Civilinė byla Nr. 3K-3-320/2006
Procesinio sprendimo kategorija
77.4.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei D. I. ir atsakovės D. I. priešieškinį ieškovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, byloje dalyvaujant Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. T. prašė nustatyti sūnaus A. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu ir priteisti iš atsakovės D. I. nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 125 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė jo ir atsakovės sūnus A. J. T. Iki 2004 m. gegužės mėnesio vidurio atsakovė su vaiku gyveno kartu su ieškovu jo motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės mėnesį atsakovė, pasiėmusi sūnų, išėjo iš šių namų. Ieškovas mano, kad atsakovė nesugebės viena tinkamai rūpintis vaiku, sudaryti jam normalių buitinių sąlygų, reikiamai pasirūpinti jo sveikata. Kartu gyvendama atsakovė rūpinosi sūnumi tik liepiama ieškovo arba jo motinos. Ieškovas ūkininkauja, turi nuolatines pajamas ir gali sūnui sudaryti tinkamas materialines sąlygas bei tinkamai pasirūpinti jo sveikata ir vystymusi.
Atsakovė D. I. pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti sūnaus A. J. T. gyvenamąją vietą kartu su ja bei priteisti iš ieškovo A. T. sūnui išlaikyti po 200 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Atsakovė nurodė, kad nuo 2004 m. gruodžio 16 d., nutrūkus šalių bendram gyvenimui, atsakovas sūnui išlaikymo neteikia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priteisė iš atsakovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 125 Lt per mėnesį, o atsakovės priešieškinį atmetė. Sprendime teismas rėmėsi psichologinės ekspertizės išvada, kurioje patvirtinama, kad ieškovas sugeba savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su mažamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu, bei pažymėjo, kad nors psichologinės-psichiatrinės ekspertizės išvadoje ir buvo konstatuota, jog atsakovės socialinis supratingumas patenkinamas ir ji konkrečiose gyvenimiškose situacijose orientuojasi, tačiau atsakovė D. I. daugelyje gyvenimo situacijų negali priimti savarankiškų sprendimų, nežino, kaip elgtis konkrečiais atvejais, sunkiai supranta ir vertina kai kuriuos gyvenimiškus dalykus, ir konstatavo atsakovės savarankiškumo stoką bei priklausymą nuo giminių. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog tėvas netinkamai rūpinasi vaiku, tuo metu kai vaikas būna su tėvu. Teismo nuomone, atsakovė netinkamai supranta ir vertina įstatymines tėvų teises ir pareigas, nėra savarankiška, spręsdama vaiko bendravimo su tėvu klausimus. Vertindamas tėvų galimybes užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą ir normalias gyvenimo sąlygas, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuo to laiko, kai su vaiku išvyko iš ieškovo namų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o ieškovas turi realias sąlygas užtikrinti vaikui normalų gyvenimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, ieškovo materialinė padėtis yra daug geresnė, ir jo pajamos bei turimas ūkis gali užtikrinti vaikui geresnį materialinį aprūpinimą ir tinkamas sąlygas sveikam augti ir vystytis, todėl, gyvenant su tėvu, bus geriau užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nustatė A. J. T. gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. I.; priteisė iš ieškovo A. T. jo nepilnamečiam vaikui A. J. T. išlaikyti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2005 m. gruodžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo surinkta ir ištirta naujų įrodymų, paneigiančių išvadas pirmosios instancijos teismo sprendime. Ieškovo giminaičių parodymus teismas vertino kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, taip pat pažymėjo, kad liudytojų S. A. ir gydytojos O. D. R. parodymai nėra ypač svarūs, nes atsakovės, kaip jaunos mamos, nepakankamas pasirengimas motinystės pareigoms yra suprantamas ir pateisinamas. Kolegija nurodė, kad teismo sprendimo išvados dėl atsakovės nesavarankiškumo prieštarauja byloje atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadoms ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams, patvirtinantiems, kad atsakovė psichikos liga ar silpnaprotyste neserga, neturi padidinto įtaigumo defektų, jos intelektas nėra defektinio lygio, socialinis supratingumas yra patenkinamas ir gyvenimiškose situacijose, susijusiose su vaiko priežiūra ir auklėjimu, ji orientuojasi. Atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini) pas savo dėdę, turi geras gyvenimo ir buities sąlygas. Kolegijos nuomone, ieškovas, įgyvendindamas savo teises vaiko atžvilgiu, jas įgyvendina netinkamai, iš esmės jomis piktnaudžiauja, neužtikrina vaikui saugios socialinės aplinkos, materialinį išlaikymą savo vaikui teikė nereguliariai. Apylinkės teismas savo sprendime sureikšmino ieškovo ir nepagrįstai sumenkino atsakovės materialinę padėtį ir galimybes teikti vaikui materialinį išlaikymą. Ieškovas savo nekilnojamojo turto neturi, didžiausiąją pajamų dalį sudaro įvairių fondų išmokos, skirtos ūkio investicijoms, jo materialinė padėtis labai priklauso nuo gerų santykių su jo motina ir dėl to bet kada gali esmingai pasikeisti. Atsakovę materialiai remia jos broliai, dėdės šeima. Mažametis vaikas paskutinius 1,5 metų gyvena su ieškove, yra prie jos pripratęs ir prisirišęs, todėl, pakeitus jo gyvenamąją vietą, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai prieštarautų vaiko interesams. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, dėl to motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Be to, ieškovas (duomenys neskelbtini) susituokė su J. L., todėl, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, mažametis A. J. T. ateitų gyventi į savo tėvo naują šeimą, o tai komplikuotų situaciją, nes mažamečiam vaikui tikroji motina, kokia ji bebūtų, visada yra artimesnė negu pamotė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės D. I. bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje. Išvadą dėl atsakovės sugebėjimų savarankiškai priimti sprendimus, rūpintis vaiku, teismas padarė nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus. Teismas netyrė ir nevertino Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kuri vertintina kaip prima facie įrodymas, nurodytų aplinkybių, neužtikrino vaiko teisių apsaugos institucijų dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepareikalavo papildomos išvados dėl bylos nagrinėjimo metu santuoką sudariusio ieškovo socialinių gyvenimo sąlygų ištyrimo. Nepasisakyta dėl liudytojų D. T., V. T., B. K., L. S. parodymų, liudytojos O. D. R. parodymai įvertinti kaip nepakankamai svarūs, tokio vertinimo nemotyvuojant.
2. Vienas iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, sukūrusiu naują šeimą, komplikuotų situaciją, nes „gyvenimiška patirtos rodo, jog mažamečiam vaikui tikroji motina, kokia ji bebūtų, visada yra artimesnė, negu kad ir geriausia pamotė“. Tokia išvada nepagrįsta, neatitinka CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, CK 3.156 straipsnio nuostatos dėl tėvų valdžios lygybės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai kilusį ginčą dėl vaikų spręsti vadovaujantis išimtinai vaiko interesais. Teismui padarius išvadą dėl „motinos, kokia ji bebūtų“ svarbos, teisiškai nereikšminga tampa byloje surinkta medžiaga apie šalių gyvenimo, buitines, socialines sąlygas, charakterio bruožus, intelekto lygį, gyvenimo būdą, galimybę mažamečiam vaikui užtikrinti saugią socialinę aplinką, šalių suvokimą apie mažamečio sūnaus interesus, atsakovės ir jos giminaičių nuostata neleisti ieškovui matytis su sūnumi.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą, motyvuodama, kad šalių vaikas, gyvendamas su motina jos dėdės bute, turi būtinas visapusiškam vystymuisi sąlygas, jį su motina sieja stiprūs emociniai ryšiai, o perkėlus vaiką iš esamos aplinkos, nukentėtų jo psichologinė savijauta, tai pakenktų jo vystymuisi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje.
Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje teismai ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti vaiko jau 1,5 metų turimą šeimos aplinką, vadovaujantis tėvo gebėjimu geriau atlikti tėvų pareigas nei motina. Kolegija konstatuoja, kad tokių išvadų nepakanka keisti vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl 3,5 metų berniuko teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį. Kasacinis skundas netenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta paliktina su motina, nes keisti vaiko gyvenamosios aplinkos šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Virgilijus Grabinskas
Janina Stripeikienė