Civilinė byla Nr. 2A-2472-392/2015

Proceso Nr. 2-68-3-27085-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.; 52.2.; 114.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1338-155/2015 pagal ieškovo UAB „Stachas ir KO“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Stachas ir KO“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 15.384,28 Lt (4.455,60 Eur) skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. su atsakovu sudarė žodinę rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir sumontuoti tvorą su pamatu, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti ieškovu. 2012 m. lapkričio mėn. ieškovas sumontavo tvoros pamatus, 2012 m. gruodžio mėn. įrengė tvoros karkasą ir sumontavo pačią tvorą. 2013 m. balandžio mėn. ieškovas įrengė vartus su varteliais, o 2013 m. gegužės mėn. pašalino savo darbo trūkumus. Iš viso ieškovas pagal atsakovo užsakymą sumontavo ir įrengė 110 m tvoros su pamatu. Tvoros įrengimo su pamatu darbai kainavo 20.884,28 Lt. 2013-07-31 ieškovas atsakovui pateikė Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kurį pasirašyti atsakovas atsisakė, tačiau jis priėmė ieškovo atliktus darbus ir iš dalies atsiskaitė, sumokėdamas 5.500 Lt. Likusios 15.384,28 Lt sumos atsakovas nesumokėjo. 2013-11-26 ir 2013-01-13 ieškovas dar kartą pateikė atsakovui Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, Pažymą apie atliktų darbų aktą Nr. 1 2013 07 31 bei pretenzijas, kuriomis pareikalavo atsakovo pasirašyti pateiktus dokumentus ir padengti įsiskolinimą. Kadangi Pažymos apie atliktų darbų aktą Nr. 1 2013 07 31 ir Darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 atsakovas nepasirašė ir nepateikė jokių pagrįstų pretenzijų, ieškovas Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 pasirašė vienašališkai. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ekspertas atlikęs byloje ekspertizę nustatė, jog visų ieškovo atliktų darbų vertė atsakovui yra 40.182 Lt. Tai dvigubai viršija ieškovo paskaičiavimą, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad atliktų darbų trūkumų šalinimas kainuotų 1.272 Lt, todėl net ir atėmus šią sumą iš 40.182 Lt sumos, lieka ženkliai didesnė suma nei ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo (b.l. 2-5, 110-111).

Atsakovas V. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2012-08-01 su ieškovu žodžiu susitarė, jog jis aptvers 100 m tvora atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą, t. y. pastatys pamatus, stulpelius bei prisuks ir nudažys lentas. Atsakovas įsipareigojo sumokėti 60 Lt už vieną metrą atliktų darbų, iš viso 6.000 Lt, ir savo sąskaita aprūpinti ieškovą statybinėmis medžiagomis. Atsakovas papildomai užsisakė pas ieškovą vartus su varteliais, kurių kaina su montavimu sudarė 1.300 Lt. Atsakovas sumokėjo ieškovui 3.000 Lt avansą darbų pradžioje, vėliau dar atsiskaitė statybinėmis medžiagomis 1.500 Lt sumai. Ieškovas turėjo pradėti darbus 2012-08-01 ir iki 2012-08-22 turėjo baigti tvoros pamatų betonavimą, o iki 2012-11-30 turėjo būti atliktas visos tvoros su vartais ir varteliais sumontavimas, tačiau darbus ieškovas pradėjo 2012-08-07, o baigė tik 2013-07-31. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas tvoros pastatymo darbus atliko nekokybiškai – tvoros lentos buvo neišdžiovintos arba laikytos drėgnoje patalpoje, dažytos vieną kartą, išilgai suskilo, sluoksniuojasi, pritvirtintos netinkamais, netaikomais lauko darbams varžtais, kurie rūdija, priekiniai stulpeliai iš blokelių juda, kartu su jais juda ir tvoros segmentai, virš vieno iš stulpelių esantis stogelis nepritvirtintas, vartai ir varteliai prie ant stulpelių esančių laikiklių pritvirtinti netvarkingai, metalinės jų dalys neišdažytos, rūdija ir t.t. Be to, ieškovas neįspėjęs atsakovo savo nuožiūra nupirko dalį statybinių medžiagų ir jas sumontavo, nors dėl to nebuvo tartasi. Pasibaigus tvoros montavimo darbams atsakovo paskaičiavimais jis liko skolingas ieškovui 5.100 Lt, iš kurių 1.500 Lt likusi suma už tvoros montavimą, 560 Lt pagal sutartą su ieškovu kainą už priekinių tvoros stulpelių montavimą, 1.300 Lt už vartus bei vartelius ir 1.740 Lt už papildomas statybines medžiagas, kurias ieškovas pirko be atsakovo žinios. Atsakovas siūlė ieškovui sumokėti 5.100 Lt, su sąlyga, jog jis raštu patvirtins, kad pretenzijų neturi, tačiau ieškovas nesutiko. Tada atsakovo žmona pervedė ieškovui 1.000 Lt. Kadangi sutartus darbus ieškovas atliko nekokybiškai ir atsisakė ištaisyti trūkumus, yra pagrindas sumažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovui 500 Lt suma. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovui 500 Lt už darbus, 1.740 Lt už statybines medžiagas, 1.300 Lt už vartus ir vartelius, 560 Lt už priekinio mūrinio stulpelio montavimą, iš viso 4.100 Lt sumą. Su kita ieškovo prašoma priteisti suma atsakovas nesutiko, nes darbų kaina turėjo sudaryti atsakovo paskaičiavimais iš viso apie 9.600 Lt (b.l. 34-37, 110-111).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Stachas ir Ko“ iš atsakovo V. Š. 2.334,86 Eur skolos ir 297,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas ir ieškovas žodžiu sudarė vartojimo rangos sutartį dėl tvoros su pamatu aplink atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą pastatymo. Ieškovas iš esmės statybos darbus baigė, t. y. pastatė tvorą su pamatais, tai patvirtina teismo ekspertizės akte nurodytos aplinkybės. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir jų kokybės, taip pat dėl pačios žodinės rangos sutarties sąlygų. Teismui ieškovas pateikė 2013-07-31 pažymą apie atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodė kokius darbus ir už kokią sumą atliko atsakovui. Atlikti darbai bylos duomenimis atsakovo nebuvo priimti, ieškovas darbų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė vienašališkai. Ieškovas nurodė teismui, kad siuntė atsakovui pretenzijas dėl skolos sumokėjimo kartu su darbų priėmimo-perdavimo aktu ir pažyma apie atliktų darbų aktą, tačiau teismas nustatė, jog šie dokumentai buvo siųsti atsakovui neteisingu jo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nurodė, kad šių dokumentų iš ieškovo negavo, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad šie dokumentai realiai būtų atsakovui įteikti. Dėl to ieškovas negalėjo pasinaudoti CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata ir vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie darbų perdavimo-priėmimo aktą, jam nebuvo suteikta galimybė atsisakyti pasirašyti aktą ir pateikti pastabas, todėl vienašališkas darbų perdavimo-priėmimo aktas negali būti laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisines pasekmes. Teismas nustatė, kad, pasak atsakovo, ieškovas prašo sumokėti už atliktus darbus per didelę kainą, atsakovo įsitikinimu, jo skola ieškovui šiai dienai yra 4.100 Lt, kurią sudaro 1.740 Lt už papildomas ieškovo statybines medžiagas, 1.300 Lt už vartus bei vartelius, 560 Lt už priekinių tvoros stulpelių montavimą bei 500 Lt likusi nesumokėta suma už tvoros montavimą. Abi ginčo šalys patvirtino, kad visos statybinės medžiagos tvoros statyboms buvo atsakovo, išskyrus tas, kurios buvo naudotos montuojant vartus ir vartelius. Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas dr. D. K. nagrinėjo ieškovo pagal atsakovo užsakymą pastatytos tvoros būklę ir padarė šias išvadas: 1) nustatyti tvoros defektai – tvoros mūriniai stulpai nėra pritvirtinti prie rostverko, virš stulpelio esantis stogelis nėra pritvirtintas, tvoros elementai vietomis nekokybiškai nudažyti, 2) esami defektai tikėtinai atsirado dėl nekokybiškų statybos darbų, nekokybiško dažymo, 3) ekspertas negalėjo pasakyti, ar panaudotos medžiagos buvo kokybiškos ar nekokybiškos, 4) ekspertas padarė prielaidas, jog medinė tvora su pamatu, vartais ir varteliais bei stulpeliai su stogeliais buvo pagaminta ir sumontuota kokybiškai. Nustatyta, kad nekokybiškai užinkaruoti mūriniai stulpai ir netinkamai pritvirtinta mūrinės kolonos kepurė, 5) bendra ieškovo atliktų darbų kaina 2013 m. vidutinėmis statybos darbų rinkos kainomis yra 40.182 Lt, 6) trūkumų ištaisymas pagal 2014 m. kovo mėn. vidutines rinkos kainas kainuotų 1.272 Lt. Ginčo šalys pastabų ekspertizės aktui neturėjo, todėl teismas jame nurodytas aplinkybes laikė pagrįstomis ir tikėtinomis, tačiau pažymėjo, kad eksperto nurodyta bendra tvoros įrengimo kaina 40.182 Lt yra nustatyta įskaitant ir statybinių medžiagų, reikalingų tvoros įrengimo darbams kainą, nors ekspertizės akte nėra nurodyta, kiek atskirai kainavo statybinės medžiagos. Teismas taip pat pažymėjo, kad abi šalys pripažino, jog jas siejo žodinė rangos sutartis, tačiau nurodė skirtingas sutarties sąlygas. Atsakovas teismui nurodė, kad šalys sutarė, jog ieškovas aptvers 100 m tvora jam nuosavybes teise priklausantį gyvenamąjį namą, t. y. pastatys pamatus, stulpelius bei prisuks ir nudažys lentas, už tai įsipareigojo sumokėti ieškovui 60 Lt už vieną metrą atliktų darbų, iš viso 6.000 Lt. Papildomai susitarė dėl vartų ir vartelių, kad jų kaina su montavimu yra 1.300 Lt. Be to, atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui visas statybines medžiagas. Tuo tarpu ieškovas teismui nurodė visai kitas kainas bei pateikė 2013-07-31 pažymą apie atliktų darbų aktą Nr. 1, kurioje nurodė dėl kokių kainų buvo sutarta su atsakovu. Teismas atkreipė dėmesį vienašališkai ieškovo pasirašytą pažymą, kurioje nustatė neatitikimus, o būtent ieškovas nurodė, kad už tinklinių tvorų dažymą atsakovas turi sumokėti 2.028,73 Lt sumą, nors tinklinių tvorų statoma nebuvo. Be to, pažymoje nurodyta, kad iš viso betono gamybai maišyklėse buvo naudoti 26 m3 betono, tačiau iš eksperto lokalinės sąmatos matyti, kad buvo bendrai tik 18,65 m3. Tokie neatitikimai leido teismui daryti išvadą, kad šia ieškovo vienašališkai pasirašyta pažyma remtis negalima, nes ji yra nepatikima ir netiksli bei neatitinka realaus šalių susitarimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip abi šalys pripažino ir ekspertas ekspertizės akte konstatavo, ieškovo pastatyta tvora su pamatu turi defektų, t. y. tvoros mūriniai stulpai nėra pritvirtinti prie rostverko, virš stulpelio esantis stogelis nėra patvirtintas, tvoros elementai vietomis nekokybiškai nudažyti. Pasak eksperto, šių trūkumų ištaisymas kainuotų 1.272 Lt sumą. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys teismui nurodė skirtingas darbų kainas, bet įrodymų teismui, jog būtent pagal jų nurodomas kainas buvo sutarta, nepateikė, teismas darbų kainą nustatė pagal protingumo kriterijų, remiantis byloje eksperto nustatytomis kainomis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Ekspertas nurodė bendrą tvoros su pamatu įrengimo su medžiagomis, mechanizmais ir darbo užmokesčiu kainą – 40.182 Lt, tačiau ši kaina yra didesnė už ieškovo reikalaujamą. Teismo teigimu, nustačius rangos sutarties kainą pagal eksperto aktą būtų pažeistos vartotojo teisės, būtų ginama rangovo teisė didesne negu prašoma apimtimi, toks kainos nustatymas taptų neteisingu ir nesąžiningu. Todėl teismas vadovavosi ieškovo pažymos duomenimis, kurioje įvardytų darbų kaina yra 20.884,28 Lt su PVM. Tačiau kadangi šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios, teismas sprendė, kad šalys nesitarė dėl PVM mokėjimo ir PVM mokesčio (21 proc.) dalyje kainą mažino, nustatant, kad atliktų darbų vertė yra 17.259,74 Lt. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 5.500 Lt, todėl jam liktų mokėti 11.759,74 Lt (17.259,74 - 5.500). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo atlikti darbai nekokybiški, tai rodo ir ekspertizės aktas, todėl atėmė eksperto nurodytą trūkumų ištaisymo sumą (1.272 Lt) ir nurodė, kad atsakovui liktų mokėti 10.487,74 Lt (11.759,74 - 1.272). Be to, teismas nustatė, kad ieškovo darbu įrengta tvora yra medinė, tinklinės tvoros nėra, o pagal ieškovo pažymą tinklinės tvoros dažymo aliejiniais dažais du kartus vertė 2.027,73 Lt, todėl šia suma sumažino atsakovui tenkantį mokėjimą iki 8.459,01 Lt (10.487,74-2.028). Teismas taip pat nustatė, kad pagal eksperto aktą atlikta betonavimo darbų 18,65 m3, tuo tarpu ieškovo pažymoje nurodyta, kad atlikta daugiau betonavimo darbų, iš viso 26 m3. Teismas rėmėsi eksperto duomenimis ir nustatė, kad betonavimo darbų apimtis buvo tokia, kuri nurodyta eksperto akte, t. y. 18,65 m3. Vieno kubo kaina pagal pažymą yra 54,0431 Lt, atitinkamai 18,65 m3 įkainuoti 1.007,90 Lt (18,65 x 54,0431). Kadangi ieškovas apskaičiavo betonavimo darbus 397,22 Lt (1.405,12 - 1.007,90) brangiau ir dėl to šia suma yra mažinamas atsakovui tenkantis mokėjimas iki 8.061,79 Lt (8.459,01 - 397,22). Teismo manymu, tokia suma turėtų būti priteista iš atsakovo ieškovo naudai, kuri teismo laikyta protinga ir atitinkančia situaciją, kai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, dėl kokių realių sąlygų ir kainų buvo sutarusios šalys tarpusavyje (b.l. 116-124). 

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovui UAB „Stachas ir Ko“ 1.043, 47 Eur skolą. Atsakovo teigimu, teismas, pažeisdamas pareigą vertinti visus byloje surinktus įrodymus objektyviai ir visapusiškai, savo išvadą apie ginčo šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties kainą pagrindė tik ieškovo pateiktais įrodymais, juos suabsoliutino ir vertino izoliuotai nuo kitų byloje esančių įrodymų – atsakovo paaiškinimų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą ir vartotojo teisių apsaugą. Ieškovas, sudaręs vartojimo rangos sutartį, atlikdamas atsakovo, kaip vartotojo, užsakytą darbą, privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų vartotojo interesus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju yra silpnesnioji šalis – vartotojas, atsakovo teisės ir interesai yra ginami labiau nei ieškovo, o ieškovas, būdamas specialistu, verslininku turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, privalėjo inicijuoti ir įforminti didelės vertės darbų atlikimą sutartimi, atliktų darbų perdavimą – priėmimą, atsiskaitymą ir t.t. Teismas taip pat nurodė, kad tokių rašytinių įrodymų nebuvimas, jų neturėjimas sąlygoja ieškovo, kaip verslininko, aplaidumą ir nerūpestingumą, veikimą savo rizika. Tačiau teismas, nustatydamas atliktų darbų kainą, rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais – ieškovo 2013-07-31 pažymą apie atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu. Ieškovas šių dokumentų su atsakovu nesuderino, atsakovas jų nepasirašė, rangos sutarties sudarymo metu jie dar nebuvo sudaryti ir atsakovui nebuvo pateikti susipažinti, todėl šie dokumentai negali būti laikomi rangos sutarties dalimi ir yra negaliojantys. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas, sudarydamas bei vykdydamas rangos sutartį, turėjo ir įgyvendino visiškai kitokius ketinimus, negu nurodo ieškovas, teismas, remdamasis tik ieškovo nurodyta sutarties kaina, primetė atsakovui ieškovo savavališkai nustatytas sutarties sąlygas, perkėlė jam atsakomybę už ieškovo priešingus teisei veiksmus, o ieškovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos. Toks teismo įrodymų vertinimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms ir imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismo išvados yra prieštaringos ir nenuoseklios. Teismas, sprendime nurodęs ieškovo aplaidumą ir nerūpestingumą, konstatuoja: „byloje nustačius, jog nesant rašytinių sutarčių, pinigus perduodant grynaisiais, tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl mažesnių kainų nei vidutinės rinkos kainos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo atveju, kaip yra pripažinta, yra silpnesnioji pusė, vartotojas, jo interesai yra ginami labiau nei ieškovo, kuris šiuo atveju kaip verslininkas turėjo būti rūpestingesnis ir pasirūpinti rašytinėmis sutartimis ar kitais įrodymais, kuriais būtų galima daryti išvadas dėl kokių sąlygų šalys susitarė, kokia buvo apmokėjimo tvarka, kokia darbų priėmimo tvarka ir t.t.“. Tačiau, nustatydamas atliktų darbų kainą, teismas remiasi ne šalių sutartimi sulygta kaina, bet ieškovo vienašališkai nustatyta atliktų darbų kaina, nurodytą ieškovo pateiktoje pažymoje. Teismo išvados, padarytos remiantis tik ieškovo pateiktais įrodymais, visiškai ignoruojant silpnosios šalies – vartotojo pateiktus teismui įrodymus (paaiškinimus), yra neobjektyvios. Atsakovas yra silpnoji šalis, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Atsakovo teigimu, pagal ginčo šalių sudarytą žodinę rangos sutartį atsakovo skola ieškovui yra 4.100 Lt, kurią sudaro 1.740 Lt už papildomas ieškovo pirktas statybines medžiagas, 1.300 Lt už vartus bei vartelius, 560 Lt už priekinių tvoros stulpelių montavimą bei 500 Lt likusi nesumokėta suma už tvoros montavimą. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Kadangi ieškovas atliko darbus nekokybiškai, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas turi teisę reikalauti, kad būtų sumažinta ieškovo atliktų darbų kaina. Sutartus darbus ieškovas atliko nekokybiškai, todėl atsakovas atsisako ieškovui mokėti kainos dalį už tvoros įrengimą (500 Lt). Atsakovas prašė ieškovo ištaisyti bent šiurkščiausius jo atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Ieškovas iš esmės nutraukė sutarties vykdymą, neįvykdęs jos tinkamai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, yra pagrindas sumažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovui 500 Lt suma (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu teismas turėjo priteisti iš atsakovo ieškovui 3.600 Lt (1.043,47 Eur) dydžio sumą (b.l. 135-139).

Ieškovas UAB „Stachas ir KO“ teismo prašo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl konkrečios atliktų darbų kainos. Žodiniu susitarimu buvo susitarta tik dėl pačių darbų atlikimo, t. y. ginčo šalys susitarė, jog ieškovas įrengs tvorą su pamatu, tačiau dėl kainos ir darbų terminų susitarta nebuvo. Tai reiškia, jog atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus darbus pagal ieškovo pateiktą sąskaitą. Atsakovo nurodyta darbų atlikimo kaina yra neprotinga ir per maža, kadangi faktiškai atliktų darbų vertė yra didesnė negu atsakovo nurodyta neva sutarta darbų atlikimo kaina. Tą patvirtina ir ekspertizės akte nurodyti duomenys apie atliktų darbų vertę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl konkrečios atliktų darbų kainos, todėl atsakovo teiginys, jog ginčo šalys susitarė dėl 60 Lt už vieną kvadratinį metrą darbų atlikimo kainos, yra nepagrįstas ir neįrodytas, kaip ir atsakovo teiginys, jog ieškovas sutiko įrengti tvorą su pamatu už 6.000 Lt. Atsakovo teiginiai apie tai, kad tvoros įrengimo kaina galėtų būti 40 Lt už vieną kvadratinį metrą yra niekuo nepagrįsti ir taip pat neatitinka tikrovės. Byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, jog tvoros vertė sudaro 40.182 Lt, tačiau kadangi tvora įrengta su trūkumais, o trūkumų ištaisymo kaina sudaro 1.272 Lt, todėl tvoros be defektų vertė yra 38.910 Lt. Akivaizdu, kad tvoros vieno kvadratinio metro įrengimo kaina gerokai didesnė nei 40 Lt už vieną kvadratinį metrą. Atsakovas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jis kaip vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, todėl jo interesai turėtų būti ginami labiau nei ieškovo. Pats atsakovas nurodė, jog jį tenkino galimybė sudaryti žodinę sutartį, nes jis siekė gauti pigesnius statybos darbus, todėl tai, kad nebuvo rašytinės sutarties, nereiškia, jog ieškovas atsakovo tinkamai neinformavo apie atliktų darbų kainą. Ieškovas atsakovui nurodė, kad darbų kaina bus aiški tada, kada bus atlikti visi darbai. Toks pasiūlymas atsakovui tiko, priešingu atveju, jis nebūtų sutikęs, kad ieškovas įrenginėtų tvorą. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė atsakovo mokėtiną už tvoros įrengimo kainą, teismo sprendimu yra išlaikyta tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik ieškovo pateiktas įrodymais. Toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi pačiame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl atliktų darbų kainos, vadovavosi protingumo kriterijumi, eksperto nustatytomis kainomis ir kitais įrodymais (b.l. 141-143).

Atsakovo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo mėn. tarp ieškovo UAB „Stachas ir KO“ ir atsakovo V. Š. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pagaminti ir sumontuoti tvorą su pamatu bei vartelius aplink atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už atliktą darbą. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – pagamino ir sumontavo tvorą su pamatu bei vartelius, tačiau darbas buvo atliktas nekokybiškai, darbo trūkumų ieškovas neištaisė. Atsakovas su ieškovu už atliktą darbą atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdamas 5.500 Lt sumą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ginčo šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 2-20, 34-37, 39-40, 52, 57-72, 110-111) bei eksperto dr. D. K. teismo ekspertizės aktas (bylos priedas).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo atlikto darbo kainos – ieškovas teigia, kad atlikto darbo kaina yra 20.884,28 Lt, todėl atsakovas už darbą ieškovui papildomai turi sumokėti 15.384,28 Lt (b.l. 2-5, 7, 110-111), tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovo atlikto darbo kaina yra 9.600 Lt, todėl jis turėtų ieškovui sumokėti dar 4.100 Lt, bet ši suma mažintina 500 Lt, nes darbas atliktas nekokybiškai (b.l. 34-37, 110-111). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių procesinių dokumentų turinį, pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus bei byloje pateiktą teismo ekspertizės aktą, konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo už atliktą darbą papildomai sumokėti 8.061,79 Lt ir šioje dalyje ieškovo ieškinį tenkino (b.l. 116-124). Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei nurodo, jog teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, ignoruodamas atsakovo pateiktus paaiškinimus, nors atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji šalis ir jo teisės bei interesai turi būti ginami labiau nei ieškovo (b.l. 135-139).

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau nurodytų rangos sutarties kainos nustatymo taisyklių, spręsdamas ieškovo ir atsakovo ginčą. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo atsakovui atlikto darbo kainą, nesivadovavo vien tik ieškovo pateiktos pažymos apie atliktų darbų aktą Nr. 1 2013 07 31 (b.l. 7) duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje pažymoje nurodytų darbų kaina yra 20.884,28 Lt su PVM, tačiau, kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, teismas sprendė, jog jos nesitarė dėl PVM mokėjimo ir atitinkamai PVM mokesčio (21 proc.) dalyje kainą sumažino, nustatydamas, kad atliktų darbų vertė yra 17.259,74 Lt. Be to, teismas iš šios sumos atėmė atsakovo sumokėtą 5.500 Lt sumą ir nurodė, kad atsakovas turėtų ieškovui mokėti 11.759,74 Lt (17.259,74-5.500). Teismas iš nurodytos sumos atėmė ir eksperto dr. D. K. ekspertizės akte nurodytą ieškovo atlikto darbo trūkumų ištaisymo sumą 1.272 Lt bei nurodė, kad atsakovui lieka mokėti 10.487,74 Lt (11.759,74-1.272). Be to, teismas nustatė, kad ieškovo įrengta tvora yra medinė, tinklinės tvoros nėra, o pagal ieškovo pažymą tinklinės tvoros dažymo aliejiniais dažais du kartus vertė 2.027,73 Lt, todėl šia suma sumažino atsakovui tenkantį mokėjimą iki 8.459,01 Lt (10.487,74-2.028). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad eksperto dr. D. K. ekspertizės akte nurodyta, jog atlikta betonavimo darbų 18,65 m3, tuo tarpu ieškovo pažymoje nurodyta, kad atlikta daugiau betonavimo darbų, iš viso 26 m3. Teismas rėmėsi eksperto duomenimis ir nustatė, kad betonavimo darbų apimtis buvo tokia, kuri nurodyta eksperto akte, t. y. 18,65 m3. Vieno kubo kaina pagal pažymą yra 54,0431 Lt, atitinkamai 18,65 m3 įkainuoti 1.007,90 Lt (18,65 x 54,0431). Kadangi ieškovas apskaičiavo betonavimo darbus 397,22 Lt (1.405,12-1.007,90) brangiau, šia suma teismas sumažino atsakovui tenkantį mokėjimą iki 8.061,79 Lt (8.459,01-397,22). Teismas konstatavo, kad tokia suma turėtų būti priteista iš atsakovo ieškovo naudai, kuri teismo laikyta protinga ir atitinkančia situaciją, kai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, dėl kokių realių sąlygų ir kainų buvo sutarusios šalys tarpusavyje (b.l. 116-124). Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas dr. D. K. ekspertizės akte nustatė ieškovo atsakovui atlikto darbo apimtį ir kainą, ekspertizės akte pateikti duomenys iš esmės neprieštarauja ieškovo pateiktos pažymos apie atliktų darbų aktą Nr. 1 2013 07 31 duomenims. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ekspertizės aktą, pažymą bei kitą bylos medžiagą, aiškinosi esančius prieštaravimus ir šios analizės pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo atsakovui atlikto darbo kainos. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo atsakovui atlikto darbo kaina yra neprotingo dydžio ar nesąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, kodėl reikėtų vadovautis būtent atsakovo nurodyta kaina, kuri nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Vien tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis ir atsakovas laikytinas vartotoju, kuriam taikoma didesnė apsauga, nereiškia, jog jis besąlygiškai atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimus, tame tarpe ir tai, kad ginčo šalys rangos sutarties sudarymo metu buvo susitarusios dėl konkrečios atsakovo nurodomos kainos, kuri mažesnė nei ieškovo nurodoma.   

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų viseto vertinimą, išdėstytą pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes byloje esančius įrodymus vertino išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, be kita ko, atsižvelgdamas į atsakovo, kaip vartotojo, interesų gynimo prioritetą.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                                                               Virginijus Kairevičius

                                                                                                                              Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė