Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-21][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-303-480-2023].docx
Bylos nr.: e2A-303-480/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kalvarijos savivaldybės administracija 188751268 atsakovas
MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI 151453167 atsakovas
Merkevičius ir partneriai 300610437 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188711163 trečiasis asmuo
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 188706554 trečiasis asmuo
Cryogaz MT Poland S. A. 0000532961 trečiasis asmuo
If P&C Insurance AS, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, 302279548 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Priežastinis ryšys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Prievolių teisė
Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių
Civilinė atsakomybė
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-303-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02945-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18. 4: 3.3.1.20

 (S)

 

img1 


KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 9 d.

Kaunas

 

Kauno

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-374/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Kalvarijos savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Merkevičius ir partneriai“, G. Š., uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, If P&C Insurance AS filialas, Cryogaz M&T Poland S. A.

 

Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. deklaracijos apie statinio(-), jo(jų) dalies(-) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-), jo(jų) dalies(-) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą; 3) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2020 m. gegužės 7 d. deklaracijos apie statinio(-), jo(jų) dalies(-) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-), jo(jų) dalies(-) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2020 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą aikštelės, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 282,81 kv. m, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) leisti atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams, adresu: (duomenys neskelbtini); 5) atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 4 punkte nurodytų veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovę UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 3 mėnesius nuo 4 punkte nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, t. y. Kalvarijos savivaldybės administracijos, UAB „Merkevičius ir partneriai“, G. Š., UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis nugriauti aikštelę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 282,81 kv. m, esančią adresu“ (duomenys neskelbtini), su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per šiame punkte nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti statinį, suteikti teisę ieškovei nugriauti aikštelę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 282,81 kv. m, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems ir sutvarkyti teritoriją, ieškovės patirtas statinio griovimo išlaidas išieškant iš kaltų asmenų, t. y. Kalvarijos savivaldybės administracijos, UAB „Merkevičius ir partneriai“, G. Š., UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, 2021 m. kovo 10 d. gavusi trečiojo asmens Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) raštą Nr. R2-(KA)-1958 dėl suskystintų gamtinių dujų tinklų ir įrenginių, jų priskyrimo statiniams ir tokių statinių klasifikavimo (toliau – raštas), 2021 m. kovo 25 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2021 m. kovo 31 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-462-(15.31) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą pagal projektuotojo 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Inžinerinio statinio-aikštelės, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – statinio projektas), kuriuo leido žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statyti nesudėtingojo statinio kategorijos inžinerinį statinį-aikštelę. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Žemės sklypas atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ išnuomotas nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2100 m. gruodžio 4 d. Aikštelę nuosavybės teise valdo atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad VERT UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218 (toliau – VERT pažyma), kurioje nustatyta, kad statytojo pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „sumontuoti, išbandyti (gamtinių dujų sistemos) suskystintų gamtinių dujų regazifikacijos stotis – 1 vnt.; reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ser. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (Pastabos: montavimą atliko CRYOGAS M&T POLAND SA; Pav. Nr. 25140, 2020-08-08 VERT-20201171)“. Ieškovės specialistui 2021 m. birželio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-795 (toliau – privalomasis nurodymas) iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pareikalavus pateikti su leidimo išdavimu susijusius dokumentus, 2021 m. birželio 21 d. pastaroji elektroniniu laišku informavo, kad neturi papildomų dokumentų, susijusių su leidimo išdavimu. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. gavo projekto vadovės atsakovės G. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 21/10 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1198 – inžinerinio statinio-aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ (toliau – projekto vadovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštas), kuriame nurodyti projektuojamos aikštelės priskyrimo II grupės nesudėtingų statinių kategorijai motyvai ir teigiama, kad projektuojama aikštelė neatitinka nei vieno ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo punkto, SGD technologiniai įrenginiai yra pastatyti ne statinyje, o lauke. Ieškovė patikrinimo leidimo išdavimo teisėtumą ir 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – leidimo patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai. Ieškovei pareikalavus, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2021 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu pateikė deklaraciją ir 2020 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (toliau – kadastro byla). Ieškovė patikrino deklaracijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2021 m. rugsėjo 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. UTA-93-(15.63) (toliau – deklaracijos patikrinimo aktas) konstatavo, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Konstatuojant, kad leidimas išduotas neteisėtai, nustatyta, jog: 1) su prašymu išduoti leidimą Kalvarijos savivaldybės administracijai pateikti ne visi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti privalomi su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti dokumentai (prašymas išduoti leidimą 2020 m. sausio 2 d. buvo priimtas ir 2020 m. sausio 22 d. patenkintas, nors iš statinio projekto buvo žinoma, kad projektuojama aikštelė su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, kurie yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir 8 dalį, reglamento STR 1.05.01:2017 13.2 papunktį ir 5 priedo 1.7 papunktį); 2) projekte neteisingai nurodyta (projekte nurodyta žemesnė nei turi būti) statinio kategorija (aikštelė su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams suprojektuota, nesilaikant Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio, 13 punkto ir STR „Statinio projektavimas“ 7.1 papunkčio reikalavimų, todėl Kalvarijos savivaldybės administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui, nepatikrinus projekte suprojektuotos aikštelės su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams kategorijos, leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio, 13 punkto ir reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunktį). Ieškovei patikrinimo aktu konstatavus, kad pagal statinio projektą statybos darbai, kuriems išduotas ginčijamas leidimas, užbaigti, ieškovės mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad leidimas yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, todėl teismui panaikinus leidimo galiojimą, kartu turi būti šalinami ir neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atsiradę statybos padariniai.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies, ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu panaikinti 2020 m. sausio 22 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – leidimas) galiojimą. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu per 3 mėnesius kaltų asmenų lėšomis nugriauti aikštelę ir sutvarkyti statybvietę ta apimtimi, kuria prašoma savavališkos statybos padarinius šalinti Kalvarijos savivaldybės administracijos lėšomis. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą pagal statybos projektą, kuriuo leido žemės sklype statyti nesudėtingo statinio kategorijos inžinerinį statinį – aikštelę. Prašymo gauto statybos leidimą statyti potencialiai pavojingus suskystintų gamtinių dujų įrenginius (suskystintų dujų talpyklą, dujotiekio tinklus ar kitus potencialiai pavojingus įrenginius) atsakovė negavo, nenagrinėjo ir statybos leidimo tokiems įrenginiams neišdavė. Atsakovei pateiktame techniniame darbo projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių užuominų apie suskystintų gamtinių dujų įrenginius. Sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo, buvo patikrinta pateikto projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir prieštaravimų nebuvo nustatyta. Atsakovė negalėjo neišduoti statybos leidimo II grupės nesudėtingam statiniui – aikštelei – statyti, nenustačiusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 ir 13 dalyse nurodytų pagrindų. Priešingas atsakovės veikimas būtų vertinamas kaip neteisėtas. Pažymėjo, kad leidimo išdavimo teisėtumas Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento buvo tikrintas du kartus, tačiau Statybos inspekcija abu kartus nustatė, kad leidimas išduotas teisėtai. Ginčijamo statybos leidimo pagrindu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neturėjo teisės statyti suskystintų gamtinių dujų technologinius įrenginius. Tai, kad gavusi statybos leidimą statyti II grupės nesudėtingą statinį – aikštelę, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ aikštelėje sumanė įrengti ir sumontavo potencialiai pavojingus įrenginius, savaime nesudaro pagrindo išduotą leidimą laikyti neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu. Dėl to, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ peržengė leidimu suteiktų statytojo teisių ribas, yra ne Kalvarijos savivaldybės administracijos, o statytojos atsakomybė. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atlikti neteisėti veiksmai suteikia pagrindą statybą pripažinti kaip savavališką, tačiau nelemia statybos leidimo neteisėtumo.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovai G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nustačius, kad ieškinio senatis nepraleista, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Merkevičius ir partneriai“ pagal 2019 m. spalio 5 d. projektavimo užduotį turėjo suprojektuoti aikštelę technologiniams įrenginiams – vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo stotelės įrangai, kurios paskirtis būtų tenkinti išskirtinai kliento technologinius ir šilumos poreikius. Šiai užduočiai užsakovas Cryogaz M&T Poland S. A. UAB „Merkevičius ir partneriai“ pateikė: 2018 m. spalio 1 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. R2-(D)2494 „Dėl veiklos, susijusios su dujų tiekimu ir mažos apimties SGS pakartotinio dujinimo įrenginių, licencijavimo“, kuriuo nurodoma, kad bendrovė (Cryogas M&T Poland S. A.) negali būti laikoma suskystintų gamtinių dujų sistemos operatoriumi, bei jai pakartotinio dujinimo licencija nebūtų išduodama, nes bendrovės vykdymo veika nepatenka į gamtinių dujų skirstymo veiklą, todėl bendrovė, turinti tiekimo leidimą gali vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą, apie kurią turi teikti informaciją teisės aktų nustatyta tvarka; Cryogas M&T Poland S. A. 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. 04/10/18 MS, kuriuo ji kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad bendrovė užsiima suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) stočių projektavimu, SGD stočių įrangos montavimu ir SGD tiekimu; Inspekcijos 2018 m. spalio 19 d. raštą Nr. (9.12)-2D-14874 „Dėl paklausimo (7D-2633)“, kuriuo nurodoma, kad tokio pobūdžio SGD įrenginiai priskiriami prie kilnojamųjų daiktų, kurie pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas nėra statiniai, todėl šių įrenginių surinkimui Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai netaikomi. Atsakovė, turėdama šiuos duomenis, būtinus projektavimo užduočiai vykdyti, bei turėdamas Inspekcijos, kaip atsakingos ir kontroliuojančios institucijos rašytinius išaiškinimus dėl tokio statinio statybos, bei šio statinio projektavimo metu priskiriamos statinio kategorijos, parengė statinio projektą. Atsakovės žiniomis, jau pabaigus aikštelės statybai, ieškovė, esant aikštelėje pastatytai ir jau veikiančiai technologinei įrangai – vidutinio slėgio SGD stočiai, du kartus tikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumą, tačiau ieškovė jokių projekto klaidų, parenkant aikštelės kategorijos rūšį, nenustatė, bei konstatavo, kad visi atsakovės Statybos projekte nurodyti sprendiniai, ir šiuos sprendinius de facto atspindintys statiniai, esantys natūroje, atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bei Inspekcijos, kaip atsakingą priežiūrą vykdančios tarnybos, statybos priežiūros politiką. Ieškovė Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-10-05 sprendimo Nr. 2D-16731 „Dėl 2020-01-22 statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo rezultatų“ UAB „Merkevičius ir partneriai“ nesiuntė ir jokia forma apie šį priimtą sprendimą neinformavo. Esant teisiniam reguliavimui, kai egzistuoja valstybės institucijų pareiga veikti pagal įstatymą ir vertinti statybos projektų sprendinius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nustačius, kad projektas yra su trūkumais, statybą leidžiančio dokumento neišduoti iki nebus patikslintas teikiamas projektas, laikytina, kad nei projektuotojas, nei statytojas, nei užsakovas, negali būti laikomi kaltais dėl vėliau kilusių pasekmių, bei negali savo sąskaita šalinti statybos padarinių, jei teismas nustatytų, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai. Tiek statinio projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje bus įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnio 2 dalies pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip „ypatingas statinys“. Nei atsakovė, nei statytojas, nei rangovas nėra tie asmenys, kurie turi įstatymu nustatytą kompetenciją (iš kurios išplaukia pareiga teisingai elgtis) išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl jie negali būti laikomi kaltais dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo inter alia, kaip ir negali būti laikomi atsakingais dėl statybos padarinių šalinimo savo sąskaita, jei būtų nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai. Inspekcijai nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija per 5 darbo dienas turi kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, tačiau ieškovė patikrinimo aktą priėmė 2021 m. rugsėjo 2 d., o ieškinį pareiškė tik 2021 m. lapkričio 3 d., todėl yra praleidusi ieškinio pateikimo terminą.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu rangovu Cryogas M&T Poland S. A. 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį dėl gamybinės teritorijos aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), parengti SGD stoties projektą pagal sutartyje išdėstytas techninės specifikacijos sąlygas, atlikti su tuo susijusius veiksmus kompetentingose Lietuvos Respublikos institucijose ir pagal rangovo parengtą SGD stoties projektą gauti statybos leidimą. Rangovas su projektuotoja UAB „Merkevičius ir partneriai“ parengė technologinės įrangos statybos projektą, kurio pagrindu Kalvarijos savivaldybės administracija atsakovei, kaip statytojai, išdavė statybos leidimą. Po to rangovas ant suprojektuotos ir pagal projektą įrengtos aikštelės sumontavo technologinę gamyklinę mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrangą ir ją parengė eksploatavimui. VERT nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. atliko SGD įrenginio techninės būklės ir pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad įrenginys yra tinkamai įrengtas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218. Ieškovė nutyli aplinkybę, jog esant pastatytai ir eksploatuojamai aikštelėje technologinei įrangai – SGD stočiai, net du kartus laikotarpiais 2020 m. rugsėjo 3 d.–2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. birželio 18 d.–2021 m. rugpjūčio 5 d. tikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumą ir abejais atvejais nustatė, kad leidimas aikštelės statybai išduotas teisėtai, o aikštelės, kaip statinio, kategorija „nesudėtingas“ nurodyta teisingai, todėl ir techninio projekto ekspertizė nereikalinga. Atsakovė pažymėjo, kad minėti ankstesni patikrinimai ir ieškovės 2021 m. rugsėjo 2 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti tų pačių tiek Kalvarijos savivaldybės administracijos, tiek projektuotojos bei statytojos pateiktų patikrinimui duomenų pagrindu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ankstesnieji ieškovės patikrinimo aktai būtų pripažinti negaliojančiais ir dėl to netekę teisinės galios šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes nurodyti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai grindžiami tik prielaidomis. Ieškovė, spręsdama dėl būtinumo aikštelę, kaip inžinerinį įrenginį, priskirti ypatingojo statinio kategorijai, privalėjo prieš tai vertinti teisinį reglamentavimą dėl specifinių įrenginių – mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio ir kilnojamojo daikto – mažo ar vidutinio slėgio dujotiekio atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ gamybinėje teritorijoje projektavimo ir įrengimo sąlygų, kurių nustatymas ir reikalavimų vykdymas įstatymu (Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu) priskirtas Energetikos ministerijos kompetencijoje. Ieškovė to nedarė ir aikštelės parengimo projektą vertina kaip visiškai savarankišką inžinerinį statinį, kurio projektavimui ir leidimui statyti privalėjo būti taikomos ypatingojo statinio kategorijos projektavimo sąlygos. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės gamybinėje teritorijose esančioje aikštelėje sumontuotas technologinė įranga – mažos apimties ir mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamyklinis įrenginys – SGD stotelė, pagal savo technologinių įrengimų techninius parametrus atitinka potencialiai pavojingų įrenginių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 61 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintiems parametrams, kuriems egzistuojant, SGD įrenginys ar atskiros šio įrenginio technologinės dalys šį įrenginį identifikuotų kaip potencialiai pavojingą ir dėl to atitinkantį Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodytus kriterijus dėl šio objekto pavojingumo priskyrimo ypatingojo statinio kategorijai. Atsakovė, priešingai, nei tvirtina ieškovė, įgyvendindama SGD stotelės įrengimo projektą savo gamybinėje teritorijoje, elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai kaip privatus juridinis asmuo ir verslininkas; SGD stoties projektavimui, įrengimui ir eksploatavimui sudarė sutartį su profesionaliu rangovu, kuris prisiėmė sutartinę rangovo ir projektuotojo atsakomybę dėl SGD įrenginio ir jo eksploatavimui reikalingos aikštelės suprojektavimo, visų reikalingų valstybinių institucijų leidimų gavimo statinio projektavimui, statybos leidimui gauti, atliko rangos darbus sumontuojant SGD įrenginį ir gavo visus leidimus iš valstybinių kompetentingų institucijų SGD įrenginio eksploatavimui. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti pasirinkto rangovo patikimumu ir kompetencija.

6.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo NŽT nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Inspekcija pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo.

7.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VERT nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Inspekcija pagrįstai formuoja išvadą, jog objektas, dėl kurio kylą ginčas, turėjo būti nurodytas kaip ypatingojo statinio kategorijos, kas savaime sukuria tam tikrus papildomus statybai reikalavimus.

8.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Cryogas M&T Poland S. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės 2018 m. spalio 19 d. rašytinė konsultacija aiškiai nurodė, jog norint statyti aikštelę ir joje montuoti trečiojo asmens gaminamus įrenginius, aikštelė turi būti vertinama kaip nesudėtingas statinys, o LNG įrenginiai yra vertinami kaip kilnojamieji daiktai, todėl šių įrenginių surinkimui Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai netaikomi. Ieškovė rašytinėje konsultacijoje taip pat nurodė, kad aikštelėms, kaip nesudėtingiems statiniams, statybą leidžiantis dokumentas apskirtai nėra privalomas. Atsakovai, taip pat trečiasis asmuo, vadovaudamiesi ieškovės pateikta rašytine konsultacija atitinkamai parengė projektą ir gavo leidimą bei užbaigė statybas. Užbaigus statybas, ieškovė pirmaisiais dviem patikrinimo aktais ir toliau palaikė savo poziciją, išdėstytą rašytinėje konsultacijoje. Net jei ir būtų pripažinta, kad ieškovė teikė netinkamą aiškinimą ar aiškinimas pasikeitė vėliau, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog projektas ir leidimas yra neteisėti bei juos naikinti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kada ir kokiu aktu, viešai ar kitokia tvarka buvo paskelbta apie tai, kad rašytinė konsultacija ir joje pateiktas išaiškinimas yra klaidingas, nenurodė, kodėl pasikeitė atitinkamų teisės aktų ir poįstatyminių aktų nuostatų aiškinimas, nepagrindė, ar apie tokį išaiškinimą buvo informuotos atsakovės ar kiti suinteresuoti asmenys, jei taip, tai kada. Pirmieji du ieškovės surašyti patikrinimo aktai nėra panaikinti, tuo tarpu trečiasis aktas prieštarauja pirmiesiems dviem, tačiau nėra aišku, kodėl esant tai pačiai faktinei situacijai, ieškovė priėmė visiškai skirtingą sprendimą. Ieškovė nepagrindė, kad išaiškėjo esminės naujos aplinkybės, kurios ieškovei nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos atliekant patikrinimus pirmaisiais dviem atvejais. Ieškovei nepanaikinus pirmųjų dviejų patikrinimo aktų, taip pat nepagrindus nei teisiškai, nei faktiškai priešingo sprendimo priėmimo, konstatuotina, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 4 bei 9 punktų nuostatas, o trečiasis patikrinimo aktas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Ieškovė taip pat praleido ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nes trečiasis aktas surašytas 2021 m. rugsėjo 2 d., o ieškinys pareikštas 2021 m. lapkričio 3 d.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai 1 245 Eur, atsakovėms UAB „Merkevičius ir partneriai“ ir G. Š. 2 300 Eur, trečiajam asmeniui Cryogaz M&T Poland S.A. 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas, valstybei – 21,89 Eur teismo pašto išlaidų.

10.       Teismas nurodė, kad atlikdama trečiąjį patikrinimą ieškovė nesurinko jokios naujos informacijos, palyginus su ta, kuri buvo surinkta surašant antrąjį patikrinimo aktą, surašant trečiąjį patikrinimo aktą, ieškovė paprasčiausiai kitaip įvertino jai žinomas aplinkybes, todėl sprendė, kad atitinkamai, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas arba nuo pirmojo patikrinimo akto surašymo momento 2020 m. rugsėjo 8 d. arba nuo antrojo akto surašymo momento 2021 m. rugpjūčio 5 d., ir konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti, dėl to ieškinį atmetė.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, konstatavo, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl ginčo aikštelės priskyrimo prie ypatingų statinių kategorijos.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovių rengtame statybos projekte aiškiai buvo nurodyta, kad aikštelė projektuojama inžineriniams įrenginiams.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus byloje, patvirtino, jog iš byloje esančio statybos projekto matyti, kad ant aikštelės bus montuojama SGD įranga, laikė, jog šios aplinkybės yra įrodytos pačios ieškovės faktų pripažinimu.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovės pozicija, kuria ji įrodinėja, jog aikštelė laikoma ypatingu statiniu dėl to, kad ant jos yra SGD technologinė įranga, yra nepagrįsta.

15.       Teismas priėmė išvadą, kad atsakovės parengė tinkamą projektą, tinkamai parinko aikštelės kategoriją, nes SGD technologinės įrangos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnyje numatytiems požymiams, projektavimui ir statybai Statybos įstatymas nėra taikomas, o aikštelės kategorija tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 1 d. rašytinį išaiškinimą, nekinta, nepaisant to, kad ant jos bus sumontuota, pastatyta minėta technologinė įranga.

16.       Teismas sprendė, kad tiek teisinis reguliavimas, tiek projektuojant aikštelę, tiek ir šiuo metu, aikštelės statybos objekto nepriskiria prie ypatingojo statinio kategorijos, todėl ieškovės argumentai, jog projektuotojas nepagrįstai nustatė žemesnę statinio kategoriją, o statytoja nepateikė statinio techninio projekto ekspertizės, dėl ko Kalvarijos savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į  teisiniai argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė Inspekcija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelė yra taikoma sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniams, o tas parametras, kad statinyje, ant jo ar po juo yra sumontuojami potencialiai pavojingų įrenginių, savaime tokį statinį priskiria prie ypatingų statinių kategorijos dėl galimos didelės žalos jų avarijos atveju. Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių ir yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Tai, kad ant aikštelės sumontuoti suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, priskirtini potencialiai pavojingiems įrenginiams, patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 8 d. išduota pažyma apie šių įrenginių įregistravimą Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, suteikiant jiems atitinkamą identifikavimo kodą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 96 punkte priimta išvada prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 daliai ir STR „Statinių klasifikavimas“ 13 punktui. Teismo sprendime yra nuolat kartojama apie mažo ir vidutinio slėgio dujotiekį, tačiau statytojas neturėjo tikslo statyti mažo ar vidutinio slėgio dujotiekį tam, kad prisijungti prie jau esamo dujų tiekimo tinklo. Statytojas turėjo aiškų tikslą – įsirengti regazifikacijos stotį ir taip atsisakyti mazutinio katilo naudojimo. Įrengus ar pastačius mažo ar vidutinio slėgio dujotiekį juk akivaizdu, kad ši naujoji atšaka turėtų jungtis prie jau esamo dujų tiekimo tinklo, tačiau tai nebuvo ir negalėjo būti padaryta, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis arti dujotiekio nėra (nenustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos). Tiek technologijos dalimi, tiek VERT pažyma, tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pažyma yra akivaizdžiai patvirtinama ir įrodoma, kad žemės sklype yra pastatyta regazifikacijos stotis, o ne sumontuotas mažo ar vidutinio slėgio dujotiekis, ir kaip potencialiai pavojingas įrenginys įregistruota Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre suteikiant jai identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini) („Slėginiai indai“).

17.2.       Teismo išvada, esanti 96 sprendimo punkte, yra padaryta visiškai ignoruojant tai, kas nurodyta technologijos dalyje iki 5 puslapio. Aikštelė ir buvo statoma tuo tikslu, kad joje, ant jos, jos pamatuose pritvirtinti regazifikacijos stotį, be aikštelės regazifikacijos stoties nebūtų kur tvirtinti – aikštelė tai regazifikacijos stoties atrama, t. y. statinys su potencialiai pavojingu įrenginiu.

17.3.       Byloje yra pateikta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pažyma, kuri neginčijamai patvirtina jog regazifikacijos stotis yra įregistruota Potencialiai pavojingų valstybės registre suteikiant jai identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini), kurio raidės „SI“ ir reiškia, kad tai yra slėginiai indai, o ne kas kita (kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. EV-108 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1-178 „Dėl registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo-klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo“).

17.4.       Remiantis Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 mėnesių terminas nuo leidimo patikrinimo akto, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai, surašymo (2021 m. rugsėjo 2 d.) suėjo 2021 m. lapkričio 2 d., tačiau ši diena buvo nedarbo diena (Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena) ir šis terminas perkeliamas į sekančią darbo dieną – 2021 m. lapkričio 3 d., todėl ieškovė į teismą kreipėsi, nepraleisdama Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo nustatyto termino.

17.5.       Ieškovė nesutinka su atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracijai priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Kalvarijos savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka viešąjį administravimą. Kalvarijos savivaldybės administracijoje yra įsteigtas ir veikia Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba šio skyriaus vedėja ir dar papildomai 4 darbuotojai. Ieškovės nuomone, toks Kalvarijos savivaldybės administracijos išlaidavimas advokato pagalbai apmokėti, tokioje byloje, kurioje ginčijamas jos pačios išduotas leidimas, kai įstaiga turi savo darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, laikytinas pernelyg dideliu išlaidavimu ir atsakovės patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos. Be to, atsakovė nesutiko tik dėl leidimo panaikinimo reikalavimo tenkinimo, kitus ieškovės reikalavimus palaikė, todėl jei būtų nuspręsta priteisti turėtas išlaidas atsakovei, tai galėtų būti priteisiama proporcingai tiek, kiek ji nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir jos atstovo sudaryta dėl atstovavimo įvairiuose santykiuose, tačiau šioje byloje turėtų būti sprendžiama tik dėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17.6.       Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovėms UAB „Merkevičius ir partneriai“ ir G. Š. priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas visiškai neanalizavo, kokias sumas advokatui sumokėjo atsakovė G. Š., kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent ji ir kokią sumą ieškovė turėtų atlyginti būtent jai. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad G. Š. būtų mokėjusi nors kokį nors atlygį advokatui T. J.. Darytina išvada, kad G. Š. nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų byloje. Dėl UAB „Merkevičius ir partneriai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo ieškovė pažymėjo, kad šios išlaidos niekaip nedetalizuotos – dokumentuose niekaip ir niekur nėra nurodyta, kas, kada ir už ką turėjo būti mokama. Be to, 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta dėl kitų interesų atstovavimo, bet ne byloje. Sprendime taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų, nėra nurodytos advokato laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje, kurios būtinos apskaičiuojant ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, neįvertintas išlaidų dydžio atitikimas Rekomendacijoms, nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama.

17.7.       Ieškovė nesutinka ir su trečiajam asmeniui Cryogaz M&T Poland S. A. priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Byloje net nėra pateikta sudaryta atstovavimo sutartis su advokato H. B. kontora, juo labiau dokumentai, kad atstovauti įmonei yra pavedama advokato padėjėjui A. D.. Byloje yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už 13 val. – 1 900 Eur, tačiau šios išlaidos niekaip nėra detalizuotos ar konkretizuotos. Iš sprendimo nėra aišku, kodėl priteista visa suma, sprendime nėra pateikta jokių skaičiavimų, nėra nurodytos advokato laiko sąnaudos konkretiems veiksmas nagrinėjamoje byloje, neįvertintas išlaidų dydžio atitikimas Rekomendacijoms, neįvertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos.

18.       Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.       Ieškovė, kvalifikuodama ginčo aikštelę kaip ypatingą statinį, stokoja sisteminio požiūrio ir nepagrįstai remiasi tik ištrauktomis iš konteksto Statybos įstatymo nuostatomis. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ baigtiniame sąraše nėra nurodyta, kad ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažo ar vidutinio slėgio suskystinų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai.

18.2.       Terminas kreiptis į teismą dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., kai buvo surašytas pirmasis patikrinimo aktas ir kai Inspekcija privalėjo nustatyti visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo. Jei ieškovė nebuvo įsitikinusi, kad surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadai apie statybos leidimo išdavimo teisėtumą, tai administracinės procedūros turėjo neužbaigti priimdamas patikrinimo aktą. Teismas pagrįstai pripažino, kad yra praleistas terminas ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareikšti.

18.3.       Byla, kurioje sprendžiamas šalių ginčas yra ne administracinė, o civilinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių administracinės bylos teisena, nėra aktuali sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje. Ieškovės išvada, kad Kalvarijos savivaldybės administracija veikė ieškovės pusėje tėra niekuo nepagrįsta spekuliatyvi interpretacija. Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija visiškai nesutiko su visais reikalavimais, kurie buvo pareikšti Kalvarijos savivaldybės administracijos atžvilgiu. Visi Kalvarijos savivaldybės administracijos atžvilgiu pareikšti reikalavimai buvo atmesti ir tai reiškia, kad visos Kalvarijos savivaldybės administracijos patirtos išlaidos, jeigu jos atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, turi būti priteistos iš ieškovės, pareiškusios nepagrįstus reikalavimus. Kalvarijos savivaldybės administracijos patirtos atstovavimo išlaidos atitinka kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

19.       Atsakovės UAB „Merkevičius ir partneriai“ ir G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.       Įstatymo leidėjas expressis verbis (iš lot. tiesiogiai) nurodo, kad prie ypatingų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. šiuo teisiniu reguliavimu įstatymo leidėjas įtvirtina blanketinę teisės normą, kurioje turi būti nurodytas konkretus statinių, kurie priskiriami ypatingiems statiniams, sąrašas, todėl nesant tokiame sąraše statinio, kuris priskirtinas prie ypatingų statinių sąrašo, joks projektuotojas ir tuo labiau valstybinę priežiūrą užtikrinanti institucija neturi teisėto pagrindo nurodyti tokį statinį priskirti prie ypatingų statinių. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ baigtiniame sąraše, nėra nurodyta, kad ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai.

19.2.       Šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) vykdo savo funkcijas iš darbo teisės – savarankiškos teisės šakos, t. y. ši institucija neturi absoliučiai jokios kompetencijos statybų teisėje, tiek teisiniu, tiek teisinės politikos lygmeniu, nes tiek Darbo inspekcija, tiek ieškovė yra atskaitingos skirtingoms ministerijoms, kurios formuoja teisinę politiką skirtingose ūkio srityse, todėl teigti, kad šios institucijos atliktas įrašas, tiek kiek jis liečia skirtingą teisės šaką, turi tiesioginės įtakos pripažįstant statinį ypatingu, yra nepagrįsta nei teisiniu, nei loginiu aspektu, nei teisės teorijos požiūriu.

19.3.       Apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad buvo sumontuoja „regazifikacijos stotis“, nagrinėjimas nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškovė ieškinį grindė tik Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies kontekste, t. y. nei ieškinio faktinis pagrindas, nei ieškinio dalykas nebuvo siejamas su tuo, kad buvo sumontuota „regazifikacijos stotis“. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio klausimo, nesiaiškino šios sąvokos turinio, nes ieškovė šio klausimo ieškinyje nekėlė, apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti nagrinėjamas, todėl visi argumentai, susiję su ieškovės nurodoma „regazifikacijos stotimi“, yra atmestini, kaip nesusiję su ieškinio faktiniu pagrindu.

19.4.       Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio pradžios skaičiavimo momentas sutampa su sandorio, kurį ieškovė ginčija, priėmimo data. Šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės išduotą 2020 m. sausio 22 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sekant kasacinio teismo praktika, ieškinio senaties laikas skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 22 d. Akivaizdu, kad terminas ieškiniui pateikti yra ženkliai praleistas. Net ir taikant palankesnę senaties termino skaičiavimo praktiką, laikytina kad ieškovė ir šiuo atveju yra praleidusi senaties terminą, nes tokiu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotųsi nuo pirmojo ieškovės patikrinimo, kurio metu ieškovė nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, t. y. skaičiuotųsi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d.

19.5.       Atsakovė UAB „Merkevičius ir partneriai“ pateikė teismui prašymą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, kuriuo teismui buvo nurodyta, kad atsakovė šioje byloje patyrė 2 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimas, rašytinių paaiškinimų prašymų rengimas ir atstovavimas atsakovui pirmosios instancijos teisme. 2021 m. gruodžio 21 d. mokėjime yra rašymo apsirikimo klaida, nes buvo apmokėta 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. 2021/0539, t. y. formuojant mokėjimą, banko elektroninė sistema „išmetė“ paskutinio mokėjimo įrašą, kuriame skaičiai 2021/0529 ir 2021/0539 skiriasi tik vienu skaičiumi, todėl dėl žmogiškos klaidos nebuvo atkreiptas dėmesys, kad skaičiai skiriasi. 2021 m. gruodžio 21 d. mokėjimas buvo atliktas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2021/0539 ir skirtas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo teikiami ir rašytiniai paaiškinimai, sakomos baigiamosios kalbos, parengta baigiamoji kalba raštu ir šios išlaidos nėra per didelės.

20.       Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto norma, apibrėžianti ypatingojo statinio sąvoką ir požymius ir šioje teisės normoje esanti nukreipiančioji (blanketinė) nuoroda, kad prie ypatingų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, reiškia, kad įstatymo leidėjas įtvirtino imperatyvią blanketinę teisės normą, kurioje turi būti nurodytas konkretus statinių, kurie priskiriami ypatingiems statiniams, sąrašas. Tai reiškia, kad jeigu minėtame sąraše toks statinys nėra nurodytas, tai jokiam statybos proceso dalyviui (statytojui, rangovui, projektuotojui ir kt.) ir net valstybinei kontroliuojančiai institucijai (kuri šiuo atveju yra ieškovė), nėra suteikta teisė plečiamai aiškinti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto normą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisėtą išvadą sprendimo 96–100 punktuose.

20.2.       Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės gamybinėje teritorijoje sumontuotas mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginys SGD yra įregistruotas 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus tvarkomame potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nepatvirtina aplinkybės, kad šio įrenginio sumontavimo ir eksploatavimo faktas dėl to pačią aikštelę, kaip inžinerinį statinį, savaime jau priskiria prie ypatingąjį statusą turinčių statinių kategorijos, kuriam imperatyviai taikytini Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto reikalavimai. Atsakovės nuomone, vien tik aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, įtraukia įrenginį į pavojingų įrenginių registrą, tai savaime nesukuria teisinės situacijos, kad Statybos įstatymo pagrindu ar konkrečios STR normos pagrindu toks statinys įgyja savaime ypatingo statinio kategoriją vien tik dėl to, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, kaip registro tvarkytojas, konkretų objektą yra įtraukęs į šį registrą.

20.3.       Pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo 100 punkte padaryta išvada, kad atsakovės parengė tinkamą projektą, tinkamai parinko aikštelės kategoriją, nes SGD technologinės įrangos, kuri atitinka Gamtinių dujų įstatymo 131 1 straipsnyje numatytiems požymiams, projektavimui ir statybai Statybos įstatymas nėra taikomas, o aikštelės kategorija tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 1 d. rašytinį išaiškinimą, nekinta, nepaisant to, kad ant jos bus sumontuota, pastatyta minėta technologinė įranga.

20.4.       Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 70–79 punktuose nurodytais argumentais, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašė.

20.5.       Visų atsakovių pateikti prašymai teismui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitiko CPK 93 straipsnio reikalavimus, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai visiškai atitinka galiojančią teismų praktiką dėl konkrečių sumų paskirstymo tarp bylos šalių, kai ieškinys atmetamas. Su šiais prašymais ieškovė buvo susipažinusi iki baigiamųjų kalbų nagrinėjamoje byloje proceso stadijos ir jokių prieštaravimų teismui nepateikė ir nepasisakė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų. Apeliaciniame skunde ieškovė, kvestionuodama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumą, visiškai nepasisako dėl konkrečių sumų, kokios, jos nuomone, būtų teisingos ir pagrįstos.

21.       Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.       Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu reglamentavimu, kad STR „Statinių klasifikavimas“ 2 punktas numato, jog statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius. Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ V skirsnio „Inžineriniai tinklai“ 9.2 papunkčio nuostatas dujų tinklai – magistraliniai ir skirstomieji dujotiekiai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, vartotojo įvadai, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai yra laikytini ypatingos kategorijos statiniais.

21.2.       Tai, kad statytoja neturėjo tikslo statyti mažo ar vidutinio slėgio dujotiekį tam, jog prisijungtų prie jau esamo dujų tiekimo tinklo, patvirtina UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONCERVAI“ 2021 m. lapkričio 26 d. atsiliepimas, kartu su 2021 m. kovo 10 d. raštu pateikta technologijos dalis, VERT ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pažymos.

21.3.       Sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nepraleisdama Priežiūros įstatymo termino.

21.4.       Trečiojo asmens Cryogaz M&T Poland S.A., UAB „Merkevičius ir partneriai“ patirtos išlaidos nėra detalizuotos. G. Š. byloje nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kalvarijos savivaldybės administracija nesutiko tik dėl leidimo panaikinimo, tačiau visais kitais ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė teismo juos tenkinti.

22.       Trečiasis asmuo VERT pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas prieštarauja net tik bendriesiems teisės principams (teisingumui, protingumui, proporcingumui), bet ir Statybos įstatymui bei STR, todėl yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.       Inspekcija pagrįstai formuoja išvadą, kad objektas, dėl kurio kylą ginčas, turėjo būti nurodytas kaip ypatingojo statinio kategorijos, kas savaime sukuria tam tikrus papildomus reikalavimus tokio pobūdžio statiniams, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs Statybos įstatymo bei STR nuostatų, formuoja klaidingą išvadą, jog STR nustatytame ypatingų statinių sąraše nėra nurodyta, kad ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginiai, todėl ginčo objektas nelaikomas ypatingu statiniu.

22.2.       Inspekcija apeliaciniame skunde pagrįstai formuoja išvadą, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi, statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taigi, atitinkamai tai reiškia, kad Inspekcija tai pat pagrįstai formuoja išvadą, jog ypatingojo statinio sąvokoje vartojamas žodis ne „pastatas“, kuriame (kurio patalpose) galėtų būti sumontuojama potencialiai pavojingų įrenginių, bet „statinys“, todėl tai reiškia, kad potencialiai pavojingu įrenginiu gali būti tiek pastate (viduje) tiek ir inžineriniame statinyje (jame, ant jo ar po juo), šiuo atveju ant aikštelės sumontuotas SGD įrenginys.

22.3.       Atsakovės bei pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja VERT pateiktus paaiškinimus. Pažymėtina, kad VERT viso ginčo metu laikėsi bei laikosi pozicijos, jog SGD įrenginio sudėtinės dalys atitinka potencialiai pavojingų įrenginių sampratą ir įvertinus tai, kad SGD įrenginys yra 11 bar darbinio slėgio, t. y. vien tik dėl šios techninės savybės jis negali būti laikomas mažo ar vidutinio slėgio dujotiekiu ir tuo pačiu kilnojamuoju daiktu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, kurioje numatyta, kad vidutinio slėgio dujotiekis yra didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar didžiausiojo darbinio dujų slėgio skirstymo sistemos, vartotojo sistemos vamzdynai, taip pat įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti, taigi SGD įrenginys pagal savo savybes net negali būti suprantamas kaip mažo ar vidutinio slėgio dujotiekiu.

22.4.       Kiti Inspekcijos teikiami argumentai susiję su teismo sprendimu, įskaitant senaties terminus bei bylinėjimosi išlaidas, nėra tiesiogiai susiję su VERT kompetencija, VERT dėl jų detaliai nepasisakė, nors nurodė, kad iš esmės jiems pritaria.

23.       Trečiasis asmuo Cryogaz M&T Poland S.A. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.       Tiek projekto rengimo metu, tiek statant aikštelę, tiek ir užbaigiant jos statybą galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje bus įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi, bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnio 2 dalies pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip „ypatingas statinys“.

23.2.       Ieškovė buvo pateikusi išaiškinimą, kad aikštelė ir joje sumontuotas statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai ir kad aikštelei statybą leidžiantis dokumentas apskritai nėra privalomas. Vadovaujantis pačios ieškovės pateikta konsultacija, atsakovė ir jos pasitelkti tretieji asmenys ir vykdė projekto rengimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei statybos darbus. Tam pritarė ir Kalvarijos savivaldybės administracija, įvertinusi planuojamą statyti statinį ir planuojamą montuoti technologinį įrenginį, išdavė statybą leidžiantį dokumentą, taip pripažindama, kad dokumentai parengti tinkamai, išsamiai ir tokie, kokių reikalauja teisės aktai, kad būtų išduotas statybos leidimas. 

23.3.       Inspekcijos viršininko patvirtinta rašytinė konsultacija yra privaloma ne tik konkrečiam ūkio subjektui, bet ir pačiai Inspekcijai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kada ir kokiu aktu, viešai ar kitokia tvarka buvo paskelbta apie tai, kad rašytinė konsultacija ir joje pateiktas išaiškinimas yra klaidingas, nenurodė, kodėl pasikeitė atitinkamų teisės aktų ir poįstatyminių aktų nuostatų aiškinimas, nepagrindė, ar apie tokį išaiškinimą buvo informuota visuomenė, įskaitant ir atsakovę.

23.4.       Ieškovė visą reikiamą dokumentaciją, susijusią su projektu, leidimu, gavo ir žinojo dar tuo metu, kai atliko pirmus du patikrinimus ir surašė pirmąjį aktą (2020 m. rugsėjo 8 d.) bei antrąjį aktą (2021 m. rugpjūčio 5 d.). Atlikdama trečiąjį patikrinimą, ieškovė nesurinko jokios naujos informacijos, palyginus su ta, kuri buvo surinkta surašant antrąjį aktą. Surašant trečiąjį aktą, ieškovė paprasčiausiai kitaip įvertino jai žinomas aplinkybes. Atitinkamai, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas arba nuo pirmojo akto surašymo momento 2020 m. rugsėjo 8 d., arba nuo antrojo akto surašymo momento 2021 m. rugpjūčio 5 d., konstatuojant ieškinio senaties termino praleidimą.

23.5.       Trečiojo asmens Cryogas M&T Poland S.A. bylos nagrinėjimo metu pateiktos atstovavimo išlaidos atitinka kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ir neviršija jų maksimalaus dydžio.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

 

24.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją ir statybos padarinių šalinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 3,2162 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas NŽT, nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2100 m. gruodžio 4 d. yra išnuomotas atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Kalvarijos savivaldybės administracija (toliau – Administracija) statytojui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą pagal projektuotojo UAB „Merkevičius ir partneriai“ (projekto vadovė G. Š.) 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Inžinierinio statinio – aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – leidimas), kuriuo leido žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statyti nesudėtingo statinio kategorijos inžinierinį statinį – aikštelę (toliau – Aikštelė). Aikštelė, kurios bendras plotas 282, 81 kv. m, baigta statyti, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2020 m. birželio 5 d. pagal statytojo tiesiogiai pateiktą 2020 m. gegužės 7 d. deklaraciją Nr. 1. Ant Aikštelės  sumontuoti ir eksploatuojami suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) pakartotinio išdujinimo įrenginiai. 

28.       Ieškovė Inspekcija (toliau – ieškovė arba apeliantė) ieškinyje keliamus reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad leidimas išduotas neteisėtai, nes: 1) su prašymu išduoti leidimą Administracijai pateikti ne visi Statybos įstatyme nurodyti privalomi su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą dokumentai, t. y. „statytojas (ar jo įgaliotas asmuo) nepateikė techninio darbo projekto ekspertizės, kuri yra privaloma, akto, nes suprojektuotas inžinerinis statinys – aikštelė, ant kurios pagal projektą bei projektavimo užduotį bus montuojami suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiai, kurie priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 9.2 bei 13 punktų nuostatas priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai“ (leidimo patikrinimo akto 1.5 papunktis); 2) projekte neteisingai nurodyta (projekte nurodyta žemesnė nei turi būti) statinio kategorija, t. y. „statinio <...> Aikštelė <...> nurodyta kategorija Nesudėtingas, kategorija turi būti Ypatingas“.

29.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad atsakovai parengė tinkamą projektą, tinkamai parinko aikštelės kategoriją, nes SGD technologinės įrangos, kuri atitinka Gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnyje numatytiems požymiams, projektavimui ir statybai Statybos įstatymas nėra taikomas, o Aikštelės kategorija tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 1 d. rašytinį išaiškinimą, nekinta, nepaisant to, kad ant jos bus sumontuota, pastatyta minėta technologinė įranga. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimai atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o taip pat ir kitų atsakovų atžvilgiu, nepagrįsti, kadangi nurodyti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai grindžiami tik prielaidomis, kurių pagrįstumo nepatvirtina nagrinėjamos bylos atveju egzistuojantis teisinis reglamentavimas dėl Aikštelės statybos projekto rengimo ir leidimo statybai išdavimo. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyti kriterijai dėl objekto pavojingumo priskyrimo prie ypatingojo statinio kategorijos yra tik orientaciniai, leidžiantys tokius objektus identifikuoti, kai jie yra įtraukti į Vyriausybės įgaliotosios institucijos patvirtintą statinių sąrašą. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas “ lentelėje Nr.1, kurioje pateikiamas baigtinis ypatingai kategorijai priskirtinų statinių sąrašas, nėra nurodyta, kad šiai statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuota technologinė įranga  mažos apimties ar mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamyklinis įrenginys. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad teisinis reguliavimas, tiek projektuojant aikštelę, tiek ir šiuo metu, Aikštelės statybos objekto nepriskiria prie ypatingojo statinio kategorijos, todėl ieškovės argumentai, kad projektuotojas nepagrįstai nustatė žemesnę statinio kategoriją, o statytojas nepateikė statinio techninio projekto ekspertizės, dėl ko Kalvarijos savivaldybės išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl visus ieškinio reikalavimus atmetė visų atsakovų atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašo, ir dėl šios priežasties ieškinį atme (CK 1.127 straipsnis).

30.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad: pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 daliai ir STR „Statinių klasifikavimas“ 13 punktui; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog yra praleistas terminas ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareikšti; pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų sumas.

31.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad Aikštelė, ant kurios sumontuotas SGD įrenginys ir dėl kurios kyla ginčas, yra priskiriama ypatingojo statinio kategorijai, kas savaime sukuria tam tikrus papildomus reikalavimus tokio pobūdžio statiniams dėl galimos didelės žalos jų avarijos atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs Statybos įstatymo ir STR nuostatų, padarė klaidingą išvadą, kad STR nustatytame ypatingų statinių sąraše nėra nurodyta, jog ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai, todėl Aikštelė nelaikoma ypatingu statiniu.

32.       Apeliantė iš esmės mano, kad Aikštelė laikytina ypatinguoju statiniu, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 9.2 ir 13 punktų pagrindu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia ypatingojo statinio sąvoką, požymius ir nurodo, kad prie ypatingų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017; ginčui aktuali jo redakcija, galiojusi statinio projekto rengimo ir leidimo išdavimo metu), 13 punktas nustato, jog ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje – statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas pateikiamas STR 1.01.03:2017 1 lentelėje. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, cituotos teisės normos gramatinę sandarą, teisėjų kolegija vertina, kad STR 1.01.03:2017 13 punkte nurodyta 1 lentelė reglamentuoja tik sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinių sudėtingumo požymius ir techninius parametrus, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiant, ar Aikštelė priskirtina ypatingojo statinio kategorijai, aktualu yra tai, ar ji yra statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius) ir / ar statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai.

33.       Be to, to paties STR 1.01.03:2017 2 punktas numato, kad statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius <...>. Nagrinėjamu atveju aktualios bei vertintinos ir kitos STR 1.01.03:2017 nuostatos. Pagal STR 1.01.03:2017 5 punktą, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes (minėto STR 1.01.03:2017 5.2 papunktis): 5.2.1. susisiekimo komunikacijos; 5.2.2. inžineriniai tinklai; 5.2.3. hidrotechnikos statiniai; 5.2.4. kiti inžineriniai statiniai. Pagal STR 1.01.03:2017 9 punktą, inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: jų tarpe (9.2 papunktis) dujų tinklai – magistraliniai dujotiekiai, didesnio kaip 5 bar, bet ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio skirstomieji dujotiekiai ir (ar) vartotojo įvadai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai.

34.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, kaip jau buvo paminėta, konstatavęs, jog STR 1.01.03:2017 1 lentelėje yra pateiktas baigtinis ypatingų statinių sąrašas ir jame nėra nurodyta, kad ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino Aikštelės (ne)priskyrimo prie ypatingų statinių kategorijos kitais ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais ir aptartomis aplinkybėmis. Nors teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Aikštelės (ne)priskyrimo prie ypatingų statinių kategorijos turėjo analizuoti ir vertinti visais ieškinyje nurodytais statinio kategoriją lemiančiais aspektais.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ gamybinėje teritorijose esančioje Aikštelėje sumontuota technologinė įranga  mažos apimties ir mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamyklinis įrenginys  SGD stotelė, pagal savo technologinių įrengimų techninius parametrus atitinka potencialiai pavojingų įrenginių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 61 “Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo” patvirtintiems parametrams, kuriems egzistuojant, SGD įrenginys ar atskiros šio įrenginio technologinės dalys šį įrenginį identifikuotų kaip potencialiai pavojingą ir dėl to atitinkantį Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodytus kriterijus dėl šio objekto pavojingumo priskyrimo ypatingojo statinio kategorijai. Tačiau iš VERT turimų ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad SGD pakartotinio dujinimo įrenginį, sumontuotą adresu: (duomenys neskelbtini), sudaro: a) du vertikaliai prie pamatų tvirtinami kriogeniniai rezervuarai, kurių kiekvieno tūris 60 kub. m ir maks. leistinas slėgis PS=11 bar, tuščio rezervuaro svoris 20 800 kg, užpildyto iki 80 proc. SGD 44400 kg, rezervuarų be pamatų aukštis 13,93 m, SGD temperatūra rezervuare 165 laipsnių; b) atmosferiniai garintuvai; c) slėgio mažinimo ir matavimo įrenginiai; d) skystos fazės vamzdynas; e) dujinės fazės vamzdynas; f) dujų odoravimo įrenginiai. SGD pakartotinio dujinimo įrenginių vietoje įrengti požeminiai vamzdynai ir antžeminė technologinė įranga. SGD pakartotinio dujinimo įrangos techniniai duomenys: didžiausias leistinas SGD rezervuarų slėgis 1,1 MPa, didžiausias SGD saugojimo rezervuaro darbinis slėgis 1,1 MPa, didžiausias leistinas SGD vamzdynų slėgis 1,6 MPa, dujų stoties (įvadinis) darbo slėgis 0,40,8 MPa, (1MPa = 10 bar). Tokiu atveju, ar pagal nurodytus parametrus Aikštelėje sumontuota įranga yra mažo ar vidutinio slėgio įrenginys, kaip tai reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, o ne potencialiai pavojingas įrenginys, byloje nebuvo analizuota ir vertinta.

36.       Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas Aikštelės, ant kurios yra sumontuota SGD įranga, nevertino kaip ypatingo statinio, rėmėsi ir Statybos tyrimo instituto eksperto S. M. konsultacine išvada, tačiau šios išvados turinys liudija, kad tiek atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ paklausime, tiek ir S. M. išvadoje vartoja sąvokas, kad pagal projektą yra numatyti įrengti potencialiai pavojingi įrenginiai <...>. Siekiant išsiaiškinti tokias aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, o nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tikslinga buvo pasiūlyti teikti prašymą skirti ekspertizę, tikslu nustatyti faktiškai sumontuotos įrangos sudėtį, parametrus bei įvertinti, ar ant Aikštelės sumontuoti įrenginiai leidžia ją priskirti prie ypatingų statinių kategorijos.

37.       Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog teisinis reglamentavimas tiek projektuojant Aikštelę, tiek ir šiuo metu, Aikštelės statybos objekto nepriskiria prie ypatingojo statinio kategorijos, todėl ieškovės argumentus, kad projektuotojas nepagrįstai nustatė žemesnę statinio kategoriją, o statytojas nepateikė statinio techninio projekto ekspertizės, dėl ko Administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, laikė nepagrįstais, neįrodytais, todėl visus ieškinio reikalavimus atme visų atsakovų atžvilgiu. Tačiau, kaip jau minėta, taikydamas netinkamą teisės normą, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino Aikštelės (ne)priskyrimo prie ypatingų statinių kategorijos kitais ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais ir aptartomis aplinkybėmis, iš esmės nepasisakė dėl kitų ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju tai galėtų reikšti, kad turėtų būti tikslinamas pats reikalavimas dėl  Aikštelės nugriovimo subjektams, kuriems jis reiškiamas, tiek šį reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, tiek ir atsakovai, kuriems jis reiškiamas. Pažymėtina ir tai, kad konstatavus, jog Aikštelė, dėl kurios kylą ginčas, turėjo būti nurodyta kaip ypatingojo statinio kategorijos, kas savaime sukuria tam tikrus papildomus reikalavimus tokio pobūdžio statiniams, tačiau tai nebuvo padaryta būtent dėl pačios ieškovės išaiškinimų, svarstytina ir statytojo teisė pareikšti reikalavimus (savarankiškai ar pasinaudojant priešieškinio institutu dėl proceso ekonomiškumo) ieškovei atsižvelgiant į padarytą žalą, nes valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti, neužkraudamos neproporcingos naštos fiziniams ir juridiniams asmenims.

38.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543; kt.). Taigi, spręsdamas šį klausimą, teismas turėtų įvertinti pirmiau nurodytų kriterijų visetą (statiniai su įrenginiais, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, ar ieškinio senatis ir kt.).

39.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tai patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

40.       Šios nutarties 32, 34–38 pastraipose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Tačiau įvertinus tai, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, sudaryti galimybes ieškovei tikslinti atsakovus bei šalims pateikti papildomą įrodomąją medžiagą apeliacinės instancijos teisme, todėl tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, iš esmės taikant netinkamą materialinės teisės normą, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio1 dalis, 330 straipsnis).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau atsižvelgdama į apeliantės skundo argumentus teisėjų kolegija pastebi, kad ir civilinėse bylose viešojo administravimo subjektams (savivaldybėms) bylinėjimosi išlaidos nėra pritiesiamos atsižvelgiant į bylos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, Kauno apygardos teismo nutarti civilinėje byloje Nr. e2-470-896/2022).

 

Kauno

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Gintautas Koriaginas

 

 

 

Algimantas Kukalis

 

 

 

Albina Rimdeikaitė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e3K-3-330-248/2020
  • 3K-3-401-916/2016
  • e2-470-896/2022