Civilinė byla Nr. 2S-152-730/2017

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11911-2016-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.;

(S)

                                                                                       3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė ligonių kasa,

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms tiek, kiek yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skolininkas savo skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 esančiais išaiškinimais.
2. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-09-06 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir su vykdomąja byla Nr. 0005/12/02645 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-11 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-05-23 patvarkymą Nr. S-16013074. Įpareigojo antstolę spręsti klausimą dėl skolininko D. T. nepagrįstai nuskaičiuotų lėšų pagal 2016-05-23 patvarkymą Nr. S-16013074 grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priėmimo teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz., artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką padaryta išvada, jog antstolės 2016-05-23 patvarkymas Nr. S-16013074 nepagrįstas. Pareiškėjas nenurodo, iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia konkreti pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, todėl, jeigu buvo nepagrįstai nuskaičiuotos lėšos iš skolininko sąskaitos, antstolė turėtų spręsti klausimą dėl jų grąžinimo.
4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-10-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi 2016-03-23 nutartimi kasacinis teismas išaiškino, jog, jeigu iš skolininkui priklausančių pajamų yra išieškoma pagal CPK 736 straipsnį, iš skolininkui likusių piniginių lėšų išieškoti negalima, jei likusios lėšos neviršija vienos MMA. Minėtoje nutartyje nebuvo išaiškinta, kad iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų apskirtai draudžiama išieškoti, jei areštuojamų lėšų suma neviršija vienos MMA. Pareiškėjas nedirba ir jokių darbo pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnyje numatytas išieškojimo draudimas netaikomas.
2. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, kadangi teismas nenustatė, ar skundžiamu patvarkymu yra areštuojamos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnis), taip pat teismas nenustatė, ar skolininkui priklausančios piniginės lėšos priskirtinos lėšoms, iš kurių turi būti atliekamos išskaitos ( CPK 733 straipsnis). Be to, Sprendimų vykdymo instrukcija imperatyviai įpareigoja antstolį, nustačius, kad skolininkas vykdo bausmę laisvės atėmimo vietoje, siųsti patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02645 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-122-107/2011 dėl 1053,99 EUR žalos atlyginimo išieškojimo iš solidariojo skolininko D. T. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai. Antstolė skundžiamu 2016-05-23 patvarkymu Nr. S-16013074 areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog antstolės patvarkymas yra neteisėtas.
10. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi 2016-03-23 nutartimi kasacinis teismas išaiškino, jog, jeigu iš skolininkui priklausančių pajamų yra išieškoma pagal CPK 736 straipsnį, iš skolininkui likusių piniginių lėšų išieškoti negalima, jei likusios lėšos neviršija vienos MMA. Minėtoje nutartyje nebuvo išaiškinta, kad iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų apskirtai draudžiama išieškoti, jei areštuojamų lėšų suma neviršija vienos MMA. Pareiškėjas nedirba ir jokių darbo pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnyje numatytas išieškojimo draudimas netaikomas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
12. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). 
13. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos).
14. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, piniginės lėšos, kurias pareiškėjas (skolininkas) gauna iš savo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, todėl sutiktina su apeliante, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Kaip teisingai nurodo apeliantė, toks pat reglamentavimas numatytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas draudžia vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios pinigų sumos, kuri neviršija vienos MMA.
15. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Joje suformuota aktuali CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktika. Minėtoje nutartyje buvo aptarti CPK numatyti išieškojimo iš skolininko turimų piniginių lėšų bei kitų gaunamų periodinių pajamų ribojimai, taip pat pažymėta, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, ir išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka) normos nereglamentuoja, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nedirba ir darbo pajamų negauna, skolininko iš artimųjų gautos lėšos nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), todėl išieškojimas iš tokių piniginių lėšų nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Dėl šios priežasties išieškant iš šių lėšų taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei 1 MMA pinigų sumą.
16. Esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su apeliante, kad išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas, tačiau antstolės veiksmai, kuriais skundžiamu 2016-05-23 patvarkymu Nr. S-16013074 išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, netaikant ribojimo išieškoti iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, neteisėti.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje                               Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms tiek, kiek yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodo bei iš vykdomosios bylos nenustatyta, kokia konkreti pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, nutarė įpareigoti antstolę spręsti dėl nepagrįstai nuskaičiuotų lėšų grąžinimo. Atskirajame skunde teisinių argumentų dėl šios nutarties dalies nėra, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus antstolė veiksmus neteisėtais, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, antstolė turėdama duomenis apie konkrečias išieškotas lėšų sumas, turėtų jas grąžinti pareiškėjui.   
19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas. Skundžiamo patvarkymo panaikinimas neužkerta kelio antstolei priimti naują patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atsižvelgiant į įstatymų reglamentavimą ir jo taikymo išaiškinimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

Vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02645 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei. 

Teisėja                                                                                                        Erinija Kazlauskienė