Civilinė byla Nr. e2-838-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.12

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovams V. R., R. R., ieškovų atstovui advokatui Aleksandr Višnevski,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladasta“ atstovams: vadovui A. S., advokatei Eglei Matuzaitei,

atsakovės notarės Daivos Jakubauskaitės ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje, vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir R. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ladasta” ir Vilniaus 25-ojo notaro biuro notarei Daivai Jakubauskaitei dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ladasta“ (toliau – atsakovė I) ir Vilniaus 25-ojo notaro biuro notarės Daivos Jakubauskienės (toliau – atsakovė II arba notarė) ieškovų V. R. ir R. R. (toliau – ieškovai) naudai 47 000,00 Eur turtinės ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 11-18; 91-97):

2.1.                      Ieškovai nurodė, kad su atsakove I 2020-10-01 sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią planavo iš atsakovo asmeniniams poreikiams įsigyti atsakovės I statomą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą už preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turto pardavimo kainą – 180 000,00 Eur (toliau – preliminarioji sutartis). Dar galiojant preliminariajai sutarčiai atsakovė I pareiškė, kad namo kaina pakilo iki 220 000,00 Eur ir, kad už 180 000,00 Eur kainą atsakovė I ieškovams turtą parduoti nenori. Tą patį atsakovės I atstovas patvirtino ieškovei atsiųstoje SMS žinutėje, nurodydamas, kad namo kaina 2021-06-02 ir vėliau jau bus 220 000,00 Eur. Šalims 2020-06-02 susitikus pas atsakovės I pasirinktą  notarę Daivą Jakubauskienę, notarė į sutartį akivaizdžiai nepagrįstai įtraukė sąlygas, kad turtas bus perkamas gaunant paskolą iš banko, dėl ko iš ieškovų buvo reikalaujami šalių neaptarti dokumentai, banko garantinis raštas. Dėl šios sąlygos šalys preliminarioje sutartyje nesitarė, kadangi, iš esmės turto kainą per 30 dienų galėjo sumokėti patys. Tačiau notarė sandorį be banko garantinio rašto tvirtinti atsisakė, nurodydama, kad neva toks dokumentas yra būtinas sudarant pirkimo-pardavimo sutartis. Tam pritarė ir atsakovas. Tokie tiek atsakovės I, tiek notarės veiksmai yra vertinami kaip akivaizdžiai neteisėti, kadangi atsakovės dirbtinai sukūrė tokią situaciją, kad tarp atsakovės I ir ieškovų nebūtų sudaryta pagrindinė namo pirkimo – pardavimo sutartis, o preliminari sutartis pasibaigtų, tuo tarpu atsakovė I neturėtų pareigos parduoti ieškovams jų norimą įsigyti turtą preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, o pasinaudodamas dirbtinai kartu su kita atsakove – notare, sukurta situacija, galėtų parduoti šį turtą už didesnę kainą, nepaisydamas ieškovų teisėtų lūkesčių ir interesų. Dėl atsakovės I ir notarės bendrų neteisėtų veiksmų pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Dėl to, ieškovai laiko, kad dėl ieškovams padarytos žalos atsakovės yra atsakingos solidariai;

2.2.                      Nurodė, kad ieškovai planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą už 180 000,00 Eur kainą. Tuo tarpu dėl neteisėtų atsakovių veiksmų turtas šiuo metu yra parduodamas už 227 000,00 Eur kainą, t. y. ieškovai, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, prarado galimybę įsigyti turtą už 180 000,00 Eur kainą ir gali dabar jį įsigyti tik už 227 000,00 Eur kainą, t. y. 47 000,00 Eur brangiau. Laikytina, kad ieškovai patyrė 47 000,00 Eur nuostolį; 

2.3.                      Ieškovai sudarę su atsakove I preliminarią sutartį dalyvavo jų planuojamo įsigyti namo įrengime. Įrenginėjant namą ieškovai maksimaliai jį pritaikė prie jų ir jų vaikų poreikių. Ieškovai protingai tikėjosi, kad turtas jiems bus parduotas už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą ir ieškovai su savo šeima galės įsikelti į perkamą namą bei pagerinti savo bei savo vaikų gyvenimo sąlygas. Tačiau dėl neteisėtų atsakovių bendrų veiksmų, ieškovų teisėti lūkesčiai bei planai neišsipildė;

2.4.                      Atsakovė I atsiliepime nurodė, kad ji 2021-05-19 nekilnojamojo turto registre užregistravo 85 proc. gyvenamojo namo baigtumą ir neva informavo ieškovus apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau ieškovai, atsakovės I teigimu nurodė, kad dar nesikreipė į banką ir pagrindinę sutartį sudarys gavę banko garantinį rašą. Šios aplinkybės atsakovė I nepagrindžia jokiais įrodymais dėl to toks atsakovės I teiginys yra vertintinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas. Atsakovė I taip pat teigė, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną ieškovai neturėjo galimybės sumokėti visą kainą iš karto. Ieškovai pažymėjo, kad jie niekada ir neįrodinėjo, kad jie gali sumokėti visą likusią turto kainą pagrindinės sutarties sudarymo dieną. Ieškovai nurodė, kad jie galėjo likusią turo kainą sumokėti per sutartyje nurodytą 30 dienų terminą ir tam niekada nesiruošė kreiptis į banką dėl šio sandorio finansavimo. Ieškovai pažymėjo, kad jie notarei ir atsakovės I atstovui nurodė, kad gali visą kainą sumokėti per sutartyje nurodytą 30 dienų terminą. Taip pat ieškovai nurodė, kad jiems yra priimtina, kad nuosavybės teisė į turtą pereitu jiems po visiškos turto kainos apmokėjimo. Tačiau atsakovės jų neklausė, tiesiog reikalavo banko garantinio rašto, o jo nepateikus atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi atsakovei I taip tiesiog buvo ekonomiškai naudingiau;

2.5.                      Apie turto pirkimą sandorį finansuojant kredito įstaigai ieškovai net nesvarstė dėl to vedant su atsakove I derybas dėl preliminarios sutarties sąlygų apie paskolos paėmimą iš banko net nebuvo jokios kalbos. Atsakovė I taip pat akivaizdžiai meluoja nurodydama, kad neva ieškovai jai nurodė, kad sutartį sudarys gavę iš banko garantinį raštą. Tuo tarpu akivaizdu, kad paskutinis šio 2.2 punkto sakinys, kuris yra nurodyta aukščiau iškrenta iš šio punkto bei visos sutarties konteksto, t. y. akivaizdu, kad nurodyto sutarties punkto paskutinis sakinys tyčia ar per klaidą nebuvo atsakovės I pašalintas iš sutarties, kadangi sutartį parengė ir ieškovams parašui pateikė atsakovė I;

2.6.                      Akcentavo, kad sutartyje niekur nėra nurodyta, kad turtas bus perkamas iš banko paskolos, dėl to iš esmės yra nelogiška preliminarios sutarties sąlyga, kad turas bus įkeičiamas bankui. Ieškovai pakartotinai pažymėjo, kad jie neplanavo ir neketino ginčo turto įsigijimui gauti iš finansinės įstaigos paskolą bei dėl to tarp šalių kalbos apie tai nebuvo. Šią aplinkybę be kitą ko patvirtina ir tai, kad atsakovei I buvo pervestas ne 20 000 Eur dydžio avansas, o 27 000 Eur, t.y. ieškovai buvo finansiškai tvirti bei matė galimybę sumokėti likusią turto kainą per sutartyje nurodytą 30 dienų terminą neimant paskolos iš kredito įstaigos;

2.7.                      Nurodė, kad tarp šalių sudaryta preliminari sutartis nenumatė ieškovams pareigos gauti banko garantinio rašto, sutartyje taip pat nebuvo numatyta, kad turtas bus perkamas gaunant banko paskolą. Šalys po preliminarios sutarties sudarymo nuolat ir pastoviai bendravo telefonu, SMS žinutėmis ir el. paštu. Atsakovė I nei vieno karto nepaklausė ieškovų, ar jie jau kreipėsi į banką ar kitą finansinę įstaigą dėl paskolos nekilnojamam turtui įsigyti gavimo, o banko garantinio rašto pareikalavo, tik šalims susirinkus pas notarą, paskutinę preliminarios sutarties galiojimo dieną ir jau po to kai pareiškė ieškovams, kad kelia namo kainą, t.y. iš esmės tuomet, kai pas atsakovę I atsirado pirkėjas, kuris pasiūlė atsakovei I turtą įsigyti už didesnę negu ieškovų pasiūlytą kainą. Tokie atsakovių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad ir atsakovė I nesitikėjo, kad ieškovai turtą pirks iš paskolos, o sutarties 2.2 punkto paskutinis sakinys iš esmės buvo atsakovių panaudotos kaip formalus pretekstas pagrindinei sutarčiai nesudaryti.

2.8.                      Ieškovai teikė teismui kelis atsakovei I siųstus el. laiškus, kuriais tarp šalių buvo derinami santechnikos taškai, langų dydis vonioje bei terasos dydis. Ieškovai taip pat paaiškino, kad elektros, dar keli santechnikos taškai ir kai kurie kiti individualūs namo sprendiniai buvo tarp šalių derinami tiesiog vietoje, objekte. Atsižvelgiant į teikiamus įrodymus, akivaizdu, kad atsakovės I nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka tikrovės;

2.9.                      Ieškovai teigė, jog dar nesudarius pagrindinės sutarties ir nepasibaigus preliminariai sutarčiai (preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2021-06-02) atsakovė I pareiškė, kad nuo 2021-06-02 kils ginčo nekilnojamojo turto kaina, t. y. iš atsakovės I pranešimų iki vizito pas notarą, buvo akivaizdu, kad ji nuo 2021-06-02 – dar nepasibaigus preliminariai sutarčiai kelia ginčo nekilnojamojo turto kainą. Taip pat iš tokių atsakovės I iki vizito pas notarą nurodytų pareiškimų iš esmės yra akivaizdu, kad ji nenorėjo ieškovams parduodi ginčo nekilnojamojo turto už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą, kadangi atsižvelgiant į rinkos kainas ji šį turtą galėjo ir pardavė už žymiai didesnę kainą, o garantinio rašto reikalavimas buvo tik formalus pagrindas nesudaryti su ieškovais sutarties. Kas iš esmės buvo nesąžininga ieškovų atžvilgiu;

2.10.                      Vizito pas notarę metu ji teigė, jog nekilnojamojo turo sandoriai iš viso negali būti sudaromi be banko išduoto garantinio rašto. Šią aplinkybę patvirtina pačios notarės išduotas 2021-06-02 liudijimas, kuriame yra teigiama, kad sutartis nebuvo sudaryta neva dėl to, kad pirkėjai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Iš tokio notarės liudijimo yra akivaizdu, jog notarė kartu su atsakove I pagrindinės sutarties sudarymo metu įtikinėjo ieškovus, jog pagrindinė prikimo pardavimo sutartis iš viso negali būti sudaroma be garantinio rašto. Toks notarės elgesys patvirtina jos ir atsakovės I susitarimą, kad tarp šalių nebūtų sudarytą pagrindinė prikimo pardavimo sutartis;

2.11.                      Notarė teigė, kad neva ieškovai nurodydami, kad jie buvo pajėgūs per 30 dienų sumokėti visą turto kainą nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovai pažymėjo, kad jų finansinė padėtis yra gera. Jie turi santaupų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad ieškovai, atsakovei I, vietoje 20 000 Eur avanso sumokėjo 27 000 Eur avanso sumą. Atsakovės ruošėsi visą namo kainą apmokėti per 30 dienų iš nuosavų lėšų, t.y. iš santaupų, darbo užmokesčio, atsakovas planavo iš jo valdomų įmonių akcijų gauti dividendus ir tokiu būdu sumokėti visą namo kainą. Taip pat ieškovai turėjo patvirtinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį patvirtino, kad esant reikalui suteiks ieškovams ne mažesnę kaip 100 000 Eur paskolą. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovai iš esmės galėjo per 30 dienų sumokėti likusią nekilnojamojo turto kainą, tačiau jiems tiesiog buvo atsisakyta suteikti tokią galimybę, teigiant, kad pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti yra būtinas banko garantinis raštas;

3.       Atsakovė I su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 47-54; 129-134):

3.1.                      2020-10-01 ieškovai ir atsakovė I sudarė preliminariąją sutartį ir susitarė dėl tokių pagrindinės sutarties sąlygų (preliminariosios sutarties 2.1 – 2.2 punktai): ieškovai įsipareigoja įsigyti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą už 180 000,00 Eur ir sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį iki 2021-06-02; žemės sklypas ir gyvenamasis namas ieškovų nuosavybėn pereis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną, nes bus įkeičiami bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 dienų. Atitinkamai, iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovai turėjo gauti banko sutikimą dėl paskolos suteikimo ir turto įkeitimo;

3.2.                      Kaip nurodyta Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarės Daivos Jakubauskaitės 2021-06-02 išduotame liudijime, žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes ieškovai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo – pardavimo sandoriui. Tai patvirtina, kad ieškovai, nesilaikė preliminariojoje sutartyje numatytų pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų ir dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atsakovės I kaltės nėra;

3.3.                      Ieškinyje ieškovai melagingai nurodė, kad notarė nepagrįstai ir tik pagal atsakovės I pageidavimą į pagrindinę pirkimo –  pardavimo sutartį įtraukė sąlygą dėl atsiskaitymo gavus kreditą iš banko ir pareikalavo pateikti banko garantinį raštą. Kaip nurodyta 2.5 punkte, tokia sąlyga buvo numatyta preliminariojoje sutartyje kaip viena iš esminių pagrindinės sutarties sąlygų;

3.4.                      Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie patys buvo pajėgūs sumokėti likusią kainos dalį per 30 dienų terminą, tačiau (1) 2021-06-0 2 atvykę į Vilniaus miesto 25-ąjį notarų biurą ieškovai nesiūlė atsiskaityti savomis lėšomis ir nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra pajėgūs atsiskaityti, (2) nuosavybės teisės perleidimas sutarties pasirašymo dieną ieškovams nepateikus jokių garantijų dėl atsiskaitymo per 30 dienų ne tik prieštarautų preliminariojoje sutartyje numatytoms sąlygoms, bet ir iš esmės pažeistų atsakovės I interesus. Tai dar kartą patvirtina, kad būtent ieškovai vengė / nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir dėl to atsakovės I kaltės nėra;

3.5.                      Ieškovams neįvykdžius preliminariojoje sutartyje numatytų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, t. y., nepateikus notarui dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka ir dėl to nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2021-06-02, preliminarioji sutartis pasibaigė. Ieškovai nepagrįstai nurodė, kad pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė I nebesutiko parduoti turto ieškovams už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą – pasibaigus preliminariai sutarčiai atsakovės I nebesaisto įsipareigojimai ieškovams ir ji įgijo teisę parduoti turtą bet kuriam asmeniui už bet kurią kainą. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovė I buvo itin svarbūs atsiskaitymo terminai, o ieškovams nepateikus atsiskaitymo dokumentų pasitikėjimas ieškovais buvo prarastas;

3.6.                      Atsakovė I įvykdė visus įsipareigojimus pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu nebuvo sudaryta, nes ieškovai nepateikė notarui dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka. Taip patvirtina, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis buvo nesudaryta ieškovams neįvykdžius preliminariojoje sutartyje numatytos pareigos ir įrodo neteisėtus ieškovų, o ne atsakovių veiksmus. Nurodė, kad būtent ieškovai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad ieškovai nepateikė notarui dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka. Tai patvirtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovų kaltės;

3.7.                      Jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sutarties 2.2 punkto pagrindu gautą sumą. Grąžinami pinigai turi būti pervesti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų į pirkėjų nurodytą sąskaitą. Jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjų kaltės, tai 10 000,00 Eur lieka pardavėjui, o 10 000,00 Eur grąžinama pirkėjui (preliminariosios sutarties 4.4 - 4.5 punktai);

3.8.                      Nors aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, 2021-06-03 atsakovė I grąžino ieškovams visą gautą avansą – 27 000,00 Eur;

3.9.                      Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatytos netesybos laikomos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, taip pat į tai, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovų kaltės, atsakovė I turi teisę reikalauti iš ieškovų 10 000,00 Eur;

3.10.                      Ieškovai reikalauja priteisti solidariai iš atsakovių atsakovės I ir notarės 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovai reikalavimą atsakovei I kildina iš sutartinės prievolės nevykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje numatytu terminu), o įstatymuose galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo sutartinės prievolės nevykdymo atveju nėra numatyta, ieškovų reikalavimas nepagrįstas;

3.11.                      Ieškovai melagingai nurodė, kad jie maksimaliai stengėsi pritaikyti gyvenamąjį namą prie jų šeimos poreikių, dalyvavo jo statybose ir reiškė pageidavimus dėl vidaus išplanavimo, vandens ir elektros taškų įrengimo, langų dydžio ir kitų sprendinių. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo statomas pagal kartotinį atsakovės I projektą, kuris nebuvo koreguojamas ir taikomas ieškovų reikmėms. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė ne dėl gyvenamojo namo statybos, o dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo už nustatytą kainą. Akivaizdu, kad bet kokie nauji sprendiniai įtakotų gyvenamojo namo pardavimo kainą, todėl jie nebuvo nei planuojami, nei įgyvendinami;

3.12.                      Ieškovai melagingai nurodė, kad atsakovė I pakėlė pardavimo kainą. Kaip nurodyta 1.4 – 1.5 punkte, atsakovė I ieškovus informavo, kad, remiantis preliminariąja sutartimi, nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2021-06-02 preliminarioji sutartis bus laikoma pasibaigusia ir atsakovė I įgis teisę parduoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bet kuriam pirkėjui. Preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina nurodyta ir ieškovų pateiktame pagrindinės sutarties projekte, kas patvirtina, kad ieškovai siekia suklaidinti teismą;

3.13.                      Ieškovai melagingai nurodė, kad notarė į pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį nepagrįstai įtraukė sąlygą dėl atsiskaitymo gavus kreditą iš banko ir nepagrįstai pareikalavo ieškovų pateikti banko garantinį raštą, nes, ieškovų teigimu, preliminariojoje sutartyje šalys dėl to nebuvo susitarusios. Kaip nurodyta 1.2 punkte, remiantis preliminariosios sutarties 2.2 punktu, atsakovei I priklausantys nekilnojamojo turto objektai ieškovų nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis; nuosavybė pereina pagrindinės sutarties sudarymo dieną, nes objektas bus įkeitinėjamas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų;

3.14.                      Ieškovai nurodė, kad jie buvo pajėgūs sumokėti likusią kainą per 30 kalendorinių dienų, tačiau nepateikia jokių tą patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad, net jeigu ieškovai būtų siūlę tokį sutarties pakeitimą, jis neatitiktų preliminariosios sutarties sąlygų ir iš esmės pažeistų atsakovės I interesus: pasirašius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį be jokių atsiskaitymo garantijų ir ieškovams neatsiskaičius, atsakovė I prarastų daug laiko ir patirtų finansinių nuostolių dėl sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo;

3.15.                      Atsakovė I nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, ieškovams nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2021-06-02, preliminarioji sutartis bus laikoma pasibaigusia ir atsakovė I įgis teisę parduoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bet kuriam pirkėjui. Dėl nurodytų ieškovų veiksmų atsakovė I yra praradusi pasitikėjimą ieškovais ir neprivalo su jais bendradarbiauti;

3.16.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovai nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos elgėsi nesąžiningai: kaip patvirtina pridedamas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (kurio tik dalį pateikė ieškovai), avansą ieškovai sumokėjo tik 2020-10-05 ir tik pareikalavus atsakovui; ieškovai iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos nesikreipė į banką dėl finansavimo, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis; pasibaigus preliminariai sutarčiai ieškovai, dar nepareiškę ieškinio, kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pritaikymas būtų suvaržęs atsakovo teisę, preliminariai sutarčiai pasibaigus, parduoti turtą bet kuriam pirkėjui ir sukeltų nuostolių;

3.17.                      Nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei I ir notarei, reikalaudami tariamai patirtų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokie ieškovų veiksmai įrodo ieškovų siekį piktnaudžiauti teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis);

3.18.                      Ieškovų teiginiai, kad 2.2 punkto sąlyga dėl objekto įkeitimo bankui įrašyta per klaidą ir jie dėl šios sąlygos nesitarė yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai: joks apdairus pardavėjas nesutiks ir, šiuo atveju, atsakovė I nebūtų sutikusi perleisti nuosavybės nesant jokių garantijų dėl atsiskaitymo, o tiesiog nurodžius, kad bus atsiskaityta per 30 dienų. 2.2 punkto sąlygos yra įprastos įsigyjant turtą su banko paskola: bankui išdavus garantinį raštą dėl paskolos suteikimo / atsiskaitymo su pardavėju yra notariškai tvirtinama pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjui nuosavybė pereina nuo sutarties pasirašymo, įkeičiama banko naudai ir bankas atsiskaito su pardavėju. Šios sąlygos buvo numatytos ir pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau ieškovams nepateikus garantijos dėl atsiskaitymo ji nebuvo sudaryta;

3.19.                      Ieškovai aiškiai įvardijo ir savo veiksmais preliminariosios sutarties galiojimo metu patvirtino, kad turto įsigijimas bus finansuojamas banko: būtent dėl to ieškovai 2021-04-21 sumokėjo papildomą 7 000,00 Eur avanso sumą, nes bankas finansuoja ne daugiau kaip 85 proc. kainos (180 000,00 Eur x 15% = 27 000,00 Eur). Mokėjimo paskirtyje ieškovai nurodė “Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, plius 5 procentai“, tačiau pervedė ne 9 000,00 Eur, o 7 000,00 Eur, kad bendra sumokėto avanso suma sudarytų 15% kainos; 2021-05-17  susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ieškovai domėjosi banko reikalavimais darbų baigtumui ir paneigė ieškovų argumentus, kad atsakovės I teiginiai dėl banko finansavimo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai arba dėl aplaidumo, arba dėl nemokumo negavo banko sutikimo dėl finansavimo, o ieškovams nepateikus notarui banko garantinio rašto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta;

3.20.                      Tik deklaruojama ieškovų galimybė atsiskaityti pažeistų tiek preliminariojoje sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, tiek atsakovės I interesus dėl galimo sutarties nevykdymo: 15% turto kainos sumokėtas avansas, atitinkantis banko reikalavimus įsigyjama turtui finansuoti, neįrodo ieškovų mokumo; Jei ieškovai ketino atsikaityti iš turimų santaupų, tą galėjo padaryti sutarties pasirašymo dieną, tačiau tokio siūlymo nepateikė, galimybę atsiskaityti patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė; ieškovai nurodė, kad jie turėjo patvirtinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 100 000,00 Eur paskolos suteikimo, tačiau tokio įrodymo byloje nėra, o ieškovų teiginys vertintinas kritiškai: remiantis viešai skelbiama informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra ieškovas V. R., nuo 2020-04-01 iki 2021-06-01 nevykdė veiklos ir nemokėjo atlyginimų, įmonė yra įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19;

3.21.                      Pažymėjo, kad ieškovai yra nenuoseklūs ir procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas preliminariosios ir pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir sudarymo aplinkybes: ieškinyje ieškovai teigė, kad atsiskaitymo tvarką, kurioje buvo numatyta ieškovų pareiga gauti kreditą iš banko, į pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės I prašymu įtraukė notarė, o dublike – kad preliminariojoje sutartyje numatyta sąlyga dėl turto įkeitimo bankui ir atsiskaitymo per 30 dienų šalių nebuvo suderinta ir liko per klaidą;

3.22.                      Ieškovai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, pirkimo - pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje numatytu terminu nebuvo sudaryta, o preliminarioji sutartis pasibaigė. Pasibaigus preliminariai sutarčiai atsakovės I įsipareigojimas parduoti turtą ieškovams už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą taip pat pasibaigė, todėl atsakovė I įgijo teisę parduoti turtą bet kuriam pirkėjui už bet kurią kainą;

3.23.                      Ieškovų teigimu, turtas 2021-06-21 buvo parduotas už 227 000,00 Eur, t. y., už 47 000,00 Eur didesnę kainą, nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, todėl ieškovai patyrė 47 000,00 Eur nuostolių;

3.24.                      Atsakovė I laikėsi preliminariosios sutarties sąlygų ir atliko visus veiksmus tinkamam pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, tačiau ieškovai nesilaikė preliminariojoje sutartyje numatytų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir, nepateikę dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, vengė / atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, todėl ieškovai yra atsakingi, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta;

3.25.                      Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, 2021-06-03 atsakovė I grąžino ieškovams visą gautą avansą – 27 000,00 Eur. Nurodė, kad priešingai, nei teigė ieškovai, avanso grąžinimas ieškovams nereiškia atsakovės I patvirtinimo, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės I kaltės – atsakovė I turi teisę bet kada pareikalauti atlyginti dėl sutarties nesudarymo patirtus nuostolius / sumokėti netesybas;

3.26.                      Ieškovai, teigė, kad jie dalyvavo namo įrengime ir jis buvo pritaikytas jų poreikiams pateikia du elektroninius laiškus, kurie kaip tik pagrindžia atsakovės I nurodytas aplinkybes, kad projektas yra kartotinis ir jokie jo pakeitimai daromi nebuvo;

3.27.                      2020-10-01 el. laišką, dar nepasirašius preliminariosios sutarties, ieškovams siuntė atsakovė I. Kadangi ieškovams buvo parodytas jau pastatytas analogiškas namas, el. laiške nurodyta, kad šio namo terasa bus 3 kv. m. didesnė, nei jau pastatyto (nepriklausomai nuo ieškovų pageidavimo), o langas vonioje gali būti iki žemės arba mažesnis ieškovų pasirinkimu. Jokių kitų pakeitimų nebuvo daroma;

3.28.                      2021-03-04 ieškovai atsiuntė el. laišką atsakovei I dėl vandens taškų ir kriauklių vietų, tačiau tai nėra projekto keitimas ar individualus priderinimas;

3.29.                      Ieškovų teiginys, kad atsakovė I nepasibaigus preliminariai sutarčiai pakėlė turto kainą prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes notarės parengtoje sutartyje kaina nepakitusi, o pasibaigus preliminariai sutarčiai atsakovės I nebesaistė įsipareigojimas parduoti turtą tik ieškovams ir tik preliminariosios sutarties sąlygomis;

3.30.                      Ieškovai pareiškė solidarų reikalavimą, jie privalo įrodyti ne tik atsakovės I, bet ir notarės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Notarės neteisėtus veiksmus ieškovai grindžia aplinkybe, kad notarė nepatikėjo ieškovų deklaruojama galimybe atsiskaityti ir pareikalavo garantinio rašto, kurio nepateikus pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta;

4.       Atsakovė II ir trečiasis asmuo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas (toliau – trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimus bei tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti atsakovės II atžvilgiu kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimai, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 68-74; 85-89; 125-128):

4.1.                      Nurodė, kad ieškovai klaidiną teismą nurodydami tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog šalys preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios, jog nekilnojamasis turtas bus perkamas finansuojant sandorį iš kredito įstaigos. Preliminariosios sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, kad nuosavybė pereina notarinės sutarties dieną, nes bus įkeitinėjamas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų. Iš minėtos preliminariosios sutarties nuostatos yra daugiau nei akivaizdu, jog šalys susitarė, kad ieškovų atsiskaitymas su atsakove I bus finansuojamas kredito įstaigos, todėl bus reikalinga, jog nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ieškovai įgytų iš karto po sutarties sudarymo, nes šį turtą pirmiausia reikės hipoteka įkeisti kredito įstaigos naudai ir tik po to atsakovės I naudai iš kredito įstaigos bus sumokėta sutartyje numatyta kainos dalis. Preliminariosios sutarties 2.2. punkte nustatyta sąlyga buvo perkelta ir į sutarties 6.2. punktą;

4.2.                      Ši sąlyga, be kita ko, patvirtina, jog jau preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo pajėgūs savarankiškai atsiskaityti su atsakove I už parduodamą nekilnojamąjį turtą ir dėl to buvo susitarta, jog atsiskaitymui bus reikalingas kredito įstaigos finansavimas;

4.3.                      Pažymėjo, jog ši sąlyga buvo nustatyta pačių ieškovų interesais, t. y. atsakovė I sutiko ieškovams perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą dar negavusi pilno atsiskaitymo. Tačiau tokios sąlygos įgyvendinimui buvo kita būtina sąlyga – sandorio sudarymo dieną ieškovai turėjo pateikti kredito įstaigos išduotą raštą/sprendimą, kuriame būtų nurodyta, jog ši kredito įstaiga sutinka finansuoti ieškovų ketinamą sudaryti sandorį;

4.4.                      Ieškovai klaidingai vertina susiklosčiusią situaciją, esą notarė nepagrįstai atsisakė tvirtini sutartį be banko garantinio rašto ir toks atsisakymas yra vertintinas kaip notarės neteisėti veiksmai;

4.5.                      Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju sutarties sudarymo atsisakė pati atsakovė I, o ne notarė. Sprendimas nesudaryti sutarties buvo priimtas atsakovės I, kaip vienos iš sandorio šalies, nuo kurios valios priklauso, ar sandoris bus sudarytas ir jei taip, tai kokiomis sąlygomis. Atsakovei I atsisakius sudaryti sandorį ieškovams nepateikus kredito įstaigos rašto/sprendimo dėl finansavimo, tiesiog nebeliko sandorio, kurį notarė galėtų patvirtinti;

4.6.                      Notarė neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo dėl sutarties nesudarymo, t. y. jeigu atsakovė I sandorio sudarymo dieną būtų patvirtinusi, jog ji sutinka sudaryti sandorį ieškovams nepateikus kredito įstaigos sprendimo/rašto dėl sandorio finansavimo, tikintis, jog per 30 dienų terminą Ieškovai atsiskaitys savarankiškai, Notarė tokį sandorį būtų galėjusi patvirtinti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė I nesutiko prisiimti tokios neapibrėžtos rizikos ir sandorio sudarymo paprasčiausiai atsisakė;

4.7.                      Atsakovė I nesutikus pakeisti sutarties sudarymo sąlygų ir dėl to atsisakius jos sudarymo, notarė net neturėjo ką tvirtinti notarine tvarka. Todėl ieškovų teiginiai ir vertinimas, jog notarė nepagrįstai atsisakė tvirtinti sutartį ir tai yra notarės neteisėti veiksmai, yra fundamentaliai klaidingi bei ydingi;

4.8.                      Sekant ieškovų dėstymo logika, notarė turėjo kažkokiu būdu priversti/įtikinti atsakovę I pasirašyti sutartį, kurios sąlygos neatitiko jos turimos valios, o kadangi to neatliko, yra laikoma solidariai atsakinga su atsakove I dėl ieškovų tariamai patirtos žalos. Tokie vertinimai ir samprotavimai yra absoliučiai nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – notariato įstatymas), tiek CK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui;

4.9.                      Jeigu, kaip teigė ieškovai, ginčo sutarties sudarymui nebuvo reikalingas kredito įstaigos finansavimas, nes visą nekilnojamojo turto kainą ieškovai galėjo sumokėti patys, tada yra visiškai nesuprantama ir nepaaiškinama, kas ieškovams sutrukdė laikotarpiu nuo 2020-10-01, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, iki 2021-06-02, kai turėjo būti sudaryta sutartis, surinkti reikiamą pinigų sumą ir iš karto (sutarties sudarymo dieną) patiems atsiskaityti su atsakove I;

4.10.                      Kita vertus, net jei ieškovai ir įrodytų, jog per 30 dienų laikotarpį po sutarties sudarymo jie būtų galėję atsiskaityti su atsakove I, tai nekeičia byloje nustatyto ir rašytiniais įrodymai patvirtinto fakto, jog sutarties sudarymo dieną ieškovai tam nebuvo pasirengę ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų;

4.11.                      Nurodė, jog ieškovų reikalavimas sutartį sudaryti nepateikus jokio kredito įstaigos rašto/sprendimo dėl sandorio finansavimo, t. y. iš esmės tik pareiškus, jog per 30 dienų terminą ieškovai iš kažkur gaus trūkstamus 153 000,00 Eur ir pilnai atsiskaitys su atsakove I, kartu reiškė ir tai, jog tokiu atveju visą ieškovų neatsiskaitymo riziką turėtų prisiimti atsakovė I;

4.12.                      Ieškovams tapus nekilnojamojo turto savininkais, tačiau laiku su atsakove I neatsiskaičius, šalims nesusitarus dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu ir atsakovė I patirtų nuostolių atlyginimo, pastaroji būtų buvusi priversta kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo;

4.13.                      Atsakovės I sprendimas išvengti tokios rizikos ir nepageidaujamų padarinių – yra visiškai suprantamas ir pateisinamas;

4.14.                      Atsižvelgiant į tai, notarės veiksmai ar neveikimas, nėra niekaip susijęs su ieškovų reikalaujama atlyginti turtine žala, nes bet kokia žala, jei ji ir galėjo atsirasti, tai tik dėl nuo notarės nepriklausančių aplinkybių bei priežasčių;

4.15.                      Ieškovai ieškiniu taip pat reikalauja solidariai iš atsakovių atsakovės I ir notarės priteisti ieškovų naudai 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Notarė su tokiu ieškovų reikalavimu taip pat nesutiko;

4.16.                      Nurodė, kad notaro atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata yra įtvirtinta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi būti atlyginama neturtinė žala. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta;

4.17.                      Notarės tariamai neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. sutarties nepatvirtinimas atsakovės I atsisakius sutarties sudarymo, nėra pripažintas nusikalstamu. Be kita ko, notarės tariamai neteisėtas veiksmas (neveikimas) nėra susijęs su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu;

4.18.                      Ieškovų teigimu, tik dėl bendrų atsakovės I ir notarės neteisėtų veiksmų sutartis nebuvo sudaryta ir dėl to ieškovai patyrė žalą, todėl abu atsakovai atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju tarp notarės ir atsakovės I nėra jokių bendrų neteisėtų ir kaltų veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovams žalą;

4.19.                       Apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu,?draudimo intereso turtinis pobūdis pasireiškia per numanomus draudėjo (apdraustojo) nuostolius, kurie galimi, jeigu draudėjas (apdraustasis) padaro žalos trečiajam asmeniui ir yra pareiškiamas reikalavimas ją atlyginti. Tokiu atveju turtinis interesas bus draudimo sutarties šalių nustatyta suma, į kurią atsižvelgiant būtų išmokama draudimo išmoka gavus reikalavimą atlyginti padarytą žalą;??? 

4.20.                      Atkreipė dėmesį, jog draudikas pagal teisės pažeidėjui kilusią civilinę atsakomybę nėra atsakingas.?Draudimo teisinių santykių pagrindu draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, jei žala nukentėjusiajam bus padaryta draudėjo (apdraustojo) veika.?Taigi,?žala nukentėjusiajam padengiama remiantis ne teisinių santykių dėl žalos atlyginimo pagrindu, o draudimo teisinių santykių pagrindu;

4.21.                      Sistemiškai aiškinant draudimo santykių teisinį reguliavimą, darytinos šios išvados:??a) Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudikas apdraudžia dvi turtinių interesų grupes:???notaro turtinius interesus:?draudikas apdraudžia numatomus notaro nuostolius, kurie galimi, jeigu notaras, jo atstovas ar notaro biuro darbuotojas savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padarytų žalos trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) vykdant notaro profesinę veiklą ir notarui kiltų civilinė atsakomybė,?t. y. prievolė šią žalą atlyginti trečiajam asmeniui;??trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus:?šie turtiniai interesai suprantami kaip trečiojo asmens galimi nuostoliai dėl notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais (vykdant notaro profesinę veiklą) padarytos žalos.?b)Jeigu vykdant notaro profesinę veiklą žalos trečiajam asmeniui savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padaro trečiasis asmuo (ne notaras, ne jo atstovas ir ne notarų biuro darbuotojas), tai jam kylanti deliktinė civilinė atsakomybė,?t.y. prievolė atlyginti žalą, nėra laikytina notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektu.? c) Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos,?t.y. kai teismas konkrečiu atveju konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką; 

4.22.                      Nei notarei, nei trečiajam asmeniui nėra žinomos šios preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės (derybų dėl sutarties eiga ir turinys), todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Vis dėlto, notarė ir trečiasis asmuo yra linkę manyti, jog šalių derybų metu pasiektas susitarimas atsispindi jų sudarytoje preliminariojoje sutartyje, įskaitant šalių pasiektą susitarimą, numatytą preliminariosios sutarties 2.2. punkte, kad nuosavybė pereina notarinės sutarties dieną, nes bus įkeitimas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų;

4.23.                      Nors ieškovai teigė, jog pastaroji sąlyga esą buvo tyčia ar per klaidą atsakovės I nepašalinta iš preliminariosios sutarties, kurią rengė ir pateikė pasirašymui atsakovė I, jie niekaip nepaaiškina, kodėl tokiu atveju sutiko sudaryti (pasirašyti) tokį sandorį, kuriame buvo nurodytos sąlygos, dėl kurių esą šalių nebuvo derėtasi ir susitarta;

4.24.                      Tokie ieškovų argumentai yra vertintini tik kaip ieškovų pasirinkta pozicija, kuria yra siekiama pagrįsti pareikštą ieškinį. Nors ieškovai teigė nesitarę su atsakove I dėl turto įsigijimo dalyvaujant kredito įstaigai, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (preliminarioji sutartis), liudija esant kitas aplinkybes;

4.25.                      Be kita ko, ieškovai nepagrįstai šioje situacijoje rėmėsi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, jog sąlyga, kad turto įsigijimas bus finansuojamas kredito įstaigos, buvo pasiūlyta iš atsakovės I pusės. Atsakovė I buvo nekilnojamojo turto pardavėja, o ne pirkėja. Aptariama sąlyga preliminariojoje sutartyje galėjo atsirasti tik pačių ieškovų prašymu ir interesais. Vien tai, jog atsakovė I pagal šalių suderėtas sąlygas parengė preliminariosios sutarties tekstą, kurį vėliau ieškovai patys pasirašė, dar nereiškia, jog atsakovė I pasiūlė tokią sąlygą, kuri dabar turi būti aiškinama jos nenaudai;

4.26.                      Notarė paaiškino, jog jos išduotas liudijimas patvirtina būtent tai, kas jame ir nurodyta, t. y. jog ieškovai pagrindinės sutarties sudarymo dieną nepateikė dokumentų, susijusių su šalių iš anksto (preliminariojoje sutartyje) sutarta atsiskaitymo tvarka, t. y. nepateikė atitinkamos kredito įstaigos garantinio rašto/patvirtinimo, jog už parduodamą turtą bus atsiskaityta su pardavėju per atitinkamą terminą. Šis dokumentas buvo būtinas pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, tačiau ieškovai jo nepateikė. Jeigu šalys pagrindinės sutarties sudarymo dieną būtų susitarusios dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos – pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta ir notarės patvirtinta, o ieškovų minimas liudijimas – nebūtų sudarytas;

4.27.                      Notarės atsisakymas tvirtinti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo nulemtas aplinkybės, jog ieškovai nepateikė sandorio sudarymui būtinų dokumentų, kurie buvo būtini pagal išankstinį šalių susitarimą. Jeigu šalys sandorio sudarymo dieną būtų susitarusios dėl kitų sandorio sudarymo sąlygų ir su tuo abi sutikusios, pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis būtų patvirtinta. Notarė negali būti laikoma atsakinga nei už tai, jog ieškovai nepateikė reikiamų dokumentų, nei už tai, jog atsakovė I nesutiko su ieškovais sudaryti pagrindinės sutarties pakeistomis sąlygomis.

5.       Teismo posėdyje ieškovų atstovas iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

6.       Teismo posėdyje atsakovės 1 atstovas iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės I vadovas A. S. papildomai paaiškino, jog pirkėjai planavo įsigyti sklypą namo statybai, parodė, sklypą, projektą, sudarė preliminarią sutartį. Žiemą namo nestatė, nes užšalusioje žemėjo to daryti negali. Pagal sutartį turėjo būti mažiausias baigtumas 85 procentai. Kovo mėnesį nebuvo jokių pastabų. Ieškovai primokėjo avansą, kadangi norint gauti paskolą iš banko, reikėjo 15 proc. kainos. Nuo pirmų susitikimų buvo aišku, kad ieškovai ims paskolą. Klausėm ar bankui būtinas įrengimas? Atsakė, kad laukiam atsakymo. Niekada nesakė, kad ketina atsiskaityti iš savo asmeninių lėšų. Procesu nesidomėjo. Porą kartų buvo atvažiavęs, nieko nesakė, pageidavimų neteikė. Informavo apie procesą, kad 2021 balandžio mėn. pradėti ieškoti turto vertintojo, kad galėtų pateikti bankui. Atsakė, kad viską žino, bet jokių veiksmų nebuvo. Gegužės mėnesį buvo persiųsta namo kadastrinė bylą, bandė susiskambinti su ieškovais, tačiau nesėkmingai. Ieškovai paskambino gegužės 28 dieną, kad birželio 2 dieną turi būti pasirašyta pagrindinė sutartis ir pasiteiravo ar gautas banko pritarimas. Nesudarius sutarties, atsakovė patirtų nuostolių. Atvykę į notarų biurą ieškovai pradėjo reikšti pretenzijas dėl sutarties, pasiteiravus, kada atsiskaitys, pasakė, kad kada nors. Todėl nebuvo sudaryta sutartis bei grąžino iš ieškovų gautą avansą. Preliminarios sutarties sąlygas aptarė per internetą, nes pirkėjai neturėjo laiko susitikti, sąlygos tiko, pretenzijų jokių nebuvo reiškiama (2 t., b. l. 164-166; 3 t., b. l. 1-3). 

7.       Teismo posėdyje notarės atstovė iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Notarė papildomai iš esmės paaiškino, jog šalys atvyko pas notarę, tačiau ieškovai neturėjo atsiskaitymo dokumentų, todėl atsakovė nesutiko parduoti nekilnojamąjį turtą ir nebuvo prasmės diskutuoti dėl kitų sutarties sąlygų. Ieškovai nurodė, jog „kažkada“ atsiskaitys, tačiau toks atsakymas pardavėjų netenkino. Nesudarius sutarties, buvo išduotas liudijimas (2 t., b. l. 164-166; 3 t., b. l. 1-3).

8.       Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog namų statybą yra bendras šeimos verslas, kuriame dalyvauja ji ir vyras. Susitikus su ieškovais, parodė statytus namus ir sklypą, kuriame planavo statybas. Turi standartinę sutartį, bet tą sutartį su kiekvienu pirkėju individualiai aptaria, koreguoja. Nusiuntė sutartį ieškovams, įrašė, tai, kas buvo kalbėta, kad jie ims paskolą, tai jų nestebino, nes jiems jokio skirtumo kaip pirkėjas atsiskaitys. Visi tie punktai buvo nusiųsti jiems, jiems tiko ir patiko. Sutartis buvo nusiųsta elektroniniu paštu. Sutartyje dar buvo punktas, kad jie per vieną darbo dieną atsiskaito avansinį sumokėjimą 20 000,00 Eur, bet sulaukėm tik po penkių dienų ir tik po priminimo dėl apmokėjimo. Ieškovai kitų atsiskaitymo būdų nesakė, minėjo, kad didelė suma ir ims paskolą. Buvo susitikę balandžio mėnesį ir pranešė, kad statybos eina į pabaigą ir darys inventorizacinę bylą ir reikia ieškoti vertintojo. Vertintojo ieško pats pirkėjas, jie aiškino, kad viską susiras. Sakė, kad kreiptųsi į banką, buvo keista, kad pardavėjas siūlė pirkėjui kažką daryti dėl dokumentų, nes dažniausiai, pats pirkėjas būna aktyvus, o šiuo atveju buvo pasyvus. Ieškovai prašė 85 proc. baigtumo, nes norėjo imti paskolą ir įsirengimui, nors realiai buvo 93-95 proc. baigtumas. Žinutė, kurioje nurodyta didesnė kaina, reiškia, kad buvo susitikimas pastatytame name, kurio metui buvo klausima dėl vertintojo, kaip dėl paskolas, tačiau jie atsakė, kad vertintojo neturi, todėl buvo aišku, kad į banką nesikreipė. Jiems buvo žinoma, kad už du sklypus yra paliktas avansas, kuriuos mes planavome pirkti ir tie sklypai jau turėjo pirkėjus. Atsakovė jau turėjo iš viso pasirašę keturias preliminarias sutartis ir aiškino ieškovams, jeigu nebus atskaityta laiku, tai neturės finansinės galimybės atskaityti už du sklypus, būtų praradę juos, pinigus už juos ir reikėtų sumokėti baudas, būtų didžiulis nuostolis, todėl buvo parašyta, jog nebus pasirašyta pagrindinė sutartis iki birželio 2 dienos, kitą dieną parduodamo turto kaina bus didesnė. Buvo pas notarą, ieškovas labai negražiai elgėsi, įžeidinėjo notarą. 16 metų versle, čia pirmas toks atvejis. Nepavykus sudaryti sandorio, paprašė notaro išduoti kažkokį tai patvirtinantį dokumentą. Nuėjo pas notarę ir pasakė, kad atsisako sudaryti sandorį, kadangi nėra atsikaitymo dokumentų. Sėdėjo prie stalo, vyras tuo metu kalbėjo telefonu, tuomet atėjo ieškovai, koridoriuje prisėdo, pakvietėm prie stalo, bet jie neatėjo atsisėsti ir pasikalbėti, sėdėjo vienoje erdvėje, nes buvo atidarytos durys. Kai notarė atnešė sutartį, ieškovai pradėjo kažkokius punktus vardinti, notarė aiškinti, tačiau ji pasakė, kad nuo esminio punkto pradėti – atsiakitymo tvarkos. Tada ieškovas pakėlė balsą, notarė davė pastabą. Notarė paklausė, ar turi dokumentą iš banko, jie pasakė, kad ne, tuomet mes pasakėm, kad sutarties nesudarysim (2 t., b. l. 164-166).

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

9.       Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl civilinės atsakomybės atsakovėms taikymo nesudarius pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties.  

10.       Ieškovai iš esmės įrodinėjo, kad atsakovės ir notarės veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis yra nesąžiningi ir neteisėti, tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atsakovė I dirbtinai sukūrė situaciją, kai pateikė reikalavimus dėl kurių nebuvo tartasi, t. y. pareikalavo banko garantinio rašto, dėl kurio šalys nesitarė, suprato, jog paskola nėra būtina, padidino pirkimo – pardavimo kainą. Notarė elgėsi atšiauriai ir atsainiai ieškovų atžvilgiu, neužtikrino lygiateisiškumo, konsultavo atsakovą 1, nepagrįstai įtikinėjo ieškovus dėl garantinio rašto pateikimo, nors šalys nebuvo susitarusios, jog bus kokie nors dokumentai, susiję su atsiskaitymo tvarka.

11.       Atsakovė I iš esmės įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, nes ieškovai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie yra būtini norint pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. 

12.       Notarė iš esmės įrodinėjo, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl to, kad atsakovė I atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ieškovams nepateikus dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka. Ieškovai neįrodė būtinų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, be to, kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog notarė pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo

13.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018-07-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019-10-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 39 punktas; 2020-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 35 punktas). Taigi pareiga paneigti ieškovų kaip vartotojų prezumpciją šioje byloje tenka atsakovams.

15.       Ieškovai nurodė, jog namo planavo įsigyti jų asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nustatyta, jog atsakovė 1 yra verslininkė, užsiimanti namų statyba. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovų veiksmuose, sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, buvo versliškumo požymių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

Dėl UAB „Ladasta“ veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)sąžiningumo atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį

16.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).

17.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016; 2020-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2020). 

18.       Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą sąlygojo nesąžiningas elgesys.

19.       Teismų praktikoje pažymima, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020-10-01 ieškovai ir atsakovė I sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė I įsipareigojo parduoti 0,1473 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, 175 kv. m. bendro ploto, ne mažiau kaip 85 proc. baigtumo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamas turtas). Šalys sudarė preliminariąją sutartį pagal kurią atsakovė I įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsigyti nekilnojamą turtą už 180 000,00 Eur ir sudaryti pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2021-06-02 (preliminarios sutarties 1.1, 1.2 punktai). Šalys taip pat susitarė, jog ieškovai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumoka UAB „Ladasta“ 20 000,00 Eur, kurie įskaitomi į objekto kainą. Likusią kainos dalį, 160 000,00 Eur ieškovai įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos (preliminarios sutarties 2.1 punktas). Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys taip pat sutarė, jog UAB „Ladasta“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai ieškovų nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis; nuosavybė pereina pagrindinės sutarties sudarymo dieną, nes objektas bus įkeitinėjamas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų. Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notarė Daiva Jakubauskaitė išdavė liudijimą, kad numatytas pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes pirkėjai (ieškovai) nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo – pardavimo sandoriui (Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-628, 1 t., b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog UAB „Ladasta“ 2021-05-19 užregistravo gyvenamojo namo baigtumą 85 proc. (2 t., b. l. 37-60). 2021-06-03 UAB „Ladasta“ grąžino ieškovams visą jų sumokėto avanso sumą – 27 000,00 Eur (1 t., b. l. 56). Atsakovė I 2021-06-21 nekilnojamąjį turtą pardavė kitiems pirkėjams už 227 000 Eur (1 t., b. l. 100-118). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-23269-1044/2021 pagal pareiškėjų V. R. (V. R.) ir R. R. skundą dėl Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarės Daivos Jakubauskaitės veiksmų ir teismas nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2940-912/2021, nutarė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti bei paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

21.       Ieškovai iš esmės nurodė, jog jų vertinimu šalims sudarant preliminarią sutartį šalys dėl nuosavybės teisės perėjimo momento bei dėl turto kainos apmokėjimo per kredito įstaigą nesitarė, tokios galimybės nesvarstė bei atsakovas 1 meluoja nurodydamas, kad neva ieškovai jam nurodė, kad sutartį sudarys gavę iš banko garantinį raštą. Teismas su tokiais ieškovų samprotavimais nesutinka, kadangi juos paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys bei pačių ieškovų paaiškinimai.

22.       Pirma, byloje nustatyta (žr., 20 punktą), kad šalys sudarė preliminarią sutartį, kuria atsakovė 1 įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu, o ieškovai – iki 2021-06-02 sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigyti nekilnojamąjį turtą už 180 000,00 Eur bei sutarė, kad ieškovai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokės UAB „Ladasta“ 20 000,00 Eur, kurie bus įskaityti į objekto kainą, o likusią kainos dalį – 160 000,00 Eur ieškovai įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, bei nurodė, jog UAB „Ladasta“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai ieškovų nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat tai, kad nuosavybė pereina pagrindinės sutarties sudarymo dieną, nes objektas bus įkeitinėjamas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų. Taigi, aptartos sutarties sąlygos pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, jog nekilnojamo turto objektai pirkėjų nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, o nuosavybė pereis notarinės sutarties dieną, nes bus įkeitinėjamas bankui, o atsiskaitymas įvyks per 30 kalendorinių dienų, t. y. šalys buvo sutarusios, jog ieškovų atsiskaitymas bus finansuojamas kredito įstaigos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovai būtų reiškę pretenzijas dėl aptartos sąlygos, jos turinio.

23.       Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad aptartos preliminarios sutarties sąlygos (žr., 23 punktą) turinys yra klaidinantis, nesąžiningas ieškovų atžvilgiu. Priešingai, aptartos sąlygos nėra išskirtinės ir skirtos ieškovų interesų apsaugai, kadangi numatė vieną iš galimų atsiskaitymo būdų, tačiau nei apribojo ieškovų galimybės įsigyti turtą, nei kitaip varžė jų teisės, turint finansavimo šaltinį, jį įsigyti. Pažymėtina tai, kad patys ieškovai duodami paaiškinimus nurodė, jog turi nekilnojamojo turto pirkimo – paradavimo sutarčių sudarymo patirties, ieškovas yra įmonės akcininkas, vadovas, todėl neabejotinai jiems turėjo būti suprantamos esminės preliminarios sutarties sąlygos, susijusios su atsikaitymu.

24.       Antra, Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo 9 punkte numatyta, jog kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis negali būti didesnis nei priedo lentelės 1 eilutėje nurodytas dydis (1 eilutėje nurodytas LTV dydis yra 85 procentai).

25.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai 2020-10-05 sumokėjo avansą 20 000,00 Eur kaip ir buvo nurodyta preliminarioje pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkte (1 t., b. l. 135). 2021-04-21 sumokėjo papildomą 7 000,00 Eur avanso sumą ir mokėjimo paskirtyje ieškovai nurodė, kad preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, plius 5 procentai ir pervedė 7 000,00 Eur, kad bendra sumokėto avanso suma sudarytų 15 procentų kainos (1 t., b. l. 136). 2021-05-17 susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ieškovai domėjosi banko reikalavimais darbų baigtumui (1 t., b. l. 137). Šios aplinkybės papildomai netiesiogiai įrodo, jog ieškovai ketino turto įsigijimui imti kreditą iš banko, todėl preliminariojoje sutartyje buvo aptarta finansavimo galimybė iš kredito įstaigos. Aplinkybę, jog ieškovai ketino imti kreditą iš banko, taip pat patvirtina ir ieškovo el. paštu 2021-06-01 siųsta žinutė notarei, kurioje nurodyta, kad ieškovai kreditą ims iš Luminor banko (2 t., b. l. 167-175).

26.       Trečia, aplinkę, jog ieškovai svarstė klausimą dėl paskolos iš kredito įstaigos ėmimo, pripažino ir patys ieškovai duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, jog kalbėjo su vyru dėl atsiskaitymo imant kreditą, grynais ar skolintis iš įmonės. Ieškovas, teigdamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad buvo keli variantai atsiskaitymo, vienas iš jų atsikaitymas per banką (2 t., b. l. 90).

27.       Be to, viena vertus, patys ieškovai duodami paaiškinimus nurodė, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl turto vertinimo atlikimo. Kita vertus, teismo posėdžio metu iškėlus klausimą, kokiu tikslu buvo siekiama atlikti vertinimą, jeigu nebuvo planuojama imti paskolą, ieškovė negalėjo logiškai paaiškinti, kam buvo reikalingas turto vertinimas. Ieškovė teigdama paaiškinimus nurodė, kad turto vertintojas buvo reikalingas, kad įvertintų koks yra namo baigtumas, sau įsivertinti namą, kad žinoti, kiek tas turtas vertas, neįsivaizduoja kaip paaiškinti (2 t., b. l. 90). Pažymėtina tai, kad byloje nustatyta (žr., 20 punktą), jog 85 proc. namo baigtumas buvo užregistruotas 2021-05-19 bei patys ieškovai teismo posėdžio metu pripažino, jog namo kadastrinę bylą gavo, ji buvo atsiųsta el. paštu 2021-05-21 (2 t., b. l. 37-60). Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovei turėjo būti žinoma, koks yra namo baigtumas, todėl aiškinimas, jog vertinimą planavo atlikti siekiant nustatyti namo baigtumą, nėra logiškai pagrįstas, todėl jo pagrindu negali būti daromos patikimos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Be to, paaiškinimai nėra nuoseklūs, vienu atveju, nurodoma, jog vertinimą siekė atlikti nustatyti namo baigtumą, kitu atveju, siekiant sau įsivertinti turto vertę.

28.       Ketvirta, net ir tuo atveju, jeigu spręsti, kad ieškovai neketino imti paskolą iš banko, savaime nebūtų pagrindo ieškinio tenkinti bei pripažinti, jog atsakovės veiksmų, nesudarant sutarties, nesąžiningumą, kadangi ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą, jog ieškovai turėjo galimybę atsiskaityti už planuojamą įsigyti turtą pagrindinės sutarties pasirašymo dieną. Taip pat duomenų, jog būtų ėmęsi bent kokių nors veiksmų siekiant gauti paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo pats ieškovas, ar būtų turėję savo asmeninių santaupų, nors ieškovams neabejotinai buvo žinoma, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pasirašytą 2021-06-02, atitinkamai iki tos datos ieškovai privalo užtikrinti atsiskaitymą už turto įsigijimą, domėtis finansavimo galimybės, to nedarydami ieškovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Be to, taip pat ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog dėl atsakovės 1 veiksmų ieškovai negalėjo savalaikiai pasirūpinti dokumentų, susijusių du atsiskaitymu, gavimu.

29.       Ieškovų samprotavimai, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti pasirašoma ieškovams priimtinomis sąlygomis (pasirašant pagrindinę sutartį, tačiau neregistruojant nuosavybės teisių ir atidedant sumokėjimą per 30 dienų ir kt.), savaime neįrodo, jog tokiu būdu pažeisti pirkėjų (vartotojų) interesai. Priešingai, pardavėjo reikalavimas sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį sumokėti už įsigyjamą turtą ar turėti atitinkamas atsiskaitymo garantijas, atitinka protingo, rūpestingo ir atidaus pardavėjo elgesio standartą, ir savaime neįrodo pardavėjo nesąžiningo elgesio. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems ir nerūpestingiems vartotojams piktnaudžiauti teise bei ignoruoti pardavėjo teisėtą interesą, kad už parduodamą turtą būtų realiai atsiskaitoma. Pažymėtina tai, kad vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti teisinga ir verslininkui, o tai, kad ieškovai yra vartotojai, neatleidžia jų nuo pareigos būti rūpestingiems ir apdairiems, sudarant bei vykdant sutartis.

30.       Ieškovo paaiškinimai, jog nuo namo kadastrinės bylos gavimo dienos (gegužės 21 d.) nebuvo pakankamai laiko kreiptis į kredito įstaiga, nėra nuoseklūs, kada jeigu nebuvo planuojam imti paskolą iš banko, tuomet nuo preliminarios sutarties pasirašymo turėjo pakankamai laiko išsispręsti finansavimo klausimą (paimti paskolą iš savo įmonės, turėti santaupų ir kt.). Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų ėmęsi bent kokių veiksmų pasirūpinant finansavimo šaltiniais (tiek nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos, tiek nuo namo kadastrinės bylos gavimo dienos) bei pagrindinės sutarties surašymo dieną būtų turėję santaupų turto įsigijimui.

31.       Penkta, ieškovai taip pat nurodė, jog atsakovė I galiojant preliminariai sutarčiai pareiškė, kad namo kaina pakilo iki 220 000,00 Eur ir tai sąlygojo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą. Šios ieškovų nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neįrodo nei atsakovės 1 nesąžiningumo, nei vengimo aptariamu pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartį, nei veiksmų neteisėtumo. Priešingai, tiek SMS žinučių susirašinėjimo turinys („mūsų kaina iki 2 d. 180 000,00 Eur. Birželio 2 d. 220 000,00 Eur“) (Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-628, 1 t., b. l. 6), tiek pačių ieškovų duoti paaiškinimai, iš esmės įrodo, jog pardavėjai siekė gauti atsikaitymo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą garantijų, tačiau jų negavus, buvo nurodyta, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui ir nesudarius pagrindinės sutarties, kaina bus 220 000,00 Eur, t. y., atsakovė 1 neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo bendra kaina nebuvo pakitusi. Nekilnojama daikto pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad bendra kaina yra 180 000,00 Eur (Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-628, 1 t., b. l. 6). Atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį sąlygojo ne pardavėjo nesąžiningas elgesys, o pačių pirkėjų nerūpestingas ir neatidus elgesys, nepasirūpinant iki pagrindinės sutarties sudarymo finansiniais šaltiniais ir juos pagrindžiančiais įrodymais.

32.       Šešta, byloje esantis Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notarės Daivos Jakubauskaitės išduotas liudijimas patvirtina, kad numatytas pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes pirkėjai (ieškovai) nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka (Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-628, 1 t., b. l. 6). Aplinkybę, jog notarė pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-23269-1044/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2940-912/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas) (2 t., b. l. 91-100).

33.       Septinta, ieškovų samprotavimai, jog 27 000,00 Eur avanso grąžinimas įrodo atsakovės 1 kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, neturi jokio objektyvaus pagrindimo bei neįrodo atsakovės 1 veiksmų nesąžiningumo. Priešingai, pats avanso grąžinimo faktas įrodo, jog atsakovė 1 siekė geranoriškai išspręsti tarp šalių kilusi ginčą.

34.       Aštunta, byloje nustatyta aplinkybė, jog nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, atsakovė I turtą perleido kitiems pirkėjams, savaime neįrodo atsakovės 1 nesąžiningumo, nes pastaroji sutartis jau buvo sudaryta pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

35.       Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog preliminarioje sutartyje pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo aptarta atsiskaitymo tvarka sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovų subjektyvūs samprotavimai ir deklaratyvūs teiginiai, jog preliminarioje sutartyje akivaizdžiai nepagrįstai įtraukta sąlyga, kad turtas bus perkamas gaunant paskolą iš banko, neturi jokio objektyvaus pagrindimo, o ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovai turėjo realią galimybę pasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaityti su pirkėju, o pardavėja nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė ją sudaryti. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visumą įrodo, jog pagrindinė pirkimo – paravimo sutartis nesudaryta ne dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, o todėl, kad patys ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi, ir savalaikiai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų – prieš pasirašant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį turėti finansinį šaltinį ir/ar atsiskaitymo realumą pagrindžiančius dokumentus.

36.       Ieškovams neįrodžius, o ir teismui nenustačius atsakovės 1 veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, savaime yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl plačiau nepasisakytina dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos dydžio) (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

37.       Nors, kaip minėta, nenustačius atsakovų veiksmų neteisėtumo savaime yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog šalims nesudarius pagrindinės sutarties vėliau turtas buvo parduotas didesnę kainą (227 000,00 Eur), nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje (180 000,00), savaime neįrodo ieškovų tariamai patirtų 47 000,00 Eur nuostolių pagrįstumo ir realumo (227 000,00 – 180 000,00 = 47 000,00), kadangi byloje nėra duomenų, kad vietoje nesudarytos sutarties būtų sudaryta kitą pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovai iš esmės remiasi atsakovės I sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau tai savaime neįrodo ieškovų patirtų nuostolių fakto. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovai nenurodė. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

38.       Be to, papildomai pasisakant dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas pažymi, jog, viena vertus, kaip jau minėta, sutarties nesudarymą sąlygojo pačių ieškovų pasyvus elgesys, kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, ieškovų nurodyti abstraktūs teiginiai dėl patirto streso, išgyvenimų, prarasto darbo našumo, miego sutrikimų, savaime neįrodo patirtos neturtinės žalos fakto. Ieškovai taip pat neįrodė, jog nurodytą galvos skausmą, autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimus patyrė būtent dėl sutarties nesudarymo ir tai nėra kitų galimų sveikatos sutrikimų pasekmė (CPK 178 straipsnis).

Dėl notarės veiksmų, atsisakant sudaryti sandorį

39.       Ieškovai iš esmės nurodė, kad notarė elgėsi atšiauriai ir atsainiai ieškovų atžvilgiu, neužtikrino lygiateisiškumo, konsultavo atsakovą 1, nepagrįstai įtikinėjo ieškovus dėl garantinio rašto pateikimo, nors šalys nebuvo susitarusios, jog bus kokie nors dokumentai, susiję su atsiskaitymo tvarka. Teismas nesutinka su šiais ieškovų samprotavimais.

40.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog notarė išdavė liudijimą, kad pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes pirkėjai (ieškovai) nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka (Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-628, 1 t., b. l. 6). Aplinkybę, jog notarė pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-23269-1044/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2940-912/2021 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

41.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-23269-1044/2021, nurodė, jog priešingai nei teigia pareiškėjai, notaras ginčijamame liudijime nenurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad pareiškėjai nepateikė banko garantinio rašto. Kaip minėta, notarė ginčo liudijime nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes pareiškėjai „nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo-pardavimo sandoriui“. Minėta, kad kaina bei atitinkamai jos sumokėjimas yra esminė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga.

42.       Vilniaus apygardos teismas 2021-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2940-912/2021, nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl notarės parengtoje sutartyje įtrauktos sąlygos (susijusios su nekilnojamojo daikto įkeitimu), dėl kurių sutarties šalys nesitarė, t. y. šalių ginčas kilo dėl kainos sumokėjimo tvarkos. Teismas akcentavo, jog preliminari sutartis sudaryta 2020 m. spalio 1 d. Pareiškėjai turėjo pakankamai laiko – 8 mėnesius – išsiaiškinti ir gauti visus reikiamus dokumentus sandoriui sudaryti, taip pat išsiaiškinti preliminariosios sutarties 2.1 punkto paskutinį sakinį ir, nesutikdami su juo, reikalauti jį pakeisti. Aplinkybė, kad apeliantai nedažnai sudarinėja nekilnojamojo turto sandorius, savaime nepatvirtina, jog jie nežinojo, kokių dokumentų reikia sandoriui sudaryti. Apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys apeliantų mokumą ar kad jie būtų galėję sumokėti likusią nekilnojamojo turto kainą sutarties pasirašymo dieną ar per 30 kalendorinių dienų nuo jos pasirašymo. Pareiškėjai nesumokėjo likusios nekilnojamojo daikto kainos pagrindinės sutarties sudarymo metu, todėl notarė privalėjo reikalauti, kad šalys nurodytų, kokia tvarka bus sumokėta likusi kainos dalis ir tai patvirtinančių dokumentų. UAB „Ladasta“ nesutiko sudaryti sandorio, nes kilo sutarties šalių ginčas dėl nekilnojamojo daikto kainos sumokėjimo tvarkos. Nesant vienos šalies valios sudaryti sandorį, notarė negalėjo tvirtinti sandorio. Dėl to apeliantų argumentas, kad notarė nepagrįstai atsisakė patvirtinti sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad notarė teisingai įvertino jai pateiktus duomenis ir pagrįstai surašė liudijimą, kuriame užfiksavo, kad sutartis nesudaryta, nes pareiškėjai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo-pardavimo sandoriui aptvirtinti.

43.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėdami tariamą notarės veiksmų neteisėtumą, iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti skundžiant notarės veiksmus atsisakant sudaryti sandorį, t. y., sutampa įrodinėjimo dalykas. Tačiau įsitesėjusiais teismo procesiniais sprendimais konstatuota, jog notarė teisingai įvertino jai pateiktus duomenis ir pagrįstai surašė liudijimą, kuriame užfiksavo, kad sutartis nesudaryta, nes pareiškėjai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo – pardavimo sandoriui aptvirtinti. Atsižvelgiant į tai, plačiau nepasisakytina dėl ieškovų deklaratyvių ir nepagrįstų teiginių dėl notarės veiksmų neteisėtumo dėl kurių pasisakytą įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45.       Papildomai pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą dėl notarės veiksmų neteisėtumo, nesąžiningumo. Minėta (žr., 35 punktą), sutartį pagrįstai ir sąžiningai atsisakė sudaryti atsakovė 1, ir tokį atsisakymą sąlygojo pačių ieškovų neatidus, ir nerūpestingas elgesys savalaikiai nepasirūpinant dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, gavimu (finansavimo šaltiniais). Pažymėtina tai, kad notarei nesuteikta teisė, o ir įstatymas draudžia kitą asmenį versti sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis).

46.       Taigi, ieškovams neįrodžius, o ir teismui nenustačius atsakovės 1 veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, savaime yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl plačiau nepasisakytina dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos dydžio) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas nekartoja papildomai nurodytų aplinkybių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (žr., 37-38 punktai).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

47.       Atsakovė 1, be kita ko, nurodė, jog nustačius ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turėtų būti sprendžiamas baudos skyrimo klausimas CPK 95 straipsnio pagrindu.

48.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49.       Nagrinėjamu atveju, viena vertus, ieškovai pateikė nepagrįstą ieškinį bei teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovų atstovui apsispręsti dėl atsakovės (notarės) tinkamumo, tačiau ieškovai į pasiūlymą neatsižvelgė, kita vertus, įvertinus tai, kad ieškovai dalyvavo teismo posėdžiuose, nevilkino bylos nagrinėjimo, o ieškinį rengė ieškovų atstovas, teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvados, jog ieškovai nesąžiningai sąmoningai siekė sukelti nepatogumų atsakovams, be to, aplinkybė, jog ieškinys atmestas, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taigi, nenustačius ieškovų akivaizdaus sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovams skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Teismui atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš antrosios šalies nepriteistinos.

51.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje.

52.       Atsakovė I UAB „Ladasta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė 5 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 140-141; 142-143; 2 t., b. l. 70-72; 140). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas, veikiantys atsakovės II pusėje, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už jo ir atsakovės II interesų atstovavimą, kartu pateikė įrodymus dėl patirtų 6 196,72 Eur išlaidų (2 t., b. l. 173-174; 175-182). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovų bei trečio asmens prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį procesinių dokumentų pateikimą ir tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, ieškovų nurodytą patirtų išlaidų dydį (6 760,35 Eur), sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų atsakovės I naudai priteistinos 5 900,00 Eur, o trečio asmens naudai 6 196,72 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Ladasta“, juridinio asmens kodas 304428072, naudai 5 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečio asmens „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 6 196,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėjas                                                                              Žilvinas Terebeiza