Administracinė byla Nr. eAS-240-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 56
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę byla Nr. eI2-3724-595/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl sprendimų panaikinimo ir 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino VMI 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. R-2359 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą Nr. B-0384 „Paaiškinti dvigubų standartų taikymą VMI veikloje“ (toliau – ir Prašymas) per 7 darbo dienų terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti jam administracinėje byloje vykdomąjį raštą ir nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsakovas yra įpareigotas atsakyti į pareiškėjo klausimus. 2023 m. kovo 2 d. atsakovas pateikė atsakymus į įpareigotus atsakyti klausimus, tačiau atsakė ne į visus klausimus, todėl, pareiškėjo manymu, byloje reikalingas priverstinis teismo sprendimo vykdymas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Prašymu kreipėsi į VMI prašydamas paaiškinti: 1) dėl kokių priežasčių pareiškėjo mokestinėje byloje VMI netaiko komentaro papildyme pareikštų nuostatų; 2) pagal kokius kriterijus yra atrenkami mokesčių mokėtojai, kuriems bus taikoma viena iš dviejų skirtingų VMI pozicijų - 1) akcijų kaina yra nulis arba, 2) akcijų įsigijimo kaina proporcinga turimų įgijimo kainai, paskirstoma visam akcijų skaičiui; 3) kokiam mokestinių bylų skaičiui yra taikyta VMI pozicija 1 ir kokiam skaičiui pozicija 2; 4) kokiais motyvais komentaro papildyme VMI nesivadovauja 2003 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 133 9(11) punkto nuostatomis; 5) dėl kokių priežasčių komentaro papildymas nėra įtrauktas į konsoliduotą komentaro tekstą. Pareiškėjas pateikė teismui 2023 m. kovo 2 d. VMI raštą Nr. (24.4-31-5Mr)-R atsakymą į Prašymą. Pareiškėjas teigė, kad VMI neatsakė į visus jo klausimus, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą.
Teismas, susipažinęs su administracine byla Nr. eI2-3724-595/2021, nustatė, jog VMI 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. (24.4-31-5Mr)-R, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. kovo 15 d. teiktą Prašymą.
Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą šioje administracinėje byloje netenkintinas, nes nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas (ABTĮ 99 straipsnio 1, 2 dalis).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išduoti vykdomąjį raštą.
Pareiškėjo manymu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnį neturi vertinti, kokia apimtimi teismo sprendimas įvykdytas, nes vykdomojo rašto išdavimui pakanka tik pareiškėjo prašymo. Teismo sprendimo vykdymo klausimus sprendžia antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. (24.4-31-5Mr)-R neatsakė (atsakė nepilnai) į pareiškėjo klausimą Nr. 3, todėl neįvykdė teismo sprendimo.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
VMI nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes mano, kad jame pateikti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta, priimta išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.
Atsakovas teigia, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad VMI 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. (24.4-31-5Mr)-R-860 atsakė į pareiškėjo Prašymą.
VMI sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuotomis išvadomis, kad „jei Pareiškėjo netenkina VMI priimtas administracinis aktas, jį Pareiškėjas gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad teismas įpareigojo VMI priimti naują sprendimą, savaime nereiškia, kad šis sprendimas turi būti palankus pareiškėjui. Todėl tai, kad Pareiškėjas nesutinka su rašte pateiktais motyvais, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.“
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas gavęs asmens prašymą išduoti vykdomąjį raštą neturi vertinti, kuria apimtimi teismo sprendimo vykdymas yra įvykdytas, nes vykdomajam raštui išduoti pakanka pareiškėjo prašymo.
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-3724-595/2021 rezoliucijos matyti, kad pirmosios instancijos teismas panaikino VMI 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. R-2359 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą per 7 darbo dienų terminą. VMI dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris jį išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas asmens teises ir laisves.
Pagal ABTĮ 99 straipsnio 1 dalį vykdomas įsiteisėjęs sprendimas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. pvz., 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).
Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).
Bylos duomenimis, atsakovas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2023 m. kovo 1 d. parengė raštą Nr. (24.4-31-5Mr)-R-860, kuriuo pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, nurodė pareiškėjui šio rašto apskundimo tvarką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, jo parengimo terminą (5 darbo dienas) konstatuoja, kad atsakovas įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį, kuriais buvo įpareigotas per 7 darbo dienas pateikti atsakymą (informaciją) į pareiškėjo Prašymą (skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 22 d. nutarties įsigaliojimo), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad teismas, nevertindamas teismo sprendimo įvykdymo apimties privalo išduoti vykdomąjį raštą atmestini, kaip nepagrįsti, nes ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta privaloma sąlyga – per 15 kalendorinių dienų ar teismo nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas – pareiškėjo teisei dėl vykdomojo rašto išdavimo atsirasti. Nustačius, kad teismo sprendimas įvykdytas, nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
Pareiškėjas, manydamas, jog į jo Prašymą atsakovo 2023 m. kovo 1 d. raštu buvo atsakyta netinkamai, turi teisę tokį atsakymą ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka, kaip nurodė atsakovas savo 2023 m. kovo 1 d. rašte bei pirmosios instancijos teismas. Todėl tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo rašte (atsakyme) pateiktais motyvais, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas nebuvo įvykdytas ir kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, yra neteisėta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė