Administracinė byla Nr. I-2749-244/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00816-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija  9.8.2, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. K. ir V. M., atsakovės atstovui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rukenis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB ,,Rukenis“ skunde (b. l. 23-27) prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. S-22(7-257/2011; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 69-107.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad bendrovė vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –Inspekcija), atlikusi bendrovės patikrinimą, 2010-12-30 patikrinimo aktu Nr.35-137 apskaičiavo 6 592 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 1 207 Lt PVM delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 22 366 Lt PM delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio (toliau – SM) ir 485 Lt SM delspinigių. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pakeitė Inspekcijos sprendimą ir apskaičiavo 85 676 Lt PM, 22 027 Lt PM delspinigių, 25703 Lt PM baudos, 1 382 Lt SM, 485 Lt SM delspinigių, 415 Lt SM baudos. Mokestinių ginčų komisija (toliau - Komisija) 2013-02-08 sprendimu patvirtino VMI 2011-05-09 sprendimą Nr. 69-107. Nesutinka su sprendimais. Nurodė, kad socialinis mokestis nebuvo numatytas tikrinti, tačiau buvo priskaičiuotas. Inspekcija neįvertino realios situacijos bei neatsižvelgė į direktoriaus paaiškinimus, kad trūkstant apyvartinių lėšų paskolino bendrovei 70 000 Lt. Už turimą pradinę įstatinio kapitalo sumą – 40 000 Lt – realiai galbūt galima įsigyti tik keturis ar penkis automobilius. Inspekcija nepagrįstai direktoriaus suteiktą paskolą vertino kaip bendrovės uždirbtas, tačiau neužpajamuotos lėšas. Mokesčių administratorius nepagrįstai padarė išvadą, kad bendrovė deklaravo per mažas pajamas. VMI sprendimas neparemtas jokiais faktais, dokumentais ar realiais įvykiais. Patikrinimo metu apklaustų pirkėjų parodymai patvirtina, kad bendrovė tiek apskaitoje fiksavo, tiek į mokesčių deklaracijas įrašė bei deklaravo pardavimų sandoriuose vykusius faktus. VMI neatsižvelgė į apklausos rezultatus, t. y. nevertino, kad bendrovė sandorius sąžiningai fiksavo apskaitos dokumentuose, neturėdama priešingų faktinių įrodymų, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pelno bei socialinį mokestį apskaičiavo jų bazę nustatydama pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą sandoriams, sudarytiems su ne ES bendrijos gyventojais. Mokesčių administratoriai neturėjo pagrindo abejoti bendrovės darbuotojų sąžiningumu ir teigti, kad deklaruotos pajamos per mažos, į mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys, o bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio. Atkreipia dėmesį, kad, tikrinant UAB „Rukenis“, bendrovės direktorius nebuvo tikrinamas, kaip fizinis asmuo, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, kad direktorius negalėjo paskolinti bendrovei lėšų.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 39-41) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad mokesčių administratorius, pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu išanalizavęs 2007-2009 metų laikotarpio duomenis apie pareiškėjos deklaruotų pajamų, apmokestinamųjų pajamų ir mokėtino pelno mokesčio dydžius, įvertinęs apyvartinių lėšų dydžius, taip pat palyginęs parduotų (eksportuotų) automobilių kainas su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas, padarė išvadą, kad pareiškėja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie 2007, 2008 ir 2009 metais gautas pajamas už parduotus (eksportuotus) automobilius, t. y. nustatė, kad pareiškėja nurodytais metais deklaravo mažiau pajamų, nei gavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, jog mokesčio bazės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl pareiškėjos mokesčių bazę apskaičiavo (nustatė) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas ekonominių modelių metodą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja, vykdydama prekybą (eksportą) naudotais automobiliais, per laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 atliko 146 eksporto procedūras, t. y. eksportavo automobilius į Baltarusiją, Kazachstaną, Tadžikiją, Kirgiziją (prekių gavėjai užsienio šalyse buvo fiziniai asmenys), ir nurodytu 2007-2009 metų laikotarpiu pareiškėjos pardavimai kasmet mažėjo, parduodamų automobilių savikaina buvo artima gautoms pajamoms, o bendras pelningumo rodiklis buvo neigiamas arba mažesnis už kitų Šiaulių teritorijoje tokios pat rūšies veiklą vykdančių įmonių pardavimų pelningumą. Kadangi pareiškėjai trūko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, direktorius V. M. suteikdavo beprocentes paskolas, iš viso – 70 400 Lt, nors pagal paties V. M. ir pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktas metines deklaracijas V. M. per 2005 metus gavo 4 808 Lt pajamų (2 978 Lt susijusių su darbo santykiais + 1 830 Lt pajamos vykdant veiklą su verslo liudijimu), per 2007 metus priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 271 Lt (išskaičiuotas GPM – 1 099 Lt), per 2008 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 14 176 Lt (išskaičiuotas GPM – 2 481 Lt), per 2009 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 11 502 Lt (išskaičiuotas GPM - 879 Lt), t. y. pareiškėjos direktoriaus gaunamų oficialių pajamų praktiškai galėjo užtekti tik vartojimui. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą mokesčių administratoriui teigti, jog pareiškėja parduodavo automobilius aukštesne kaina, tačiau pardavimo dokumentuose (pažymose sąskaitose) įrašydavo mažesnę kainą, o susidariusį kainų skirtumą pareiškėjos direktorius kaip beprocentes paskolas suteikdavo pareiškėjai apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, iš nurodytuose šaltiniuose pateiktų kainų kaip pardavimo kainą parinko pačią mažiausią kainą. Taip pat mokesčių administratorius vertino ir aplinkybę, jog pagal muitinės bendrojo dokumento įrašus visi eksportuoti automobiliai išvyko savo eiga (t. y. buvo techniškai tvarkingi), muitinės dokumentuose nenustatyta įrašų apie blogą transporto priemonės techninę būklę. Mokesčių administratorius įvertinęs surinktą informaciją, apskaičiavo pareiškėjos 146 parduotų (eksportuotų) automobilių kainas, nustatė, kiek ji 2007-2009 metais gavo pajamų ir pagrįstai nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo mokesčių sumas. Pareiškėja pasirinkto metodo nepagrįstumo atžvilgiu įrodymų nepateikė. Mokesčių administratorius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas ekonominių modelių metodą, teisingai nustatė pareiškėjos mokestinės prievolės dydį. Nagrinėjamu atveju mokestinė bazė yra nustatyta nepažeidžiant protingumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų. Mokesčių administratorius netiesiogiai apskaičiavo (nustatė), kad pareiškėjos mokesčių bazė 2007 m. yra 307 119 Lt, 2008 m. – 203 028 Lt, 2009 m. – 61 024 Lt bei atitinkamai pagrįstai ir teisingai apskaičiavo mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjai apskaičiuotų mokestinių sumų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010) nagrinėjant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje nustatytu būdu apskaičiuojamos mokestinės prievolės dydžio tikslumą akcentuojama, kad, pirmiausia, pažymėtina, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais.  Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2010-12-30 patikrinimo aktu Nr. 35-137 pareiškėjai apskaičiavo 6 592 Lt PVM, 1 207 Lt šio mokesčio delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio, 22 366 Lt šio mokesčio delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio ir 485 Lt šio mokesčio delspinigių.

Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos vykdyta veikla -prekyba naudotais automobiliais, parduoti skirtus automobilius pareiškėja įsigijo Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje. Automobiliai Lietuvoje parduodami daugiausia fiziniams asmenims, išvežamiems automobiliams iš ES šalių bendrijos teritorijos įformintos eksporto deklaracijos. Pareiškėjos vardu išvežti automobiliai į trečiąsias šalis - Baltarusiją, Kazachstaną, Tadžikiją, Kirgiziją. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja: 2007 m. deklaravo 992 015 Lt pajamų, 991 Lt apmokestinamojo pelno ir 149 Lt pelno mokesčio.; 2008 m. – 959 228 Lt pajamų, 617 Lt apmokestinamojo pelno ir 93 Lt pelno mokesčio; 2009 m. – 245 080 Lt pajamų, 1 913 Lt nuostolio. Pareiškėjai teigia, kad tikrinamuoju laikotarpiu trūko apyvartinių lėšų, todėl jos akcininkas ir direktorius V. M. paskolino 70 400 Lt. Inspekcija, išanalizavusi 2007-2009 metų laikotarpio duomenis apie pareiškėjos deklaruotų pajamų, apmokestinamųjų pajamų ir mokėtino pelno mokesčio dydžius, įvertinusi pareiškėjos apyvartinių lėšų dydžius, palyginusi pareiškėjos parduotų (eksportuotų) automobilių kainas su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas, padarė išvadą, kad pareiškėja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie 2007, 2008 ir 2009 metais gautas pajamas už parduotus (eksportuotus) automobilius, t. y. nustatė, kad ji nurodytais metais deklaravo mažiau pajamų, nei realiai gavo. Inspekcija konstatavo, kad mokesčio bazės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl mokesčių bazę apskaičiavo (nustatė) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydama ekonominių modelių metodą (MGK byla, b. l. 32-40).

Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą, 2011-02-09 sprendimu Nr.35-137 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 6 592 Lt PVM, 1207 Lt šio mokesčio delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio, 22 366 Lt šio mokesčio delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio ir 485 Lt šio mokesčio delspinigių, taip pat paskyrė 1 978 Lt PVM baudos, 27 196 Lt pelno mokesčio baudos ir 415 Lt socialinio mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 28-31).

VMI 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pripažino, jog Inspekcija dėl automobilių, pareiškėjos parduotų Lietuvoje, nepagrįstai taikė MAĮ 70 str. nuostatas ir nepagrįstai šioje dalyje mokesčių bazę nustatė netiesiogiai. Atitinkamai panaikino dalį pareiškėjai Inspekcijos 2011-02-09 sprendimu Nr. 35-137 apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų. VMI konstatavo, kad mokesčių bazė taikant MAĮ 70 str. nuostatas buvo tinkamai nustatyta dėl likusių automobilių, pareiškėjos vardu eksportuotų į trečiąsias šalis - Baltarusiją, Kazachstaną, Tadžikiją, Kirgiziją. VMI 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pakeitė Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr. 35-137 dalį dėl nurodymo sumokėti į biudžetą 90 653 Lt PM, 22 366 Lt šio mokesčio delspinigių ir 27 196 Lt šio mokesčio baudos į nurodymą sumokėti į biudžetą 85 676 Lt PM, 22 027 Lt šio mokesčio delspinigių, 25 703 Lt šio mokesčio baudos, patvirtino Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr. 35-137 dalį dėl 1 382 Lt SM, 485 Lt šio mokesčio delspinigių ir 415 Lt šio mokesčio baudos, bei panaikino Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr.35-137 dalį dėl 6 592 Lt PVM, 1 207 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1 978 Lt šio mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 14-16).

Komisija 2013-02-18 sprendimu Nr. S-22 (7-257/2011) patvirtino VMI 2011-05-09 sprendimą Nr. 69-107 (MGK byla, b. l. 91-98).

Pareiškėja savo poziciją grindžia tuo, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai bendrovės direktoriaus paskolintus 70 000 Lt vertino kaip bendrovės uždirbtas, tačiau neužpajamuotos lėšas. Mokesčių administratoriai neatsižvelgė į darbuotojų ir pirkėjų apklausos rezultatus, kurie patvirtina, kad sandoriai apskaitos dokumentuose buvo fiksuojami sąžiningai, mokesčių deklaracijose įrašyti teisingi duomenys. Bendrovės direktorius nebuvo tikrinamas kaip fizinis asmuo, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, kad direktorius negalėjo skolinti bendrovei lėšų.

Teisę mokesčių administratoriui apskaičiuoti priklausančias mokėti mokesčių sumas pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, o ne pagal mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentus, reglamentuoja MAĮ 70 straipsnis, kuris yra taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Tokiu atveju mokesčių administratoriui suteikta teisė atitinkamą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Kokiais atvejais tai turėtų būti padaryta, apibrėžta Taisyklėse (patvirtintos 2004-05-24 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-103). Mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą mokesčių administratorius turi teisę tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai atitiko vieną iš Taisyklių 4 punkto sąlygą, t. y. 4.1 punktą - kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, t. y. atitiko vieną iš atvejų, kai mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą - kai mokesčių mokėtojas į mokesčių deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama prekybą (eksportą) naudotais automobiliais per laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 atliko 146 eksporto procedūras, t. y. eksportavo automobilius į Baltarusiją, Kazachstaną, Tadžikiją, Kirgiziją (prekių gavėjai užsienio šalyse buvo fiziniai asmenys) ir nurodytu 2007-2009 metų laikotarpiu pareiškėjos pardavimai kasmet mažėjo, parduodamų automobilių savikaina buvo artima gautoms pajamoms, o bendras pelningumo rodiklis buvo neigiamas arba mažesnis už kitų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorijoje tokios pat rūšies veiklą vykdančių įmonių pardavimų pelningumą. Iš viso pareiškėja 2007-2009 m. deklaravo 2,2 mln. Lt pajamų (2007 m. – 992 015 Lt, 2008 m. – 959 228 Lt, 2009 m. – 245 080 Lt), tačiau sumokėjo tik 242 Lt pelno mokesčio (eksportuotų automobilių vertė, įforminta muitinės deklaracijose, sudaro 697 360 Lt). Kadangi trūko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, pareiškėjos direktorius V. M. (valdantis 50 proc. pareiškėjos akcijų) suteikdavo pareiškėjai beprocentes paskolas, iš viso 70 400 Lt (2008-03-29 – 10 000 Lt, 2009-01-23 – 1 400 Lt, 2009-04-16 – 33 000 Lt, 2009-05-22 – 5 000 Lt 2009-10-10 – 21 000 Lt; pareiškėja 2008-05-31 grąžino V. M. 10000 Lt, nors pagal paties V. M. ir pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktas metines deklaracijas V. M. per 2005 metus gavo 4808 Lt pajamų, per 2007 metus priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 271 Lt, per 2008 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 14 176 Lt, per 2009 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 11 502 Lt (išskaitytas GPM - 879 Lt), todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjos direktoriaus gaunamų oficialių pajamų praktiškai galėjo užtekti tik vartojimui.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad  pareiškėjos pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos (pareiškėja negavo pelno, kurį būtų galėjusi investuoti, neišmokėjo dividendų, pati pripažino, kad veiklai vykdyti jai nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų). Įvertinęs pareiškėjos bendrą pelningumo rodiklį, atsižvelgdamas į paduodamų automobilių savikainą, taip pat į direktoriaus deklaruotas gautas pajamas ir suteiktų beprocenčių paskolų dydžius, mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje fiksavo neteisingus duomenis, sudarydavo netikslią finansinę atskaitomybę ir tokiu būdu į mokesčio deklaracijas įrašydavo nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Šie pareiškėjos veiksmai, t. y. dalies gautų pajamų iš vykdytos veiklos nedeklaravimas ir nuo nedeklaruotų sumų priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjimas į biudžetą, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui sudarė pagrindą konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta duomenų, kad mokesčių administratorius nurodytu būdu apskaičiuodamas mokesčius būtų neatsižvelgęs į visas mokėtino mokesčio dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ar parinkdamas įvertinimo metodus būtų pažeidęs Taisyklių reikalavimus.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu MAĮ 70 straipsnis taikytas nepagrįstai, tačiau konkrečių argumentų ar motyvų dėl neteisingai nustatytos mokesčių bazės pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nenurodo. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl apklaustų pirkėjų skaičiaus atmestini, nes šie duomenys buvo panaudoti sprendžiant klausimą dėl automobilių, parduotų Lietuvoje. Inspekcija ginčijamu sprendimu pripažino, kad šioje dalyje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai taikė MAĮ 70 str. nuostatas ir nepagrįstai šioje dalyje mokesčių bazę nustatė netiesiogiai. Nagrinėjamoje ginčo dalyje automobilių pirkėjai neapklausti, nes jie visi yra užsieniečiai ir jų buvo pakankamai daug. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos nustatyti pareiškėjos mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (2007-06-05 nutartis adm. byloje Nr.A11-603/2007).

Mokesčių administratorius, kaip minėta, pareiškėjos mokesčio bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatė taikydamas ekonominių modelių metodą (Taisyklių 6.3.6 p.). Taikant ekonominių modelių metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius. Mokesčių administratoriaus įvertinimas buvo atliktas išsamiai, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, iš nurodytuose šaltiniuose pateiktų kainų kaip pardavimo kainą parinko pačią mažiausią kainą. Taip pat mokesčių administratorius vertino ir aplinkybę, jog muitinės dokumentuose nenustatyta įrašų apie blogą transporto priemonės techninę būklę. Mokesčių administratorius įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjos 146 parduotų (eksportuotų) automobilių kainas, nustatė, kiek pareiškėja 2007-2009 metais gavo pajamų ir pagrįstai nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo mokesčių sumas.  Nagrinėjamu atveju mokestinė bazė yra nustatyta nepažeidžiant protingumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų. Mokesčių administratorius per patikrinimą turi teisę įvertinti visą pareiškėjos mokestinę prievolę, todėl  atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, kad socialinis mokestis nebuvo numatytas tikrinti, tačiau buvo priskaičiuotas.

Teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos 2013-02-18 sprendimas Nr. S-22 (7-257/2011) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 69-107 yra priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo  88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos UAB „Rukenis“ skundą  kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                          Liudmila Zaborovska