Baudžiamoji byla Nr. 1-46-984/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65535-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,
sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
kaltinamajam R. J. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,
nukentėjusiajai V. S.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. j., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu,pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 8 mėn., bausmę atliko, teistumo neturi,
Kaltinamas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y.2017 m. gruodžio 16 d., apie 15 val., V. S. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 prom. girtumas), konflikto su V. S., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, metu, tyčia priėjęs prie V. S. iš priekio ir apkabinęs per juosmenį, 1 kartą permetė per save, dėl ko V. S. krisdama galva atsitrenkė į grindis ir pajuto fizinį skausmą. Po to užgriuvo ant grindų gulinčiai V. S. ant krūtinės ir sudavė jai į krūtinės sritį 3 smūgius, taip sukeldamas V. S. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. J. posėdyje kaltu prisipažino. Duoti parodymus atsisakė. Nurodė, kad sutinka su pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad dėl priklausomybių nebuvo gydytas, po įvykio lankosi pas psichologę, psichiatrę, bus skirtas gydymas. Sutinka dirbti viešuosius darbus. Nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamajam suteikus paskutinį žodį, teigė, jog myli nukentėjusiąją.
Nukentėjusioji V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra vienas netikslumas – kaltinamasis ją permetė per save ne du kartus, bet vieną kartą. Prašė uždrausti kaltinamajam jai skambinti ir lankytis jos namuose, nes kaltinamasis nepaiso draudimų – skambina, rašo žinutes, atvažiuoja, nori toliau gyventi kartu. Jis žinojo, kad ji turi sveikatos problemų. Tai antras kaltinamojo smurto prieš ją atvejis, pirmą kartą į policiją nesikreipė, tik turėjo nedarbingumą. Kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, turi sveikatos problemų (dėl širdies bei nervinio pobūdžio), prie jos yra sulaužęs 5 telefonus, pakeitęs 3 korteles, be priežasties gali 3 paras nieko nevalgyti. Gyvenant kartu, kaltinamasis alkoholį vartojo retai, bet tie reti atvejai ir sąlygojo tokius veiksmus. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų turi nedarbingumą, nuo 2017 m. gruodžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine V. S., jau apie pusantrų metų ir su ja veda bendrą ūkį. 2017 m. gruodžio 16 d., apie 15 val. grįžo namo neblaivus. Namuose tuo metu buvo sugyventinė. Tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, kurio metu galimai norėjo apkabinti savo sugyventinę. Kas įvyko vėliau, nelabai pamena, kadangi buvau neblaivus. Nepamena net kaip pateko į policijos komisariatą. Žino, kad tyčia sužaloti savo sugyventinės neturėjo tikslo. Jeigu konflikto metu savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, tai dėl tokio savo elgesio kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 62).
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 15 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus draugas R. J., kuris pas ją gyveno. Iš vakaro jam buvo pasakyta, kad jis yra nepageidaujamas šiuose namuose ir 2017 m. gruodžio 16 d., apie 12 val. jis išėjo iš namų su keliais krepšiais. Kai jis sugrįžo, jam buvo nurodyta, kad jis yra nepageidaujamas; jis pradėjo konfliktuoti, kodėl išvaromas. Jam vėl buvo nurodyta, kad jis yra nepageidaujamas, tada jis isteriškai pradėjo ją žeminti. Norėjo išeiti iš namų, kad pasikviesti pagalbą, tačiau jis neišleido. Tada jis priėjęs prie jos iš priekio, apkabino per juosmenį, permetė per save, tačiau jos nepaleido ir vėl permetė per save. Ji krisdama galva atsitrenkė į grindis. Tada jai gulint ant žemės, jis priėjo prie jos. Jam pasakė, kad kviestų medikus, tačiau jis nurodė, kad medikų nekvies, užgriuvo jai ant krūtinės, po to smūgiavo jai į krūtinės pusę, suduodamas apie 3 smūgius, kurie buvo skausmingi. Po kurio laiko parašė sms dukrai V. S., kuri atvyko iš Vilniaus į namus ir pamačiusi kas vyksta namuose, paskambino policijai. Su R. J. gyvena nuo 2016 m. lapkričio mėn., ir nuo tos dienos taip pat būdavo tokių atvejų, kad buvo sumušta, tačiau policijos nekviesdavo. Šiai dienai jo girto bijo ir nenori, kad jis toliau pas ją gyventų, todėl prašo jį iškeldinti iš jos namų (b.l. 1-2, 29-30). 2017 m. gruodžio 27 d. apklausos metu papildomai paaiškino, jau kurį laiką nenorėjo su juo gyventi, liepdavo jam išeiti, nes nesutardavo, tačiau R. J. neišeidavo, elgdavosi kurį laiką geriau, bet paskui ir vėl nesutardavo. Be to, mano, kad jis ieškodavo pažinčių ir su kitomis moterimis. 2017 m. gruodžio 16 d. konfliktas su R. J. įvyko dėl to, kad iš vakaro jo telefone rado merginos nuotrauką ir liepė jam išeiti. 2017 m. gruodžio 16 d., apie 12 val., R. J. iš jos namų išėjo su dviem krepšiais. Apie 15 val. R. J. grįžo namo iki pusės nuogas, rūbus išmėtęs pakeliui. Jam jau prie durų liepė susirinkti drabužius ir išeiti. R. J. įstūmė ją į namo vidų. Ji paėmė telefoną nuo stalo ir nurodė, kad paskambins jo motinai. Tada R. J. ištraukė jai iš rankų telefoną ir numetė ant grindų. Norėjo išeiti iš namų į kiemą pasišaukti pagalbos, bet R. J., kuris stovėjo tarp jos ir virtuvės durų, stvėrė ją per juosmenį ir permetė per save; ji nukrito ant grindų, užsigavo galvą pakaušio srityje. Liko gulėti, nes juto skausmą galvos srityje, o R. J. šūkavo, keikėsi. Jis buvo labai girtas. Gulėdama paprašė R. J. kviesti greitąją pagalbą, nes juto didelį skausmą, bet R. J. dėl girtumo nelabai suprato, ko ji prašo. Nurodė, kad nekvies, užgriuvo ant jos, paskui pasikėlė ir būdamas priklaupęs prie jos sudavė apie tris smūgius jai į krūtinę. Sudavė abiejų rankų kumščiais; mano, kad gal jis taip ją gaivino, t. y. darė širdies masažą. Paskui R. J. pradėjo ją tampyti, norėdamas pakelti, liepė keltis, klausė, ko ji čia guli. Jis pradėjo ją tampyti po kambarius, pats griuvinėdamas dėl girtumo, abu griuvinėjo. Kai ji rėkė, uždengdavo jai burną, kad nerėktų. Tai truko apie 15 min. Paskui R. J. pasidarė bloga, jis pradėjo vemti. Vėmė su pertraukomis kelis kartus, paskui bandė ją glamonėti, bet ir vėl jam pasidarė bloga. Tada galėjo nuo jo atsitolinti, atsisėdo ant sofos. Kol jis vėmė, susirinko telefoną, kuris buvo išbyrėjęs po numetimo, ir parašė žinutę dukrai, kad atvažiuotų. Dukra V. S. su savo sugyventiniu M. V. atvažiavo po kokios valandos. R. J. kambaryje buvo prigulęs. Dukra pradėjo sakyti jam, kam jis muša motiną, tada R. J. atsikėlė, sakydamas, kad viskas, išvažiuoja. Jam buvo nurodyta, kad sėdėtų ir lauktų, kol atvažiuos policija, kurią iškvietė dukra. Kai R. J. išgirdo apie policiją ir neleidus jam išeiti, labai susinervino, pradėjo blaškytis, stumdytis su M. V., kuris bandė jį suvaldyti. Kad konfliktas nepaaštrėtų, su dukra ir M. V. išėjo į kiemą, o R. J. paliko viduje vieną, besidaužantį ir besiblaškantį. Kieme sulaukė policijos pareigūnų, kurie R. J. išvežė į policijos komisariatą. Dėl įvykio parašė pareiškimą. Su R. J. taikytis neketina, nebenori su juo turėti nieko bendro. R. J. yra prieš ją smurtavęs ir 2017 m. rugsėjo mėn., bet į policiją tada nesikreipė. Turi sveikatos problemų, 2 kartus sirgo Laimo liga, būdavo svaigimo priepuolių, atsirado stuburo problemų, todėl bet koks smurtas jai kelia skausmą. Dėl patirto smurto kreipėsi į ligoninės priimamąjį, bet pas med. ekspertus nesikreips (b. l. 40-41).
Liudytojas M. V. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. jo sugyventinė V. S. gavo sms žinutę iš savo motinos V. S., kad ją primušė R. J., ir kad jie atvažiuotų. Iš karto išvažiavo pas V. S., į (duomenys neskelbtini). Patys gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavo maždaug per 40 min. Atvažiavus į V. S. namus, pirma į namą įėjo V. S., o jis po jos. R. J. gulėjo kambaryje, lovoje. Jiems atvykus, jis atsikėlė. V. S. paklausė, kodėl jis muša jos motiną. R. J. pradėjo kalbėti, kad nieko nedarė, tuoj išeina, bet jie liepė jam laukti, kol atvažiuos policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė V. S., kai jau buvo atvažiavę pas V. S.. R. J. liepus laukti policijos, šis labai susierzino, pradėjo mosikuotis rankomis. Atstūmė jį, bet abu nesimušė. Kadangi R. J. nenurimo, pats (M. V.) su V. S. ir jos motina išėjo į kiemą, o R. J. neišleido, namo duris laikė užrėmę, laukė policijos pareigūnų. R. J. būdamas namuose, daužėsi, trankė baldus; prieš pat atvykstant pareigūnams išsiveržė į kiemą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. J. ir išvežė jį į policijos komisariatą. Patys į Širvintų rajono policijos komisariatą nuvežė V. S., kur ji parašė pareiškimą (b. l. 44-47).
Liudytoja V. S. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. gavo sms žinutę iš savo motinos V. S., kad atvažiuotų, bei kad ją primušė R. J.. Su sugyventiniu M. V. iš karto išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, pas motiną V. S., į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus, pirma įėjo į namus ir pamatė, kad R. J. guli lovoje kambaryje. Priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis primušė jos motiną. Atsikėlęs jis nurodė, kad tuoj išeina, t. y. išsikrausto. Abu su M. V. neleido išeiti R. J., liepė laukti policijos pareigūnų. Pati paskambino policijai iš motinos telefono. Neleidus R. J. išeiti ir liepus laukti policijos, šis labai susierzino, supyko, pradėjo keiktis, norėjo išeiti. M. V. jį sulaikė, atstūmė, kad jis neprieitų prie jos su motina ir kad nepabėgtų. Paskui kartu su motina ir M. V. išėjo į kiemą, nes R. J. vis nenurimo. Jį paliko namo viduje, duris laikė užrėmę. R. J. viduje daužėsi, trankėsi, mėtė baldus, paskui išsiveržė į kiemą. Ji su M. V. pasitraukė nuo jo į kiemo galą, kad nekiltų muštynės. Vienu metu R. J. lyg atsitokėjo, pradėjo jos atsiprašinėti, bet atvykus policijos pareigūnams, vėl pradėjo šūkauti. Policijos pareigūnai R. J. išvežė į Širvintų rajono policijos komisariatą, o motiną į policijos komisariatą nuvežė M. V. (b. l. 49-52).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiosios patrulės G. J. 2017 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 20-21).
2017 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolefiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota nukentėjusiosios apžiūra (b. l. 68).
2017 m. gruodžio 16 d., 17.37 val. R. J. nustatytas 1,54 prom. girtumo laipsnis (b. l. 23).
2017 m. gruodžio 16 d., 17.20 val. R. J. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas 2017 m. gruodžio 18 d. 11.12 val. (b. l. 69-70, 74).
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. vasario 19 d., įpareigojant R. J.: gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S.; nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 m atstumu (b. l. 64-65).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino; teisiamajame posėdyje duoti parodymus atsisakė, tačiau nurodė, kad sutinka su pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas teismo posėdžio metu,nukentėjusiosios parodymai teismo posėdyje, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 62), nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas bei parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-2, 29-30, 40-41), liudytojų M. V. ir V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-47, 49-52), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-7), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (b. l. 68), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiosios patrulės G. J. tarnybinis pranešimasdėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b. l. 20-21), alkoholio kiekio matuoklio duomenys(b. l. 23). Kadangi kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamassukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo (b. l. 53-54), administracine tvarka baustas 2015 m. (b. l.57), registruojasi darbo biržoje (b. l. 59). Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Taigi, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholioir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę 1metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiugyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 m atstumu, t. y. uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), bet kokia formabendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. (BK 66 straipsnis).
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. J. paskirtą kardomąją priemonę (b. l. 64-65), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1metams,įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 m atstumu, t. y. uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), bet kokia formabendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 m atstumu, t. y. uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), bet kokia formabendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. J. paskirtą kardomąją priemonę, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Asta Katinienė