Civilinė byla Nr. e2-33682-934/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27454-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8., 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Raimondui Garliauskui,

atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Paškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – M. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 19249,20 Eur turtinės žalos atlyginimo arba periodinių mėnesinių 106,94 Eur išmokų nuo 2017-07-04 iki 2032-07-03, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys bei pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-5; 73-76):

1.1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1- 1295-839/2018, kurioje 2018-05-18 nuosprendžiu teismas M. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje bei paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams (toliau – Nuosprendis);

1.2. Baudžiamojoje byloje ieškovė N. J. atsakovams kaltinamajam M. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai M. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovei neturtinę žalą ir dalį reikalautos turtinės žalos;

1.3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalą, kurią sudarė dėl sutuoktinio mirties prarastos ir negautos pajamos;

1.4. Nuosprendžiu ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjęs, todėl ieškovė N. J. realizuodama suteiktą teisę į ieškinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimą, teikia ieškinį atsakovui civilinio proceso tvarka;

1.5. Kasacinės instancijos teismas suformavo praktiką, kad nors, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 5 dalis bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis Taisyklių 8-10 punkto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas pajamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, tačiau vadovaujantis TPSCADPĮ 14 straipsnio 5 dalimi, negalima daryti išvadų dėl asmens gyvybės atėmimo nukentėjusiųjų asmenų realiai patirtos turtinės žalos dydžio;

1.6. Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą. Nustatant pergyvenusiam sutuoktiniui tekusią žuvusiojo (mirusio) pajamų dalį turi būti remiamasi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintina, kad ji turėtų būti laikoma lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip. Vadinasi, ieškovė kas mėnesį turi teisę į žalos (negautų pajamų) atlyginimą, lygų pusei jos velionio sutuoktinio per mėnesį gautų pajamų;

1.7. Kasacinio teismo praktikoje apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo (mirusio) negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę. Be to, kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 straipsnis), todėl net ir ta aplinkybė, kad mirusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad mirusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, kadangi ši prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis;

1.8. A. J. po eismo įvykio buvo gydomas, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų 2017-07-03 mirė. Po sutuoktinio mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nukentėjusiajai paskyrė 21, 00 Eur dydžio našlės pensiją. Ši nukentėjusiajai mokama suma laikytina daliniu negautų pajamų atlyginimu. Velionis A. J. prieš mirtį gavo 255, 89 Eur pajamų, o jo likusi tikėtina gyvenimo trukmė – 15 metų, todėl nustatytina, kad dėl ieškovės negautų pajamų atlygintinos žalos dydis yra 19 249,20 Eur (255,89 Eur : 2 = 127,94 Eur – 21, 00 Eur = 106, 94 Eur x 12 mėnesių x 15 metų = 19249,20 Eur). Velionio A. J. likusi tikėtina gyvenimo trukmė paskaičiuota pagal Lietuvoje gyvenančio panašaus amžiaus asmens vidutinę gyvenimo trukmę, paskaičiuotą Statistikos departamento duomenimis;

1.9. Velionis buvo vienintelis šeimos asmuo, vairavęs transporto priemonę, kas suponuoja išvadą, kad ir per šią judėjimo galimybę ieškovė taip pat gavo išlaikymą. Po A. J. mirties ieškovė tokios galimybės nebeturi. Tai reiškia, jog ieškovei buvo būtina pagalba ne tik buityje, bet ir siekiant įsigyti maisto produktų, apsilankant pas gydytojus, pas gimines, tvarkyti ūkį ir pan. Įvertinus ieškovės amžių, akivaizdu, jog kasdienių poreikių patenkinimui buvo būtina kito žmogaus parama.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 24-26). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Atsakovas buvo apdraudęs M. J. valdomos transporto priemonės civilinę atsakomybę, kuria 2017-05-24 buvo sukeltas eismo įvykis. Šio eismo įvykio metu žuvo ieškovės vyras A. J.. AB „Lietuvos draudimas“, gavęs pranešimą apie įvykį, o vėliau ir civilinius ieškinius, apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiesiems patirtą žalą;

2.2. AB „Lietuvos draudimas“ 2018-04-23 pranešime nurodė, kad draudimo išmoka negautoms pajamoms kompensuoti nėra mokama, nes ieškovės ir A. J. pajamos iki eismo įvykio buvo panašaus dydžio, todėl pajamų sumažėjimo nepatyrė;

2.3. A. J. prieš mirtį gavo 255,89 Eur pajamų, ieškovė prieš velionio A. J. mirtį gaudavo 326,83 Eur. Matematiškai skaičiuojant šeimos pajamas, po velionio A. J. mirties N. J. lieka didesnė dalis, nei šiai tekdavo dalijantis pajamas tarp dviejų šeimos narių. Taip pat pagal šeimos pajamas nėra pagrindo teigti, kad N. J. velionis vyras teikė išlaikymą ar šis jai buvo būtinas, kadangi ji pati gaudavo savarankiškas pajamas;

2.4. Atsakovas nesutinka su ieškinyje išdėstyta ieškovės pozicija, kadangi ji yra pagrįsta teismų praktika, suformuluota kitokio pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama kokia yra regresinės prievolės apimtis tuo atveju, kai socialinio draudimo įstaiga išmokėjusi išmoką pagal teisės aktus nukreipia savo reikalavimą į kaltą asmenį ir(ar) jo draudiką. Pažymėjo, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką aiškiai atskyrė socialinio draudimo įstaigoms taikytinas teisės normas ir nukentėjusiesiems, kurie tiesiogiai prašo turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų), taikytinas teisės normas; 

2.5. Būtent socialinį draudimą reguliuojantys teisės aktai numato prezumpciją, kad išmokėtos išmokos atlygina gavėjų negautas pajamas, o pati reikalavimo teisė įgyvendinama remiantis specialiosiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuoti teisės išaiškinimai negali būti taikytini ginčams tarp nukentėjusiųjų ir draudikų, kadangi draudikas tiesiogiai nukentėjusiajam kompensuodamas negautas pajamas turi taikyti kitas teisės normas ir specialiuosius teisės aktus;

2.6. Teisės normos, taikytinos ieškovės reikalavimui aiškiai nurodo, kad teisę į negautų pajamų atlyginimą ieškovė įgytų tik tuo atveju, jei ji būtų buvusi A. J. išlaikytinė, todėl atsakovo įsitikinimu, surinkus patikimus duomenis, kad N. J. pajamos buvo didesnės, nei A. J. – ieškinys turi būti atmestinas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – M. J., pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog atlygino nukentėjusiems 25000,00 Eur neturtinę žalą, įskaitant ir atsakovę (b. l. 80-82).

4. Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, jog santuokoje su velioniu vyru gaudavo ieškinyje nurodytas pajamas, kitų pajamų negaudavo. Nuo 2007 m. velioniui vyrui buvo nustatytas dalinis darbingumas. Vien velionio vyro gaunamų pajamų neužtekdavo už komunalines paslaugas sumokėti, be to, kartais pinigų duodavo dukra. Netekus vyro iš vienos pensijos sunku pragyventi. Gyvena 2 kambarių bute, mokesčiai už komunalines paslaugas auga, neketina jo keisti į mažesnį. Kompensacijos už šildymą kol kas negauna, tačiau kreipėsi dėl jos gavimo, atsakymo dar negavo. Vyras turėjo sveikatos problemų, reikėdavo pirkti vaistus, jų pirkimui išleisdavo daugiau nei sau. Apie 70,00 Eur per mėnesį išleisdavo vaistų, būtinų vyrui, pirkimui, bendrai vaistams išleisdavo apie 100-150 Eur. maistui apie 70-80 Eur, transporto priemonei per mėnesį reikėdavo apie 10 litrų kuro, virš 100,00 Eur per metus išleisdavo transporto priemonės draudimui. M. J. atlygino nukentėjusiems neturtinė žalą (20000,00 Eur), taip pat iš atsakovo gavo 5000,00 Eur žalos atlyginimo (b. l. 88-89).

5. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieškinį atmesti (b. l. 88-89).

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

6. Ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo įsitikinimu, remiantis kasacinio teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei CK 6.245-6.255, 6.248 straipsnių nuostatomis, ieškovei turėtų būti atlyginta žala, o vien ta aplinkybė, kad mirusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad mirusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Atsakovas iš esmės nurodė, jog remiantis teisės aktais, teisę į negautų pajamų atlyginimą ieškovė įgytų tik tuo atveju, jei ji būtų buvusi A. J. išlaikytinė, tačiau pastarųjų aplinkybių ieškovė neįrodė.

7. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, atidėjo bylos nagrinėjimą, siūlė ieškovės atstovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų prašomos priteisti žalos dydį, taip pat siūlė išspręsti ginčą taikiai (b. l. 45-46, 88-89). 

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad pastarasis, vairuodamas automobilį, važiuodamas kryptimi nuo J. Basanavičiaus g. link Liaudies g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punktų reikalavimus tuo, kad ties namu Nr. 8, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiavo apie 105 km/h greičiu, ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, ir prarasdamas galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje apsisukinėjusį automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris HR0615, vairuojamą A. J., kuris po susidūrimo sukdamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje mirtinai sužalojo A. J. bei automobilio „Audi A2“ keleivei N. J. padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams (b. l. 7-15). Remiantis Nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovės paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) taip pat nustatyta, jog kaltininkas ieškovei atlygino tiek turtinę, tiek neturtinė žalą, išskyrus negautos pajamos, taip pat atsakovas atlygino 5000,00 Eur neturtinę žalą (žr., 4 punktas, b. l. 14-15). A. J. prieš mirtį gaudavo 255,89 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją, o ieškovės mėnesinės pajamos (senatvės pensija) sudaro 326,83 Eur bei gaunama 21,00 Eur našlių pensija (b. l. 18-20).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, iš esmės nurodė, jog mirus sutuoktiniui, jo gauta ½ pajamų dalis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis turėtų būti priteista iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti dėl šių argumentų:

9.1. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014. Tačiau nagrinėjamu nėra pagrindo remiantis ieškovo cituojamais kasacinio teismo teisės aiškinimais, kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėtas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas į draudiką, o nagrinėjamu atveju, draudikui tiesiogiai nukentėjusiajam kompensuojant negautas pajamas, taikytini specialūs teisės aktai. Kasacinio teismo išaiškinta, jog Taisyklių 8 punktas skirtas išmokos, kurią draudikas išmoka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti, tačiau jis neapibrėžia santykių tarp draudiko ir socialinio draudimo įstaigos, pastarajai pareiškus reikalavimą draudikui CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-408/2014; 2015-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015);

9.2. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės negautas pajamas taikytinos TPVCAPDĮ bei Taisyklių nuostatos. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis numato, jog žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis šių Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu; 

9.3. Vertinant ieškovės prašomą priteisi turtinę žalą aptartų teisės normų kontekste (žr. 10.2. punktą), nėra pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi ieškovė neįrodė, jog ji buvo velionio vyro išlaikytinė TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies prasme. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo (žr., 8 punktą), jog velionio gauta invalidumo/netekto darbingumo pensija buvo mažesnė nei ieškovės gaunamos pajamos; 

9.4. Nors ieškovė nurodė, jog vien aplinkybė, kad velionis vyras gaudavo mažesnes pajamas, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog prašomas priteisti mėnesinis periodinių išmokų dydis realiai buvo naudojamas ieškovės išlaikymui, o ne paties velionio vyro būtiniausių minimalių poreikių tenkinimui, juo labiau, kaip nurodė pati ieškovė, didesnė išlaidų dalis tekdavo vaistų, būtinų vyro gydymui, pirkimui. Taigi, vien aritmetinis paskaičiavimas, teismų praktikos pacitavimas, neįrodo fakto, jog mažesnes pajamas gaunantis asmuo realiai prisidėjo prie ieškovės išlaikymo (CPK 178 straipsnis).

9.5. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog velionis vyras vairavo transporto priemonę, taip pat savaime nereiškia, jog tokia forma velionis vyras prisidėjo prie atsakovės išlaikymo (pvz., nuolat vežiodavo į darbą, į gydymo įstaigas, maisto apsipirkimui ir pan.) bei tokia išlaikymo forma turėjo ekonominę vertę, priešingai, remiantis pačios ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog per mėnesį sunaudodavo apie 10 litrų kuro, o tai netiesiogiai įrodo, jog transporto priemonės naudojamas ekonominės vertės, kuri galėtų būti apskaičiuota ir priteista išlaikymo forma, nesukūrė. Aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė.

9.6. Be to, nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog prašoma priteisti periodinių išmokų dalimi velionis vyras prisidėjo prie ieškovės išlaikymo, atsižvelgiant į aritmetinį šeimos pajamų skaičiavimą (326,83 > 291,36 t. y. (326,83+255,89) : 2), darytina išvada, jog po velionio A. J. mirties ieškovei tenkanti dalis yra didesnė, nei jai tekdavo dalijantis pajamas tarp dviejų šeimos narių, įvertinus ir tai, kad ieškovė papildomai gauna 21,00 Eur našlių pensiją (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog po vyro mirties ieškovės finansinė padėtis pablogėjo bei priteisti prašomą žalos dydį.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

12. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, jos nepriteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.  

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                               Žilvinas Terebeiza