Administracinio nusižengimo byla Nr.

AN2-148-1121/2020

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00003-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.35;

21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo I. T. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. sausio 13 d. nutarimu nustatė, kad I. T. 2019 m. gruodžio 5 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) M. B. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdama muitinės kontrolei, slėpdama automobilio atsarginiame rate, per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabeno 131 pakelį cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis, bendros 457,19 Eur vertės, t. y. 9,14 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių vertės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 5, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais I. T. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a) punktą, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. I. T. skundžiamu nutarimu nubausta 1 820 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 76 Eur, o paskutinį mėnesį – 72 Eur. Nutarimu nutarta konfiskuoti 131 pakelį cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, saugomų Vilniaus teritorinėje muitinėje. Automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus teritorinėje muitinėje, nutarta grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarimo dalį dėl lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo savininkui ir šią transporto priemonę konfiskuoti.

3.       Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos išvados prieštarauja ANK 29 straipsnyje numatytoms materialiosioms teisės normoms ir aktualiai teismų praktikai. Apylinkės teismas sprendimą dėl transporto priemonės grąžinimo motyvavo tik tuo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog transporto priemonės savininkas žinojo, kad jo automobiliu bus gabenamos cigaretės, t. y. daromas administracinis nusižengimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių ir tinkamai neįvertinęs administracinio poveikio priemonės taikymo proporcingumo, priėmė nepagrįstą sprendimą dėl turto nekonfiskavimo, nors yra visos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

4.       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai ji buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu transporto priemonė specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jeigu gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad siekiant išvengti muitinės kontrolės per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabenamos cigaretės buvo paslėptos atsarginiame rate, t. y. daiktų gabenimui nepritaikytoje vietoje. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo vieną iš ANK numatytų pagrindų, kuriuo vadovaujantis turtas yra konfiskuojamas privalomai, tačiau vis tiek grąžino transporto priemonę teisėtam savininkui, motyvuojant tuo, kad jis nežinojo apie gabenamas prekes.

5.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad svarbu įvertinti ir automobilio savininko M. B. paaiškinimus, kuriais jis teigia, jog nežinojo, kad I. T. ketina gabenti cigaretes, nes pats buvo išgėręs ir automobilį vairavo ne jis, o pastaroji. Pasak M. B., kai I. T. automobilyje slėpė cigaretes, jis buvo svečiuose ir apie cigarečių gabenimą nieko nežinojo. Tokie asmens parodymai vertinami kritiškai. Asmens nežinojimas turi būti vertinamas visapusiškai, t. y. ar asmuo galėjo ir turėjo galimybę žinoti apie automobilyje esančias cigaretes. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime to nevertino. Vien tai, kad asmuo teigia nežinantis apie automobilyje paslėptas cigaretes, nereiškia, jog negalimas administracinio poveikio priemonės taikymas. Transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020).

6.       Pasak apelianto, M. B. leisdamas I. T. naudotis savo automobiliu, turėjo suvokti galimas neigiamas pasekmes ir jo nežinojimas turi būti pripažįstamas deklaratyviu. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. B. ne tik kartu keliavo su I. T., bet jie draugai ir kartu gyvena tuo pačiu adresu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad M. B. ne tik turėjo, bet ir galėjo žinoti apie neteisėtai gabenamas cigaretes.

7.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad I. T. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darančių administracinių nusižengimų, t. y. neteisėtai, sąmoningai gabeno cigaretes per valstybės sieną, siekdama išvengti muitinės kontrolės ir mokesčių sumokėjimo. Todėl turi būti stengiamasi efektyviomis priemonėmis užkirsti kelią šio administracinio nusižengimo darymui. Nekonfiskavus transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus, o ateityje tokia teismų praktika gali sudaryti galimybę asmenims išvengti proporcingos administracinės atsakomybės.

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos I. T. atstovas advokatas Rimantas Jonynas prašo apelianto skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra formalūs, visiškai neatsižvelgiant į bylos aplinkybes ir asmenis. Apeliantas visiškai neatsižvelgia į kitas bylos aplinkybes, t. y. I. T. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, ji jauno amžiaus, gabenamų prekių kiekis buvo nedidelis, automobilis nebuvo specialiai parengtas kontrabandai gabenti, o įstatymų leidėjas ANK 208 straipsnio 4 dalies pagrindu suteikia teismui teisę pačiam spręsti klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad būtų paskirta teisinga nuobauda, kuri išlaikytų pusiausvyrą tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių ir siekiamo rezultato, t. y. siekio įgyvendinti nuobaudos keliamus tikslus. Atsiliepime pažymima, kad I. T. nubausta pakankamai didele bauda, pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo poelgio, pirmosios instancijos teismo nutarimo neskundė. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismų praktika dėl transporto priemonės konfiskavimo nėra vienoda. Teismas, konfiskuodamas kitam savininkui priklausančią transporto priemonę, kuria buvo gabenamos kontrabandinės prekės, privalo nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio „VW Passat“ savininkas M. B. būtų žinojęs apie transporto priemone gabenamą kontrabandą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

9.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo išvados prieštarauja ANK 29 straipsnyje numatytoms materialiosioms teisės normoms ir aktualiai teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. T. kaltės ir paskirtos bausmės.

10.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai nekonfiskavo M. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

11.       ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

12.       ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

13.       ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už ANK tam tikruose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (past. – ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo) padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

14.       Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad I. T. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarė vairuodama M. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad be šios transporto priemonės I. T. nebūtų galėjusi gabenti kontrabandinių cigarečių išvengdama muitinės kontrolės, pagrįstai pripažino, jog automobilis buvo administracinio nusižengimo priemonė, kas atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso ne I. T., todėl transporto priemonės konfiskavimas, t. y. neatlygintinas paėmimas iš kito asmens – teisėto savininko, galimas tik nustačius bent vieną iš apygardos teismo aptartų sąlygų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje.

15.       Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad M. B. ne tik turėjo, bet ir galėjo žinoti apie neteisėtai gabenamas cigaretes, nes jis kartu gyvena su I. T., kartu su ja keliavo į (duomenys neskelbtini) ir atgal iš jos, o leisdamas naudotis automobiliu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, turėjo suvokti galimas neigiamas pasekmes, laikytini tik prielaidomis. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. B. būtų žinojęs, kad I. T., pasinaudodama jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, darys administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Nors I. T. ir M. B. neneigė, kad yra draugai ir gyvena tuo pačiu adresu, į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini) keliavo kartu, transporto priemonę vairavo I. T., tačiau šios aplinkybės ir galimi asmenis siejantys giminystės ar šeiminiai ryšiai savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog transporto priemonės savininkas žinojo apie būsimą ar jau daromą administracinį nusižengimą. Iš I. T. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji daryti administracinį nusižengimą sugalvojo spontaniškai nuvykusi į (duomenys neskelbtini), o ne iš anksto tai suplanavusi ir paruošusi automobilį kontrabandinių cigarečių gabenimui dar (duomenys neskelbtini). I. T. apie šį spontanišką savo sumanymą nieko nesakė M. B., o kontrabandines cigaretes (past. – 131 pakelį cigarečių „(duomenys neskelbtini)“) į atsarginį automobilio ratą įdėjo tuo metu, kai automobilio savininkas buvo pas savo gimines. Šių proceso dalyvių nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl negalima teigti, jog M. B. buvo šalia I. T., kai ji dėjo cigaretes į automobilio atsarginį ratą, jie būtų tarėsi ar kalbėję apie I. T. paslėptas atsarginiame automobilio rate kontrabandines cigaretes. Taip pat nepaneigta proceso dalyvių nurodyta aplinkybė, kad tuo metu, kai buvo slepiamos cigaretes, automobilio savininkas buvo ne su I. T., bet pas savo gimines. Iš proceso dalyvių paaiškinimų akivaizdu, kad M. B. apie jo automobiliu gabenamas cigaretes sužinojo tik tada, kai jam nuosavybės teise priklausantį automobilį patikrino muitinės pareigūnai.

16.       Apelianto keliamos prielaidos, kad M. B. galėjo ir turėjo žinoti apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pagrindas transporto priemonės konfiskavimui, kai jos nėra patvirtintos abejonių nekeliančiais įrodymais ar duomenimis. Be to, šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punktą, sąlyga, kuriai esant yra galimybė konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, siejama su asmens žinojimu, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, bet ne turėjimu ir galėjimu žinoti.

17.       Dėl apelianto argumento, kad už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą yra taikoma ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, konstatuotina, kad teismų praktika panašiose bylose skiriasi, o atitinkamos administracinio poveikio priemonės skyrimas kontrabandos kaip administracinio nusižengimo bylose yra teismo diskrecija. Teismo diskrecija dėl turto konfiskavimo (ne)skyrimo negali būti paneigta, nes įstatymų leidėjo yra tiesiogiai nustatyta ANK 208 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje „Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas“). Kiekvienu atveju, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes (past. – faktines, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, proceso dalyvių duotus paaiškinimus) ir tik tada priimti pagrįstą sprendimą dėl turto konfiskavimo.

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. T. praeityje nėra bausta už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad su automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sistemingai gabenama kontrabanda ar automobilyje būtų padarytos specialios slėptuvės. Tai tik patvirtina, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas spontaniškai, o ne iš anksto tam ruošiantis, bei savo prigimtimi yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors I. T. už šį administracinį nusižengimą paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda – 1 820 Eur, moteriai, kurios turtinė padėtis yra sunki, atitinkamo dydžio bauda savaime yra pakankamai griežta atsakomybės priemonė. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju baudos paskyrimas be turto konfiskavimo pasieks administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje. Taip pat konstatuotina, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendimas konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neproporcingai pažeistų ir M. B. teises.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai taikė ANK 29 ir 208 straipsnių nuostatas, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                   Paulius Veršekys