Civilinė byla Nr. e2S-1328-1012/2021
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02779-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;
3.5.24; 3.3.2.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) mažosios bendrijos „Žilys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Marijos Gaivenės pareiškimą dėl įpareigojimų nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – mažoji bendrija „Žilys“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Marija Gaivenė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama skirti skolininkei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Žilys“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) naudai. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/21/01080 pagal Inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210225-00009, kuriuo skolininkė įpareigota nugriauti metalinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis). Skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2021 m. rugsėjo 27 d., tačiau skolininkė iki šiol nenugriovė pastato.
2. Inspekcija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo: 1) tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojant iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo; 2) leisti Inspekcijai nugriauti sandėlį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, bei įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė. Institucija paaiškino, kad:
2.1. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymu Nr. 2D-15798 kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. gruodžio 9 d. dalyvaujant antstoles padėjėjai ir Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) Trečiojo statybos priežiūros skyriaus patarėjui, nustatė, kad skolininkė sandėlio nenugriovė ir statybvietės nesutvarkė.
2.2. Privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol teismo sprendimas yra neįvykdytas, baudą skolininkei skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
2.3. Privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės – Inspekcijos teisė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuris buvo įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Inspekcija, kaip išieškotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 3 dalimi, turi teisę privalomąjį nurodymą įvykdyti pati.
3. Suinteresuotas asmuo MB „Žilys“ teismui teiktais paaiškinimais prašo: 1) netaikyti poveikio priemonių ir neskirti baudos; 2) leisti pagal bendraturčių įgaliojimą veikiančiam asmeniui, J. L., per nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, statinio negriaunant, bet remiantis TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, parengti statinio projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį. Paaiškinimuose nurodo, kad:
3.1. Šiuo atveju savavališkos statybos įteisinimas užtrunka ne dėl statytojų kaltės, bet dėl objektyvių, nuo statytojų nepriklausančių, aplinkybių.
3.2. Ginčo žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) 3 priedo 1.1 ir 1.4 nurodytas teritorijas, statinio statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų, dėl jo statybos nėra jokių ginčų. Bendrasavininkiai G. ir J. L. sutinka imtis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų ir per nustatytą laikotarpį parengti projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį.
3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) numato keletą išimčių, kada statybos leidimas ar kiti privalomi dokumentai nėra reikalingi. Departamentas teigia, jog statinys priskiriamas naujo neypatingo statinio kategorijai, todėl tokio statinio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti, tačiau nagrinėjamu atveju statinys yra laikinas, jo statyba buvo vykdoma pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Milsteta“ parengtą projektą. Tad skolininkė neatliko neteisėtų veiksmų, savavališkai naujo neypatingo statinio nestatė, o kad ant buvusių fermos pamatų pastatytam laikinam surenkamų konstrukcijų statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nežinojo, todėl, dėl suklydimo, jo neišsiėmė.
3.4. Naujasis angaro savininkas J. L., siekdamas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, 2021 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į MB ,,Tyrimai ir projektai“ dėl savavališkos statybos masto įvertinimo ekspertizės atlikimo ir apie tai informavo antstolę ir Departamentą. Bendraturčių vardu veikianti J. L. 2022 m. sausio 28 d. pateikė per Infostatybą prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai išduoti specialiuosius reikalavimus. Prašymas yra nagrinėjamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: paskyrė suinteresuotam asmeniui MB „Žilys“ 4 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210225-0009 pašalinti savavališkos statybos padarinius, skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo; Inspekcijos prašymą, taikyti privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes, atmetė.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog privalomasis nurodymas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, nėra įvykdytas. Tiek skolininkė, tiek išieškotojas pripažįsta aplinkybę, kad skolininkės faktiškai pastatytas statinys yra neteisėtas. Skolininkė teigė, jog savavališkai naujo neypatingo statinio nestatė, o tai, kad ant buvusių fermos pamatų pastatytam laikinam surenkamų konstrukcijų statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nežinojo, todėl, dėl suklydimo, jo neišsiėmė. Sužinojusi apie reikalaujamą leidimą, skolininkė ėmėsi veiksmų įteisinti statybas.
6. Skolininkės argumentai, kad ji nežinojo, jog reikalingas leidimas statyboms bei tai, jog šiuo metu ėmėsi veiksmų įteisinti statybas ir šiuo metu laukia atsakymo iš institucijų, savaime nepaneigia privalomojo nurodymo teisėtumo ir vykdytinumo. Bylos duomenys patvirtina, jog privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkei nurodyta nugriauti sandėlį vykdymo terminas yra praleistas. Sprendimo nevykdymas patvirtintas 2021 m. gruodžio 10 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu
Nr. S-21-7-28499.
7. Teismas nustatė, kad skolininkė siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas ir tai bus pagrindas pripažinti, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Skolininkė neginčijo aplinkybių, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Priešingai, skolininkės teigimu, bendrasavininkiai G. ir J. L. sutinka imtis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų ir per nustatytą laikotarpį parengti projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį.
8. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju skolininkė neįvykdė pareigos atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pati skolininkė, o bauda jai skirtina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-401-916/2016).
9. Teismas, nustatydamas skolininkei skirtinos baudos dydį, viena vertus, atsižvelgė į aplinkybes, kad skolininkė siekia įteisinti savavališką statybą, kad šiuo tikslu ji kreipėsi į Trakų rajono administracijos skyrių dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, kad skolininkės atstovė J. L. elektroniniais laiškais bendrauja su įstaigomis dėl projektų rengimo. Tačiau, kita vertus, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta dar 2018 m. lapkričio 27 d., tad nuo 2018 m. lapkričio 27 d. praėjęs laiko tarpas yra gana ilgas ir, atitinkamai, pakankamas gauti dokumentams, reikalingiems statiniui įteisinti. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog žemės sklypo bei metalinio sandėlio savininkai keitėsi, kas, žvelgiant formaliai, turėtų nutolti reikiamų dokumentų rengimą ir gavimą. Tačiau būtina pažymėti, jog minėti asmenys yra tarpusavyje susiję, tad spręstina, jog ši kaita esminės įtakos neteisėto statinio įteisinimui neturėjo.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendė, kad pareiškimas tenkintinas iš dalies ir skolininkei skirtina 4 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojant iki privalomuoju nurodymu numatyto įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
11. Teismas pastebėjo, kad Institucija byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog skolininkės savavališka statyba apskritai negali būti įteisinta. Priešingai, bylos duomenimis matyti, jog savavališkos statybos įteisinimui buvo skirta pakankamai laiko, tačiau skolininkė nepagrįstai delsė įteisinti savavališką statybą ir dėl to turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į formuojamą kasacinio teismo praktiką, jog statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, o byloje yra duomenų apie tai, jog yra reali galimybė įteisinti savavališką statybą, nors ir praleidus privalomajame nurodyme nustatytus terminus, sprendė, kad šios nutarties priėmimo momentu taikyti kraštutines priemones poreikio nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo MB „Žilys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir neskirti antstolės Marijos Gaivenės prašomos periodinės baudos. Taip pat leisti pagal bendraturčių įgaliojimą veikiančiam asmeniui J. L., per nustatytą terminą (1 metus), pašalinti neteisėtos statybos padarinius statinio negriaunant, bet remiantis TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, parengti statinio projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. UAB „Palisadas“ (dabartinė MB „Žilys“) neatliko sąmoningai jokių neteisėtų veiksmų, savavališkai naujo neypatingo statinio nestatė. Kad ant buvusių fermos pamatų pastatytam laikinam surenkamų konstrukcijų statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nežinojo, todėl, dėl suklydimo, jo neišsiėmė.
12.2. 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp UAB „Palisadas“ ir žemės sklypo bendrasavininkio
J. L. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20/1, kuria J. L. įsigijo metalines angaro konstrukcijas. Naujasis statinio savininkas ėmėsi veiksmų šalinti neteisėtos statybos padarinius ir įteisinti savavališką statybą. 2022 m. kovo 29 d. sumokėjo
4 457,88 Eur įmoką dėl statybų įteisinimo, kadangi Trakų rajono savivaldybė išdavė specialiąsias sąlygas ir tuo patvirtino, kad įteisinti statybas kliūčių nėra.
12.3. Pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda neproporcinga padarytam nusižengimui, nes iki projekto parengimo ir statybas leidžiančio dokumento gavimo (terminas apie metai), baudų suma viršys pačio turto vertę. Be to, pats savavališkos statybos statinys nebepriklauso apeliantei, todėl ji neturi galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.
13. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais bei papildomai nurodoma:
13.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad net ir esant nustatytai savavališkai statybai, sklypo savininkui turi būti suteikta teisė įteisinti statinį, nurodant, kad tokia teise dėl savavališkos statybos padarinių šalinimą skolininkas turi ir neva pirmosios instancijos teismas privalėjo suteikti papildomą terminą savavališkos statybos įteisinimui. Pastebėtina, kad tai nėra šios bylos dalykas, nes byloje yra nagrinėjamas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl papildomo termino savavališkos statybos įteisinimui, atmestinos kaip nesusiję su nagrinėjama byla.
13.2. Tai, kad skolininkė siekia pasinaudoti įstatymų suteikiama teise įteisinti savavališką statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, nesudaro pagrindo neskirti baudos už privalomojo nurodymo vykdymą, nes tokie skolininkės veiksmai neatleidžia nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą. Savavališkos statybos darbai buvo vykdomi, todėl Inspekcija pagrįstai surašė privalomąjį nurodymą, o teismui nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, pagrįstai skundžiama nutartimi buvo skirta bauda.
13.3. Skolininkės argumentai, kad ji nežinojo, jog reikalingas leidimas statyboms bei tai, jog šiuo metu ėmėsi veiksmų įteisinti statybas ir šiuo metu laukia atsakymo iš institucijų, savaime nepaneigia Privalomojo nurodymo teisėtumo ir vykdytinumo.
14. Antstolė Marija Gaivenė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo ir suinteresuoto asmens prašymą dėl leidimo įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininko lėšomis, tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 ir 306 straipsniai).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio
21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
20. Taigi, pagal bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Tačiau draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai neturi būti taikomi formaliai ir panaudoti prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinami kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo MB „Žilys“ kartu su atskiruoju skundu apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – 2022 m. kovo 29 d. J. L. atliktą mokėjimą dėl statybų įteisinimo patvirtinančius dokumentus bei 2022 m. kovo 29 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiųstus specialiuosius reikalavimus. Šie nauji įrodymai su atskiruoju skundu buvo išsiųsti per EPP susipažinti pareiškėjai antstolei Marijai Gaivenei ir suinteresuotam asmeniui Inspekcijai.
23. 2022 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo MB „Žilys“ pateikė teismui 2022 m. gegužės 27 d. statinio projekto priėmimo-perdavimo aktą, projekto turinį bei prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo išdavimo. Taip pat 2022 m. birželio 30 d. suinteresuotas asmuo MB „Žilys“ pateikė papildomus dokumentus dėl teikto projekto klaidų ištaisymo bei jo užregistravimo prašant išduoti statybos leidimą. Inspekcija pateikė nuomonę dėl šių įrodymų priėmimo ir nurodė, kad pateikti įrodymai neturėtų būti priimami, nes jie nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas ir tai bus pagrindas pripažinti, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su minėtais įrodymais, sprendžia, kad jie turi esminės reikšmės bylos išsprendimo rezultatui, patvirtina suinteresuoto asmens
MB „Žilys“ atskirajame skunde nurodytas reikšmingas aplinkybes, suteikia papildomos informacijos apie šio asmens veiksmus, siekiant gauti statybas leidžiantį dokumentą. Objektyvios galimybės pateikti juos pirmosios instancijos teisme nebuvo, nes dokumentai MB „Žilys“ dar nebuvo išduoti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apeliantės su atskiruoju skundu ir 2022 m. birželio 1 d. bei 2022 m. birželio 30 d. pateiktus naujus įrodymus priima.
25. 2022 m. liepos 27 d. apeliantė pateikė dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo procedūros eigos esamai dienai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie naujai teikiami duomenys neįrodo jokių pasikeitusių aplinkybių, nes statybos leidimas vis dar nėra išduotas. Atsižvelgiant į tai, šie dokumentai nėra priimami.
Dėl baudos skyrimo pagrindų ir jos dydžio
26. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis,
13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
27. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal TPSVPĮ yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.
28. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/01080 Inspekcija suinteresuotam asmeniui UAB „Palisadas“ (dabartinė
MB „Žilys“) 2021 m. vasario 25 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus
Nr. PNSSP-00-210225-00009, t. y. nugriauti sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytą metalinį sandėlį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Skolininkė privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, todėl Inspekcija 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymu Nr. 2D-15798 kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Atlikus 2021 m. gruodžio 9 d. patikrinimą, Departamentas su antstolės padėjėja nustatė, jog skolininkė įpareigojimų neįvykdė. Todėl pareiškėja 2021 m. gruodžio 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai. Ginčo tarp šalių byloje dėl to, kad pažeidimai iki šiol nepašalinti, nėra.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK
771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
31. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
32. Vadinasi, nustačius, kad šiuo atveju privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, dėl kokių priežasčių privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, ar skolininkas dėjo pastangas jį įvykdyti laiku ir tai, ar skolininkas sąmoningai, ar piktnaudžiaudamas savo teisėmis, ignoravo jo atžvilgiu priimtą patvarkymą. Iš byloje esančių duomenų – t. y. naujai pateiktų įrodymų, taip pat pirmosios instancijos teisme teiktų įrodymų, matyti, kad skolininkė MB „Žilys“, tam tikrų veiksmų, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, ėmėsi dar privalomajame nurodyme nustatytu terminu, tačiau tolimesni veiksmai užtruko dėl ilgų administracinių procedūrų. Šiame kontekste pažymėtina, kad skolininkės argumentai dėl nežinojimo apie reikalingą leidimą statiniui bei tai, jog šiuo metu ėmėsi veiksmų įteisinti statybas, savaime nepaneigia privalomojo nurodymo teisėtumo ir vykdytinumo. Bylos duomenys patvirtina, jog privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkei nurodyta nugriauti sandėlį vykdymo terminas yra praleistas. Be to, skolininkė sekdama statinio įteisinimo procedūras ir veiksmus, žinodama apie jos pačios nurodytą didelį projektuotojų užimtumą bei privalomo nurodymo įvykdymo terminą, nesikreipė į Inspekciją dėl jo pratęsimo. Teisme jo taip pat neginčijo.
33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp skolininkės ir J. L. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria skolininkė pardavė metalinio angaro konstrukcijas J. L.. Nuo to laiko J. L., kaip užstatyto žemės sklypo bendrasavininkas bei metalinių konstrukcijų savininkas, ėmėsi veiksmų statinio projekto paruošimui ir jo įteisinimui. Iš teismui su atskiruoju skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė specialiuosius reikalavimus statiniams. Pagal juos J. L. suteikta galimybė įteisinti statinį, todėl 2022 m. kovo
29 d. jis sumokėjo numatytą savavališkos statybos įteisinimo įmoką – 4 457,88 Eur. Taip pat iš 2022 m. birželio 1 d. pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. projektuotojas perdavė žemės sklypo bendrasavininkiams MB ,,Sentrakis“ ir J. L. parengtą statinio projektą.
2022 m. birželio 1 d. buvo pateiktas prašymas Trakų rajono savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimą. Savivaldybės administracijai nustačius projekto klaidas, 2022 m. birželio 25 d. projektas buvo pateiktas pakartotinai.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad skolininkė ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas, siekdama įteisinti savavališką statybą. Taip pat kartu pažymėtina, kad MB „Žilys“ bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teikdavo papildomą informaciją apie savavališkos statybos padarinių įteisinimo procedūros eigą. Iš anksčiau aptartų duomenų darytina išvada, kad savavališkų statybų įteisinimo procedūros jau yra baigiamajame etape. Nors valdžios institucijų procedūrinių sprendimų priėmimas atitinkamais terminais turi įtakos statybos leidimo išdavimui, tačiau pažymėtina, kad ir skolininkės netinkamai paruoštas projektas bei jame nustatytų klaidų taisymas lemia užsitęsusį statybos leidimo išdavimą. Šiame kontekste pastebimas ir skolininkės delsimas privalomojo nurodymo nustatytu terminu, kai nuo jo išdavimo dienos 2021 m. vasario 25 d., besibaigiant 6 mėnesių terminui, t. y. tik 2021 m. birželio 29 d., buvo sudaryta sutartis su projektuotoju. Taigi dalis veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą, vis dėlto priklausė nuo skolininkės valios ir ji turėjo galimybę daryti šiems veiksmams įtaką. Kartu pažymėtina ir tai, kad skolininkė žinodama apie projektavimo darbų eigą, nebendradarbiavo su Inspekcija, nė karto neprašė jos pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Galiausiai, 2021 m. rugsėjo 27 d., suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2021 m. rugpjūčio 25 d.), skolininkė pardavė savavališko statinio metalines konstrukcijas
J. L., taip ir neįvykdžiusi privalomojo nurodymo ar jos pačios siekio įteisinti savavališką statybą. Taip pat, nors aplinkybė, kad skolininkė atlieka tam tikrus veiksmus, siekdama pašalinti savavališką statybą, nors šie veiksmai ir nėra pakankami, negali būti pagrindu apskritai neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) privalomumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neįvykdžiusi galiojančio ir teisėto Inspekcijos privalomojo nurodymo, savalaikiai neatlikusi veiksmų, kad jo įvykdymo terminas būtų pratęstas, neprašydama taikyti priemonių, kurios laikinai pateisintų tokį jos neveikimą ar delsimą, apeliantė turi prisiimti ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes.
35. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad skolininkė ilgą laiką be pateisinamų priežasčių nevykdė privalomojo nurodymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų, dėl kurių apeliantė būtų atleista nuo pasekmių jai taikymo, pagrįstai paskyrė baudą, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotą išaiškinimą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio bauda galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje expressis verbis (liet. – aiškiais žodžiais) nenustatyta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, t. y. jo tęstinumą, savavališkos statybos statinio nuosavybės teisės perėjimą J. L., jo veiksmus siekiant įteisinti statinį – gauti specialieji architektūriniai reikalavimai, sumokėta įmoka už statybų įteisinimą – taip pat į bylą pateiktus duomenis apie prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl statybų leidimo išdavimo bei pačių metalinių konstrukcijų ir sandėlio vertę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė MB „Žilys“ neproporcingo dydžio baudą.
37. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnyje numatytos baudos tikslas yra ne nubaudimas, o siekis paskatinti skolininką vykdyti jam nustatytą įpareigojimą. Nors apeliantė iki šiol nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo, sutiktina su jos argumentu, kad 2022 m. kovo 29 d. J. L. atlikus
4 457,88 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nesiekiant statinio nugriauti, bet jį įteisinti, toliau skolininkei skaičiuojama bauda už kiekvieną praleistą privalomojo nurodymo įvykdymo dieną nėra proporcinga.
38. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir įvertinus privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį, paskirti apeliantei vienkartinę 100 Eur baudą už visą laikotarpį, išieškotas lėšas skiriant valstybės naudai.
Dėl prašomo nustatyti termino
39. Atskirajame skunde apeliantė pateikė reikalavimą dėl 1 metų termino nustatymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius statinio negriaunant, bet parengti statinio projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį.
40. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog šiuo atveju nagrinėjamą bylą antstolis inicijavo būtent pateikdamas pareiškimą jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui vadovaudamasis CPK 771 straipsnio
6 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog antstolis nėra kurios nors iš vykdymo proceso šalių atstovas, o yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo
2 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus kurioje vykdymo proceso stadijoje reikalinga ir tikslinga atlikti.
41. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškimu aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. prašymo skirti baudą privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdžiusiam asmeniui pagrįstumo vertinimą. Pagal tai teismas tikrina, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, vertina jo neįvykdymo priežastys bei atitinkamai vertina skolininko veiksmus, sprendžiant dėl pasekmių taikymo. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad apeliantės prašymas dėl termino nustatymo statinio įteisinimo procedūroms atlikti, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Šiuo atveju byloje yra nagrinėjamas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo už privalomojo nurodymo nevykdymą klausimas, todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl papildomo termino savavališkos statybos įteisinimui, nenagrinėtinos kaip nesusijusios su nagrinėjama byla. Priešingu atveju, tai būtų vertinama, kaip nagrinėjamos bylos ribų peržengimas, kuomet teismas spręstų prašymus ir vertintų aplinkybes, kurių pareiškėja (antstolė) neprašė spręsti ir vertinti.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau pirmos instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis dėl baudos dydžio tikslintina, nurodant, kad skolininkei MB „Žilys“ yra skiriama 100 Eur dydžio vienkartinė bauda, išieškotas lėšas skiriant valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinę dalį dėl baudos dydžio ir išdėstant ją taip:
„Antstolės Marijos Gaivenės pareiškimą tenkinti iš dalies.
Paskirti skolininkei mažajai bendrijai „Žilys“, juridinio asmens kodas 304763366, vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą valstybės naudai. Paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.
Išaiškinti skolininkei mažajai bendrijai „Žilys“, kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos įvykdyti reikalavimą“.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė