Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-651/2018
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00136-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;
1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1; 1.1.8.2;
1.1.8.10.1; 1.2.11.2.2; 1.2.11.4; 1.2.31.3.2;
2.4.6.1;2.4.6.4.1;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,
nuteistajam V. T., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,
vertėjai Anželai Tyščiukienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ir nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo teismas V. T. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį ir paskyrė bausmes:
pagal BK 170 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį – 190 MGL (9 500 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 313 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės pridėjo dalį švelnesnių bausmių, ir V. T. paskyrė galutinę bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.
V. T.
pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2 epizodai dėl nacistinių partijų ir asmenų) išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis V. T. nuteistas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 1702 straipsnio 1 dalį ir 313 straipsnio 2 dalį už tai, kad viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo A. R.-V. atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu, ir viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus, o būtent:
1.1.V. T. 2018-07-18 K. m. savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu laikotarpiu nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, svarstant A. R.-V. atminimo įamžinimo klausimą, pareiškė komiteto nariams: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų?“
1.2.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje parašė komentarą: „<...>Remiantis turimais dokumentais, kur veikė jam (A. R. - V.) pavaldžios gaujos, buvo nužudyta apie 8000 taikių gyventojų, suaugusių ir vaikų. Jis (A. R. - V.) dalyvavo taip vadinamuose „karo lauko“ teismuose ir asmeniškai priėmė mirties nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams… Prieš šį projektą griežtai pasisakė tik komiteto narys V. T. ir paklausė departamento direktorės, ar ji rimtai mano, kad K. verta įamžinti žmogų (A. R. - V), kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8000 taikių Lietuvos žmonių ir jų vaikų?… tokiems nacionalistų nusikaltėliams prieš taikų žmogų ne vieta įamžinti mūsų mieste K.. Tada jį (A. R. - V) laikė nacionalistinės banditų formuotės (Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo judėjimo) vadovu, o šių dienų kontekste jį galima būtų pavadinti „teroristinės organizacijos lyderiu“, užsiimančiu savo liaudies teroru. Tai pirmas atvejis, kai K. planuojama sudidvyrinti „nacionalinį nusikaltėlį.“
1.3.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-07-31 15.00 val. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis rubaltic.ru, „A. R. - „V.“ ar „maitėda“? Istorinis neraštingumo likvidavimas RuBaltic.Ru“, kuriame teigiama: „...su kokiu įsiutimu R. (A. R. - „V.“) kulto agentai jį gina nuo tų, kurie abejoja ar verta ir teisinga įamžinti jo atminimą – atminimą žmogaus (A. R. - V.), kurio karinės formuotės dalyvavo žudant daugybę lietuvių, priėmusių tarybų valdžią…. Egzistuoja gana didelė nacionalistinio teroro aukų bazė… Išaiškėja, kad tarp aukų buvo labai daug būtent taikių gyventojų, visiškai beginklių ir neturinčių ryšių nei su Raudonąja Armija, nei su saugumo organais…“
1.4. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-07-31 15.00 val. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis rubaltic.ru, „Atrodo demokratijai ateina galas: Lietuvoje persekioja deputatą už „miško brolių“ kritiką“, kuriame cituojami K. m. savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto 2018-07-18 posėdžio metu V. T. išsakyti šie teiginiai: „Jūs manote, kad K. reikia įamžinti vardą žmogaus, susieto su aštuonių tūkstančių taikių gyventojų, tame tarpe ir vaikų, žūtimi?“ V. T. toliau straipsnio autoriams tvirtino: „V. (A. R. - V.) veikėjai (Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo judėjimo) ateidavo ir žudydavo ištisas šeimas už bendradarbiavimą su tarybų valdžia. Lietuvos teritorijoje, remiantis šaltiniais, tokiu būdu išžudyta apie 20000 žmonių.“ V. T. paklausus, „kodėl vyksta „miško brolių“ palaikymo kompanijos?“, jis straipsnio autoriams tvirtino: „Valstybingumas sukurtas neigiant visa tai, kas buvo tarybinio ir rusiško. Turi būti savi istoriniai didvyriai. Tokie didvyriai surandami, sukuriami mitai. Istorija visada perrašinėjama pagal valdžios poreikius. Tačiau yra daug padorių žmonių, kurių garbei būtų galima lenteles kabinti. Tačiau valdžia pasirinko labai keistą kelią… Savo tautos krauju parašyta istorija nedaro valstybingumą tvirtesniu.“
1.5. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-27 16 val. 57 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „Pakėlė ranką prieš tai kas šventą: Lietuvoje nuima nuo postamentų „didvyrius“, kuriame teigiama: „Lietuvos patriotų protuose sumaištis. Kortų namelis iš herojiškų „miško brolių“ istorijų, kurias patriotai kūrė visus 27-erius nepriklausomybės metus, griūva… Pakėlė ranką prieš tai, kas šventa - prieš „didvyrius partizanus“, kurie savo gyvenimus padėjo ant laisvės altoriaus kovoje su sovietų režimu. Tiesa, ant to paties altoriaus padėjo ir dešimtis tūkstančių savo piliečių - suaugusiųjų ir vaikų – gyvybių, kurie buvo tolimi nuo herojiškumo ir fanatizmo… O dar ant fašizmo altoriaus šie „herojai“ su ypatingu cinizmu ir žiaurumu metė daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos žydų gyvybių…O po to kartu su Izraelio Ministru Pirmininku D. G. liejo krokodilo ašaras, kalbėdami apie 200 tūkstančių Lietuvos žydų, kuriuos sunaikino tokie kaip J. (T.), R. (V.), K. ir kiti nacių bendrininkai, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti į šiuolaikinės Lietuvos valstybės istoriją.“ Be to, straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardijami kaip miško broliai) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15,4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad tiek žmonių buvo nužudyta laikotarpiu nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2-ų metų vaikus; 52 jaunesnius nei 2-ų metų vaikus.
1.6. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-25 17 val. 39 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė interneto portalo rubaltic.ru sukurtą vaizdo įrašą, kuriame teigiama: „Lietuvos valdžia persekioja K. miesto tarybos deputatą V. T. už atsisakymą heroizuoti „miško V.“ A. R., kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8 tūkstančiai civilių gyventojų, atminimą.“ Po vaizdo įrašu yra interneto portalo rubaltic.ru komentaras: „Sekmadienį, Rugsėjo 23 d., Lietuvoje tradiciškai vyko renginiai, skirti žydų genocido aukų atminimo dienai. Juos aplankė Romos Popiežius Pranciškus. Popiežiaus atvykimą ir mišias prie nacių nužudytų žydų memorialo karštai sveikino respublikos prezidentė D. G.. Tai atrodė gana keistai, jei turėti omenyje tai, kad oficiali Lietuvos politika heroizuoja‚ „miško brolius“, kurie žydus žudė.“
1.7. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-25 15 val. 45 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Kodėl Lietuvos valdžiai reikalingi tokie „didvyriai“, kaip N. ir V.“ kritiką“, kuriame cituojami K. m. savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto 2018-07-18 posėdžio metu V. T. išsakyti šie teiginiai: „Jūs manote, kad taip reikia pagerbti žmogaus, kuris žudė taikius Lietuvos gyventojus, įskaitant vaikus, atminimą? Aš manau, kad nereikia to daryti.“ V. T. straipsnio autoriams paaiškino, „kokia istorijos puslapių perrašymo priežastis: kodėl nacių bendrininkų vardai skamba „nacionalinių didvyrių“ atminimo pagerbimo kontekste“, taip: „Lietuvos valdžios institucijos nutyli vardus tų, kurie kalti už žydų ir taikių gyventojų žudynes, jos pirmenybę teikia „nuopelnams“ kovoje su Sovietų Sąjunga, o kad buvo nužudyti taikūs gyventojai, kad nacių bendrininkai buvo kalti dėl holokausto, kad jie užeidavo į kaimus ir degino vaikus, jos tai bando maksimaliai nuslėpti. Ši informacija yra, ir žmonės tai dar prisimena ir žino.“ Be to, V. T. nurodė: „V. atveju vis dar reikia surinkti įrodymų bazę, nors yra daug liudijimų, tačiau norint „priremti“ oficialias įstaigas faktais, juos dar reikia surinkti ir parodyti. Šiandien ir šito pakanka tam, kad tiksliai taip pat padarytume A. R.-V. atžvilgiu... Su N. susijusi byla gali padėti išspręsti ginčą dėl V., tai vienos organizacijos veikėjai, paprasčiausiai apie vieną yra šiek tiek daugiau faktų, nei apie kitą, todėl V. veiklą institucijos bando nuslėpti.“
1.8.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-24 9 val. 50 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė debatų laidos, transliuotos Rusijos „N.“ kanalo, vaizdo įrašą, susijusį su A. R.-V. atminimo įamžinimu. Jame atvaizduojamas šis pokalbis: laidos vedėjui paklausus: „Na o sakykite, prašom, ar jūs turite kažkokių gynybos instrumentų, jūs ten kreipsitės į teismą arba ką jūs ketinate daryti?“, V. T. atsakė: „Pirma, jiems reikia įrodyti, kokią priesaikos dalį aš pažeidžiau. Apkalta – tai paskelbimas, kad aš pažeidžiau savo priesaiką. Kokioje vietoje – suabejojęs, uždavęs klausimą, ar iš tikrųjų verta įamžinti tą žmogų, kurio veikla susijusi su apie 8 tūkstančių civilių, suaugusiųjų ir vaikų nužudymu. Ir kokioje vietoje aš pažeidžiau priesaiką? Aš manau, kad aš savo pareigą vykdžiau garbingai, gyniau savo rinkėjų ir ne tik jų interesus, ir jiems reikės tai įrodyti teisme.“
1.9. Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-18 13 val. 22 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje parašė savo komentarą aprašydamas Holokausto aukų kapavietės aplankymą ir nurodė: „Priėję prie holokausto vietos, mes pamatėme du milžiniškus antkapius. Sprendžiant iš visko, tai duobės, kuriose buvo šaudomi taikūs gyventojai, suaugusieji ir vaikai. Betono antkapiuose nebuvo nei vardų, nei pavardžių, bet tik užrašas apie 854 žmones… Ant paminklo aiškiai užrašyta, kas tai padarė: „naciai ir vietiniai pagalbininkai“. Pagal Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje informaciją, šioje Merkinės vietoje, labai tikėtina, galėjo vadovauti ir pats A. R.-V.. Bet tiesioginiai liudininkai, deja, jau nieko nepapasakos… Kam gi reikėjo tada kurstyti žmonių neapykantą žydams, kaip dabar kurstoma neapykanta rusams? Mes, šiandienos karta, turime prisiminti istoriją, kokia ji bebūtų sunki, o ne kurti sau didvyrius iš tų žmonių, kurie susiję su taikių žmonių žudymu ir jų rankos kruvinos. Ne veltui sakoma, kad tos tautos, kurios pamiršta savo istoriją, yra pasmerktos ją pakartoti.“
1.10.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-17 18 val. 59 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Misija Merkinė“: Lietuvoje pagerbė „miško brolio“ R. - V. aukų atminimą“. Kaip straipsnio autorius nurodomas G. G.. Straipsnyje teigiama: „Rugsėjo 10 d. Lietuvos antifašistai, L sąjungos ir SLF atstovai aplankė Dzūkijos regioną, Merkinės miestelį ir jo apylinkes. Mes pagerbėme garsaus nacių nusikaltėlio A. R.-V. aukų atminimą. A. R.-V., šis tariamai „didvyris“, pradėjo savo karjerą kaip diversantų grupės, pavaldžios vokiečių karinei žvalgybai A., vadovas ir pirmomis karo dienomis kartu su kitais diversantais šaudė sovietų karius, kurie vyko iš Lietuvos. Po to jis buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto D. štabo vadovų. Ši organizacija buvo suformuota hitlerinėje Vokietijoje 1941 metų spalio mėnesį vokiečių specialiųjų tarnybų lėšomis. Iš tokių „aktyvistų“ vokiečių okupantai pasirinkdavo kadrus baudžiamiesiems būriams, kurie vykdė žydų, o taip pat kairiosios pakraipos žmonių (komunistų, komjaunuolių, socialistų), sovietinių karo belaisvių areštus, konvojavimą ir egzekucijas.“; „Galiausiai radome vietą (pastaba – iš straipsnio suprantama, kad tai arba Vašukėnų km. arba jo apylinkės), kur vyko žydų šaudynės ir kur jie palaidoti. Čia 1941 metų rugsėjo 10 d., vokiečių okupantai ir jų vietiniai bendrininkai nužudė 854 žydus: 223 vyrus, 355 moteris ir 276 vaikus. J. M. vadovaujama nacių nusikalstamų tyrėjų grupė išsiaiškino, kad būtent čia žydus žudė ir R.-V.. Be to, M. grupės duomenimis, čia veikė tokie vietiniai budeliai, kaip M. P., K. M., V. M. ir kiti.“; „Taigi, padėjome gėles, uždegėme žvakės, pagerbėme V. aukų atminimą tylios minute, aš perskaičiau jau mirusio žurnalisto ir poeto A. B. eiles apie holokaustą. Po to nuvykome į vietą, kur palaidoti budeliai - vokiečių okupantų bendrininkai, kurie po karo išėjo į mišką, dalyviai, sukūrė ten savo būrius ir toliau žudė žmones.“; „Tokie tai reikalai, tiesą apie nacių bendrininkų lietuvių ir ypač R.-V. dalyvavimą žiauriuose nusikaltimuose bando nuslėpti. Bet tai kvaila taktika - patyrę tyrėjai, tokie kaip J. M. ir jo kolegos, seniai išsiaiškino šių budelių pavardes.“. Straipsnio dalyje „Kaip T. tapo dar vienu „raganų medžioklės“ objektu“ aprašoma, kad prieš V. T. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo išsakytų teiginių apie A. R.-V, ir nurodoma: „Lietuvoje tęsiasi politinės represijos, įskaitant persekiojimus už tiesos žodžius apie nacių nusikaltėlius, kurios jau tapo tradicija.“; „Už straipsnius apie nacių nusikaltėlius baudžiamosios bylos buvo iškeltos ir mano bei B., gerai žinomo publicisto Ba. ir kitų antifašistų atžvilgiu.“
1.11.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-17 18 val. 52 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis bukimevieningi.lt, „V. T. ir jo bendražygiai pagerbė V. aukas“. Kaip straipsnio autorius nurodomas G. G.. Straipsnyje teigiama: „Rugsėjo 10 d. grupė antifašistų- L sąjungos ir SLF narių aplankė Dzūkijos kraštą. Pagrindinis kelionės tikslas-Merkinė ir jos apylinkės, pagerbti žymaus neva ,,didvyrio“ A. R.-V. aukas. Savo laiku tas veikėjas čia praūžė kaip viesulas, dar 1941 m. birželio mėnesį jis vadovavo hitlerinių diversantų grupei, kuri pasižymėjo jau pirmomis vokiečių okupantų įsiveržimo į Lietuvą dienomis-V. ir kiti grupės nariai šaudė į besitraukiančius tarybinius karius, taigi tiesiogiai rėmė okupantus. Toliau dar gražiau-R. tapo vienu iš pagrindinių LAF štabo D. vadovų. LAF buvo įkurtas dar 1940 m. rudenį Berlyne už vokiečių slaptųjų tarnybų lėšas. Buvo rengiami įvairūs kursai ir seminarai, pradėtos rengti ir diversinės grupės, slapta per sieną gabenami ginklai ir šaudmenys Lietuvoje veikiantiems LAF nariams. A. R.-V. buvo aktyvus ,,aktyvistas“, jis tikrai aktyviai įsijungė į okupantų įsuktos ,,mirties mašinos“ veiklą. Suiminėjo žmones, vėliau juos žudė.“; „Pagaliau suradome žudynių vietą. Čia 1941 m. rugsėjo 10 d. vokiečių okupantai bei jų talkininkai, tame tarpe A. R.-V., sušaudė 854 vietinius gyventojus-žydų kilmės asmenis, tai buvo 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Tai tikrai barbariški veiksmai. Matyt todėl neofašistinio ,,elito“ veikėjai Seime ir žiniasklaidoje kuria visokias ,,pasakėles iš rūsio“, bando teisinti V. Bet ylos maiše nepaslėpsi. Duomenis apie A. R.-V. dalyvavimą Merkinės žydų žudynėse surinko J. M. vadovaujama nacistinių nusikaltimų tyrėjų grupė.“; „Labai gaila, jog Lietuvoje vyksta tokie dalykai: garbinami budeliai – kaip V., Ka., kaip generolas V. ir kiti panašūs veikėjai, o tiesą atskleidžiantys žmonės, kaip V. T., yra nuožmiai persekiojami, kratomi, šmeižiami.“
1.12.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-14 17 val. 21 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „T.: K. deputatams bus gėda už savo sprendimą“. Straipsnyje teigiama: „Lietuvos „miško broliai“ - nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, palaikė nacių Vokietijos pusę. „Miško broliai“ prisidėjo prie taikių gyventojų naikinimo ir sovietinių partinių darbuotojų žudymo.“ Straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardijami kaip miško broliai) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15,4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad tiek žmonių buvo nužudyta laikotarpiu nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2-ų metų vaikus; 52 jaunesnius nei 2-ų metų vaikus.
1.13.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-13 16 val. 44 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „K. m. taryba kreipsis į teismą dėl apkaltos T.“. Straipsnyje teigiama: „Liepos pabaigoje Lietuvoje kilo skandalas po K. deputato pareiškimo, kad Lietuvos „partizanas“ A. R. (V.) gali būti susiję su maždaug aštuonių tūkstančių civilių gyventojų nužudymu. Pagrįsdamas savo žodžius, T. pateikė 1957 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo oficialų nuosprendį, kuriame buvo nurodyta, kad R. padarė nemažai sunkių nusikaltimų, o „partizano“ pavaldiniai nužudė pietų Lietuvoje apie aštuonis tūkstančius taikių gyventojų, įskaitant vaikus.“; „Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Baltijos respublikoje vyksta T. persekiojimas už jo „kitokias pažiūras“, o Vilnius visais įmanomais būdais bando perrašyti istoriją ir pasirengęs šlovinti nacių bendrininkus.“; „Lietuvos „miško broliai“ yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, prisijungė prie nacių Vokietijos. „Miško broliai“ dalyvavo naikinant taikius gyventojus ir žudant sovietinius partinius darbuotojus.“ Straipsnyje pateikiama iliustracija apie tariamas Lietuvos partizanų (straipsnyje įvardijami kaip miško broliai) aukas. Iliustruojama, kad Lietuvos partizanai iš viso nužudė 25 108 žmones, iš jų 84,6 proc. lietuvių, 15, 4 proc. kitų tautybių atstovų (iš iliustracijos visumos suprantama, kad tiek žmonių buvo nužudytas laikotarpiu nuo 1941 m. iki 1944 m.); 1002 vyresnius nei 2-ų metų vaikus; 52 jaunesnius nei 2-ų metų vaikus.
1.14.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-11 12 val. 30 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje parašė komentarą: „2018 m. rugsėjo 7 d. įvyko Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje A. I. U. darbo vizitas į K. Būnant jam K. įvyko susitikimas su K. m. tarybos nariu. „L“ vietos skyriaus vadovu V. T., kurio metu A. I. U. pareiškė solidarumą su deputatu dėl nepriimtino Lietuvoje „miško brolių“, banditų grupuočių vadų atminimo įamžinimo, kaltų dėl taikių gyventojų žudymo.“
1.15.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-04 13 val. 29 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis edaily.com, „V. T.: „miško brolių“ vado lentele ne vieta K.!“, kuriame aprašomas pokalbis su straipsnio autoriumi. V. T. paklausus: „Kodėl jūs iš viso įsivėlėte į šią istoriją? Ar jūs supratote, kai pasisakėte prieš R. memorialinę lentelę, kad jums gali kilti rimtų nemalonumų?“, V. T. atsakė: „<...> „Pasikapsčiau internete ir susidūriau su 1957 m. teismo sprendimu. Ten juodai ant balto parašyta, kad tik pagal minimaliausius duomenis R. žmonės nužudė penkis šimtus taikių Lietuvos žmonių. O remiantis kita informacija, esančia byloje, R. pakalikai sunaikino aštuonis tūkstančius taikių žmonių – kaip suaugusiųjų, taip ir vaikų. Ar galėjau aš, tai sužinojęs, nutylėti?“ V. T. paklausus: „Ir jūs nusprendėte pradėti viešą diskusiją apie R.?“, V. T. atsakė: „Tai, ką aš padariau, buvo mano tiesioginė pareiga. Ne tik miesto tarybos deputato pareiga, bet ir Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam ne vis tiek, apie kokius didvyrius pasakoja mūsų vaikams. Tokios „vertybės“, kaip taikių žmonių žudymas, netgi siekiant aukščiausių idealų, man yra svetimos.“
1.16.Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, V. T. 2018-09-03 socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė interneto portalo RuBaltic.Ru sukurtą vaizdo įrašą, kuriame teigiama: „V. T. – K. miesto tarybos deputatas nuo L sąjungos. Liepos 23 d. miesto tarybos posėdžio metu T. pasisakė prieš „miško brolio“ A. R. – V., daugiau žinomo „V.“ šaukiniu, atminimo įamžinimą. T. įrodinėjo, kad pagal jo turimus dokumentus V. yra prisidėjęs prie nuo 500 iki 8000 taikių Lietuvos gyventojų nužudymo, todėl jis mano, kad yra nedera įrengti memorialinę lentą ant K. pedagoginio instituto pastato. Už tai jis buvo užsipultas nacionalistų.“
2. Be to, V. T. buvo kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu, o būtent:
2.1. V. T. 2018-09-24 9 val. 54 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje įkėlė debatų laidos, transliuotos Rusijos „N“ kanalo, vaizdo įrašą. Laidos metu jis teigė: „Pas mus net kai Rusijos kompanijos va dirbo Pabaltijyje, žinau, jos palaikė visas tas nacistines partijas. Ne rusus palaikė, o nacistines...Vaikinai, štai Pabaltijyje pas mus nacistai, taip, štai imkime kažką daryti, norite su mumis dirbti, norite „šilko kelio“, imkite, naikinkite tuos įstatymus, sovietų okupacijos kažkokie ten iškelti, štai, sovietų simbolikos draudimas taip pat, tai turi sakyti Rusijos Federacija.“ Laidos pašnekovui paklausus, kaip jis gali tvirtinti, kad Baltijos šalyse yra nacistinių partijų ir kokiu pagrindu, V. T. atsakė: „Nacistiškai nusiteikusių, taip pasakysim.“ Laidos pašnekovui paklausus: „<…>kas K. nacistas? Kokia partija K. atstovauja nacistus?“, V. T. atsakė: „Nacistiškai nusiteikusių žmonių yra. Štai balsavimas pas mus vyko miesto taryboje. Pas mane atliko kratas prokuratūra namie, mašinoje, kompiuterius paėmė. Dėl kokios priežasties? Todėl kad aš uždaviau vieną klausimą finansų komitete, ar verta įamžinti pas mus V. Mane užpuolė tokia galinga mašina, paprasčiausiai per mane pervažiuoti norėjo.“ Laidos pašnekovui pasiteiravus: „Tai yra, tai nacizmo apraiška?“, V. T. atsakė: „Nacizmas, tai kada viena nacija iškelia save aukščiau kitos, kada rusų žmonės gyvena Pabaltijyje ir jaučiasi trečiarūšiais, ne antrarūšiais, o trečiarūšiais.“ Tokiu būdu jis viešai niekino, skatino neapykantą Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu.
3. Be to, V. T. buvo kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvos gyventojams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, o būtent:
3.1. V. T., 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ tyrimo metu nenustatytoje vietoje parašė komentarą: „Brangūs mano draugai k. – rusai, lietuviai, L sąjungos nariai ir visi kiti antifašistai! Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir siūlau ginti mūsų bendras vertybes tvirtai, bet nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū už karštus komentarus!…“. Tokiu būdu jis viešai niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, dėl turimos priešingos nuomonės V. T. išsakytai pozicijai apie A. R.-V ir ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės14 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad yra padorus Lietuvos Respublikos pilietis ir jokių Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidė, nenorėjo ir nenori jų pažeisti.
5.1. Nesutinka su teismo išvada, kad jis skleidė melagingus prasimanymus, ir teigia, kad viešai paskelbė ne melagingus prasimanymus, o informaciją apie okupacinės valdžios inkriminuotus A. R.-V. nusikaltimus. Nurodo, kad viešai paskelbė turimą informaciją nurodydamas šaltinį ir taip viešai paskelbė savo požiūrį. Okupacinės valdžios inkriminuoti A. R.-V. nusikaltimai yra viešai prieinami, jie gali būti teisingi, iš dalies teisingi arba niekiniai, bet jie nėra melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo A. R.-V. atminimui, jie yra tik okupacinės valdžios inkriminuoti A. R.-V. nusikaltimai. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes archyvinė baudžiamoji byla nėra peržiūrėta profesionalių teisininkų. Nėra išaiškinta, kad (ar) okupacinės valdžios A. R.-V. inkriminuoti nusikaltimai yra melagingi prasimanymai ar tiesa (ar iš dalies tiesa), ar jo veikose yra ar nėra nusikaltimo sudėties, ar jis buvo ar nebuvo žudikas arba žudikų bendrininkas. Reabilitacinėje pažymoje nėra tai nurodyta.
5.2. Nurodo, kad iš nuosprendžio neaišku, ar teismas pripažįsta A. R.-V nacių talkininku, kaip teismas vertina nacių organizuotą LAF, kuris talkino naciams, pradėjo holokaustą Lietuvoje, ir kaip vertina asmens dalyvavimą LAF veikloje, ar pripažįsta ar nepripažįsta A. R.-V. dalyvavimą LAF?e ir jo nusikaltimuose.
5.3. Dėl viešo niekinimo ir neapykantos skatinimo žmonių grupei nurodo, kad teismas neįvertino jo paskutiniojo žodžio. Būtent knygoje, kurią jis pateikė teismui kaip paskutinįjį žodį, pateikta informacija yra tiesiogiai susijusi su jam pareikštais kaltinimais. Teismo sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo nužudytos sąraše nurodytos partizanų teroro aukos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neturi duomenų, kad A. R.-V. būtų išleidęs potvarkių, skatinančių susidoroti su nekaltais civiliais gyventojais, bet turi duomenų, kad A. R.-V. bendrai žudė civilius, taip pat ir vaikus. LGGRTC duomenimis, tiek visų Lietuvoje veikusių partizaninio judėjimo junginių vadovai, tiek konkrečiai A. R.-V. leido raštiškus potvarkius ir skatino kovoti su asmenimis, kurie aktyviai padėjo įtvirtinti kitos valstybės, t. y. SSRS, valdžią Lietuvoje (steigė šios valstybės institucijas, įgyvendino jų veiklą ir t. t.) arba aktyviai padėjo SSRS valdžios institutams kovoti su Lietuvoje kilusiu pasipriešinimo judėjimu (padėdavo susekti, kur yra partizanų būriai, kas jų arba neginkluotų pogrindinių organizacijų dalyviai ir t. t.). Teismas neištyrė ir neįrodė, kad (ar) visos jo „Paskutinio žodžio“ sąrašo aukos yra asmenys, kurie aktyviai padėjo įtvirtinti kitos valstybės, t. y. SSRS, valdžią Lietuvoje (steigė šios valstybės institucijas, įgyvendino jų veiklą ir t. t.) arba aktyviai padėjo SSRS valdžios institutams kovoti su Lietuvoje kilusiu pasipriešinimo judėjimu (padėdavo susekti, kur yra partizanų būriai, kas jų arba neginkluotų pogrindinių organizacijų dalyviai ir t. t.), nenurodė, kas yra kas ir neįrodė, kad tarp jų nėra nekaltų civilių gyventojų.
5.4. Dėl nuteisimo už viešą šiurkštų SSRS įvykdyto genocido Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus menkinimą nurodo, kad tai išgalvotas šmeižimas. Apie SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus nieko nežino, niekada nėra davęs jokių komentarų tokia tema. Priešingai, jis nekeičia savo pozicijos: gerbia Lietuvos laisvę ir Lietuvos laisvės kovotojus – partizanus. Konkrečiai kokiais savo veiksmais jis viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, ginkluoto pasipriešinimo dalyviams – Lietuvos partizanams, jų rėmėjams, teismas nenurodė.
5.5. Teismas nevertino Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnio, kuris daro teismo nuosprendį atvirai neteisėtą. Todėl prašo įvertinti Jungtinių Tautų Chartijos 107 straipsnį, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnį ir pripažinti, kad jis turi teisę į kitą negu Lietuvos Respublikos Seimo nuomonę dėl A. R.-V. asmenybės ir teisę argumentuotai ją skelbti, siekti archyvinės baudžiamosios bylos peržiūrėjimo.
5.6. Nurodo, kad jis neneigia A. R.-V. nuopelnų Lietuvos Respublikai, tačiau nemažai Lietuvos žmonių laiko A. R.-V ir nusikaltėliu ( tarp jų ir jis) ir jis turi teisę išsakyti savo nuomonę. Kadangi jo nuomonė yra pagrįsta, todėl jos negalima laikyti melagingais prasimanymais.
6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti: V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir pakeisti bausmių už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje, rūšis ir:
- pagal BK 313 str. 2 d. skirti 45 parų arešto bausmę;
- pagal BK 1702 str. 1 d. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 170 str. 2 d. dėl neapykantos žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu, kurstymo skirti 1 m. laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 170 str. 2 d. dėl neapykantos Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu, kurstymo skirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 170 str. 2 d. dėl neapykantos asmenų, turinčių priešingą nuomonę V. T. išsakytai pozicijai apie A. R.-V bei ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus, grupei kurstymo skirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. minimas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į LR BK 75 str. prašo teismo bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant kaltinamojo atsiprašyti nukentėjusio asmens ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Prokuroras nesutinka su nuosprendžiu V. T. paskirtomis bausmėmis pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai išteisino V. T. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
6.1.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai V. T. parinko pačią švelniausią bausmės rūšį, nes, pasak prokuroro, V. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra esminis kriterijus, leidžiantis pagrįstai bei objektyviai paskirti ne švelniausią bausmę – baudą, o laisvės atėmimo bausmę. Teismas teisingai motyvavo V. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų sukeltus padarinius, tačiau pažymi, kad V. T. nusikalstamais veiksmais ne tik skatino neapykantą, žemino šviesų A. R.-V. atminimą ir niekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, bet ir tokiais veiksmais tuo pat metu sistemingai pažeidinėjo ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus – klastojo istorinę tiesą , menkino NATO bei ES vaidmenį, siekė sukelti dvejonių Lietuvos kompetentingų institucijų tinkama veikla. V. T. pateikta informacija jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo detaliai išanalizuota ir jos analizė atvaizduota 2018-12-19 tarnybiniame pranešime. Atkreipia dėmesį, kad tokią analizę patvirtino ne tik teismas, bet ir Valstybės saugumo departamentas bei specialistas M. L.. Be to, V. T. Lietuvos nacionalinio saugumo interesus pažeidinėjo ne tik nuo 2018-07-18 (K. miesto savivaldybės posėdžio diena). Jis nuo 2018-01-01 savo auditorijai buvo pateikęs 10 įvairaus pobūdžio žinių, jas teikdamas išreiškė prieštaravimą Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, ir visos jos atitinka Rusijos Federacijos interesus: NATO vaidmens menkinimas Baltijos valstybėse; teigimas, kad Lietuva SSRS sudėtyje gyveno geriau; aktyvus Rusijos televizijos kanalo „RTR-Planeta“, kurio transliacija Lietuvoje buvo sustabdyta dėl to, kad kurstomas karas bei neapykanta, interesų gynimas; aktyvus gynimas asmenų, kurie buvo teisiami dėl nusikalstamų veikų, susijusių su priešišku veikimu prieš Lietuvos strateginius nacionalinius interesus, t. y. prieš NATO, ES; atliko kitus nusikalstamus veiksmus; nešiojo Georgijaus juostelę, neva taip jis „pažymėjo K. išsivadavimą nuo fašistų prieš 71 metus“; išreiškė nepasitenkinimą Lietuvos teismų darbu, kai jie išteisino asmenį dėl to, kad jis priešiškai pasisakė prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Laikotarpiu nuo 2018-07-18 V. T. pateikė 24 žinias savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, 22 žinios buvo susijusios būtent su Lietuvos partizanais bei A. R.-V. Tokias žinias traktuoja kaip istorijos klastojimą ir tokie veiksmai yra ypatingai pavojingi ir tai atspindima 2018-12-12 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento rašte. Skleisdamas tokio pobūdžio informaciją, V. T. savo provokuojama veikla kelia socialinę įtampą Lietuvos visuomenėje ir taip pat galbūt siekia pritraukti ir konsoliduoti didesnį agresyviai Rusijos politikai pritariančių asmenų palaikymą.
6.1.2. Išskirtinį veikų pavojingumą parodo ir jo pozicija, žinant, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam 2018-07-18 pareiškus minimus menkinamo pobūdžio teiginius apie A. R.-V, ir nekreipiant į tai dėmesio toliau tęsti nusikalstamas veikas. V. T. nekreipia dėmesio ir į argumentus, kurie neigia jo pozicijos teisingumą, ir siekia juos sumenkinti. V. T. kryptingai teikia menkinamo pobūdžio informaciją apie A. R.-V bei Lietuvos partizanus, nors ir žino tai, kad A. R.-V. yra reabilituotas, ir aplinkybę, kad 2018 m. Lietuvoje buvo paskelbti A. R.-V. metais. Negana to, jis atlieka aktyvius veiksmus tam, kad A. R.-V. reabilitavimo byla būtų iš naujo nagrinėjama. V. T., bandydamas pagrįsti savo išsakytus žodžius apie A. R.-V. bei Lietuvos partizanų dalyvavimą taikių žmonių žudyme, rėmėsi minimu 1957 m. rugsėjo mėn. 24–25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu, nors, platindamas informaciją apie tariamus A. R.-V. bei Lietuvos partizanų padarytus nusikaltimus žydų tautos atstovams ir bendradarbiavimą su nacistine Vokietija, jis jau niekuo nesiremia ir nepaisant to tokią informaciją vis viena platina. Be to, daugelyje V. T. skleidžiamų žinių atsispindi pozicija, kad dabartinė Lietuvos istorija yra klastojama ir tą daro Lietuvos institucijų kompetentingi atstovai, galima pagrįstai teigti, kad tokiu būdu bandoma pateisinti minimą nuosprendį, parodant jį kaip teisingą, ir apskritai niekinti Lietuvos partizaninį judėjimą bei jo kilnius tikslus ir pasiekimus.
6.1.3. Atkreiptinas dėmesį ir į kitą aspektą, kuris taip pat turi reikšmės konstatuojant V. T. padarytų nusikalstamų veikų ypatingą pavojingumą, – į jo auditoriją, jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. V. T. auditorija jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ traktuotina kaip didelė: 2018-07-24 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 2363 draugus. 2018-10-03 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 3062 draugus. 2018-11-28 fiksuota, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo 3427 draugus. V. T. pasirinkta skleidžiamos informacijos priemonė, t. y. socialinis tinklas „Facebook“, yra didesnio pavojaus ir tai tik patvirtina V. T. padarytų nusikalstamų veikų ypatingą pavojingumą. Į šį aspektą yra atkreipęs dėmesį ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133,147, su tolesnėmis nuorodomis).
6.1.4. Dėl išdėstytų argumentų mano, kad švelniausia bausmės rūšis šiuo atveju buvo pasirinkta neteisingai ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 170 str. 2 d., 1702 str. 1 d., turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, o dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 313 str. 2 d., turėjo būti paskirtas areštas, nes tik tokios bausmės atitinka teisingos bausmės sampratą ir užtikrina bausmės skyrimo bendruosius bei individualiuosius prevencinius pagrindus. Kadangi šiuo atveju yra visi pagrindai pritaikyti V. T. LR BK 75 str., manytina, kad bausmės skyrimo tikslai bus įgyvendinti, V. T. atidedant bausmės vykdymą 2 metams.
6.2. Dėl V. T. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 170 str. 2 d. dėl viešo niekinimo, skatinimo neapykantos Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pačius V. T. atliktus anksčiau paminėtus veiksmus kaip netinkamus, neteisėtus, pažeidžiančius kitų asmenų interesus, tačiau nepagrįstai jų nevertino kaip nusikalstamų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.2.1. Teismo argumentas, kad dėl V. T. veiksmų nesumažėjo partijų populiarumas ar partijose norinčių dalyvauti asmenų, šiuo atveju neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes ši nusikalstama veika yra formali, nesukelianti pasekmių. Be to, sunku suprasti, kuo remdamasis teismas apskritai sprendė apie partijų populiarumo sumažėjimą. Šiuo metu yra visuotinai žinomas tik vienas faktas, kad Lietuvos partijomis pasitikima mažiausiai, ir paminėti V. T. pasisakymai apie partijas gali tam tikrai asmenų grupei, t. y. V. T. socialinio tinklo „Facebook“ auditorijai ir jos aplinkai, suformuoti net ne nepalankų, o jau neapykantos pobūdžio požiūrį į Lietuvoje veikiančias partijas.
6.2.2. Teismo nuomone, V. T. teisinanti aplinkybė, susijusi su tuo, kad apie Lietuvoje veikiančias politines partijas V. T. pasisakė nesistemingai, taip pat neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs tokio būtino nusikalstamos veikos požymio. Šiuo atveju būtina atskirti dvi nors ir panašias, be ne tapačias sąvokas – „sistemiškumą“ bei „aktyvumą“. Šiuo atveju būtent aktyvumas skleidžiant tam tikrą „neapykantos kalbos“ pobūdžio informaciją ir yra esminis faktorius sprendžiant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Šiuo atveju V. T. veikė aktyviai, t. y. jis nuvyksta į Rusijos Federaciją; filmuojasi Rusijos Federacijos televizijos kanalo „N“ debatų laidoje; aktyviai joje išreiškia savo nuomonę; grįžęs į Lietuvą jis nekelia nuorodos į visą laidą, tačiau iškerpa laidos dalį ir pasidalija savo tokiais pasisakymais su jo socialinio tinklo „Facebook“ sekėjais. Taigi, V. T. aktyviai veikė išsakydamas ir platindamas paminėtus teiginius ir tai jau atitinka nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymius. Atsižvelgus į tai, kad V. T. nusikalstamos veikos pažeidžia Lietuvos saugumo nacionalinius interesus, galima traktuoti V. T. elgseną ne tik kaip aktyvią, bet ir kaip sistemišką. Ir tai tik patvirtina, kad jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymius.
6.2.3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad paminėti V. T. teiginiai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pažeistų vertybių nebūtų galima apginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Visuotinai žinoma, kad partijos demokratinėje visuomenėje užima labai svarbų vaidmenį ir daro įtaką valstybės raidai. Kurstymas jomis nepasitikėti, jų bei jų narių nekęsti yra veikimas prieš pačią valstybę ir, be jokios dvejonės, grėsmė, šiuo atveju – Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams. 2018-11-27 politinių partijų: partijos „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, raštuose nurodoma, kad šių partijų atstovai paminėtus V. T. teiginius apie Pabaltijyje veikiančias nacistines politines partijas, nacistiškai nusiteikusius žmones vertina negatyviai, vertina kaip neapykantos kurstymą prieš juos. Partijai „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ priklauso 14 243 nariai, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklauso 4351 narys. Taigi, matyti, kad paminėti V. T. teiginiai buvo skirti dideliam asmenų ratui. Dėl to tokias aplinkybes vertinti kaip nepavojingas ar menkavertes nėra jokio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kokia auditorija išgirdo tokius V. T. teiginius. Nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kiek minimą televizijos kanalo „N“ laidą žiūrėjo žmonių, tačiau, atsižvelgiant į šio televizijos kanalo auditoriją, į paties V. T. sekėjus socialiniame tinkle „Facebook“, akivaizdu, kad minimus teiginius išgirdo didelis ratas asmenų ir tai vėlgi tik patvirtina V. T. pavojingą. Be to, V. T. pasirinko informacinės sklaidos priemonę – socialinį tinklą „Facebook“.
6.2.4. Dėl paminėtų argumentų galima pagrįstai teigti, kad V. T. nepagrįstai dėl šios veikos buvo išteisintas ir dėl paminėtų pasisakymų jis turėtų būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė būtų teisinga.
6.3. Dėl V. T. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo niekinimo, skatinimo neapykantos žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu, dėl turimos priešingos nuomonės V. T. išsakytai pozicijai apie A. R.-V bei ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus, nurodo, kad teismas iš esmės pripažino, kad tokius veiksmus V. T. atliko, tačiau nepagrįstai jų nevertino kaip nusikalstamų.
6.3.1. Nesutinka su teismu, kad paminėti V. T. išsakyti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio. Tvirtina, kad V. T. labai aiškiai išreiškia savo nuomonę apie asmenis, kurie nepalaiko jo dėl A. R.-V. bei Lietuvos partizanų, t. y. jis juos vadina fašistais, tiksliau, visus tuos, kurie jį palaiko, jis traktuoja kaip antifašistus. Dėl to nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas tokius teiginius įvardijo kaip abstrakčius.
6.3.2. Teismas neteisingai įvertino ir šios veikos pavojingumą. Remiantis Lietuvių kalbos žodynu sąvoka „fašistas“ reiškia „fašizmo šalininką; fašistinės organizacijos narį“. Pagal minimą žodyną sąvoka „fašizmas“ reiškia „politinę srovę, diegiančią autoritarizmą ir kurstančią nacionalizmą“. Be to, visuotinai žinoma, kad „ fašizmo“ sąvoka, neatsiejama nuo A. H. valdytos Vokietijos įvykdytų baisių nusikaltimų prieš žmogiškumą bei vykdyto genocido. Šiuo atveju V. T. pavadino fašistais asmenis, kurie palaiko kovos už nepriklausomą Lietuvą vieną iš simbolių, t. y. A. R.-V, kurie palaiko visą rezistencinį judėjimą, Lietuvos partizanus, kurie gerbia Lietuvos istoriją, tokia veika yra, be jokios abejonės, pavojinga, nes niekinant partizanų judėjimą yra niekinama nepriklausomos Lietuvos vertybė bei Lietuvos istorinė atmintis. Be to, kaip jau minėta, ir pats teismas konstatavo, kad „V. T. įrašai sulaukė daugybės reakcijų ir komentarų, supriešino žmones ir sukėlė didelį pasipiktinimą bei užgavo daugelio žmonių jausmus“. Šiuo atveju tokia V. T. paskleista informacija skatina bei kursto jo sekėjus nekęsti asmenų, kurie nepritaria V. T. pozicijai, ir, kaip minėta anksčiau, tokių V. T. sekėjų yra daug (apeliacinio skundo II d. 1 p. 8 p. p.). Tad toks neapykantos skatinimas ir kurstymas turėtų būti traktuojamas kaip ypatingai pavojingas veikimas. Be to, pavojingumą lemia ir pasirinkta sklaidos priemonė – socialinis tinklas „Facebook“.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro ir nuteistojo V. T. apeliaciniai skundai atmestini.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio padavė nuteistasis V. T. ir prokuroras. Nuteistasis V. T. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį ir 313 straipsnio 2 dalį. Prokuroras nesutinka su V. T. už šias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl V. T. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2 veikos dėl nacistinių partijų ir asmenų) ir V. T. nuteisti už šią nusikalstamą veiką. Taigi apeliaciniais skundais iš esmės yra ginčijamas visas nuosprendis.
Dėl V. T. nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 170 straipsnio 1 dalį bei 313 straipsnio 1 dalį
11. V. T. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas nuosprendžio 1.1–1.16 punktuose nurodytus veiksmus, viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo A. R.-V. atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu, ir viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus.
12. Nuteistasis V. T. ginčija savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo atliktus veiksmus, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Anot apelianto V. T., jis išsakė savo nuomonę, kuri, jo įsitikinimu, yra pagrįsta, todėl negalima jos traktuoti kaip melagingų prasimanymų. Be to, teismas neištyrė ir nepasisakė dėl jo argumentų pagrįstumo, netyrė, ar jo išsakyti argumentai yra pagrįsti. Liko ir neįvardyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, ginkluoto pasipriešinimo dalyviams – Lietuvos partizanams, jų rėmėjams. Taigi iš esmės apeliaciniu skundu V. T. nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo išsakytą nuomonę vertino kaip nusikalstamus veiksmus, be kita ko, jo išsakytos nuomonės teisingumas ir pagrįstumas visiškai nebuvo tiriamas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, jų visetą ir iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo V. T. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje. Nors teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus, netinkamai traktavo jo išsakytą nuomonę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
14. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad V. T. padarė BK 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, specialistai A. A., M. L., ištirti rašytiniai bylos dokumentai. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė V. T. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų)
15. Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. Pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. V. T. nuteistas už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia dėl jos savo neigiamą, niekinamą ar žeminamą požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu – viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Be to, būtina įvertini veikų pavojingumą. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turimas tikslas pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-677/2012).
16. Analizuojamu atveju baudžiamojoje byloje buvo būtina įrodyti, kad V. T., atlikdamas nuosprendžio 1.1–1.16 punktuose nurodytus veiksmus, viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu, ir tai padarė tiesiogine tyčia.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl V. T. veiksmai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius, ir kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia argumentacija.
18. V. T. deklaruoja, kad jis atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus tik naudojosi savo teise išsakyti asmeninę nuomonę, akcentuoja, kad jis savo poziciją grindžia archyvine baudžiamąja byla, be to, viešai paskelbė prieinamus kitų autorių tekstus jų nepakeisdamas ir nurodydamas šaltinį, todėl tokius veiksmus vertinti kaip nusikalstamus nebuvo jokio pagrindo. Tačiau įvertinus V. T. atliktų veiksmų sistemingumą bei duomenis, paneigiančius V. T. neva išsakytą nuomonę ar kritiką, akivaizdu, kad V. T. savo veiksmais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams.
19. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis rubaltic.ru, „A. R. - „V.“ ar „maitėda“? Istorinis neraštingumo likvidavimas RuBaltic.Ru“; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis rubaltic.ru, „Atrodo demokratijai ateina galas: Lietuvoje persekioja deputatą už „miško brolių“ kritiką“; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „Pakėlė ranką prieš tai kas šventa: Lietuvoje nuima nuo postamentų „didvyrius“; interneto portalo rubaltic.ru sukurtą vaizdo įrašą, kuriame teigiama: „Lietuvos valdžia persekioja K. miesto tarybos deputatą V. T. už atsisakymą heroizuoti „miško V.“ A. R., kuriam vadovaujant buvo nužudyta 8 tūkstančiai civilių gyventojų, atminimą.“; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Kodėl Lietuvos valdžiai reikalingi tokie „didvyriai“, kaip N. ir V.“ kritiką“; debatų laidos, transliuotos Rusijos „N.“ kanalo, vaizdo įrašą, susijusį su A. R.-V. atminimo įamžinimu; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Misija Merkinė“: Lietuvoje pagerbė „miško brolio“ R.-V. aukų atminimą“. Kaip straipsnio autorius nurodomas G. G.; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis bukimevieningi.lt, „V. T. ir jo bendražygiai pagerbė V. aukas“, kaip straipsnio autorius nurodomas G. G.; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „T.: K. deputatams bus gėda už savo sprendimą“; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „K. m. taryba kreipsis į teismą dėl apkaltos T.“; nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis edaily.com, „V. T.: „miško brolių“ vado lentelei ne vieta K.!“; interneto portalo RuBaltic.Ru sukurtą vaizdo įrašą. Visuose šiuose straipsniuose, vaizdo įrašuose buvo sistemingai teikiama neigiama informacija apie A. R.-V (nuosprendžio 1.1–1.16 punktai).
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Saviraiškos laisvė ir jos apribojimo sąlygos taip pat įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Taigi, net ir tais atvejais, kai asmuo įgyvendina savo saviraiškos laisvę, ši laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje.
21. V. T., remdamasis 1957 m. rugsėjo 24 bei 25 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. R.-V., viešai teigė, kad A. R.-V. – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjas, antisovietinio pasipriešinimo lyderis, dalyvavo masinėse civilių asmenų žudynėse ir holokauste, tačiau tokia informacija yra neteisinga ir V. T. tai buvo žinoma. Byloje esantys duomenys apie A. R.-V. biografiją (t. 1, b. l. 87–94), dokumentai, patvirtinantys, kad partizaninis judėjimas buvo nukreiptas išskirtinai prieš Sovietų Sąjungos okupaciją (t. 1, b. l. 148, 162, t. 2, b. l. 8, 15–17, 171–172), Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-01-23 pateiktas raštas, patvirtinantis, kad nei A. R.-V., nei jam pavaldūs būrio nariai nedalyvavo holokauste (t. 2, b. l. 171–172), paneigia, kad A. R.-V. – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjas, antisovietinio pasipriešinimo lyderis, dalyvavo masinėse civilių asmenų žudynėse ir holokauste. Be to, tai, kad paskleista informacija yra neteisinga, patvirtino ir teisme apklaustas specialistas A. A., kuris nurodė, kad dar prieš dešimtmetį istorikų tyrimais yra nustatyti konkretūs dalyviai ir konkretūs būriai, aukų skaičiai. Teismo įsitikinimu, būtent šie duomenys pagrindžia, kad A. R.-V. veikla buvo skirta išskirtinai tik kovai už Lietuvos nepriklausomybę, taip pat ir vietos gyventojų apsaugai. Taigi, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tyrė V. T. išsakytų teiginių pagrįstumą ir tik įvertinęs visų duomenų visumą, atlikęs jų analizę padarė išvadą, kad V. T. teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad aptarti ne vienkartiniai, o sistemingi pasisakymai nėra suderinami su nacionaliniais ir tarptautiniais aktais garantuojama asmens saviraiškos laisve. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai nurodė ir aptarė apylinkės teismas nuosprendyje, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.
22. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad V. T. šiuo atveju išsakė tik savo nuomonę, kuri, apelianto manymu, neva buvo paremta pagrįstais duomenimis, nėra jokio pagrindo.
23. Visiškai nesutiktina su apeliantu, jog nuomonės socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje išreiškimas pasitelkiant viešai prieinamą šaltinį ir jį nurodant negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, nurodytina, kad vien faktas, jog yra skelbiama informacija nurodant šaltinį, nepaneigia nuteistojo siekimo niekinti ir skatinti neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams. Kasacinio teismo pažymėta, kad saviraiškos teisės įgyvendinimas, taip pat ir skelbiant kitų autorių tekstus, priešingai, negu siekia įteigti V. L., nėra beribis, todėl tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad saviraiškos teisės realizavimas gali būti ribojamas atsižvelgiant į kitus saugomus interesus ir vertybes, kuriems dėl saviraiškos teisės įgyvendinimo gali būti padaroma didesnė žala ir tai gali sukelti visuomenėje negatyvius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).
24. Esant nustatytiems duomenims, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad V. T. apie šiuose publikacijose, vaizdo įrašuose skelbiamos informacijos turinio pobūdį suprato ir žinodamas, kad pateikiama informacija yra neteisinga, skatina neapykantą žmonių grupei, analizuojamu atveju – Lietuvos partizanams, ir ją niekina, turėjo ją vertinti kritiškai ir jos neskelbti. Tačiau nepaisydamas to, V. T. sistemingai skelbė straipsnius ir vaizdo įrašus, kuriuose skatinama neapykanta žmonių grupei. Be to, V. T. po straipsniais teikė ir savo komentarus, kurie tik dar labiau skatino neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams.
25. Kolegijos įsitikinimu, V. T. veiksmuose egzistuoja ne tik nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, bet yra įrodyti ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai.
26. Faktas, kad V. T. sistemingai socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje kėlė žinutes (nuosprendžio 1.1–1.16 punktai), neigiamai apibūdinančias partizanų lyderį A. R.-V bei kitus partizanus, rodo, kad jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (t. 6, b. l. 31–98). Kad V. T. suvokė, ką daro, ir norėjo taip elgtis, patvirtina faktas, kad jam buvo žinomas faktas, kad tiek B. M.-R., tiek A. R. buvo reabilituoti, šį faktą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-03-19 išduotas pažymėjimas Nr. 8-19958/91 (t. 2 b. l. 173). Taigi, priešingai, nei tvirtina apeliantas, 1957-09-24 ir 25 nuosprendis buvo įvertintas teisininkų profesionalų ir apie tai apeliantui V. T. buvo žinoma. Be to, tiesioginę tyčią patvirtina ir tai, kad prieš tarybos posėdį, kurio metu turėjo būti svarstomas A. R.-V. atminimo įamžinimas K. mieste, V. T. buvo išsiųsta V. biografija, kurioje A. R.-V. apibūdinamas išskirtinai teigiamai. Teigiama informacija apie A. R.-V nuteistajam buvo pateikiama ir internete . Taigi šie duomenys patvirtina, kad V. T., sistemingai skelbdamas tekstus ir teikdamas viešus komentarus, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į žmonių grupę – Lietuvos partizanus. Esant tokiems duomenims, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia.
27. Apelianto teigimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neįvertino jo „Paskutinio žodžio“ – knygos, kurioje yra partizanų teroro aukų sąrašas, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. T. skleidžiama informacija yra neteisinga ir skatinanti neapykantą Lietuvos partizanams. Tokia išvada padaryta remiantis objektyviais rašytinais įrodymais. Apelianto V. T. pateikta Partizanų teroro aukų atminimo knyga, kaip „Paskutinis žodis“, nesudaro jokio pagrindo daryti priešingą išvadą. Nors iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, V. T. įsitikinimu, šioje knygoje yra nurodytas būtent partizanų teroro aukų sąrašas, ir jis pažymi, kad apylinkės teismas šios informacijos nuosprendžiu nepaneigė, tačiau, įvertinus minėtos knygos pratarmę, akivaizdu, kad joje pateikta informacija nėra paremta objektyviais istoriniais šaltiniais. Šioje knygoje dėstomi teiginiai apie Lietuvos partizanų veiklą yra parašyti remiantis fizinių asmenų interneto portaluose pateiktais straipsniais (www.delfi.lt, www.lrytas.lt) ir kita literatūra, kurioje tendencingai yra dėstoma subjektyvi nuomonė apie neva partizanų vykdytus nusikalstamus veiksmus. Taigi esant byloje objektyviems įrodymams, paneigiantiems V. T. išsakytų teiginių teisingumą, teismas vadovautis minima knyga kaip įrodymu, patvirtinančiu V. T. poziciją, neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuteisimo pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį
28. V. T. nuteistas ir pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. Nuteistasis nesutinka su tokiu kaltinimu ir tvirtina, kad tai yra šmeižtas, nes niekada nėra davęs jokių komentarų apie SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus.
29. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T., viešai paskelbdamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. R.-V. bei Lietuvos partizaninio judėjimo neva įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, dalyvavimą holokauste, „talkinimą“ naciams, šiurkščiai paniekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, t. y. Lietuvos partizanus.
30. Įvertinus V. T. asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašytus jo paties komentarus, paskelbtų straipsnių, vaizdo įrašų turinį, matyti, kad V. T. tendencingai menkino Lietuvos partizanus teigdamas, kad jie neva vykdė nusikaltimus prieš taikius gyventojus, kad jie dalyvavo holokauste ir kad „talkino“ naciams. V. T. 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ parašė komentarą apie A. R.-V, nurodydamas, kad jis yra nacionalistinis nusikaltėlis, „teroristinės organizacijos lyderis“, užsiimantis savo liaudies teroru. Be to, 2018-07-31 taip pat įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis rubaltic.ru, „Atrodo demokratijai ateina galas: Lietuvoje persekioja deputatą už „miško brolių“ kritiką“, kuriame cituojami V. T. išsakyti teiginiai: „V. veikėjai ateidavo ir žudydavo ištisas šeimas už bendradarbiavimą su tarybų valdžia“, tvirtino, kad „valstybingumas sukurtas neigiant visa tai, kas buvo tarybinio ir rusiško“. 2018-09-27 16 val. 57 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „Pakėlė ranką prieš tai kas šventą: Lietuvoje nuima nuo postamentų „didvyrius“, kuriame buvo teigiama: „<…> Lietuvos žydų, kuriuos sunaikino tokie kaip J. (T.), R. (V.), K. ir kiti nacių bendrininkai, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti į šiuolaikinės Lietuvos valstybės istoriją.“. 2018-09-25 15 val. 45 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Kodėl Lietuvos valdžiai reikalingi tokie „didvyriai“, kaip N. ir V.“. V. T. straipsnio autoriams paaiškino: „Kokia istorijos puslapių perrašymo priežastis: kodėl nacių bendrininkų vardai skamba „nacionalinių didvyrių“ atminimo pagerbimo kontekste“ taip: „Lietuvos valdžios institucijos nutyli vardus tų, kurie kalti už žydų ir taikių gyventojų žudynes, jos pirmenybę teikia „nuopelnams“ kovoje su Sovietų Sąjunga, o kad buvo nužudyti taikūs gyventojai, kad nacių bendrininkai buvo kalti dėl holokausto, kad jie užeidavo į kaimus ir degino vaikus, jos tai bando maksimaliai nuslėpti.“ 2018-09-17 18 val. 59 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis baltnews.lt, „Misija Merkinė“. Straipsnyje nurodoma: „Rugsėjo 10 d. Lietuvos antifašistai, L. sąjungos ir SLF atstovai aplankė Dzūkijos regioną, Merkinės miestelį ir jo apylinkes. Mes pagerbėme garsaus nacių nusikaltėlio A. R.-V. aukų atminimą. A. R.-V., šis tariamai „didvyris“, pradėjo savo karjerą kaip diversantų grupės, pavaldžios vokiečių karinei žvalgybai A., vadovas ir pirmomis karo dienomis kartu su kitais diversantais šaudė sovietų karius, kurie vyko iš Lietuvos. Po to jis buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto D. štabo vadovų. Ši organizacija buvo suformuota hitlerinėje Vokietijoje 1941 metų spalio mėnesį vokiečių specialiųjų tarnybų lėšomis. Iš tokių „aktyvistų“ vokiečių okupantai pasirinkdavo kadrus baudžiamiesiems būriams, kurie vykdė žydų, o taip pat kairiosios pakraipos žmonių (komunistų, komjaunuolių, socialistų), sovietinių karo belaisvių areštus, konvojavimą ir egzekucijas.“; „<…> Po to nuvykome į vietą, kur palaidoti budeliai - vokiečių okupantų bendrininkai, kurie po karo išėjo į mišką, dalyviai, sukūrė ten savo būrius ir toliau žudė žmones.“; „Tokie tai reikalai, tiesą apie nacių bendrininkų lietuvių ir ypač R-V. dalyvavimą žiauriuose nusikaltimuose bando nuslėpti. Bet tai kvaila taktika - patyrę tyrėjai, tokie kaip J. M. ir jo kolegos, seniai išsiaiškino šių budelių pavardes.“. 2018-09-17 18 val. 52 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis bukimevieningi.lt. Straipsnyje nurodoma: „Rugsėjo 10 d. grupė antifašistų-L sąjungos ir SLF narių aplankė Dzūkijos kraštą. Pagrindinis kelionės tikslas-Merkinė ir jos apylinkės, pagerbti žymaus neva ,,didvyrio“ A. R.-V. aukas. Savo laiku tas veikėjas čia praūžė kaip viesulas, dar 1941 m. birželio mėnesį jis vadovavo hitlerinių diversantų grupei, kuri pasižymėjo jau pirmomis vokiečių okupantų įsiveržimo į Lietuvą dienomis-V. ir kiti grupės nariai šaudė į besitraukiančius tarybinius karius, taigi tiesiogiai rėmė okupantus. Toliau dar gražiau-R. tapo vienu iš pagrindinių LAF štabo D. vadovų. LAF buvo įkurtas dar 1940 m. rudenį Berlyne už vokiečių slaptųjų tarnybų lėšas. Buvo rengiami įvairūs kursai ir seminarai, pradėtos rengti ir diversinės grupės, slapta per sieną gabenami ginklai ir šaudmenys Lietuvoje veikiantiems LAF nariams. A. R.-V. buvo aktyvus ,,aktyvistas“, jis tikrai aktyviai įsijungė į okupantų įsuktos ,,mirties mašinos“ veiklą. Suiminėjo žmones, vėliau juos žudė.“; „Matyt todėl neofašistinio ,,elito“ veikėjai Seime ir žiniasklaidoje kuria visokias ,,pasakėles iš rūsio“, bando teisinti V. Bet ylos maiše nepaslėpsi. Duomenis apie A. R.-V. dalyvavimą Merkinės žydų žudynėse surinko J. M. vadovaujama nacistinių nusikaltimų tyrėjų grupė.“; „Labai gaila, jog Lietuvoje vyksta tokie dalykai: garbinami budeliai – kaip V., K., kaip generolas V. ir kiti panašūs veikėjai, o tiesą atskleidžiantys žmonės, kaip V. T., yra nuožmiai persekiojami, kratomi, šmeižiami.“. 2018-09-14 17 val. 21 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „T.: K. deputatams bus gėda už savo sprendimą“ Straipsnyje teigiama: „Lietuvos „miško broliai“ - nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, palaikė nacių Vokietijos pusę. „Miško broliai“ prisidėjo prie taikių gyventojų naikinimo ir sovietinių partinių darbuotojų žudymo.“ 2018-09-13 16 val. 44 min. įkėlė nuorodą į straipsnį, kurį publikavo interneto puslapis ru.sputniknews.lt, „K. m. taryba kreipsis į teismą dėl apkaltos T..“ Straipsnyje nurodoma: „<…> Vilnius visais įmanomais būdais bando perrašyti istoriją ir pasirengęs šlovinti nacių bendrininkus <...>“; „Lietuvos „miško broliai“ yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, kurie 1940-1950 m. veikė šalies teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, prisijungė prie nacių Vokietijos. „Miško broliai“ dalyvavo naikinant taikius gyventojus ir žudant sovietinius partinius darbuotojus.“
31. Kad partizanų – lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalies, judėjimas buvo reikšmingas, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Nurodyta, kad ši nacionalinės, etninės grupės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Tai atitinka pirmiau nurodytus saugomos grupės dalies požymius pagal Konvencijos prieš genocidą II straipsnį ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal BK vertintinas kaip genocidas (2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-24 (bylos Nr. 2K-48-222), 2016-10-27 (bylos Nr. 2A-P-8-788/16) konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 1944–1953 m. organizuota ginkluota Lietuvos Respublikos piliečių kova su sovietine okupacija laikoma Lietuvos valstybės savigyna, o ginkluoto pasipriešinimo dalyviai (partizanai) patenka į genocido (atsižvelgiant į tarptautinį ir į istorinį kontekstą) apibrėžime nurodytos politinės grupės sampratą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visuotinai žinoma, kad 1940 m. birželio 15 d. buvo įvykdytas SSRS agresijos aktas prieš Lietuvos Respubliką – įvestos sovietų ginkluotosios pajėgos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir ji okupuota. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS įvykdė Lietuvos Respublikos teritorijos aneksiją.
32. Nagrinėjamos bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. T., sąmoningai iškraipydamas istorinius faktus, menkino Lietuvos partizanų svarbą Lietuvos Respublikai ir veiką padarė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti visuomenę menkinti SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. Tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad jis šiurkščiai menkino SSRS vykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje, menkino Lietuvos partizanų veiksmus prieš sovietinę okupaciją, todėl apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmai visiškai atitinka BK 1702 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, yra visiškai pagrįsta.
Dėl nuteisimo pagal BK 313 straipsnio 2 dalį
33. Dėl V. T. veiksmų atitikties BK 313 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėčiai kolegijai taip pat abejonių nekyla. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo veiksmus, įvertino jų pavojingumą ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad tokius veiksmus vertinti kaip asmens kritiką nėra jokio pagrindo, nes būtent dėl V. T. veiksmų gali kilti žmonių panieka A. R.-V. ir būti pakirsta pagarba šiai asmenybei. Nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Apeliantas V. T. apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno argumento, dėl ko nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 313 straipsnio 2 dalį.
34. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų įrodymų visetą, į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, pateikė išsamius argumentus, kodėl V. T. veiksmų nevertino tik kaip jo nuomonės ar neva išsakytos kritikos, todėl pagrįstai V. T. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje ir 313 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmių paskyrimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį ir BK 313 straipsnio 2 dalį
35. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. T. už šias veikas paskirtomis bausmėmis. Mano, kad V. T. yra pagrindas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalyje, paskiri laisvės atėmimo bausmes, taikant bausmių vykdymo atidėjimo institutą, o už BK 313 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirti arešto bausmę. Prokuroro įsitikimu, teismas šiuo atveju neteisingai įvertino padarytų veikų pavojingumą.
36. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
37. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015) atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau dėl BK 55 straipsnio vartojamo žodžio paprastai ši nuostata nėra įpareigojanti. Laisvės atėmimo bausmė tokiais atvejais yra galima, tačiau, skirdamas ją, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014).
39. Kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias skirdamas bausmę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl netinkamos bausmės paskyrimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes V. T., bausmę skyrimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, teisingai įvertino V. T. padarytų veikų pavojingumą, jo asmenybę ir pagrįstai paskyrė švelniausią bausmės rūšį, numatytą sankcijose, – baudą, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis.
40. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), į padarytų nusikaltimų veikų rūšį, pavojingumą (įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą) (BK 11 straipsnis), į kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos) (BPK 14 straipsnis). Taip pat įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: neteistas, administracine tvarka baustas iš viso 5 kartus, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 6, b. l. 159–161), jauno amžiaus, yra K. miesto savivaldybės tarybos narys, UAB „P“ direktorius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys sudarė pagrindą nuteistajam paskirti švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalies, 1702 straipsnio 1 dalies bei 313 straipsnio 2 dalies sankcijose, – baudą, nustatant jos dydį, mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose bei BK 170 straipsnio 2 dalies, 1702 straipsnio 1 dalies, 313 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudos vidurkis. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apylinkės teismo argumentais.
41. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra susiję iš esmės su padarytų veikų pavojingumu, kuris, pasak prokuroro, leidžia paskirti ne švelniausią bausmės rūšį, o laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro teigimu, V. T. padarytų nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą lemia tai, kad paskleista dezinformacija buvo apie atskirą politinę grupę – Lietuvos partizanus, kurių veikla itin reikšminga visos nacionalinės grupės (lietuvių tautos) išlikimui, kad ji paskleista ypatingai jautriame kontekste – 2018 m. paskelbti A. R.-V. metais, be to, ši informacija paskleista labai dideliam ratui žmonių (jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ yra 3427 draugai, informacijos skleidimas internetu yra didesnis pavojus) ir tai sukėlė neigiamus padarinius – supriešino žmones, sukėlė didelį pasipiktinimą, užgavo daugelio žmonių jausmus ir kėlė socialinę įtampą Lietuvos visuomenėje, siekta pritraukti ir konsoliduoti didesnį agresyviai Rusijos politikai pritariančių asmenų palaikymą. Didesnį pavojingumą, anot prokuroro, lemia ir tai, kad V. T. nors žinojo, kad pareiškė menkinamo pobūdžio teiginius apie A. R.-V, tačiau toliau tęsė savo nusikalstamas veikas.
42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. To apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ypatingą V. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Su šia išvada sutinka ir kolegija. Tačiau prokuroras iš esmės mano, kad, esant tokiam pavojingumui, teismas nepagrįstai taikė švelniausią bausmės rūšį. Atkreiptinas dėmesys, kad, asmeniui skiriant bausmę, aktualu ne vien padarytų veikų pavojingumas. Būtina įvertinti ir kitus BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atidžiai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Prokuroro skundo argumentai, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikant jos vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), yra subjektyvūs ir nesudarantys pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šiuo atveju pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas skirti su laisvės atėmimu susijusias bausmes netikslinga. Pastebėtina, kad teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei. Analizuojamu atveju nors padarytos veikos ir yra pavojingos, tačiau nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jis yra teigiama asmenybė, todėl bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, būtų pernelyg griežtos. Pastebėtina, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie nuteistojo asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys patvirtina, kad V. T. jauno amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, yra K. miesto savivaldybės tarybos narys, dirba UAB „P“ – eina direktoriaus pareigas, nėra teistas, nors yra padaręs administracinių nusižengimų, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 159–161). Tai rodo, kad paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda leis įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi V. T. asmenybė yra teigiama, jis teisiamas pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurių sankcijoje, be laisvės atėmimo, arešto bausmių, numatytos ir kitos alternatyvios švelnesnių bausmių rūšys (bauda, laisvės apribojimas ar viešieji darbai (BK 313 straipsnis), egzistuoja visos BK 55 straipsnyje nustatytos sąlygos.
43.1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą ir kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).
44. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, analizuojamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo V. T. paskirtą bausmės rūšį – baudą į laisvės atėmimo bausmę ir arešto bausmę, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo principai. Be to, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinės teismo paskirtų bausmių dydžiais. Įvertinus prieš tai išdėstytus argumentus, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam V. T. taikė baudas, kurių dydžiai yra mažesni nei sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai. Tokias bausmes laikyti per griežtomis ar neatitinkančiomis nuteistojo padarytų nusikalstomų veikų pobūdžio, jo asmenybės bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nėra jokio pagrindo. Būtent tokia bausmė, kolegijos įsitikinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus (BPK 41 straipsnis).
Dėl bausmių, paskirtų pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), BK 1702 straipsnio 1 dalį ir BK 313 straipsnio 2 dalį, subendrinimo
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas, t. y. prie griežčiausios bausmės pridėjo dalį švelnesnių bausmių, ir V. T. paskyrė galutinę bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.
46. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas V. T. paskirtas bausmes, tačiau kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką, todėl nepagrįstai V. T. paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo veikų, už kurias nuteistas V. T., idealiosios sutapties.
47. Įstatymų leidėjas, BK 63 straipsnyje nustatydamas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, nurodė, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad, nesant kitų šiame straipsnyje numatytų bausmių apėmimo sąlygų, bausmės visiškai arba iš dalies sudedamos.
48. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.
49. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ viešai skelbdamas klaidinamo pobūdžio informaciją (nuosprendžio 1.1–1.16 punktai) padarė tris nusikalstamas veikas: viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu (BK 170 straipsnio 2 dalis); viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus (BK 1702 straipsnio 1 dalis); paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui (BK 313 straipsnio 2 dalis).
50. Analizuojamu atveju V. T. viena tęstine veika (tais pačiais veiksmais) padarė tris nusikalstamas veikas, nurodytus skirtinguose BK straipsniuose, todėl šiuo atveju veikų sutaptis yra idealioji, o bausmės, paskirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas apėmimo būdu.
51. Pirmosios instancijos teismas V. T. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį paskyrė 200 MGL (10 000 Eur) baudą; pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį – 190 MGL (9 500 Eur) baudą; pagal BK 313 straipsnio 2 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) baudą. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės bendrinamos jas apimant.
52. Bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių. V. T. griežčiausia bausmė paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. T. skirtina galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) bauda.
Dėl V. T. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (dvi veikos dėl nacistinių partijų ir asmenų)
53. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria V. T. išteisintas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (dvi veikos dėl nacistinių partijų ir asmenų), ir prašo jį pagal šias veikas nuteisti ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
54. Nustatyta, kad V. T. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad viešai niekino, skatino neapykantą Lietuvoje veikiančioms partijoms, jos nariams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų bei tautiniu pagrindu (nuosprendžio 2.1 punktas); tuo, kad viešai niekino ir skatino neapykantą Lietuvos gyventojams, skiriamiems įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu (nuosprendžio 3.1 punktas).
55. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad V. T. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, nurodė, kad V. T. pasisakymai apie partijas nebuvo skleidžiami sistemiškai, o išsakyti teiginiai yra tik abstraktaus pobūdžio. Prokuroras nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad faktas, jog pasisakymai nebuvo sistemingi, kad jie neturėjo neigiamos įtakos partijoms, neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Mano, kad būtent aktyvumas skleidžiant tam tikrą „neapykantos kalbos“ pobūdžio informaciją yra esminis faktorius sprendžiant, buvo padaryta veika ar ne.
56. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turinys atskleistas nuosprendžio 14 punkte. Prokuroro manymu, teismas, esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nepagrįstai vertino padarinius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad, nenustačius neigiamų padarinių, negalima V. T. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, spręsdamas atsakomybės taikymo klausimą, vertino veikos pavojingumą.
58. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271/2015).
59. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent vertindamas dėl V. T. atliktų veiksmų sukeltus padarinius padarė išvadą, kad V. T. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pažeistų vertybių nebūtų galima apginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
60. Byloje nustatyta, kad V. T. socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje „V. T.“ įkėlė debatų laidos, transliuotos Rusijos „N“ kanalo, vaizdo įrašą, laidos metu jis teigė, kad Lietuvoje yra nacistinių partijų, taip pat 2018-07-19 17 val. 24 min. socialiniame tinkle „Facebook“ asmeninėje paskyroje „V. T.“ parašė savo komentarą: „Brangūs mano draugai k., – rusai, lietuviai, L sąjungos nariai ir visi kiti antifašistai! Nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir siūlau ginti mūsų bendras vertybes tvirtai, bet nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū už karštus komentarus!….“
61. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiamo, niekinamo pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo prieš tam tikrą žmonių grupę, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.
62. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. T. paskelbta informacija, parašyto komentaro turinys yra neigiamo pobūdžio, nukreiptas prieš partijas, prieš žmones, tačiau šiuo atveju nors ir buvo įgyvendinta saviraiškos laisvė netinkamai, tačiau pasisakymu negalėjo būti sukelta reali grėsmė aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeistas žmonių grupės lygiateisiškumas. Pirmosios instancijos teismas būtent ir konstatavo, kad nėra duomenų, jog dėl V. T. pasisakymų neigiamą įtaką patyrė partijos ar partijų nariai, kad dėl to būtų kilę kitokių neigiamų padarinių. Prokuroro skunde išdėstyti argumentai, jog šiais pasisakymais V. T. siekė sukelti nepasitikėjimą partijomis, kurios demokratinėje visuomenėje užima labai svarbų vaidmenį ir daro įtaką valstybės raidai, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Nors partijos iš tiesų yra svarbios valstybės valdyme ir jos raidai, tačiau informacijos, nors ir prieštaraujančios moralės normoms, paskleidimas ir galimas ar numanomas tokios informacijos paskleidimo tikslas negalėjo realiai sukurstyti socialinio tinklo vartotojų nepasitikėti partijomis vien dėl išreikštos V. T. pozicijos. Tokią išvadą pagrindžia epizodiškas V. T. veikimas. Aptariamomis temomis jis paskleidė informaciją tik po vieną kartą. Neigiamo savo požiūrio nedėstė detaliau, nemotyvavo, siekdamas ir kitus nuteikti prieš partijas ar žmones. Taigi internetinėje erdvėje paskelbta informacija, parašytas komentaras vertintini kaip savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš Lietuvoje veikiančias partijas, Lietuvos gyventojus, viešai niekinant, skatinant neapykantą. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik paskleistos informacijos turinį, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, kad veika šiuo atveju nebuvo tokia pavojinga, kad būtų galima asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
63. Visiškai teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad tai labiau abstraktaus pobūdžio komentarai. Nors prokuroras su tokia išvada visiškai nesutinka ir tvirtina, kad V. T. aiškiai išreiškė nuomonę, jog Lietuvoje veikiančios partijos yra nacistinės, kad aiškiai išreiškė nuomonę, jog asmenys, kurie nepalaiko jo pozicijos dėl A. R.-V. bei Lietuvos partizanų, yra fašistai, o kurie palaiko – antifašistai, tačiau vien tokios nuomonės išreiškimas nenurodant konkrečių partijų, asmenų pagrįstai leidžia teigti, kad informacija yra abstraktaus pobūdžio. Be kita ko, komentare apie Lietuvos gyventojus V. T. nekonkretizavo, kad visi Lietuvos gyventojai, kurie jo nepalaiko, yra fašistai. Tokią prielaidą tik būtų galima daryti iš paskelbto komentaro turinio konteksto. Vadinasi, V. T. pozicija pagrįstai vertinta tik kaip abstraktaus pobūdžio.
64. Kolegija, įvertinusi ir vienkartinį tokios informacijos paskelbimą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šios veikos nebuvo daromos sistemingai, ir tai taip pat mažina jų pavojingumą. Su prokuroro pozicija, kad veikos sistemingumą šiuo atveju lemia būtent V. T. išreikšta pozicija, kuri yra priešinga Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, nėra pagrindo sutikti. Veikos sistemiškumą lemia būtent asmens, darančio nusikalstamą veiką, veiksmų nuolatinis, dažnas pobūdis, o ne paskelbtos informacijos priešingumas Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Nagrinėjamu atveju V. T. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad veiksmai nebuvo sistemingi. Abstraktaus pobūdžio informacijos paskelbimas viešojoje erdvėje, kad ir dideliam ratui asmenų, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta pavojinga veika.
65. Kolegijos vertinimu, ši V. T. paskelbta informacija, parašytas komentaras nėra tokie įžeidžiantys, kad savaime pateisintų griežtesnius su jais susijusio saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymą, todėl, įvertinusi prieš tai išdėstytus argumentus, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad veikos nėra tokios pavojingos, kad būtų galima asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė visas veikų padarymo aplinkybes, detaliai pasisakė, dėl ko padarytas veikas vertina kaip negalinčias asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės: įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, įvertino atsiradusius padarinius, veikos padarymo būdą, motyvus ir tikslus. Todėl, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose išdėstytus išaiškinimus dėl veikų pripažinimo nusikaltimais, kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-396/2016), padarė išvadą, kad V. T., viešai paskelbęs, kad Lietuvoje yra nacistiškai nusiteikusių partijų bei gyventojų, nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, todėl jį pagrįstai dėl šių veikų išteisino. Remiantis prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, daryti priešingą išvadą nėra pagrindo.
66. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl V. T. nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), BK 1702 straipsnio 1 dalį, BK 313 straipsnio 2 dalį, dėl V. T. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (dvi veikos dėl nacistinių partijų ir asmenų). Taip pat kolegijai nekelia abejonių teismo V. T. paskirtos bausmės rūšys bei dydžiai, tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu bausmių subendrinimo būdu. Teismas, pasirinkdamas bausmių subendrinimo būdą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį, keistina ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (nuosprendžio 51 punktas). Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (veika dėl A. R.-V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti V. T. (V. T.) galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Aurelija Sadauskaitė