Civilinė byla Nr. 3K-3-349/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05972-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 116.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovams R. G. ir UAB ,,Gintarinė plunksna“ dėl skolos priteisimo ir daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą ir peržiūrėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas ir atsakovas UAB ,,Gintarinė plunksna“ 2008 m. balandžio 11 d. sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo ir perdavė atsakovui sutarties galiojimo laikotarpiu naudotis ir valdyti automobilį ,,VW Passat Trendline“, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, nustatytas mokėjimų grafikuose. Prievolių pagal lizingo sutartį vykdymui užtikrinti atsakovė R. G. 2008 m. balandžio 11 d. sudarė su ieškovu laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu tuo atveju, jeigu atsakovas UAB ,,Gintarinė plunksna“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal lizingo sutartį.
Ieškovas 2011 m. sausio 3 d. pateikė atsakovams R. G. ir UAB ,,Gintarinė plunksna“ pretenziją dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau šie skolos nesumokėjo. Ieškovas 2011 m. vasario 3 d. pranešimu informavo atsakovą UAB ,,Gintarinė plunksna“, kad, per dešimt dienų šiam nesumokėjus ieškovui susidariusios skolos ir su ja susijusių sumų, lizingo sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta; apie šį pranešimą informuota ir atsakovė R. G. Ieškovas 2011 m. kovo 15 d. pranešimu atsakovei R. G. pareikalavo iš jos, kaip laiduotojos, sumokėti atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ skolą ir su ja susijusias sumas pagal lizingo sutartį, tačiau ieškovo reikalavimas netenkintas.
Ieškovas 2011 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus R. G. ir UAB ,,Gintarinė plunksna“ grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volkswagen Passat Trendline“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo dokumentus bei raktelius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 11 566,41 Lt, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Sprendimo už akių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dėl prašymo jį peržiūrėti esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad pagal lizingo sutarties 8.9 punktą, sutartį nutraukus, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti ieškovui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Jei lizingo objektas negrąžinamas, tai lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingui visus likusius mokėjimus už lizingo objektą prieš terminą ir netesybas; atsakovai prašomos priteisti skolos ir su ja susijusių sumų dydžio neginčija. Teismas, remdamasis laidavimo sutarties 7.1 punktu, pagal kurį laidavimo sutartis galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos, sprendė, kad atsakovės R. G. atsakomybė ieškovui yra tokia pati, kaip ir atsakovo UAB „Gintarinė plunksna“, todėl priteisė iš jų solidariai ieškovo prašomas sumas ir įpareigojo grąžinti ieškovui ginčo automobilį.
Atsakovė R. G. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atmesti ieškinio reikalavimą įpareigoti grąžinti ieškovui automobilį ir jo dokumentus bei raktelius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nurodė, kad teismo posėdis buvo paskirtas rugsėjo 1 d. Tai yra pirmoji mokslo metų diena ir atsakovė, būdama mokytoja, turėjo šią dieną dalyvauti mokslo metų atidarymo šventėje. Atsakovė pažymėjo, kad ji negali grąžinti ginčo automobilio, nes jį kartu su įmone perleido trečiajam asmeniui; dėl galbūt įvykdytos automobilio vagytės kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Generalinę prokuratūrą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
Teismas nurodė, kad atsakovė apie parengiamojo teismo posėdžio datą buvo informuota prieš daugiau kaip du mėnesius; turėjo galimybę pranešti teismui apie savo neatvykimą ir prašyti atidėti teismo posėdį, tačiau ja nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės dalyvavimo rugsėjo 1-osios šventėje nevertino kaip svarbios priežasties, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė dėl ginčo esmės jokių naujų įrodymų, kurių teismas nebūtų įvertinęs, priimdamas sprendimą už akių, ir kurie galėtų turėti įtakos nurodyto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pripažįsta jai, kaip laiduotojai, tenkančią prievolę sumokėti priteistą skolą ieškovui; 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime už akių pasisakyta dėl atsakovės atsakomybės ieškovui dydžio, t. y. kad jis yra toks pats, kaip ir atsakovo UAB „Gintarinė plunksna“ (laidavimo sutarties 2.1 punktas). Lizingo sutarties 8.9 punkte nustatyta atsakovo UAB „Gintarinė plunksna“ pareiga ginčo atveju sugrąžinti lizingo objektą ieškovui, todėl teismas sprendė, kad tokią pareigą turi ir atsakovė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, išnagrinėjusi atsakovės R. G. atskirąjį skundą, 2012 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad atsakovė laisva valia ir turėdama galimybę įvertinti laidavimo sutartimi prisiimamą riziką sutiko su sutarties sąlygomis ir ją sudarė, nereikalavo pripažinti negaliojančia, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai ja rėmėsi. Kadangi atsakovų atsakomybė solidari, tai atsakovei R. G. taip pat kyla pareiga grąžinti automobilį ieškovui. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė laidavo tik tam tikram laikui, t. y. tol, kol galiojo pagrindinė (lizingo) sutartis, o ieškovas nutraukė lizingo sutartį, savaime nereiškia, kad laidavimo terminas suėjo, nes laidavimas, nutraukiant lizingo sutartį, nepasibaigė: laidavimo sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad ji galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje nustatytos sąlygos, t. y. visiškai įvykdytos prievolės pagal jas.
Pasisakydamas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis: atsakovei apie teismo posėdį pranešta iš anksto, ji turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme arba informuoti teismą dėl savo užimtumo, prašydama nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, arba atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias neatvykimo priežastis. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų duomenų apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, t. y. automobilio (lizingo objekto) pasisavinimą. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB ,,Gintarinė plunksna“ veiksmų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas apskųstas ir paliktas galioti, todėl, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal CPK 300 straipsnį pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į prokurorą. Teismas nustatė, kad Plungės rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą dėl UAB ,,Gintarinė plunksna“ vadovų sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis), tačiau sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir jo peržiūrėjimą (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis), taip pat CPK 12-15 straipsniuose, 17, 42 straipsniuose, 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, teisės į žodinį bylos nagrinėjimą principus. Kasatorės teigimu, nuo bylos iškėlimo teisme ji aktyviai gynė savo teises, laiku pareikšdama atsiliepimus į pareikštus ieškinius, kreipdamasi į kitas institucijas, ir siekė, kad procesas būtų kuo greitesnis ir objektyvesnis; neturėdama teisinio išsilavinimo ir galimybės gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos, ji negalėjo žinoti, kad byla bus išnagrinėta parengiamojo teismo posėdžio metu; pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patvirtino, kad nenusišalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, t. y. nepiktnaudžiavo teise, o sąžiningai klydo dėl proceso eigos. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą akių ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-71/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007). Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių ir šią teisę turi įgyvendinti taip, jog nebūtų pažeistos neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šią teisę įgyvendino tinkamai.
2. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 177, 185 straipsnių, 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neįvertino kasatorės pateikto įrodymo apie dėl atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ vadovų veiksmų pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kasatorė, pateikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas už akių yra neteisėtas, nes šiuo sprendimu kasatorė, be kita ko, įpareigota grąžinti ieškovui automobilį, nors tai yra neįmanoma. Kasatorė pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 4 d. pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ buvusių ir esamų vadovų bei akcininkų veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškino, kad tais atvejais, kai pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, jog sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, teismas, nors ir nepripažinęs šalies neatvykimo priežasčių svarbiomis, turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostata, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog teismas esą neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, kylančios iš 2008 m. balandžio 11 d. lizingo ir laidavimo sutarčių, klausimas, todėl ikiteisminio tyrimo rezultatai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.
3. Kasatorės nuomone, tos aplinkybės, kad atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ vadovai galbūt padarė nusikalstamą veiką ir pagal BK 182 straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas, keičia kasatorės atsakomybės, kylančios iš laidavimo sutarties, dydį. Kasatorė nebuvo informuota apie atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, vadovų paskyrimą, t. y. apie esminius atsakovo veiklos pasikeitimus, nors laidavo už jį visu savo turtu, ir neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl tolimesnio laidavimo. Asmenys, eidami atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ vadovų pareigas ir būdami informuoti apie įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, taip pat valdydami ir naudodami automobilį, padarė įmonei žalos. Dėl to, kasatorės nuomone, tik įvertinus visus šalių įrodymus, galima spręsti dėl laiduotojo solidariosios atsakomybės, vykdant įpareigojimą grąžinti ginčo automobilį, o jo negrąžinus, sumokėti visus likusius mokėjimus (CK 2.82 straipsnis, 6.6 straipsnis).
4. Kasatorės teigimu, vienas pagrindinių teisės principų, kuriuo grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, yra tas, kad asmuo negali tikėtis naudos iš savo neteisėto elgesio (nulius commodum papere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisinių padarinių (ex injuria ius non oritur). Kasatorės teigimu, tai reiškia, kad negali būti ginamos tokios teisės, kurios naudojamos priešingai jų tikslams ir paskirčiai. Nagrinėjamu atveju dėl trečiųjų asmenų galbūt nusikalstamų veiksmų negali kilti ir kasatorės prievolės įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB DnB lizingas prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai viena šalių, kuriai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, o atvykusi šalis prašo tokį sprendimą priimti. Abi šios aplinkybės konstatuotos pirmosios instancijos teismo sprendime ir kasatorės neginčijamos. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo nuomone, kasatorės nepagrindė nė vienos iš nurodytų aplinkybių. Kasatorė dirba švietimo įstaigoje, turėjo ir valdė įmonę, todėl laikytina išsilavinusiu ir patyrusiu asmeniu, kuriam taikytinas bonus pater familias standartas. Kasatorė privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, domėtis teismo procesu, taip siekti operatyvaus ginčo išnagrinėjimo. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė negalėjo gauti teisinės pagalbos. Galiojant teisės principui ignorantia legis non excusat (nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) preziumuojama, kad kasatorei turi būti žinomi jos veiksmų padariniai. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatorės pateiktą įrodymą, jos nuomone, pagrindžiantį sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, ir sprendė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, kylančios iš lizingo ir laidavimo sutarčių, taikymo klausimas, todėl ikiteisminio tyrimo rezultatai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesudaro teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje pateiktos lizingo ir laidavimo sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios. Tiek ieškovas, tiek atsakovai turėjo lygias galimybes dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti įrodymus, domėtis proceso eiga, rungtis su kita šalimi. Tačiau kiekviena proceso šalis nurodytomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, siekiant vilkinti ginčo išsprendimą. Byloje pateiktas kasatorės atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji išdėstė savo argumentus, todėl nepagrįstas kasatorės argumentas, kad sprendimas už akių priimtas, neišklausius abiejų šalių.
2. Ieškovo teigimu, skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad visus byloje surinktus įrodymus teismai įvertino, vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu, ir, remdamiesi jų visuma, padarė išvadas dėl kasatorės sutartinės atsakomybės. Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka subjektyvios kasatorės pozicijos, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą nustatančios taisyklės.
3. Byloje nustatyta, kad lizingo sutarties sudarymo metu kasatorė buvo vienintelė UAB ,,Gintarinė plunksna“ akcininkė bei įmonės vadovė; negalėdama vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, pardavė atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ akcijas trečiajam asmeniui E. P., tikėdamasi, jog šis nurodytus įsipareigojimus vykdys; apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį nepranešė ieškovui, nesiekė grąžinti jam nuosavybės teise priklausančio turto (automobilio), pakeisti sutartinių santykių. Taigi, ieškovo nuomone, reiškia, kad kasatorė, perdavusi bendrovės akcijas trečiajam asmeniui ir nenutraukusi laidavimo sutarties, prisiėmė riziką dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje įpareigojimas grąžinti lizingui priklausantį automobilį yra nustatytas solidariai tiek kasatorei, tiek atsakovui UAB ,,Gintarinė plunksna“. Kasatorė siekia byloje spręsti klausimus, spręstinus vykdymo procese. Iš esmės įpareigojimo grąžinti automobilį kasatorė neginčija. Ieškovo nuomone, byloje nesant duomenų apie automobilio sunaikinimą, vagystę ar kitą aplinkybę, dėl kurios automobilis negali būti grąžintas, nėra pagrindo konstatuoti sprendimo už akių neteisėtumo. Plungės rajono apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas nebaigtas, t. y. neįrodyta trečiųjų asmenų nusikalstama veika. Be to, veiksmai, dėl kurių teisėtumo sprendžiama ikiteisminio tyrimo tvarka, atlikti po lizingo ir laidavimo sutarčių sudarymo, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti reikalavimus, kylančius iš sutarčių, neteisėtais. Ieškovo įsitikinimu, patenkinus kasatorės reikalavimą, būtų nepagrįstai susiaurinta jos laidavimo sutartimi prisiimta atsakomybė kreditoriui.
3. Kasatorė klaidingai interpretuoja principą nulius commodum papere de sua injuria propria, kuris reiškia, kad asmuo negali tikėtis naudos iš savo neteisėto elgesio. Nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, o trečiųjų asmenų galbūt padaryta nusikalstama veika neturi įtakos laidavimo sutarties šalių santykiams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų
Sprendimas už akių gali būti priimamas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šalis, dėl kurios priimamas sprendimas už akių, neturi teisės skųsti jo apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau gali pasinaudoti CPK 287 straipsnyje nustatyta galimybe paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusias CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalis neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti, ir pateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nuo 2011 m. spalio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo reglamentavimas pakeistas – CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokio reikalavimo įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki vieno tūkstančio litų bauda.
Iš byloje pateiktų skundžiamų nutarčių matyti, kad teismai netenkino kasatorės pareiškimo už akių peržiūrėjimo motyvuodami tuo, jog jos nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys nesvarbios, kasatorė nepateikė naujų įrodymų, neginčijo laidavimo sutarties, o aplinkybės, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl lizingo sutarties objekto, nereikšmingos. Šie argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję teismai vadovavosi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK 288 straipsnio 4 dalies redakcija, nes kasatorės neatvykimo į posėdį priežastis ir jų svarbą vertino kaip vieną sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimta 2011 m. spalio 13 d., t. y. jau galiojant naujajai CPK 288 straipsnio 4 dalies redakcijai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo pasisakyti dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo (nebuvimo), ir tik tuo atveju, jeigu būtų nusprendęs panaikinti sprendimą už akių, analizuoti kasatorės nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir spręsti dėl jų svarbos, kartu ir dėl CPK 288 straipsnio 7 dalies normoje nustatytų padarinių taikymo.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, kad kasatorė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė naujų įrodymų, t. y. pareiškimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą šiuo atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada, kad byloje apskritai nepateikta įrodymų, patvirtinančių priimto sprendimo už akių neteisingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių ir nustatydamas kasatorės, kaip laiduotojos, atsakomybės apimtį, netinkamai atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
Dėl laiduotojo atsakomybės dydžio
Kasaciniame skunde kasatorė neginčija savo kaip laiduotojos atsakomybės, tačiau, jos nuomone, teismai netinkamai nustatė jos atsakomybės dydį.
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra šalutinė (akcesorinė) prievolė, todėl paprastai, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis).
Įstatyme įtvirtina laidavimo sutarties samprata sudaro pagrindą išvadai, kad laidavimo sutartimi laiduotojas gali įsipareigoti atsakyti kito asmens kreditoriui, ne tik tada, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos ar dalies piniginės prievolės, bet ir tada, kai skolininkas yra įsipareigojęs vykdyti prievolę perduoti individualiais požymiais apibūdinamą daiktą. Nagrinėjamoje byloje teismas įpareigojo kasatorę perduoti ieškovui individualiais požymiais apibrėžtą objektą – konkretų automobilį (,,Volkswagen Passat Trendline“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nenustatęs ir netyręs, ar jis yra kasatorės žinioje ir jos valdomas. Kita vertus, teismas, aiškindamas byloje pateiktas lizingo ir laidavimo sutartis bei nustatydamas kasatorės prisiimtų įsipareigojimų bei atsakomybės apimtis, privalo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Byloje pateiktos lizingo ir laidavimo sutartys yra dvi savarankiškos sutartys. Lizingo sutartis sudaryta lizingo bendrovės ir juridinio asmens – UAB ,,Gintarinė plunksna“. Lizingo sutarties 8.9 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti lizingo bendrovei turtą (automobilį) ir visus su juo susijusius dokumentus, taip pat sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, bei 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Laidavimo sutartis sudaryta kasatorės ir lizingo bendrovės. Kasatorės, kaip laiduotojos, atsakomybė nustatyta laidavimo sutarties 3.1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad laiduotojas atsako lizingo bendrovei ta pačia apimtimi, kaip ir klientas (UAB ,,Gintarinė plunksna“), ,,konkrečiai imant, už lizingo sutartyje nustatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą“. Kai prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Laidavimo sutarties 3.3 punktas). Taigi į laidavimo sutartį lizingo sutarties 8.9 punkto nuostata dėl pareigos grąžinti turtą (automobilį) lizingo bendrovei, nutraukus sutartį, neperkelta. Pirmiau nurodytos lizingo ir laidavimo sutarčių nuostatos turi esminę reikšmę nustatant laiduotojos atsakomybės dydį ir apimtį. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, šių nuostatų pagal sutarčių aiškinimo taisykles netyrė ir nevertino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant bylą iš esmės neatvykus atsakovui, teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, turi ex officio išanalizuoti ir nustatyti atsakovo sutartinių įsipareigojimų apimtį. Nesant laidavimo sutartyje konkrečios nuostatos, kad kasatorė yra įsipareigojusi lizingo davėjui sutarties nutraukimo atveju grąžinti atsakovo UAB ,,Gintarinė plunksna“ naudotą turtą ir neištyrus laidavimo bei lizingo sutarties tarpusavio santykio, lemiančio laidavimo apimtis, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo už akių dalis, kuria atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį ginčo automobilį ir jo dokumentus bei raktelius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Dėl dalies sprendimo už akių panaikinimo galimybės
Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad jame pateikti du reikalavimai: grąžinti ginčo automobilį ir jo dokumentus bei raktelius ir priteisti skolą bei su ja susijusias sumas. Šie reikalavimai iš esmės yra savarankiški, t. y. vienas reikalavimas gali būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo kito. Sprendimu už akių buvo tenkinti abu šie reikalavimai. Kasatorė, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė peržiūrėti tik tą sprendimo už akių dalį, kuria ji įpareigota grąžinti automobilį ir jo dokumentus bei raktelius. Atsižvelgdama į tai, kad civilinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra draudimo panaikinti dalį sprendimo už akių, vadovaudamasi civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti tik tą sprendimo už akių dalį, kuria kasatorė įpareigota grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, jo dokumentus ir raktelius, bei grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš esmės, o kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pagal CPK 288 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi teisę arba pareiškimo netenkinti, arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinio teismo galimybės, sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimus, taip pat yra sąlygotos CPK 285 straipsnio 5 dalies ir 288 straipsnio 3 dalies normų, pagal kurias, patenkinus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra panaikinamas sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir pakankamai motyvuota teismų išvadą, kad kasatorės nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nepripažintinos svarbiomis. Byloje nustatyta, kad kasatorė apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuota daugiau kaip prieš du mėnesius, žinojo, kad jis įvyks rugsėjo 1-ąją, kai turės būti darbe, tačiau nepranešė teismui, jog negalės dalyvauti posėdyje ir neprašė jo atidėti. Išnagrinėjus bylą, į šias aplinkybes atsižvelgtina, sprendžiant dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 31,35 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovas prašo priteisti jo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį, kuria atsakovė R. G. įpareigota grąžinti ieškovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volkswagen Passat Trendline“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo dokumentus bei raktelius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė