Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-2282-781/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19234-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorijos 35.4; 44.5.1; 45.1; 116.1
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei ir Vasarei Žilinskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui R. P. dėl baudos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad tarp ieškovo bei ūkininko (atsakovo) 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20100803/01-DJ. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovui nepristatė sutarto kiekio žieminių rapsų. Sutartimi šalys susitarė, kad nepristatęs sutarto kiekio grūdų ar pažeidęs pristatymo terminus, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto grūdų kiekio vertės bei atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas, nors ir buvo raginamas, tačiau baudos gera valia ieškovui nesumokėjo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17 400, 00 Lt baudos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė šalių susitarimu nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti sutartį dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas planavo prikulti apie 60 tonų grūdų, 2010 m. rugpjūčio pradžioje dar buvo nenukulta apie 50 tonų, tačiau dėl prasidėjusių labai blogų orų (lietaus) nebuvo galimybės nuimti derliaus ir nenukulti pribrendę rapsai išbyrėjo ant žemės. Atsakovo teigimu, ieškovas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepristatė grūdų, nes kainos rinkoje padidėjo. Atsakovas žieminį rapsą UAB „Robusta“ pardavė po 1 140, 00 Lt už toną, t. y. pigiau negu buvo susitaręs su ieškovu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pardavęs žieminį rapsą kitiems subjektams, juo labiau už kainą, didesnę nei nurodyta sutartyje su ieškovu. Ieškovo reikalaujamos netesybos yra nepagrįstai didelės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo atlikto sutarties pažeidimo būtų patyręs nuostolių, ar kad atsakovas būtų gavęs naudos ar pajamų. Atsakovas pažymėjo, kad neturėdamas galimybės nuimti derliaus, patyrė didelius nuostolius, sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo pateiktą sutarties formą ir jo pasiūlytomis sąlygomis. Atsakovo manymu, egzistuoja pagrindas mažinti sutartines netesybas iki 1 000, 00 Lt. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje nurodytus argumentus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.
Į teismo posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko, gautas atsakovo atstovo prašymas nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 66).
Ieškinys tenkintinas.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20100803/01-DJ (b. l. 4), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. parduoti ir pristatyti ieškovui 50 tonų rapsų, o ieškovas turėjo sumokėti atsakovui minėtų rapsų kainą, sudarančią 1 160, 00 Lt be PVM. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovui sutarto kiekio žieminių rapsų nepristatė.
Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nesilaikė šalių susitarimu nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra atmestina. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 6.5 punkto, ginčus dėl grūdų kokybės sprendžia Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos arba šalių susitarimu kita kompetentinga institucija, kiti ginčai sprendžiami derybų būdu, o nepavykus susitarti per 30 kalendorinių dienų – teismine tvarka (b. l. 4). Atsakovas iki sutartimi nustatyto termino (2010 m. rugpjūčio 31 d.) grūdų ieškovui nepristatė, baudos nesumokėjo, nors ir buvo ieškovo raginamas, todėl ieškovas 2010 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėtina, kad sutartyje nėra numatytos konkrečios derybų vedimo tvarkos, pavyzdžiui, kad derybos tarp šalių turi vykti raštu, todėl darytina išvada, kad ieškovas, žodžiu ragindamas atsakovą sumokėti baudą už sutarties neįvykdymą, laikėsi sutartimi nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovas nurodė, kad sutartį negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (force majeure), o būtent dėl prasidėjusių labai blogų orų (lietaus) neturėjo galimybės nuimti derliaus. Atsakovas yra ūkininkas, savo srities profesionalas, tokiu atveju taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Taigi, šiuo atveju atsakomybė atsiranda be kaltės, nes ūkininkas veikia savo rizika, turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Tad bene vienintelis pagrindas, kai verslininkui nebus taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, yra nenugalima jėga. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Galimai nepalankių gamtinių sąlygų buvimas ginčo šalių nurodomu rapsų augimo laikotarpiu (2010 m. rugpjūčio mėn.) nėra užfiksuotas Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nepateikė ir jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą minėtu laikotarpiu. CK 6.212 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes. Išanalizavęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to tokios informacijos nebuvo pateikęs ir ieškovui.
Atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas būtų pardavęs žieminį rapsą kitiems subjektams, juo labiau už kainą, didesnę nei nurodyta sutartyje su ieškovu. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių grūdai nebuvo pristatyti ieškovui, ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63, 6.205 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius); (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių sudarytos 2010 m. rugpjūčio 3 d. sutarties 5.1 punktas nustato, kad pardavėjas, nepristatęs sutarto kiekio grūdų ar pažeidęs pristatymo terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto grūdų kiekio vertės bei atlyginti pirkėjui visus jo patirtus nuostolius. Be to, sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad sutartyje nurodyta bauda atitinka minimalius neįrodinėtinus pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama. Svarbu atsižvelgti ir į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo šalių sutarties sąlygų ir sumažintų baudos dydį atsakovui.
Teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti, taip pat mano, jog nėra galimybės taikyti nagrinėjamu atveju CK 6.212 straipsnį, nes, kaip minėta, atsakovas tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nenugalimos jėgos buvimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina 17 400, 00 Lt baudos.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai bei į ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 522, 00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3, 27) ir 2 904, 00 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 6–7, 60–61).
Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 7, 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 92–93, 259, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 17 400, 00 (septyniolika tūkstančių keturis šimtus Lt 00 ct) baudos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 904, 00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Agerona“, į. K. 300118763, naudai bei 7, 72 Lt (septynis Lt 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė
Nuorašas tikras: