Administracinė byla Nr. I-2671-189/2011
Proceso Nr. 3-61-3-00892-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 11.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Liuda Arlauskienė, Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjams H. A. (H. A.), J. D. V. K., M. T. ir V. Ž., bei jų atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. A., J. D., V. K., M. T. ir V. Ž. skundą dėl termino atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 75-77) kreipėsi į teismą prašydami: atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymo dėl nuosavybės teisių į M. K. turėtą 2 ha ganyklų (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, bei 9 ha mišką (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone padavimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį pateikimui V. Ž. – A. K. (iš dokumentų A. K., b. l. 27) dukrai (M. K. anūkė), V. K. - A. K. dukrai (M. K. anūkė), M. T. – A. K. dukrai (M. K. anūkė), J. D. - K. K. dukrai (M. K. anūkė), H. A. - S. A. sūnus.
Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999-01-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) bei 1999-01-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą S. A., bei A. K.. Pareiškimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą turimą turtą, tame tarpe dėl nuosavybės teisės į miškus pateikė žemės tarnybai 1991-09-19 (nėra duomenų, jog tokius dokumentus pateikė pareiškėjai), tačiau paieška apie turėtą turtą nėra baigta, kadangi Lietuvos centrinis valstybės archyvas 1999-05-13 pranešimu Nr. T-1019-K (b. l. 25) ir Vilniaus apskrities archyvas 2002-12-05 pranešimu Nr. K-286 (b. l. 26) informavo, jog daugiau žinių apie ieškotą turtą nerasta, nes nepilnai išliko Naujosios Vilnios rajono DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyvinis fondas. Pažymėjo, jog iš dalies turtas yra grąžintas, tačiau atsirado duomenys apie turėtas 2 dešimtines ganyklų bei 9 dešimtines miško. Pareiškėjų duomenimis 2 ha ganyklų yra 1 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., o 9 ha miško – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. Kadangi prašymai atkurti nuosavybės teises buvo pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir nebuvo išnagrinėti dėl objektyvių priežasčių (nebuvo informacijos iš archyvo), todėl mano, jog neprarado teisių pateikti papildomų įrodymų, duomenų apie turimą turtą ir patikslinti senesnius prašymus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus. Papildomai pažymėjo, jog priežastys dėl kurių pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytą terminą yra senyvas pareiškėjų amžius, išsilavinimas, papildomai akcentavo nepakankamą lietuvių kalbos žinojimą. Pareiškėjai pritarė jų atstovės teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime (b. l. 82) nurodė, jog tik nustačius, kad priežastys dėl kurių pareiškėjai praleido terminą yra svarbios, neprieštarautų, jog terminas pateikti nuosavybės teises su savininku patvirtinančius dokumentus būtų atnaujintas.
Skundas atmestinas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ XI skirsnis).
Byloje sprendžiamas termino, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusių savininkų S. A. ir A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 2 ha ganyklų (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, bei 9 ha miško (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, atnaujinimo klausimas. Pareiškėjai prašymų atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įstatymų leidėjo nustatytu laiku nepateikė, šiuo atveju pasinaudojo teise prašyti atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju praleidę terminą pareiškėjai turi pateikti svarbių termino praleidimo priežasčių įrodymus.
Šiuos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490, toliau - Įstatymas), kurio 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001-12-31 o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003-12-31 d. Asmenims, praleidusiems Įstatymo nustatytus terminus atlikti veiksmus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu (prašymo bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo) dėl priežasčių, kurias teismas pripažintų svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.
Pareiškėjų teigimu, jie iki nustatytų terminų pasibaigimo buvo padavę prašymą (nepateikta) atkurti nuosavybės teises į visą turimą turtą dar 1991-09-19, tačiau nors ir buvo išduoti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) (1999-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10-12), tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebuvo baigta, kadangi 1999-05-13 ir 2002-12-05 iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Vilniaus apskrities archyvo buvo gauti pranešimai (b. l. 25-26), kuriuose nurodyta, jog daugiau duomenų apie M. K. ir A. K. turėtą turtą nerasta, nes nepilnai išliko Naujosios Vilnios rajono DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyvinis fondas. Todėl tai, jog jų prašymai nebuvo išnagrinėti dėl objektyvių priežasčių (nebuvo informacijos iš archyvo), negali būti priežastimi neatnaujinti termino prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti.
Įstatymo nustatytų terminų praleidimą pareiškėjai grindžia tuo, jog kadangi naujus duomenis apie nekilnojamąjį turtą jie sužinojo tik gavę Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-01-17 pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) (adresuotą pareiškėjai M. T. į jos 2007-12-18 prašymą, b. l. 23-24), tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjų atstovė, dėl garbaus amžiaus, išsilavinimo, lietuvių kalbos nepakankamo supratimo pareiškėjai siekė išsiaiškinti aplinkybes susijusias su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai nuo 2008 iki 2011 metų (iki skundo padavimo teisme dienos) būtų kreipėsi į atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių į likusią žemės dalį atkūrimo. Tokių įrodymų nepateikė ir teismo posėdžio metu.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, garbus amžius, sveikatos būklė, išsilavinimo lygis, valstybinės kalbos nepakankamos žinios nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą.
Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Minėtų terminų praleidimą pareiškėjai iš esmės pateisina tik aplinkybėmis dėl amžiaus, išsilavinimo, kalbos, tačiau tai yra subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios yra įtakojamos paties asmens ir daugiau yra siejamos su asmens pasyvumu. Todėl šios aplinkybės negalėtų būti pripažintos svarbiomis termino paduoti prašymą praleidimo priežastimis, nes nuo sužinojimo (2008 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma) iki skundo padavimo teisme dienos (2011-04-19) praėjo pakankamai ilgas terminas, kuris savaime suponavo galimybę elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Be to, atkreiptina, jog pareiškėjai jau anksčiau (1991 m.) tinkamai, laiku ir nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą S. A. ir A. K. turėtą turtą, todėl teigtina, jog kreipimosi tvarka jiems buvo žinoma.
Kitų priežasčių dėl kurių galėjo praleisti nustatytus terminus pareiškėjai nenurodė ir kitų įrodymų tuo klausimu nepateikė. Todėl byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjai minėtu laikotarpiu buvo aktyvūs, siekdami įgyvendinti savo teises. Esant skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytiems argumentams įrodymų pakankamumo aspektu, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog terminą, paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, praleido dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.
n u s p r e n d ė:
pareiškėjų H. A., J. D., V. K., M. T. ir V. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Bronius Januška
Ernestas Spruogis