilnojamasis turtas pastatytas ir eksploatuojamas pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus, įskaitant atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, žemės paskirtį, statybos ir planavimo reikalavimus, priešgaisrinės saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, norminius reglamentus, taikomus valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų, turinčių jurisdikciją vertinamo nekilnojamojo turto atžvilgiu. Vertinamas nekilnojamasis turtas privalo tenkinti visus aukščiau išvardintus reikalavimus, o jei jis jų netenkina, tai turi įtakos vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertei.
38.4. Pirmosios instancijos teismas nepašalino visų abejonių dėl pareiškėjo teikiamų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, be to, ignoravo pirmosios instancijos teismui privalomus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 pateiktus išaiškinimus dėl žalos dydžio nustatymo.
39. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į atsakovo Statybos inspekcijos apeliacinį skundą prašo Statybų inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas Neringos savivaldybė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, nurodo, kad visiškai sutinka Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos, apeliaciniu skundu.
41. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
42.1. teismas, nustatydamas padarytą pareiškėjui žalą dėl motelio nugriovimo ir nustatydamas jos dydį, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo į bylą pateikta Ataskaita, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta statinio (motelio) rinkos vertė 2022 m. liepos 8 d. sudarė 560 000 Eur. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog Ataskaita nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti.
42.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytais teisiniais išaiškinimais, kuriuos pateikė grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją, o rėmėsi 2024 m. lapkričio 27 dienos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 pateiktais išaiškinimais, kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nelaikė kaip taikytinus šiai bylai ir būtent nurodė kitus žalos apskaičiavimo metodus.
42.3. Teismas neteisingai ginčo situacijai taiko sprendime nurodytų EŽTT išnagrinėtų bylų išaiškinimus. Teismas, nuspręsdamas, jog patirta žala yra lygi prarasto statinio rinks vertei turto praradimo metu, rėmėsi EŽTT byla Grigaliūnienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 4322/09), tačiau neatsižvelgė, jog EŽTT pasisakė dėl žalos atlyginimo, kai yra netenkamas žemės sklypas, o ne statinys.
42.4. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad Ataskaita negalima vadovautis nustatant žalos dydį dar ir todėl, kad Ataskaitoje yra padarytos klaidingos turto vertinimo prielaidos. Teismas, priimdamas sprendimą, atsakovų nurodytų argumentų neįvertino, o žalos dydį nustatė remdamasis įrodymu, kuris teisingo žalos dydžio neįrodo ir nepagrindžia. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat neįvertino, jog Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ (toliau – Metodika) nuostatų.
42.5. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. (kai pareiškėjas turėjo pareigą griauti statinį) griautino pastato vertė tik augo dėl objektyvių rinkos pokyčių. Akivaizdu, kad atsakovas Neringos savivaldybė neprivalo kompensuoti turto vertės išaugimo (žalos padidėjimo) per 2015–2024 metus, net ir tuo atveju, jei vertinti, kad pareiškėjas teisėtai negriovė statinio. Tokių veiksmų pareiškėjas neatliko išimtinai tik dėl vyriausybiniu lygmeniu organizuotų derybų, tačiau tokių nuostolių išaugimo rizika neturi būti perkelta Neringos savivaldybei. Tokią žalos padidėjimo riziką prisiėmė pats pareiškėjas ir valstybinės institucijos, vykdžiusios derybas, bet ne Neringos savivaldybė.
43. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybų inspekcijos, atsiliepime į Neringos savivaldybės apeliacinį skundą prašo tenkinti Neringos savivaldybės apeliacinį skundą.
44. Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybų inspekcijos, pritaria Neringos savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, taip pat dėl to yra pateikusi apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti iš esmės tie patys motyvai dėl teismo priimto sprendimo neteisėtumo.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir apibendrina, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepašalino visų abejonių dėl pareiškėjo teikiamų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti objektyvumo ir patikimumo. Be to, teismas neatsižvelgė į privalomus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 pateiktus išaiškinimus dėl žalos dydžio nustatymo ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo civilinę bylą Nr. e2-23968-1144/2025 nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.
48. Pareiškėjas S. V. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybų inspekcijos ir Neringos savivaldybės pareiškėjo S. V., naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
49. Pareiškėjas teigia, kad, siekiant pagrįsti pareiškėjui atsakovų veiksmais padarytą turtinę žalą, buvo pateikta Ataskaita, kuria buvo nustatyta, jog pareiškėjui priklausiusio Motelio rinkos vertė 2022 m. liepos 8 d. sudarė 560 000,00 Eur. Taigi, pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie aiškiai ir neginčijamai patvirtina pareiškėjui atsakovų veiksmais, t. y. dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą bei pripažįstant statinį tinkamu naudoti, padarytą žalą.
50. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų teisingumas teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas. Atsakovai, siekdami paneigti pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydį ir nesutikdami su žalos dydžio vertinimu, remiantis Ataskaitos duomenimis, jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus savo paaiškinimus, iš esmės nepateikė. Atsakovai nepateikė jokių alternatyvių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas turto vertinimas (Ataskaita) yra netinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti ar pareiškėjui buvo padaryta kitokio nei Ataskaitoje nustatyta dydžio žala.
51. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas visiškai pagrįstai vadovavosi EŽTT išaiškinimais, nustatydamas pareiškėjui padarytos žalos dydį.
52. Pareiškėjo teigimu, LVAT išplėstinės (5 teisėjų) kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024, kuria sprendime rėmėsi teismas, susiklostė analogiška šiai administracinei bylai faktinė situacija, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo jau suformuluoto teisės aiškinimo ir / ar jį interpretuoti kitaip. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo suformuota administracinės teisės doktrina tapačioje byloje, šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios sąlygos keisti aiškiai suformuotą teismų praktiką ir atsakovai to savo apeliaciniuose skunduose neįrodė. Teismas pagrįstai vertino, kad žalos atlyginimas pagal patirtus statybos kaštus būtų nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais, ypač atsižvelgiant į tai, kai Motelis buvo pastatytas daugiau nei prieš 20 metų, o pareiškėjas jį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Priešingu atveju pareiškėjui tektų pernelyg didelė našta dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, kurių pasekmėje pareiškėjui atsirado turtinė žala.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
53. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 560 000 eurų žalos atlyginimo dydžio ir palūkanų priteisimo
54. Bylos faktinės aplinkybės išsamiai aptartos kitose šios nutarties dalyse, todėl nebekartotinos, pažymint, kad ginčo dėl jų tarp šalių nėra. Tikrinamoje administracinėje byloje nekyla teisinių abejonių dėl viešosios atsakomybės sąlygų buvimo. Imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai susiję su tokiu žalos atlyginimu yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai.
55. Dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo santykiams, jau anksčiau iš esmės pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024, todėl pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, teisingai apsibrėžė ginčo ribas, nustatydamas, jog byloje turi būti sprendžiamas tik žalos atlyginimo dydžio klausimas.
56. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl žalos dydžio priteisimo, iš esmės rėmėsi byloje esančia turto vertinimo Ataskaita bei vadovavosi LVAT 2024 m. lapkričio 24 d. išplėstinės kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024. Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje negalima sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, kad teismas, ką akcentuoja ir apeliaciniuose skunduose atsakovai, neįvykdė ankstesnės LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties reikalavimų, t. y., nustatydamas žalos dydį, vadovavosi Statinio turto verte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame nutarties punkte nurodytoje išplėstinės kolegijos byloje konstatavo, jog turto vertinimo Ataskaita yra tinkamas įrodymas byloje žalai pagrįsti. Tačiau nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos, negu išplėstinės kolegijos išnagrinėtoje byloje. Nagrinėjant šią bylą nebuvo individualizuotos, įvertintos tik šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalimi žemės sklypo naudojosi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 525 pagrindu, tačiau pastatytą nekilnojamą turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 12 d. (sandoryje Statinio vertė nurodyta 9 000 000 litų). Dovanojimo sutartis sudaryta, kai jau vyko teisminiai procesai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos santykių panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėtina, kad dar 2006 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į tuometinį Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus (Neringos savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadą, statybų leidimą ir Motelio pripažinimo tinkamu naudoti aktą). Teismams nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, jog neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Todėl, sprendžiant apie patirtos žalos dydį, būtina įvertinti visus turto vertei įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nurodė LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje, nekilnojamo turto vertę, atsižvelgiant į faktines ginčo aplinkybes, o taip pat įvertinti ir pareiškėjo veiksmus, nes tai gali turėti tiesioginės įtakos sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė ir įrodymų tuo klausimu nerinko. Todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
57. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: 1) pirkimo-pardavimo sandorius; 2) turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; 3) pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; 4) kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus.
58. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar byloje pateikta Ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas.
59. Byloje vienintelis turto vertę grindžiantis įrodymas yra vertinamo turto Ataskaita. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neanalizavo jos atitikties šios nutarties 58 punkte nurodytiems teisės aktams. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pačioje Ataskaitoje, nurodant vertinimo sąlygas ir prielaidas, yra formuluojama jog „ < Vertinamo turto rinkos vertė nustatoma darant prielaidą, kad vertinamas turtas vertinimo dieną tenkino visus reikalavimus, t. y. jis buvo pastatytas ir eksploatuojamas pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimus (įskaitant atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams), statybos ir išplanavimo reikalavimus, norminius reikalavimus ir reglamentus, nuostatus ir kodeksus, taikomus valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų vertinamo turto atžvilgiu. Vertinamas turtas vertinimo dieną privalo tenkinti visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Jei netenkinamas bent vienas reikalavimas tai gali lemti turto vertę. Turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas ir sudaro užbaigtą visumą. Vertinimas atliekamas, darant prielaidą, kad vertinamas turtas vertės nustatymo dieną nėra areštuotas, t. y. į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis. >“.
60. Pagal faktinės bylos aplinkybes, jau 2015 m. balandžio 29 d. buvo baigti teisminiai procesai ir buvo konstatuota, jog ginčo turtas laikytinas neteisėta statyba, panaikinta valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Taigi, pakartotinai nagrinėjant bylą, teismas turėtų atkreipti dėmesį į turto Ataskaitos Preambulėje nurodytus duomenis ir spręsti dėl tokio įrodymo leistinumo.
61. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, ar nugriauto pastato vertė skaičiuota su nuomojamo žemės sklypo dalies nuomos kaina ar be jos, nes Ataskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, kokiame žemės sklype stovi vertinamas nekilnojamas turtas. Taip pat pažymėtina, kad ginčo turtas buvo lyginamas su nekilnojamo turto objektais, kurių medžiagiškumas skiriasi nuo ginčo statinio byloje ir kurie pastatyti nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
62. Atsakovai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties reikalavimų. Kolegija atkreipia proceso šalių dėmesį, kad aukštesnės instancijos nutartis yra privaloma ne tik teismui, bet ir šalims. Pažymėtina, kad atsakovai, tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek pakartotinio bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių aktyvių procesinių veiksmų, teikdami ginčijamo turto vertę pagrindžiančius / paneigiančius įrodymus, ar prašydami skirti specialių žinių reikalaujantį tyrimą (ekspertizę).
63. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio” (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015 (S)).
64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį, yra pasisakęs, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl šios aplinkybės, ar, priimdamas dovanojamą turtą, pareiškėjas buvo pakankamai atsakingas ir apdairus, kadangi ginčai dėl turto teisėto ar neteisėto statuso prasidėjo dar 2006 metais.
65. Proceso šalys išdėstė ir daugiau nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, tačiau jie neturi esminės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nevertinami.
66. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistinos 560 000 eurų dydžio žalos priteisimo su skaičiuojamomis palūkanomis nuo šios sumos pareiškėjui S. V. negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, taigi panaikinamas ir byla dėl žalos dydžio grąžinama Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Grąžinus bylą teismui nagrinėti iš naujo, byloje nėra priimamas galutinis teismo sprendimas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo ir atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė