Civilinė byla Nr. e2-1399-592/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21741-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.26; 3.2.6.1; 3.6.3.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Erikai Minkevič,
atsakovės atstovei advokatei Linai Šikšniūtei-Vaitiekūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Aer liber“ kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildžiusi standartinę A ieškinio formą.
Ieškovė, naudodamasi Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, prašo iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office priteisti 5 000 Eur kompensaciją, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė vykdė šiuos skrydžius: 2018 m. gegužės 9 d. skrydis Nr. FR4445 maršrutu Vilnius – Kerkyra (Graikija), kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams J. L. ir M. L. priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 800 Eur); 2018 m. birželio 10 d. skrydis Nr. FR2244 maršrutu Londonas (D. Britanija) –Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio1 dalies b) punktu, keleiviams S. U., R. B., J. I. (buv. R.) priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 1 200 Eur); 2019 m. balandžio 25 d. skrydis Nr. FR3466 maršrutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams R. K., D. K., R. K., J. K. priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 1 600 Eur); 2019 m. liepos 3 d. skrydis Nr. FR1502 maršrutu Oslas (Norvegija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleivė į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 046 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleivei V. J. priklauso 250 Eur kompensacija; 2019 m. rugsėjo 2 d. skrydis Nr. FR5044 maršrutu Vilnius – Lidsas (D. Britanija), kuris vėlavo, todėl keleivis į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 736 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviui G. N. priklauso 400 Eur kompensacija; 2020 m. vasario 23 d. skrydis Nr. FR2872 maršrutu Milanas (Italija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota. Skrydžio atstumas – 1 486 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleiviams R. D., J. D., V. D. priklauso po 250 Eur kompensacija (iš viso 750 Eur). Minėtų asmenų reikalavimo teisės buvo perleistos ieškovei.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų bei nuostatų (toliau – Sąlygos), kurios yra sudėtinė atsakovės bei keleivių sudaromų vežimo sutarčių dalis, 15.4 punkte įtvirtinta, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams, visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigu grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir Sąlygas, negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas.
Atsakovės teigimu, reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Ieškovės interneto svetainėje pateiktas reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas yra ne tik nesąžiningas vartotojų atžvilgiu, tačiau ir akivaizdžiai apgaulingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad: pateikiant sudaromos sutarties sąvoką vartotojui net nepaaiškinama, kad pagal sutarti asmuo ieškovei perleidžia savo turimą reikalavimo teisę į oro linijas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004; reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaroma asmeniui svetainėje pavaizduotu būdu pažymėjus varnele, kad sutinkama su tinklalapio taisyklėmis, ir pateiktame laukelyje pasirašius (akivaizdu, kad tokiu būdu vartotojui sudarant reikalavimo perleidimo sutartį asmuo iš tiesų gali net nežinoti, kad užpildęs paprasčiausią formą ieškovės svetainėje jis iš tiesų sudarė savo turimos reikalavimo teisės perleidimo ieškovei sandorį); vartotojas ieškovės pateikiama sąvoka yra akivaizdžiai klaidinamas ir dėl to, kad sąlygoje yra nurodoma, jog „Sutartimi Klientas įgalioja OroSkundas tarpininkauti jam dėl kompensacijos atgavimo santykiuose su oro linijomis“ (reikalavimo teisės perleidimas ir atstovavimas yra du atskiri teisiniai institutai, sukeliantys visiškai skirtingas teisines pasekmes). Atkreipė dėmesį, kad dažniausiai keleiviai nesupranta, jog jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus išmokėta 25 proc. mažesnė kompensacija, nei priklauso pagal Reglamentą. Siekdama apsaugoti keleivių interesus atsakovė Sąlygose numatė, kad keleivis pirmiausiai turi kreiptis į ją ir įvedė draudimą perleisti reikalavimo teises.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Sąlygų 2.4. punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė. Toks reikalavimo teisės perleidimas pagal Airijos precedento teisę yra laikomas administraciniu pažeidimu bei nusikaltimu.
Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo skrydis FR2244 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – Eurokontrolės ginčo skrydžiui FR2244 vėlai išduoto laiko tarpsnio (leidimo skristi). Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas (arba atidėtas) dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Šios išimties taikymas detalizuojamas Reglamento konstatuojamos dalies 14 punkte, pagal kurį ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl: politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. ESTT yra išaiškinęs, kad ir kitos aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti. Ginčo skrydžiui FR2244 išvykimo laikas buvo numatytas 18:00 UTC laiku , tačiau šiuo atsakovės orlaiviui numatytu laiku nebuvo išduotas Eurokontrolės leidimas kilti. Oro eismo kontrolės laiko tarpsnis skrydžiui FR2244 stipriai svyravo (nuolat kito) ir galiausiai buvo išduotas tik 21:31 UTC. Aplinkybę, kad Eurokontrolė vėlai suteikė leidimą kilti atsakovės orlaiviui vykdant skrydį FR2244, nulėmė tą dieną Europoje vykęs oro eismo kontrolės darbuotojų streikas, kuris kilo dėl priežasčių, niekaip nesusijusių su atsakove. Ginčo skrydžio FR2244 vėlavimo priežasčių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti. Kadangi šiuo atveju egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, yra pagrindas atleisti atsakovę nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo.
Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad atsakovė keleiviui D. P. už vėlavusį skrydį Nr. FR2244 (Londonas – Vilnius) išmokėjo kompensaciją, tokiu būdu patvirtindama savo pareigą kompensaciją išmokėti ir kitiems keleiviams.
Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. Europos Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamento 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad orlaivio techninė problema, dėl kurios atšaukiamas arba atidedamas skrydis, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką šios nuostatos prasme, nebent ši problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti. Šis Europos Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi būti taikomas aiškinant Reglamento 7 straipsnyje numatytą keleivių teisę į kompensaciją.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad atsakovė vykdė šiuos ginčo skrydžius:
- 2018 m. gegužės 9 d. skrydis Nr. FR4445 maršrutu Vilnius – Kerkyra (Graikija), kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams J. L. ir M. L. priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 800 Eur);
- 2018 m. birželio 10 d. skrydis Nr. FR2244 maršrutu Londonas (D. Britanija) –Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio1 dalies b) punktu, keleiviams S. U., R. B., J. I. (buv. R.) priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 1 200 Eur);
- 2019 m. balandžio 25 d. skrydis Nr. FR3466 maršrutu Londonas (D. Britanija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 722 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams R. K., D. K., R. K., J. K. priklauso po 400 Eur kompensacija (iš viso 1 600 Eur);
- 2019 m. liepos 3 d. skrydis Nr. FR1502 maršrutu Oslas (Norvegija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleivė į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 046 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleivei V. J. priklauso 250 Eur kompensacija;
- 2019 m. rugsėjo 2 d. skrydis Nr. FR5044 maršrutu Vilnius – Lidsas (D. Britanija), kuris vėlavo, todėl keleivis į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 736 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviui G. N. priklauso 400 Eur kompensacija;
- 2020 m. vasario 23 d. skrydis Nr. FR2872 maršrutu Milanas (Italija) – Vilnius, kuris vėlavo, todėl keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandomis vėliau nei buvo planuota; skrydžio atstumas – 1 486 km, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleiviams R. D., J. D., V. D. priklauso po 250 Eur kompensacija (iš viso 750 Eur).
Minėtų asmenų reikalavimo teisės buvo perleistos ieškovei ir tai patvirtina teismui pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys.
Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl skrydžių vėlavimo faktų, išskyrus skrydį FR2244, ir kompensacijų dydžio. Atsakovė argumentuoja, kad skrydis FR2244 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – Eurokontrolės vėlai išduoto laiko tarpsnio (leidimo skristi), susijusio su streiku. Tačiau byloje atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių streiko faktą, jo priežastinį ryšį su skrydžio vėlavimu.
Atsakovė nepagrįstai argumentuoja, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakove sudarytas vežimo sutartis ir sąlygas, todėl negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas. Kaip matyti, atsakovė savarankiškai neginčijo šių sandorių (reikalavimo perleidimo), o iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų teismas neturi pagrindo ex officio jų pripažinti negaliojančiais, todėl teismas jais remiasi reikalavimų perleidimo sutartimis.
Taip pat pati atsakovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad vežimo sutarties sąlyga dėl ribojimo perleisti reikalavimo teisę buvo individualiai aptarta su vartotojais, nors šią įrodinėjimo pareigą turi būtent atsakovė. Teismų formuojama praktika tokiu atveju leidžia teismui ex officio konstatuoti tokios sąlygos nesąžiningumą ir atitinkamai pripažinti negaliojančia. Tuo pačiu tai suponuoja, kad teismas nesiremia šia sutartine nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020, 24-35 punktai).
Atsakovės teigimu, reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Šis argumentas nepagristas objektyviais įrodymais, grindžiamas atsakovės subjektyviomis prielaidomis. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad bandė susisiekti su minimais vartotojais, kad pastaruosius informavo apie galimą jų teisių pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų apie pretenzijas šiai ieškovei dėl ginčo sutarčių (reikalavimo perleidimo). Šios aplinkybės leidžia labiau tikėti pačios atsakovės nesąžiningumu, vengimu vykdyti prievoles prieš vartotojus ir tuo pačiu prieš jų teisų perėmėją - ieškovę.
Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja įvykdyti piniginę prievolę – sumokėti kompensaciją, tenkintintas reikalavimas dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-09-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš vartotojų, kurie pagal įstatymą gali reikalauti 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 524,40 Eur bylinėjimosi išlaidų: 113 Eur žyminio mokesčio ir 411,40 Eur teisinėms išlaidoms apmokėti; atsakovei išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Pažymėtina, kad dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje, esant šalių sutikimui (išreikštas teismo posėdyje) šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC (juridinio asmens kodas 104547, adresas – Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer liber“ (juridinio asmens kodas 304685405) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) kompensaciją, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5 000 Eur suma nuo 2020-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 524,40 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas