Civilinė byla Nr. e2A-392-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00072-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šervudas“ ieškinį atsakovams D. M. ir Ž. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šervudas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų ūkininkų D. M. ir Ž. M. 47 000 Eur skolą, 11 750 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. sudarė su atsakovais pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė jiems už 56 870 Eur naują mobilią grūdų džiovyklą. Atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškove iki 2018 m. spalio 10 d., tačiau iki šiol sumokėjo tik 9 870 Eur. Likusi atsakovų pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėta suma sudaro 47 000 Eur. Šalys susitarė, kad atsakovai, pavėlavę atsiskaityti su ieškove, už kiekvieną pradelstą dieną turi mokėti jai 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos. Atsakovai pavėlavo atsiskaityti 125 dienas, todėl jų mokėtina delspinigių suma sudaro 11 750 Eur.
3. 2019 m. birželio 13 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimų, pareikštų atsakovui Ž. M.. Ieškovė nurodė, kad atsakovė D. M. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal sudarytą povedybinę sutartį asmeniškai atsako už savo prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės D. M. 47 000 Eur skolą, 11 750 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo Ž. M. atžvilgiu teismas bylą nutraukė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė D. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įgijo iš ieškovės grūdų džiovyklą. Atsakovė neatsiskaitė pagal šią sutartį ir yra skolinga ieškovei 47 000 Eur, taip pat jai priskaičiuoti 11 750 Eur delspinigiai. Atsakovai D. M. ir Ž. M. 2014 m. kovo 4 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatė, kad po sutarties sudarymo įgytas turtas yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas vertino, kad grūdų džiovykla yra asmeninė atsakovės D. M. nuosavybė, todėl ji privalo atsiskaityti su ieškove.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 papunktį, pirkėja, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi sutartimi prisiimtą finansinę prievolę, privalo už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną mokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos. Atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove iki 2018 m. lapkričio 20 d., tačiau neįvykdė savo prievolės, taigi, ji nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad nepadarytų nuostolių ieškovei. Teismas nurodė, kad atsakovas Ž. M., kai dar nebuvo išspręstas klausimas dėl jam pareikštų reikalavimų atsisakymo, teismo posėdyje pripažino, jog ieškovė neturėjo galimybės disponuoti 47 000 Eur suma, savo ruožu atsakovė D. M. nepateikė jokių argumentų dėl prašomų priteisti delspinigių. Teismas nurodė, kad jis negali būti toks aktyvus, kad mažintų delspinigių dydį, kai atsakovė to neprašo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė D. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos netesybos, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (mažesnio, nei tikėtasi, derliaus), atsakovė negalėjo laiku įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, tačiau ji ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad jos prievolė būtų įvykdyta (atsakovė ieškojo papildomo finansavimo ar galimybės atidėti mokėjimo terminą), taip pat ji ieškojo būdų įvykdyti sutartį po to, kai byla buvo išnagrinėta teisme. Atsakovė neginčija teismo priteistos 47 000 Eur sumos už grūdų džiovyklos įgijimą. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos 11 750 Eur netesybų, kadangi jos sudaro 1/5 dalį pagrindinio įsiskolinimo sumos ir yra aiškiai per didelės.
7.2. Netesybas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje yra nurodyti netesybų tikslai, nustatyta, kad tam tikrais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas arba šis klausimas vertinamas teismo iniciatyva, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, nurodyti netesybų mažinimo pagrindai, taip pat aplinkybės, kurios turi būti įvertintos nustatant, ar netesybos nėra neprotingai didelės, nurodyta, kad vertinant netesybų dydį, turi būti vertinamas netesybų sumos ir nuostolių santykis, neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra ir netesybos nebūtų mažesnės už patirtus nuostolius. Teismas nagrinėjamoje byloje nevertino šių aplinkybių, todėl sprendimo dalis, kuria buvo priteistos netesybos, yra nepagrįsta ir neteisėta.
8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
8.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino aplinkybių, kad netesybos yra nepagrįstai didelės. Kaip teisingai nurodė teismas, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo sumažinti netesybas, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti šio klausimo.
8.2. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kad nepadarytų ieškovei žalos. Atsakovė iki šiol neįvykdė piniginės prievolės, nesiderėjo su ieškove dėl galimybės atsiskaityti, nuo tada, kai įgijo grūdų džiovyklą, vengė bendrauti su ieškove, neatsakydavo į jai siųstus elektroninius laiškus, neatsiliepdavo telefonu. Atsakovė neatsakė net į ieškovės pretenziją, kurioje ji prašė sumokėti skolą ir sutiko tokiu atveju atsisakyti delspinigių. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė taip pat nenurodė jokių realių galimybių sumokėti skolą ir delspinigius.
8.3. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti 0,2 proc. delspinigiai yra visuotinai priimtini, protingi ir nėra per dideli atsižvelgiant į sutarties pobūdį, skolininkės elgesį, padarytą pažeidimą ir jo padarinius. Ieškovė yra nedidelė bendrovė, todėl atsakovei su ja neatsiskaičius, ieškovė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo nupirkti ir parduoti kelių grūdų džiovyklų ir neteko suplanuoto pelno.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartyje nustatytų netesybų sumažinimo. Ieškovė ir atsakovė D. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovei naują mobilią grūdų džiovyklą (sutarties 1 punktas), o atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 20 d. sumokėti ieškovei už įgytą prekę 56 870 Eur (sutarties 3 ir 5 punktai). Sutarties 6.2 papunktyje šalys nustatė, kad atsakovei neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) sutartyje nurodytos finansinės prievolės, jai kils pareiga mokėti netesybas – 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove tik iš dalies, t. y. sumokėjo jai už įgytą grūdų džiovyklą 9 870 Eur ir liko skolinga 47 000 Eur. Atsakovei laiku neatsiskaičius už įgytą prekę, ieškovė pagal sutarties 6.2 papunktį nuo nesumokėtos sumos apskaičiavo jai 11 750 Eur delspinigių.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė jai iš atsakovės 47 000 Eur įsiskolinimą bei 11 750 Eur delspinigių. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovė, laiku neatsiskaičiusi su ieškove, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad nepadarytų ieškovei nuostolių, taip pat teismas nurodė, kad atsakovė neprašė teismo mažinti netesybas, o teismas negali būti toks aktyvus, kad pats sumažintų šalių susitarimu nustatytus delspinigius. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalies, kuria iš jos priteistas 47 000 Eur įsiskolinimas ieškovei, tačiau ji nesutinka su teismo sprendimu priteistais delspinigiais. Atsakovės vertinimu, priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl jų sumažinimo.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
13. Nors pareiga mokėti netesybas ir jų dydis yra nustatomi šalių tarpusavio susitarimu, sutartyje nustatytos netesybos gali būti sumažintos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
14. Pagal aptariamą reglamentavimą, klausimą, ar konkrečiu atveju apskaičiuotos netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Teismas kontroliuoja netesybų dydį tam, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad netesybų mažinimo klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi atsakovė nepareiškė tokio reikalavimo, o pats teismas negali mažinti delspinigių, kai bylos šalis to neprašo. Taigi, teismas vertino, kad byloje nebuvo keliamas netesybų mažinimo klausimas ir kad teismas negali šio klausimo išspręsti savo iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Visų pirma, teismo argumentai, kad jis negali vertinti netesybų dydžio ir jų sumažinti iki protingumo reikalavimus atitinkančios sumos atsakovei nepareiškus tokio prašymo, neatitinka pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 14 punkte, teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar prašomos priteisti netesybos nėra nepagrįstai didelės ir tokia teismo pareiga galioja nepriklausomai nuo to, pareiškė ar ne skolininkė prašymą dėl netesybų sumažinimo. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų sumažinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Ž. M. ne kartą nurodė, kad prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl jos turėtų būti sumažintos iki protingo, abiem ginčo šalims priimtino dydžio (2019 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 40 sek.–6 min. 46 sek.; 10 min. 16 sek.–10 min. 52 sek.; 13 min. 10 sek.–14 min. 02 sek. ir kt.). Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė savo delspinigių skaičiavimo ir aiškiai neįvardino kokios, jo vertinimu, netesybos šiuo atveju turėtų būti priteistos, nepaneigia fakto, kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti netesybų suma.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismas, priteisdamas ieškovės prašomas netesybas, neturėjo spręsti klausimo dėl jų sumažinimo. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistos netesybos, siekiant įvertinti skundžiamos teismo sprendimo dalies pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar ieškovei priteistos netesybos atitinka joms keliamus tikslus, nėra neprotingai didelės ir neturi būti sumažintos.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Šioje nutartyje minėta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas patirtus nuostolius, kurie yra žemiausia netesybų mažinimo riba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
18. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
19. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Vis dėlto pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje neretai buvo pripažįstama, jog 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną prievolės praleidimo dieną yra aiškiai per didelės netesybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar ieškovės priskaičiuotos netesybos nėra nepagrįstai didelės ir neturėtų būti mažinamos, viena vertus, yra aktuali aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartį šiuo atveju sudarė du verslininkai – juridinis asmuo ir ūkininkė – kurie laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, be kita ko, parduodamo objekto kainos, atsiskaitymo tvarkos, atsakomybės už sutartyje nurodytų prievolių pažeidimą, konkretaus mokėtinų delspinigių tarifo ir delspinigių skaičiavimo tvarkos. Sudarydama sutartį, kurios pagrindu jai kilo pareiga mokėti delspinigius, atsakovė suprato arba neabejotinai turėjo suprasti, kad laiku neatsiskaičiusi su ieškove ji turės mokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas.
21. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos sudaro reikšmingą atsakovės įsiskolinimo dalį. Kaip minėta, vadovaujantis šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 papunkčiu, praleidusi sutartyje nustatytą atsiskaitymo už įgyjamą grūdų džiovyklą terminą, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Tai reiškia, kad atsakovės mokėtini delspinigiai per metus sudarytų net 73 proc. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 47 000 Eur, o už vėlavimo sumokėti įsiskolinimą laikotarpį apskaičiuotos 0,2 proc. netesybos, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, sudaro 11 750 Eur. Vadinasi, atsakovei pritaikytos netesybos siekia 1/4 dalį pagrindinio įsiskolinimo sumos (47 000 Eur / 11 750 Eur) ir iš esmės padidina skolininkės prievolę kreditorei. Nors 0,2 proc. netesybų dydis sutartyje buvo nustatytas šalių valia, tokios netesybos gali būti vertinamos kaip neprotingai didelės.
22. Be nurodytų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistų netesybų sumažinimo aktualu yra ir tai, kad ieškovė šioje byloje iš esmės nepagrindė, kokių nuostolių ji patyrė dėl atsakovės vėlavimo sumokėti įsiskolinimą. Nepaisant to, kad atsakovas Ž. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl ieškovės priskaičiuotų netesybų dydžio, ieškovė šioje proceso stadijoje neįrodinėjo, kad dėl prievolės pažeidimo ji patyrė kokių nors nuostolių. Atsakovei iškėlus netesybų mažinimo klausimą apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės vėlavimo įvykdyti savo prievolę ji stokojo apyvartinių lėšų ir 2018–2019 metais negalėjo sudaryti sandorių dėl 3 grūdų džiovyklų pirkimo ir pardavimo, todėl neteko bendrai apie 15 500 Eur pelno. Vis dėlto šių aplinkybių ieškovė nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, t. y. ieškovė neįrodė nei kad ji turėjo galimybę įgyti, o vėliau ir parduoti jos nurodytas grūdų džiovyklas, nei kad sudariusi šiuos sandorius ji galėtų gauti nurodytą pelną, tačiau dėl atsakovės kaltės jo neteko ir pan. Taigi, ieškovė iš esmės nepagrindė savo patirtų nuostolių ir ginčijamų netesybų santykio, bet daugiau deklaratyviai apibūdino savo galimus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra adekvačios jos patirtiems nuostoliams ir jų iš esmės neviršija.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, vertina, kad ieškovei priteistos netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas jas sumažinti 1/2 dalimi, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 875 Eur (11 750 Eur / 2) delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios netesybos yra adekvačios prievolės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat užtikrins prievolės šalių interesų pusiausvyrą, kadangi jos tinkamai kompensuos galimus ieškovės praradimus dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo ir skatins atsakovę įvykdyti prievolę, tačiau kartu nesudarys sąlygų ieškovei nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita ir neatliks baudinių funkcijų.
24. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės D. M. priteista 11 750 Eur delspinigių, keistina. Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 5 875 Eur delspinigių iš atsakovės.
25. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs reikalavimus, pareikštus atsakovei D. M., priteisė ieškovei iš pastarosios atsakovės 2 617 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 384 Eur žyminio mokesčio ir 1 233 Eur atstovavimo išlaidų). Šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos netesybos, teismas tenkino 90 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteisiama 2 355,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
26. Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės atstovas 2019 m. liepos 26 d. sumokėjo 264 Eur žyminio mokesčio už atsakovės pateiktą apeliacinį skundą. Kadangi šia nutartimi teismas patenkino 50 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 132 Eur žyminio mokesčio.
27. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikė atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų 58 750 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti (parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims), taip pat lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio. Skundžiamu sprendimu atsakovo Ž. M. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, o atsakovės D. M. atžvilgiu paliktos galioti iki sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi yra pakeičiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti delspinigiai, juos sumažinant, atsakovės D. M. atžvilgiu taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas, nustatant, kad atsakovės nekilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamam turtui, lėšoms ir turtinėms teisėms taikomo turto arešto mastas neturi viršyti 52 875 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šervudas“ (juridinio asmens kodas 301742281) iš atsakovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 47 000 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius eurų) skolos, 5 875 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 52 875 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 2 355,30 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo Ž. M. atžvilgiu bylą nutraukti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi taikytas atsakovo Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.“.
Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamam turtui, lėšoms ir turtinėms teisėms taikomo turto arešto mastą iki 52 875 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti atsakovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šervudas“ (juridinio asmens kodas 301742281) 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė