Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-1057/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50455-2018-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. Z. 2018 m. spalio 19 d. apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės girtumas), mušė bei kitaip smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę O. Z., t. y. kumščiu vieną kartą sudavė O. Z. į dešinį dilbį, po ko metė į ją keramikinį dubenį pataikydamas nukentėjusiajai į dešinę blauzdą, savo veiksmais sukeldamas O. Z. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 20 d. apklaustas kaltinamasis A. Z. parodė, kad gyvena kartu su žmona O. Z. jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su žmona augina vieną mažametį sūnų D. Z. 2018 m. spalio 19 d. apie 17.00 val. namuose minėtu adresu kartu su draugu Anatolijumi išgėrė vieną butelį 0,5 l degtinės ir 0,5 l alaus. Tada apie 20.00 val., kai draugas išėjo, virtuvėje susipyko su žmona O. dėl buitinių dalykų. Žodinio konflikto su O. metu, supykęs patraukė nuo stalo staltiesę ant kurios stovėjo dubuo, kuris nukrito bei sudužo, o atšokusios nuo grindų dubens šukės sužalojo O. koją. Neturėjo tyčios sužaloti O. ar sukelti pastarajai fizinį skausmą, tai įvyko netyčia, tikrai nemušė O. (b. l. 35).

Papildomos apklausos metu A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 19 d. konflikto su žmona metu buvo girtas, įpykęs ant jos, susipyko dėl buitinių priežasčių. Barnio metu jis jai supykęs trenkė kumščiu į dešinę ranką, kiek žemiau alkūnės ir paėmęs nuo stalo keramikinį dubenį, jį metė jai į dešinę koją. Pasielgė taip dėl girtumo, buvo įniršęs. Labai gailisi dėl savo poelgio, žmonos atsiprašė, ji jam atleido, gyvena taikiai. Jis lanko įvairius socialinius kursus, gydosi nuo alkoholizmo ir sutinka toliau gydytis. Apklaustas 2018 m. spalio 20 d. davė kiek neteisingus parodymus, norėjo nuslėpti tiesą, bijojo atsakomybės (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu A. Z. ir sūnumi D. Z. Vyras serga alkoholizmu, kelis kartus kodavosi, tačiau ir toliau vartoja alkoholį. Būdamas apsvaigęs tampa labai agresyvus, elgiasi neadekvačiai, įžeidinėja, grasina sumušti, po to savo grasinimus realizuoja. Kelis kartus dėl smurto kreipėsi į policiją. 2017 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jiems susitaikius, buvo nutrauktas. Apie 20.30 val. sutuoktinis grįžo namo išgėręs, parsivežė dar alaus, pradėjo konfliktuoti dėl buities, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Būnant virtuvėje, pradėjo grasinti sumušti, po to kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės rankos dilbį, ji pajuto fizinį skausmą. Išgirdęs triukšmą atėjo sūnus, kuris ją užstojo. A. išėjo, bet po kelių minučių grįžo ir toliau kabinėjosi, nepagrįstai kaltino neištikimybe. Ji sėdėjo kambaryje šalia virtuvės, kur A. į ją metė keramikinį dubenį ir pataikė į dešinę blauzdą. Ji pajuto stiprų skausmą, pamatė, kad dubuo suskilo, o kojoje padaryta kraujuojanti žaizda. Sūnus tuo metu buvo kartu, jis A. pastūmė į šoną, o ji iškvietė policiją (b. l. 10).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji O. Z.. Užfiksuoti jos sužalojimai – kraujuojanti žaizda, patinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Gautas O. Z. paaiškinimas dėl įvykio (b. l. 6-7).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, taip pat ant spintelės gulinčio dubens šukės (b. l. 13-14).

Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti kaip pareigūnai kartu su nukentėjusiąja O. Z. užeina į buto virtuvę, kur jau stovi A. Z.. Virtuvėje aplinka tvarkinga. Į pareigūnų klausimą kas čia atsitiko, O. Z. atsako – „vyras smurtauja“. Paklausta ar mušasi, moteris atsako: „turbūt turėsiu vėl mėlynę va čia (rodo dilbio vidinę dalį), čia viena ant kojos yra ir nu ir prakirto jis man (rodo savo dešinę koją žemiau kelių pakeldama kiek kelnes, matosi kraujuojanti žaizda žemiau kelio)“. Moteris tęsia pasakojimą: „šiandien į ranką, va jau pradeda matytis mėlynė (rodo dešinio dilbio vidinę pusę), koją va prakirto“. Vėliau matomas vaizdas kambaryje, kur ant kėdės sėdi O. Z., apsirengusi šviesiomis kelnėmis ir juoda palaidine, ant dešinės kojos kelnių žemiau kelio matosi raudona dėmė, panaši į kraują. Moteris sėdėdama pasakoja: „aš esu O. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, šiandien apie pusę devynių vakare, tai yra spalio 19 d., 2018 m., mano vyras A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, grįžo namo išgėręs. Dar kurį laiką užtruko garaže ir namo atėjo apie 9 valandą vakaro ir tiesiog pradėjome buitinę šneką ir iš smulkmenų kilo konfliktas, nes jis buvo išgėręs ir visą laiką būna agresyvus išgėręs. Reikėjo smulkmenos, žodis po žodžio įvyko konfliktas ir jis tada man trenkė į dešinę ranką štai šitoje vietoje (rodo dešinę ranką ties alkūne dilbio vidinę dalį), yra jau mėlynė, stipriai jis trenkė. Išgirdęs triukšmą atėjo mano sūnus D. Jisai stojo tarp manęs ir tėvo, neleido tiesiog tėvui daugiau fiziškai man pakenkti. Kurį laiką mes dar konfliktavom ir jisai tada išėjo parūkyti ir tada aš atėjau į kambarį, po kurio laiko vyras grįžo ir vėl pradėjo kabintis. Vėl įvyko konfliktas, vėl žodiškai jis kaip ir keikė necenzūriniais visokiais žodžiais ir grasino, kad sumuš ir tada įpykęs paleido į mane dubenį. Vaikas tuo metu buvo jau kambaryje, jis jau girdėjo, kad tėtis triukšmauja, kai atėjo jisai irgi, kai pamatė, kad tėvas paleido į mane dubenį, jisai tėtį pastūmė. O tas dubuo pataikė man į dešinę koją, va matot yra ir kraujo, ir panašiai gavosi taip, kad jis prakirto man koją, sukėlė man stiprų fizinį skausmą. Kraujo buvo, aš išsigandau, man skaudėjo ir aš paskambinau į policiją“ (b. l. 20-23).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad kaltinamasis A. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Visų pirma, papildomos apklausos metu pats A. Z. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad barnio metu žmonai supykęs trenkė kumščiu į dešinę ranką, kiek žemiau alkūnės ir paėmęs nuo stalo keramikinį dubenį, jį metė jai į dešinę koją (b. l. 39). Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų (b. l. 10), vaizdo įrašo (b. l. 20-23), ji patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes. Be to, nukentėjusioji nurodė jutusi fizinį skausmą. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai (kraujuojanti žaizda, patinimas), jos būsena (didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė) yra aiškiai užfiksuota iš karto po įvykio policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime (b. 6-7). Taip pat byloje yra užfiksuota ir sudaužyto dubens šukės (b. l. 13-14). Šiuos duomenis vertinant ne atskirai, o kaip visumą, susidaro aiškus vaizdas, jog kaltinamasis tikrai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir dėl to ji pajuto fizinį skausmą.

Svarbu pažymėti, jog kaltinamasis naudojo smurtą prieš savo žmoną. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis pagal BK 248 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie šio asmens šeimos narių. Kadangi A. Z. smurtavo prieš savo žmoną, laikytina, kad šiuos veiksmus jis atliko savo šeimos narės atžvilgiu.

Teismas konstatuoja, jog įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam A. Z. pagrįstai inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Z. tam pritarė, sutiko su bausme, taip pat sutiko su siūlymu gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 57-61).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad dirba (b. l. 50), sykį yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 52). Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis yra neteistas, tačiau dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją jam anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jis buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 53-55). Nors kaltinamasis iš pradžių savo kaltę neigė, vis tik vėliau jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 1,41 promilės neblaivumas (b. l. 44)) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamasis turi dėti pastangas pakeisti savo elgseną. Manytina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra tinkama bausmė, nes kartu nustačius ir atitinkamus įpareigojimus ši bausmė galėtų paskatinti teigiamus A. Z. asmenybės pokyčius. Tačiau prokurorės siūlomas bausmės terminas, juo labiau atsižvelgiant į BK 641 straipsnio taikymą, šiuo atveju laikytinas per trumpas, per prokurorės siūlomą nustatyti bausmės laikotarpį nebus pasiekti reikiami A. Z. asmenybės pokyčiai. Todėl teismas skiria 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir kartu įpareigoja A. Z.: 1) gydytis nuo alkoholizmo; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir kartu įpareigojant A. Z.: 1) gydytis nuo alkoholizmo; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 19 d. 21.47 val. iki 2018 m. spalio 20 d. 18.40 val. (b. l. 30-31) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš šeimos narę, vadovaujantis BK 722 straipsniu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Prie bylos viršelio prisegtas DVD diskas įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliekamas saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu skiriamą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 19 d. 21.47 val. iki 2018 m. spalio 20 d. 18.40 val. (b. l. 30-31) išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu įpareigoti A. Z. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Prie bylos viršelio prisegtą DVD diską įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti A. Z., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: