Civilinė byla Nr. 2S-1105-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04015-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-2590-570/2021 pagal pareiškėjos E. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo byloje, suinteresuotas asmuo – A. Č., išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018 patvirtino A. Č. ir E. K. 2018 m. spalio 22 d. sudarytą taikos sutartį dėl dukros D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Pareiškėjos E. K. prašymu teismas 2020 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.

2.       Pareiškėja E. K. 2021 m. balandžio 7 d. pateikė Marijampolės apylinkės teismui prašymą pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018 numatytą A. Č. bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Nurodė, kad A. Č. nevykdo ne tik 2018 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, bet ir antstolio A. A. 2020 m. liepos 29 d. raginimo – reikalavimo Nr. S-20005627 nedelsiant vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą. Norėdama, kad A. Č. bendrautų su dukra, 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu pareiškėja pasiūlė jam pačiam pateikti siūlymus dėl galimos protingos ir vaiko lūkesčius atitinkančios bendravimo tvarkos, o 2020 m. gruodžio 2 d. inicijavo ir mediaciją šeimos ginče dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Tačiau taikiai susitarti nepavyko. Todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja prašė teismo pakeisti šiuo metu galiojančią A. Č. bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pareikštą suinteresuotam asmeniui A. Č., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. 

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese, prašydama pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kadangi tarp jos ir vaiko tėvo kilo ginčas dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Tačiau, anot teismo, CPK normos, reguliuojančios pareiškimų nagrinėjimą vykdymo procese, nenumato galimybės būtent tokia tvarka pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, t. y., klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo gali būti sprendžiamas ieškinine tvarka (pareiškiant ieškinį teismui).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė objektyviai neįvertinęs visų bylos aplinkybių ir išsamiai neišnagrinėjęs pateiktų duomenų;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjos prašymą, kaip pareikštą CPK 593 straipsnyje, o ne kaip CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju jos prašymas pakeisti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku turėjo būti išspręstas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi ir 284 straipsniu.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

8.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja teismui pateikė prašymą pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, sprendė, kad toks klausimas gali būti išspręstas bylą nagrinėjant ieškinine tvarka, o ne sprendžiant prašymą vykdymo procese. Tuo tarpu apeliantė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos nepagrįstai jos prašymą sprendė vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, t. y., anot apeliantės, prašymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi ir 284 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai šiuo atveju rėmėsi CPK 593 straipsnio 1 dalimi (prašyme pareiškėja aiškiai nurodė, kad prašymą teikia CPK 284 straipsnio pagrindu), tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą.

10.       Kaip matyti iš pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikto prašymo turinio, pareiškėja siekia, kad būtų pakeista šiuo metu galiojanti 2018 m. spalio 22 d. taikos sutartimi sutarta dukros D. Č. bendravimo su jos tėvu A. Č. tvarka. Pareiškėjos nuomone, jai nepavykus taikiai susitarti su A. Č. dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos pakeitimo, tai gali padaryti teismas. Apeliacinės instancijos pritaria pareiškėjai, kad teismas gali išspręsti klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jeigu tėvai to negali padaryti tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis), tačiau tokie klausimai yra sprendžiami ne pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.

11.       CPK 284 straipsnis

12.       Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9141-570/2018 patvirtinta A. Č. ir E. K. 2018 m. spalio 22 d. sudaryta taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad A. Č. su skyrium nuo jo gyvenančia dukra D. Č. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime tokia tvarka ir sąlygomis: 

„3.1. Kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį nuo 10 val. vakaro iš jos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.

3.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10 val. išjos gyvenamosios vietos, o esant dukrai ugdymo įstaigoje, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val., o dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą nuveždamas dukrą į jos mokymo-ugdymo įstaigą.

3.3. Kiekvienų metų žiemos ir vasaros vaiko ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, A. Č. turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nustatytų atostogų laikui, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus pusei dukros atostogų laikui, priešpaskutinę dieną 18 val. ir neporiniais metais pasiimdamas dukrą išjos gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą priešpaskutinės dukros atostogų dienos 18 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros vaiko atostogų metu, E. K. turi teisę praleisti su dukra ir išvykti su ja iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės vaiko žiemos ir vasaros atostogų laikui).

3.4. Kiekvienų porinių metų vaiko rudens atostogų ugdymo įstaigose metu A. Č. turi teisę praleisti su dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.

3.5. Kiekvienų neporinių metų vaiko pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu A. Č. turi teisę praleisti su nepilnamete dukra ir su ja išvykti iš dukros gyvenamosios vietos visam nustatytam vaiko atostogų laikui pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų dienos, 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus nustatytam vaikų atostogų laikui priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.

3.6. Kiekvienų porinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, dienos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.

3.7. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos dienos prieš šventę, 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 18 val.

3.8. Kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, sausio 1 d. 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 18 val.

3.9. A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų gruodžio 20 d. (dukros gimtadienio diena) 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3.10. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

3.11. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (tėvo gimtadienio diena), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3.12. Kiekvienų neporinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės dieną), gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną), (duomenys neskelbtini) d. (Joninių (Rasos) šventė), liepos 6 d. (Valstybės dieną), rugpjūčio 15 d. (Žolinės), lapkričio 01 d. (visų Šventųjų dieną), A. Č. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

3.13. Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, gruodžio 20 d., Tėvo diena, (duomenys neskelbtini) d. ar dienos numatytos 3.11 punkte sutampa su A. Č. bendravimo su dukra bendru grafiku, numatytu 3.1–3.5 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko.

3.14. Atostogų laikotarpiu E. K. įsipareigoja perduoti A. Č. dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3.15. Šalys sutaria, kad esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys), šalys tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir dukrai priimtino bendravimo laiko.

3.16. E. K. įsipareigoja nedaryti kliūčių A. Č. bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme ir kitu nei tvarkoje nurodytu laikotarpiu, jeigu tai neprieštaraus dukros interesams.

3.17. E. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas netrukdomai A. Č. bendrauti su dukra telefonu, internetu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

3.18. Šalys siekdamos tinkamai įgyvendinti bendravimo su dukra tvarką įsipareigoją ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį.

3.19. E. K. įsipareigoja nustatytu laiku tinkamai parengti dukrą perdavimui, vaiką aprengdama pagal tuo metu esamas oro sąlygas bei esant būtinumui įdėdama persirengimui reikalingų drabužių, o vaiko atostogų metu papildomai įsipareigoja perduoti A. Č. ir dukros asmens pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurią A. Č. grąžina E. K. parveždamas dukrą pasibaigus bendravimo laikui dukros atostogų metu.

3.20. E. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti A. Č. apie dukros ligą, nurodydama kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

3.21. Dukrai būnant pas A. Č. ir jam susirgus, A. Č. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai E. K., nurodydamas kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

3.22. Šalys įsipareigoja per protingai trumpą terminą informuoti viena kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint dukrą, taip pat apie visas esmines aplinkybes susijusias su dukra ir imtis priemonių toms kliūtims, sunkumams ar atsiradusioms aplinkybėms pašalinti (išspręsti).

3.23. Šalys susitaria, kad bet kokie pranešimai susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.).

3.24. Šalys susitaria, kad tuo atveju jeigu A. Č. negalės atvykti pasiimti dukros nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti E. K. ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas. Gavus A. Č. pranešimą, kad jis nustatytu laiku atvykti dukros pasiimti negalės, E. K. minėtą laiką praleis su dukra savo nuožiūra.“

13.       Šiame kontekste pažymėtina, kad patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis).

14.       Pareiškėja E. K. Marijampolės apylinkės teismui 2021 m. balandžio 7 d. pateiktu prašymu prašo pakeisti A. Č. bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką nustatant, kad:

„1. A. Č., norėdamas pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o dukrai esant ugdymo įstaigoje, iš jos ugdymo įstaigos, prieš ne mažiau kaip 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoja E. K., nurodydamas dukros grąžinimo į jos gyvenamąją vietą ar jos ugdymo įstaigą laiką.

2. Esant objektyvioms aplinkybėms, kai bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaiko liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys), E. K. ir A. Č. tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem šalims ir dukrai priimtino bendravimo laiko.

3. E. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas netrukdomai A. Č. bendrauti su dukra telefonu, internetu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

4. E. K. ir A. Č., siekdami tinkamai įgyvendinti bendravimo su dukra tvarką, įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas po gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio pakeitimo informuoti viena kitą raštu nurodydamos pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą ar pasikeitusio telefono numerį.

5. E. K. įsipareigoja sutartu laiku tinkamai parengti dukrą perdavimui, vaiką aprengdama pagal tuo metu esamas oro sąlygas bei, esant būtinumui, įdėdama persirengimui reikalingų drabužių, o vaiko atostogų metu papildomai įsipareigoja perduoti A. Č. ir dukros asmens pasą ar asmens tapatybės kortelę, kurią A. Č. grąžina E. K., parveždamas dukrą pasibaigus bendravimo laikui dukros atostogų metu.

6. E. K. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti A. Č. apie dukros ligą, nurodydama kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

7. Dukrai būnant pas A. Č. ir jai susirgus, A. Č. įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti apie tai E. K., nurodydamas kuo dukra serga ir kokia pagalba dukrai yra reikalinga.

8. E. K. ir A. Č. įsipareigoja per protingai trumpą terminą informuoti vienas kitą apie bet kokias kliūtis ir sunkumus su kuriais susiduria auginant bei prižiūrint dukrą, taip pat apie visas esmines aplinkybes susijusias su dukra ir imtis priemonių toms kliūtims, sunkumams ar atsiradusioms aplinkybėms pašalinti (išspręsti).

9. E. K. ir A. Č. susitaria, kad bet kokie pranešimai, susiję su šioje tvarkoje numatytų sąlygų įgyvendinimu, gali būti atliekami siunčiant pranešimus kitai šaliai bet kokiomis komunikacijų priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt).

10. E. K. ir A. Č. susitaria, kad tuo atveju, jeigu A. Č. negalės atvykti pasiimti dukros nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti E. K. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas. Gavus A. Č. pranešimą, kad jis nustatytu laiku atvykti dukros pasiimti negalės, E. K. minėtą laiką praleis su dukra savo nuožiūra.“

15.       Taigi iš šios nutarties 12–14 punktuose nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu siekė iš esmės pakeisti A. Č. bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, t. y. siekė keisti sprendimo esmę. O tai daryti, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, nėra galimybės. Nepavykstant taikiai susitarti tėvams dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalis suteikia teisę, pasikeitus aplinkybėms, reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Vaidinasi, pakeisti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką galima arba sudarant su dukros tėvu naują taikos sutartį, arba kreipiantis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Ką teisingai ir išaiškino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

16.       Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, tinkamai vertino keliamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė procesinės teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Atmetus apeliantės E. K. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 12,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš E. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,36 Eur (dvylika Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas