Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-21][nuasmeninta nutartis byloje][1A-450-383-2017].docx
Bylos nr.: 1A-450-383/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo proceso subjektai
Gynėjo kvietimas ir paskyrimas (BPK 50 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Gynėjas
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-383/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08131-2017-6

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

(S)

 


HERBAS

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, 

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistojo E. L. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo  E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu,  šiuo nusprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta 2017 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams 20 dienų. 

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. kovo 8 d. (iki arešto bausmės pagal 2017 m. vasario 8 d. baudžiamąjį įsakymą atlikimo pradžios) ir bausmė, atlikta pagal 2017 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė:

 

  1. E. L., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. vasario 19 d. apie 03.00 val. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą įspyrė savo šeimos narei J. Š. į pilvą ir vieną kartą įspyrė į krūtinę, taip sukėlė J. Š. fizinį skausmą.
  2. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašė, švelninti jam skundžiamu Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pakeičiant ją į areštą. Skunde nurodė, jog jis nepritampa prie laisvės atėmimo vietoje esančių žmonių, kadangi jis yra iš kaimo, lėtas, todėl yra žeminamas ir veikiamas psichologiškai. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
  3. Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
  5. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.
  6. Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
  7. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
  8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis) žmogaus sveikatai, nusikalstama veika tyčinė, baigta, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgė į tai, kad E. L. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, taip pat teistas ir už smurtą prieš tą patį asmenį, šiuo metu atlieka paskirtą arešto bausmę, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad  E. L. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę.
  9. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. L. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad anksčiau teistas 4 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą – už smurtą prieš tą patį asmenį, naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po baudžiamojo įsakymo priėmimo, dar jam neįsiteisėjus, tai rodo nuteistojo E. L. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
  10. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas, švelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.
    1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. L. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas,  pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
  12. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. L., išlaidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

n u t a r i a :

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. L..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

             

Teisėjai                                                         Svetlana Jurgaitienė

 

                                                                                    Gytis Večerskas

 

                                                                                    Valdas Vitunskas