ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20209-600/2024 pagal antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje R. V., G. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Antstolis R. V.         2024 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui R. V. 50 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymo dieną. Antstolis nurodė, kad jis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko R. V. išieškotojams G. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „GelvoraSergel“.

2.       Antstolis R. V. nurodė, kad 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. liepos 1 d. patvarkymais skolininkas įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkui nevykdant antstolio reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi skolininkui skirta vienkartinė 250 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau skolininkas ir toliau nevykdo antstolio reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi antstolio R. V. pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė skolininkui R. V. 587 Eur baudą už antstolio 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

4.       Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11424-819/2024 skolininkui R. V. skirta 250 Eur bauda už antstolio R. V. 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Skolininkas jam paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. liepos 9 d., tačiau antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą neįvykdė. Antstolis 2024 m. liepos 1 d. surašė pakartotinį patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai įpareigojo skolininką per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir kt. Nurodytas patvarkymas išsiųstas elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas pažymėjo, kad skolininkas yra išreiškęs pageidavimą gauti iš antstolio procesinius dokumentus nurodytu elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad iki pareiškimo padavimo teismui dienos skolininkas įvykdė antstolio reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą.

6.       Teismas darė išvadą, kad skolininkas nevykdo antstolio reikalavimų, dėl tokių veiksmų vilkinamas sprendimo vykdymas ir pažeidžiami išieškotojų interesai. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas tinkamai ir laiku nevykdo antstolio reikalavimų.

7.       Įvertinęs bylos aplinkybes, be kita ko, tai, kad išieškojimas iš skolininko yra vykdomas kelių išieškotojų naudai, kad patvarkymas dėl informacijos pateikimo buvo siųstas skolininkui ne vieną kartą, skolininkas žino apie patvarkymą, sumokėjo teismo paskirtą baudą, tačiau vis tiek nevykdo antstolio reikalavimų, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra teisinga tenkinti antstolio reikalavimą dėl baudos skyrimo iš dalies, t. y. skirti skolininkui 400 Eur baudą. Teismas nurodė, kad pritaikius indeksavimą, skolininkui skirtina galutinė 587 Eur baudos suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį arba ją pakeisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Apeliantas apie 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini)sužinojo iš antstolio, kai jis apeliantui pasakė apie paskirtą teismo baudą. Antstolių kontoroje apeliantas paaiškino, kad jokio kito turto neturi, o buhalterė persiuntė duomenis apie darbo užmokestį, manė, kad yra pilnai įvykdęs pareigą nurodyti turtą. Apeliantas nesuprato, kad būtina teikti oficialų raštą.

8.2.       Su 2024 m. liepos 1 d. antstolio patvarkymu apeliantas susipažino kai grįžo iš užsienio ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakė į antstolio klausimus. Apeliantui po to buvo paaiškinta, kad jis turi raštą atvežti pasirašytą į antstolių kontorą. Apeliantas tai padarė. Apie vėl apeliantui skirtą baudą apeliantas sužinojo tik gavęs teismo nutartį. Jei būtų žinojęs apie užvestą naują bylą, būtų teismui pateikęs duomenis, kad yra įvykdęs antstolio patvarkymą.

8.3.       Apeliantas neveikė piktybiškai, pateikta informacija niekaip neįtakoja antstolio galimybių greičiau išieškoti skolas, todėl bauda skirta neteisingai, yra labai didelė, neatitinka apelianto turtinės padėties ir taip jau esamų skolų, kurių jis negali sumokėti.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) G. L. prašo paskirtą baudą apeliantui (skolininkui) padidinti iki 5 000 Eur. Atsiliepime nurodė, kad apeliantas piktybiškai ir sąmoningai meluoja ir nenori niekam atiduoti savo skolų, slepia savo tikras pajamas ir turtą pas trečiuosius asmenis, todėl paskirta bauda yra per maža.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su antstoliu (antstolio (duomenys neskelbtini)) ir banko mokėjimo nurodymų kopijas.

12.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėtas nepranešus apeliantui, į tai, jog apelianto pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, kad suinteresuoto asmens (apelianto) teismui pateikti įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl suinteresuoto asmens prašymo

15.       Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 4 d. gautas suinteresuoto asmens G. L. raštas (prašymas) ((duomenys neskelbtini)).

16.       CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui. Ši nuostata, be kita ko, taikoma ir atsiliepimams į apeliacinius (atskiruosius) skundus, kas reiškia, kad draudžiama keisti (pildyti) atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens raštą (prašymą), kuris pateiktas po atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17.       Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18.       CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

19.       CPK 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

20.       Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

21.       Teismas, spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes pagal CPK 645 straipsnio 3 dalies dispoziciją, įstatymų leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę nustačius, kad asmuo neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl nuobaudos skyrimo.

22.       Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kad jis 2024 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu informavo antstolį, jog jokių asmeninių banko sąskaitų, lėšų kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis piniginių lėšų apeliantas neturi, neturi turtinių teisių ir vertybinių popierių, neturi pensijos, stipendijos, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, darbo užmokestį gauna ir reikiamus dokumentus antstoliui jau išsiuntė. Antstolio R. V. (duomenys neskelbtini) (nustatyta viešai prieinamais duomenimis) R. A. 2024 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu apeliantui atsakė, kad reikia teikti oficialų raštą, pasirašytą elektroniniu parašu.

23.       Išnagrinėjęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagal tuo metu turėtus duomenis, iš esmės teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas ir baudą apeliantui paskyrė pagrįstai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į po antstolio 2024 m. liepos 30 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo pateikimo iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, t. y. byloje apelianto su atskiruoju skundu pateiktus duomenis (įrodymus) apie apelianto siekį vykdyti 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini), spręstina, jog tokios pakankamai didelės baudos (587 Eur) suinteresuotam asmeniui (apeliantui), nors ir nesavalaikiai, tačiau vykdančiam ar siekiančiam vykdyti antstolio reikalavimus, skyrimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo pateikė antstolio reikalaujamą pateikti informaciją elektroniniu paštu ir to, teismo vertinimu, pakanka padaryti išvadai, kad jis iš esmės įvykdė antstolio reikalavimą.

24.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo R. V. už antstolio 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini)nevykdymą atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo R. V. už antstolio 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė