Civilinė byla Nr. 2YT-664-335/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00040-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. C., atstovaujamo sūnaus M. C., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

                pareiškėjas, atstovaujamas sūnaus M. C. pagal įgaliojimą, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. C. priklauso teisė paveldėti pagal įstatymą 1/3 dalį turto, likusio nepaveldėto po G. R. mirties. 

                Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė (motinos motina) G. R., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kartu gyveno ir pareiškėjas su savo motina S. C. ir po senelės mirties liko ten gyventi, abu tvarkė likusį senelės turtą: du žemės sklypus su statiniais. Dalį senelei priklausančio nekilnojamojo turto pareiškėjas paveldėjo pagal testamentą, tačiau liko nepaveldėtas l,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). S. C. mirė (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties faktiškai valdė savo motinos G. R. likusį palikimą, tačiau nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Pareiškėjas, kaip vienintelis įpėdinis po motinos mirties faktiškai valdo turtą ir laiko, kad jam pagal įstatymą priklauso ir 1/3 dalis nepaveldėto senelės palikimo, kuri pagal įstatymą priklausė jo motinai. Pažymėjo, kad G. R. turėjo tris dukteris: S. C., I. D. ir J. Ž..

Prašymas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklauso teisė paveldėti pagal įstatymą dalį turto, likusio po G. (toks vardas oficialiuose dokumentuose) R. mirties, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. R., mirusi (duomenys neskelbtini), yra S. C., mirusios (duomenys neskelbtini), motina, o P. C. – pastarosios sūnus (b. l. 3-6). Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išrašas patvirtina, kad P. C. po senelės G. mirties yra paveldėjęs nekilnojamojo turto (b. l. 7-21). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra likęs dar nepaveldėtas 1,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Po G. R. mirties jos dukra S. C., o po šios mirties – pareiškėjas per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš 2021-01-08 Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. R. ir S. C. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Pažymose nurodyta, kad S. C. po motinos G. R. mirties buvo priėmusi palikimą ir iki savo mirties jį valdė, o pareiškėjas po motinos mirties irgi jį priėmė ir faktiškai valdo bei tvarko motinos turtą iki šiol. Visa tai rodo, kad P. C. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po senelės mirties likusį nepaveldėtą palikimą (1/3 dalį) savo interesais, todėl šiuo paveldėjimo transmisijos atveju jis kaip įpėdinis teisę paveldėti įgyvendina savo vardu.

Byloje nėra priešingų duomenų, kad po G. R. mirties jos valdytą turto dalį būtų priėmę ar į jį pretenduotų kiti asmenys. Taigi būtent pareiškėjas laikytinas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, įgis teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą –1/3 jo dalį faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Roma Rimkienė