Byla Nr. 1S-111-1020/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimo netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),
n u s t a t ė :
- J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei J. G. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia 2017 m. balandžio 6 d., bausmės pabaiga 2020 m. balandžio 4 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 2 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos.
- Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. vasario 27 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismo įsitikinimu, nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog J. G. daugiau nenusikals. Nusikalstamą veiką už kurios padarymą dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo metu, taip pažeisdamas jam parodytą pasitikėjimą bei galimybę įrodyti, jog jis gali gyventi nepažeisdamas įstatymų; be to ir jo padaryta veika yra tyčinė ir itin pavojinga. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad J. G. savo kaltės dėl padarytos veikos nepripažino, jos visa apimtimi nepripažįsta ir šiuo metu, savo vaidmenį menkina. Nutartyje pabrėžiama, kad J. G. gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o ankstyvas paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir nebūtų teisingas.
- Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį J. G. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, nagrinėdamas skundą teismas nesigilino į jo argumentus bei objektyviai nevertino jo asmens bylos duomenų, neįvertino jo pastangų keistis. J. G. mano, kad egzistuoja visos aplinkybės ir sąlygos taikyti lygtinį paleidimą: teigiami socialiniai ryšiai su artimaisiais; jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema; asmenybė vertinama teigiamai, visą bausmės atlikimo laiką jo elgesys buvo pavyzdingas bei nepriekaištingas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas negali neaiškiais argumentais tvirtinti, kad asmuo gali nusikalsti, o teiginys, kad jo paleidimas anksčiau prieštarautų teisingumo principui ir visuomenės interesui yra niekuo nepagrįstas – atvirkščiai, visuomenė yra linkusi akcentuoti ne bausmės dydį, o bausmės neišvengiamumą. Nuteistojo vertinimu, jis jau atsakė už padarytą nusikaltimą, peržiūrėjo savo vertybes bei padarė atitinkamas išvadas. Dabar jis elgiasi pavyzdingai, todėl jis turėtų būti paleistas lygtinai.
Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
- Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje (asmens b. l. 22-25) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 21 balu. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. 11 balų, pakartotinio J. G. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys J. G. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti elgesio kontrolės stoka bei bendravimas su netinkamo gyvenimo būdo asmenimis. Išvadoje taip pat pažymima, kad J. G. negeba savo galios jausmo palaikyti brandžiai, įtvirtinančiai tenkindamas tiek savo, tiek kitų poreikius, norus, yra linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, sunkumus įveikti neapgalvotu, neteisėtu elgesiu; emocinės gerovės problemos galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymimi sumenkę nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai – jam sunku atpažinti problemas, jis nesugeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, priimti teisėtus problemos sprendimus – nuteistajam būdingi nebrandūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui; jam vis dar sunku vadovautis visuomeninės vertybėmis (asmens b. l. 23-24).
- Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog J. G. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokios išvados kontekste, teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau taikytas lygtinis paleidimas ir nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo metu. Taigi, J. G. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Pažymėtina ir tai, jog J. G. lygtinio paleidimo klausimas atliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, spręstas pirmąjį kartą ir pastarasis turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo J. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Budrys
Alenas Piesliakas
Ernestas Rimšelis