Civilinė byla Nr. e2-1094-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01126-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

sekretoriaujant Renatai Kazlienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mantui Armaliui,

atsakovės atstovams A. K., advokatui Giedriui Murauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paupio investicijos“ ieškinį atsakovei Advokatų profesinei bendrijai „Protego“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo, ir

n u s t a t ė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Paupio investicijos“ (toliau – ieškovė, UAB „Paupio investicijos“) ieškiniu prašė: a/ pripažinti atsakovės Advokatų profesinės bendrijos „Protego“ (toliau – atsakovė, APB „Protego“) vienašališką 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 2020 m. birželio 17 d. nutraukimą neteisėtu; b/ ieškovei iš atsakovės priteisti 44 034,64 Eur nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, nuo teismo priteistos pinigų sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; c/ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovės atstovas posėdyje, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. šalys sudarė Terminuotą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau ir Terminuota nuomos sutartis, nuomos sutartis, sutartis), kuria pakeista ligi tol, nuo 2012 metų, galiojusi nuomos sutartis dėl tų pačių patalpų. 2017 m. gruodžio 1 d. susitarimu dėl Terminuotos nuomos sutarties pakeitimo  buvo sulygta dėl nuomos mokesčio pakeitimo ir susitarta dėl nuomos sutarties termino pratęsimo iki 2025 m. birželio 1 d.

1.2. 2020 m. sausio 16 d. atsakovė ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė nuomos sutartį nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydama, kad neva tai ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ieškovė atsisakė bendru sutarimu nutraukti Terminuotą nuomos sutartį ar kad nepakeitė atsakovės kitu asmeniu nuomos sutartyje. 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020 ir tuo pačiu pareiškė, jog ieškovei nesutikus su pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis nuomos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. birželio 17 d., išnuomotos negyvenamosios patalpos bus perduotos ieškovei.

1.3. 2020 m. birželio 17 d. ieškovė, neturėdama pasirinkimo ir siekdama užtikrinti turto apsaugą, pasirašė patalpų grąžinimo aktą, išrašė atsakovei proporcingai apskaičiuotų dienų skaičiui už 2020 metų birželio mėnesį PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovė nuo ieškinio atsisakė, byla buvo nutraukta.

1.4. 2020 m. birželio 25 d. ieškovė, siekdama nedelsiant išnuomoti patalpas ir gauti pajamas, sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį su nekilnojamojo turto brokerių agentūra UAB „Capital real estate“ dėl potencialių nuomininkų paieškos, o taip pat 2020 m. liepos 24 d. paviešino skelbimą, siūlantį nuomoti patalpas. Taip pat ieškovė siūlė ir vedė derybas dėl galimos nuomos su gretimuose patalpose įsikūrusia kita nuomininke – Italijos ambasada.  Šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Tačiau Italijos ambasada, iš pradžių rodžiusi dėmesį nuomotis patalpas, aptariant preliminariai ir galimą patalpų pertvarkymą, vėliau vis tik atsisakė tęsti derybas. Ieškovei nepavyko rasti naujų nuomininkų, todėl patalpos liko neišnuomotos. Atstovo teigimu, mažą susidomėjimą patalpų nuoma lėmė egzistuojantys bei visuotinai žinomi įvairūs veiklų ribojimai dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje.

1.5. 2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neteisėto Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo; 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu atsakovė su pretenzija nesutiko, nesutikimą grįsdama tuo, kad neva tai ieškovė nebendradarbiavo, o nebendradarbiavimas pasireiškė tuo, jog ieškovė nesutiko bendru sutarimu nutraukti Terminuotą nuomos sutartį; o taip pat neva ieškovė sutiko su nutraukimu bei elgėsi nerūpestingai po nutraukimo; reikalaujamas atlyginti nuostolis (jo dydis) įvertintas netinkamai.

1.6. Anot ieškovės atstovo, atsakovė nutraukė nuomos sutartį neturėdama tam nei įstatyminio (CK 6.154 str., 6.189 str., 6.217 str. – 6.219 str.), nei sutartinio (nuomos sutarties 11.1 - 11.4 p.) pagrindo; sutarties šalies nesutikimas bendru sutarimu nutraukti sutartį nėra ir negali būti teisėtu pagrindu vienašališkai atsisakyti sutarties, o be to, pati atsakovė šios pozicijos atsisakė pareiškimu atsisakant ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020. Akcentavo, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir stengėsi rasti kitą patalpų nuomininką, derėjosi su Italijos ambasada, tačiau aplinkybė, jog ieškovei nepavyko operatyviai surasti naujo nuomininko, savaime nepateisina atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes; ieškovė patyrė nuostolius, t. y. negavo iš anksto numatytų ir realių pajamų (nuomos mokesčio) iki Terminuotoje nuomos sutartyje numatyto termino – 2025 m. birželio 1 d., todėl prašo apginti jos pažeistas teises taikant atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę bei priteisiant patirtų 44 034,64 Eur nuostolių atlyginimą (CK 1.138 str. 1 d. 6 p., CK 6.246 – 6.249 straipsniai). 

1.7. Atstovas, nesutikdamas su atsakovės sutarties aiškinimu, akcentavo, kad nuomos sutarties 8.2 – 8.3 punktuose numatytos sutartinės netesybos (jų dydis), o 8.8 punkte tik atskleista netesybų samprata, t. y. minimali ir neginčijama nuostolių suma, kurios nukentėjusiai šaliai nereikia įrodinėti (CK 6.71 str.); tuo tarpu, pasak ieškovės atstovo, nuomos sutarties 8.7 punkte aiškiai numatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė privalo atlyginti viena kitai visus kitus nuostolius, kurie atsiranda kaip šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmė.

2.       Atsakovės atstovai posėdyje, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliuodami į nuomos sutarties 8.2 ir 8.3 punktus, teigė, esą šalys bendru susitarimu susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad sutarčiai pasibaigus, taigi ir nutraukus sutartį abiejų ar vienos iš šalių iniciatyva, privaloma sumokėti dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčio baudą. Anot atsakovės, toks susitarimas atitinka CK 6.71 str. įtvirtintą netesybų sampratą. Pažymėjo, jog Nuomos sutarties 8.6 punkte buvo susitarta, jog Nuomos sutartimi numatytas baudos dėl Nuomos sutarties pažeidimo dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas. Todėl, anot atsakovės, ignoruojant sutartyje išreikštą valią ir skaičiuojant nuostolius už pusantrų metų laikotarpį, būtų pažeidžiamas netesybų instituto tikslas apibrėžti sutarties šalių civilinės atsakomybės apimtį ir šalių sudarytas susitarimas netektų prasmės; ieškovės reikalavimas neatitinka Nuomos sutartimi nustatytos šalių valios mokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. 

2.1. Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartį pažeidusio verslo subjekto pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius. Atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė pusantrų metų nesuras nuomininko ir patirs tokio dydžio nuostolius. Mano, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti sumą, prilyginamą 16 mėnesių nuomos mokesčio baudai, iš esmės siekia nepagrįstai nubausti atsakovę, be to, toks netesybų dydis yra neprotingai didelis, nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovės interesus.

2.2. Atsakovės teigimu, pati ieškovė nesiėmė priemonių išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Atsakovė dar 2019-04-03, beveik prieš metus prieš pareiškiant ieškinį dėl Nuomos sutarties nutraukimo, informavo ieškovę apie norą nutraukti sutartį bendru šalių susitarimu. Nors ieškovė tokiam atsakovės pasiūlymui neprieštaravo, vėliau, pateikus sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu projektą, nurodė, jog su siūlomu Nuomos sutarties nutraukimu nesutinka, nes sutartis turėjo galioti dar 6 metus. Atsižvelgdama į ieškovės poziciją, atsakovė atšaukė pasiūlymą nutraukti Nuomos sutartį bendru sutarimu ir pagal ieškovės pasiūlymą ėmėsi aktyvių veiksmų ieškoti naujo nuomininko, kuris galėtų perimti atsakovės sutartinius įsipareigojimus visa apimtimi ar iš dalies. Pažymėjo, kad atsakovei suradus potencialų nuomininką UAB „Neiluva“, sutikusį nekeičiant Nuomos sutartyje nustatytų sąlygų perimti šios sutarties vykdymą iš atsakovės nuo 2019-11-18, ieškovė su siūlomu nuomininku nuomos sutarties nesudarė. Be to, anot atsakovės, ieškovės tariamus nuostolius ilgą laiką neišnuomojus patalpų galimai lėmė pačios ieškovės menkos pastangos surasti naujus nuomininkus; pateiktas tik vienas ieškovės nuomos skelbimas galiojo 2 mėnesius. Atsakovė neginčija ieškovės ir nekilnojamojo turto brokerio sudarytos sutarties, tačiau iš turimos informacijos matyti, kad ieškovė (arba jos pasitelktas nekilnojamojo turto brokeris) iš esmės neviešino ir toliau neviešina jokios informacijos apie tai, kad patalpos nuomojamos beveik didžiąją laikotarpio dalį, už kurį reikalaujama atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė pateikė vienintelį rašytinį pasiūlymą Italijos ambasadai dar 2020 m. vasarą, o nuo to laiko niekam daugiau nesiūlė išsinuomoti patalpų.

2.3. Atstovai, nesutikdami su ieškovės sutarties 8 dalies nuostatų aiškinimu, akcentavo, jog Nuomos sutarties 8 dalies kontekste, priešingai nei teigia ieškovė, sutarties 8.7 p. numato, kad šalys turi atlyginti ir kitus, t. y. 8 dalyje konkrečiai neįvardytus, nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šalys sutarties 8.7 punkte sulygo dėl visų kitų atvejų, kuomet gali atsirasti  atitinkami nuostoliai ieškovei, kuriuos sunku iš anksto numatyti bei tuo labiau nustatyti konkretų netesybų dydį. Nuomos sutarties nutraukimas dėl vienos iš šalių kaltės gali būti numatytas iš anksto, sutariant vienodų sankcijų dydį, o tai reiškia, kad Nuomos sutarties 8.7 punktas nėra taikomas dėl mokėjimo terminų pažeidimo, Nuomos sutarties pabaigos dėl vienos iš šalių kaltės, bei esant įsipareigojimų dėl patalpų būklės ir pagerinimų, patalpų naudojimo, informacijos, reklamos specialios veiklos įrangos talpinimo pažeidimams, t. y. netaikomas nuostolių sukeliantiems atvejams, kurie specifiškai aptarti ir jiems numatytas konkretus netesybų (baudos) dydis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3.       Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. birželio 22 d. pasirašė Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas laikinai valdyti ir naudotis jomis už nuomos mokestį, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus sutartyje aptartus mokesčius bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.

3.1.        2017 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė susitarimą dėl Terminuotos nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo sulygta dėl nuomos kainos dydžio pakeitimo bei numos termino pratęsimo, o būtent, kad: a/ nuo 2020 m. birželio 1 d. mėnesio nuomos mokestis (su galimybe perskaičiuoti (indeksuoti) pagal VKI) sudarys 14 eurų be PVM (su PVM tai būtų 16,94 euro) už vieną kvadratinį patalpų metrą arba viso tai būtų 2 814 eurų (be PVM) ir nekintanti 39 eurų (be PVM) nuomos mokesčio dalis (su PVM tai būtų 47,19 euro), t. y. dėl 2 853 eurų (be PVM) mėnesinio nuomos mokesčio (sutarties 4.1, 4.1.1 punktai); b/ nuomos sutarties terminas pratęsiamas 5 metams, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d. (sutarties 1.2.8 punktas).  

3.2.        2019 m. balandžio 4 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su prašymu nutraukti nuomos sutartį šaliu susitarimu bei aptarti susidariusio įsiskolinimo sąlygas; prašyme atsakovė apeliavo į ekonominę situaciją ir tai, kad nuomininkui šiuo metu išnuomotos patalpos per didelės. Prašė sutikimo nutraukti sutartį šalių susitarimu nuo 2019 m. gegužės 1 d.; 2019 m. balandžio 17 d. elektroniniu laišku ieškovė pranešė atsakovei nesutinkanti su siūlomomis sutarties nutraukimo sąlygomis; nurodė svarstanti variantus, kurie leis išvengti visiško pajamų praradimo (sutartis turi galioti dar 6 metus), pasiūlė ieškoti kito susitarimo, kad abipusiai išvengtų neigiamų pasekmių (pvz., naujo nuomininko paieška, turtinė garantija, kas bus kompensuotos prarastos pajamos iki kol bus surastas naujas nuomininkas, ar pan.).

3.3.        2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė informavo ieškovę, kad surastas naujas nuomininkas, kuris pageidauja įsikelti į nuomojamas patalpas nuo 2019 m. lapkričio 18 d., prašė kuo skubiau perrašyti sutartį, taip pat nurodė naujo nuomininko koordinates (pavadinimą, įmonės kodą, buveinę ir t.t.) , patikino, kad naujas nuomininkas yra supažindintas ir sutinka su visomis nuomos sutarties sąlygomis, sutinka nuo 2019 m. lapkričio 18 d. mokėti nuomos mokestį. Taip pat nurodė, kad naujas nuomininkas yra mokus. Atsakovė 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 13 d. dviem priminimais – paklausimais kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties perrašymo, akcentavo klausimo išsprendimo skubą. 2019 m. lapkričio 14 d. ieškovė informavo negalinti spręsti nuomos sutarties perrašymo klausimą jai siūlomais terminais klausimo, nurodė, kad reikalingi apsvarstymai, papildomas laikas pasiruošimui, be to ieškovei kelia abejonių naujo nuomininko rimtumas dėl jo iškelto ultimatumo dėl sutarties perrašymo termino.

3.4.        2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo ieškovę, kad nuomininkas inicijuoja sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 31 d. ir nurodo, kad tuo atveju, jei nuomotojas iki 2019 m. lapkričio 30 d. nepateiks pritarimo dėl sutarties nutraukimo, bus laikoma, kad nuomotojas atsisakė nutraukti nuomos sutartį. Ieškovė su atsakovės prašymu dėl sutarties nutraukimo nesutiko.

3.5.        2020 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, kaltę įrodinėdama aplinkybėmis, kad ieškovė nesutiko nutraukti nuomos sutartį ir (ar) nesutiko nedelsiant „persirašyti“ sutarties su kitu asmeniu.

3.6.        2020 m. gegužės 18 d. atsakovė pateikė ieškovei dar vieną pranešimą dėl Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš nuomos termino pabaigą ir pateikė siūlomos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-5950-592/2020 sąlygas, taip pat pažymėjo, kad nesutikus su šiomis sąlygomis, bet kuriuo atveju Terminuota nuomos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. birželio 17 d. 

3.7.        2020 m. birželio 17 d. šalys pasirašė patalpų grąžinimo aktą; ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, atsakovė ją apmokėjo.

3.8.        2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovė atsisakė ieškinio; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, teismui priėmus atsakovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla Nr. e2-5950-592/2020 buvo nutraukta.

3.9.        2021 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neteisėto Terminuotos nuomos sutarties nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo. 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu atsakovė su pretenzija nesutiko.

3.10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių pritesimo, atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Dėl reikalavimo pripažinti Terminuotos sutarties nutraukimą neteisėtu.

4.       Anot ieškovės, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą nuomos sutarties nutraukimui nei pagal sutarties 11.1 - 11.4 punktuose sulygtas sąlygas, nei CK 6.154 str., 6.189 str., 6.217 str. – 6.219 straipsniuose nustatytais pagrindais, atsakovės Terminuotos nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Atsakovės gi teigimu, ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti; atsakovei pranešus ieškovei apie sutarties nutraukimą nuo 2020-06-17, ieškovė 2020-06-30 pateikė atsakovei sąskaitą-faktūrą už patalpų nuomą nuo 2020-06-01 iki 2020-06-17. Tai rodo, kad ieškovė pati pripažino, kad Sutartis nutraukta nuo 2020-06-17 ir už likusią mėnesio dalį ir sekančius mėnesius sąskaitų atsakovei neišrašinėjo; t. y. savo veiksmais sutiko su nuomos sutarties nutraukimu.

5.       Šalių sudaryta sutartis gali būti nutraukta tik sutartyje numatytu pagrindu arba įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.154 str., 6.189 str., 6.217 str. – 6.219 str.).

6.       Iš šalių Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio matyti, kad šalys sutarties nutraukimo sąlygas aptarė Sutarties 11 dalyje. Nuomos sutarties 11.1 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta raštišku šalių susitarimu, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sutarties 11.2 ir 11.3 punktuose numatyti sutartiniai pagrindai sutarčiai nutraukti – atitinkamai nuomotojo ar nuomininko iniciatyva dėl konkrečių kitos šalies sutarties pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad sutartis buvo nutraukta nuomininko (atsakovės) iniciatyva, aktualūs yra sutarties 11.3.1, 11.3.2 p., kuriuose nustatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, įspėjęs apie tai nuomotoją prieš 30 dienų atvejais: a/ jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamomis naudotis šios nuomos tikslams; b/ jeigu nuomotojas neperduota nuomininkui patalpų nurodytais terminais arba kliudo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Pagal Terminuotos nuomos sutarties 11.4 punktą nukentėjusi šalis privalo pateikti įspėjimą ir nustatyti terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, ir tik trūkumų nepašalinus įgyja teisę inicijuoti sutarties nutraukimą. Terminuotos nuomos sutarties 11.5 punkte šalių sulygta, kad sutartį nutraukiant šalių susitarimu mutatis mutandis taikomos sutarties 10.1 – 10.4 punktų nuostatos. Nuomos sutarties 10.1 punkte numatyta, kad sutartis keičiama ir pildoma tik rašytiniu abiejų šalių pasirašytu ir antspaudu patvirtintu susitarimu, o 10.3 punkte numatyta, jog įforminus sutarties pakeitimą ar papildymą nesilaikant sutarties 10.1 punkte numatytų reikalavimų, toks susitarimas negali būti laikomas sudarytu.

7.       Taigi  iš nurodytų nuomos sutarties nuostatų, kuriuose sulygta dėl sutarties nutraukimo sąlygų, turinio akivaizdu, kad šalys sutartimi numatė galimybę sutartį nutraukti prieš terminą: a/ abiejų šalių rašytiniu susitarimu; b/ įstatyme numatytais pagrindais; c/ sutartyje numatytais pagrindais (sutarties 11.1 p., 11.3 p., CK 6.217 str.). Pažymėtina, jog sutarties nutraukimas abiejų šalių susitarimu, kaip ir Sutarties pakeitimas, galimas tik jeigu dėl to yra suderinta ir rašytiniu susitarimu įforminta abiejų šalių valia (CK 6.192 str. 5 d.).

8.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Išaiškinta, kad vertinant pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą turinį, svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis šis pranešimas buvo parengtas, t. y. ar buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, ar buvo išlaikytas sutartyje nustatytas ar įstatyme numatytas pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą terminas ir ar kita šalis suprato ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).  Pažymėtina ir tai, kad sutarčių teisėje suteikiamas prioritetas sutarties išsaugojimui, o ne nutraukimui (favor contractus principas); kraštutinė priemonė – sutarties nutraukimas, galima taikyti tik nustačius, jog padarytas esminis sutarties pažeidimas arba nustačius, jog sutarties išlaikymas yra objektyviai neįmanomas arba nebegalimas. Išplėtotoje ir nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties nutraukimas (kaip teisių gynybos būdas) yra išimtinis teisių gynybos būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas; ir sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017; ir kt.).

9.       Aukščiau teismo nustatytos faktines aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad sutarties nutraukimas bendru sutarimu šalių nebuvo pasiektas. Atsakovė apeliuoja į tai, kad ieškovė nebendradarbiavo, į atsakovės pasiūlymus pakeisti nuomininką laiku nereagavo, neperrašė su naujai siūlomu nuomininku UAB „Neiluva“ nuomos sutarties siūlomais terminais, pagrįsdama delsimą neva užimtumu, nors atsakovės vertinimu siūlomas savaitės terminas buvo pakankamas tiek naujo nuomininko patikimumui įvertinti, tiek nuomos sutarties perrašymui. Ieškovė gindamasi teigė, esą siūlomo naujo nuomininko nustatyti itin trumpi terminai nuomos sutarties perrašymui sukėlė ieškovei įtarimų dėl naujo nuomininko patikimumo, be to, naujam pasiūlymui apsvarstyti buvo reikalingas laikas, dėl ieškovės užimtumo skubiai siūlomais terminais perrašyti sutarties nebuvo galimybės. Iš byloje pateikto šalių, atsakovės ir potencialaus naujo nuomininko susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pradėjo derybas su nauju nuomininku 2019-11-05, 2019-11-07 gavo jo pritarimą su nurodymu, kad nuomos sutartį reikia perrašyti iki 2019-11-08, nes jau lapkričio 18 d., t. y. nuo pirmadienio pageidauja įsikelti į naujas patalpas. 2019-11-07 atsakovė el. laišku informavo ieškovę apie tai, kad yra surastas naujas nuomininkas, pageidaujantis įsikelti į patalpas nuo 2019 m. lapkričio 18 d., o nuomos sutartį pageidaujama perrašyti kuo skubiau (rytoj) 2019-11-08, arba ateinančią savaitę tarp lapkričio 11 ir 13 d. Neperrašius nuomos sutarties naujo nuomininko siūlomais terminais, 2019-11-14 jis informavo nutraukiantis derybas dėl patalpų nuomos.

10.       Sprendžiant dėl šalių (ne)bendradarbiavimo vykdant nuomos sutartį, svarbu yra tai, kad atsakovė,  siekdama nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu, faktiškai pateikė ieškovei tik vieną pasiūlymą dėl naujo nuomininko. Duomenų apie kitus realius atsakovės pasiūlymus dėl sutarties sąlygų pakeitimo (pvz. nuomos mokesčio sumažinimo, nuomojamo ploto sumažinimo ar pan.) byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, kad siūlomas  vienos dienos, vėliau 7 d. terminas sutarties šalies pakeitimui buvo itin trumpas ir pagrįstai galėjo sukelti ieškovei abejonių dėl siūlomo nuomininko patikimumo. Taigi  nustatytos faktinės aplinkybės, teismo išvados nesudaro pagrindo spręsti, kad nuomos sutarties nutraukimas šalių susitarimu nebuvo pasiektas dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo (CK 6.64 straipsnis) ir būtent ieškovės neveikimas įtakojo, sąlygojo ir lėmė atsakovės terminuotos nuomos sutarties nutraukimą anksčiau sutartyje nurodyto patalpų nuomos termino. 

11.       Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėja aplinkybių, nustatytų sutarties 11.3 punkte, numatančiame nuomininkui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, egzistavimą, taip pat nesigina, esą nuomos sutarties nutraukimui buvo CK 6.217, 6.498 straipsniuose nustatyti pagrindai. Kaip minėta, atsakovė, laikydama, kad nuomos sutartis vienašališkai yra nutraukta teisėtai, ginasi pagrinde tuo, kad ieškovė buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo, o aplinkybės, kad atsakovei pranešus apie sutarties nutraukimą nuo 2020-06-17, ieškovė 2020-06-30 atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą nuo 2020-06-01 iki 2020-06-17, daugiau jokių sąskaitų neišrašinėjo, priėmė iš atsakovės patalpas, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pripažino, jog sutartis nutraukta nuo 2020-06-17, ir sutiko su nuomos sutarties nutraukimu. Tačiau tokie atsakovės argumentai, nesant pagrindui konstatuoti nei šalių Nuomos sutartyje aptartiems nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, nei įstatymuose numatytų pagrindų terminuotai nuomos sutarčiai prieš terminą nutraukti egzistavimą, negali būti laikomi pagrindžiančiais atsakovės vienašalį nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumą bei teisėtumą. Esant nustatytam, kad ieškovė visuose savo atsakymuose atsakovei kategoriškai prieštaravo dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, apeliavo į nuomos sutarties sulygtą terminą, į ieškovės pagrįstą lūkestį gauti nuompinigius iki 2025 m., į jos galimus nuostolius, sutiko svarstyti tik tokius variantus, kurie leistų išvengti jai pajamų praradimo, priešingai, nei teigia atsakovė, aplinkybė, jog ieškovė perėmė atsakovės perduodamas nuomojamas patalpas Patalpų priėmimo-perdavimo 2020 m. birželio 17 d. aktu, atsižvelgiant į atsakovės įspėjimą, kad jos nurodytu laiku ieškovei neatvykus patalpų perdavimui, patalpų vienašališkas perdavimas bus fiksuojamas antstolio faktinių aplinkybių fiksavimu, negali būti vertinamas kaip ieškovės vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo pripažinimas.

12.       Teismo vertinimu, sutarties šalies, nagrinėjamu atveju ieškovės, atsisakymas sudaryti susitarimą (sutartį) dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nėra ir negali būti traktuojamas terminuotos nuomos sutarties pažeidimu nei CK 6.217 straipsnio, nei CK 6.498 straipsnio, nei CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto (ieškovės bendradarbiavimo stokos) nuostatų kontekste. Vėlgi, svarbu yra tai, kad aptariama nuomos sutartis yra terminuota, šalys sutartį sudarė laisva valia, sutartyje numatyta nuomos termino sąlyga suprastina ir laikytina kaip abiejų šalių interesus atitinkanti sutarties sąlyga. Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai atitinka abiejų šalių interesus, nes terminu užtikrinamas santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Šalių aptariama sutartis nenumatė galimybės vienašališkai ją nutraukti dėl to, kad, kaip aiškino atsakovės atstovas, sumažėjo darbuotojų skaičius ir atsakovei išnyko poreikis tokio dydžio patalpų nuomai, dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos ar pan.  Tai, kad atsakovė yra advokatų profesinė bendrija, eliminuoja bet kokius pasvarstymus, kad atsakovei gali būti nežinomos terminuotos prievolės esmė, draudimas vienašališkai atsisakyti prievolių vykdymo, sutarčių nutraukimo pagrindai.

13.       Esant nurodytam, spręstina, kad atsakovė 2020 m. birželio 17 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį neturėdama tam jokio teisinio pagrindo; ieškovės reikalavimas dėl atsakovės vienašalio 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti 44 034,64 Eur nuostolių

14.       Atsakovės įvykdytą sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovė, remdamasi nuomos sutarties 8.7 punktu, prašė atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovės priteisti 44 034,64 Eur nuostoliams atlyginti, kurių dydis apskaičiuojamas įvertinant negautą nuomos mokesčio sumą už kiekvieną mėnesį skaičiuojant po 2 853 eurų ir nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Teigia, kad atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nepagrįstu ir neteisėtu nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą, dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius – negavo iš anksto numatytų ir realių pajamų (nuomos mokesčio); jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

15.       Esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, jos kaltė preziumuojama (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis). Atsakovei neteisėtai nutraukus sutartį, ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurį būtų teisėtai gavusi atsakovei ir toliau tinkamai vykdant sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. šiuos nuostolius lėmė būtent atsakovės neteisėtas sutarties nutraukimas (priežastinis ryšys – CK 6.247 straipsnis).

16.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais dėl nuostolių priteisimo, remdamasi sutarties  nuomos sutarties 8.2 ir 8.3 punktais, teigė, esą šalys bendru susitarimu susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad sutarčiai pasibaigus, taigi ir nutraukus sutartį abiejų ar vienos iš šalių iniciatyva, privaloma sumokėti dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčio baudą. Pažymėjo, jog Nuomos sutarties 8.6 punkte buvo susitarta, jog nuomos sutartimi numatytas baudos dėl sutarties pažeidimo dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas. Atsakovė nesutiko su ieškovės sutarties 8.7 punkto nuostatų aiškinimu; apeliavo į tai, kad skaičiuojant nuostolius už pusantrų metų laikotarpį, būtų pažeidžiamas netesybų instituto tikslas apibrėžti sutarties šalių civilinės atsakomybės apimtį ir šalių sudarytas susitarimas netektų prasmės; ieškovės reikalavimas neatitinka sutartimi nustatytos šalių valios mokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Anot atsakovės, šios sumos reikalavimui ieškovė praleido senaties terminą.

17.       Ginčo šalys skirtingai aiškina sutarties 8 dalies atitinkamus punktus; atsakovės teigimu, sutarties 8.2 ir 8.3 punktuose šalys sulygo dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad sutarčiai pasibaigus, taigi ir nutraukus sutartį abiejų ar vienos iš šalių iniciatyva, privaloma sumokėti dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčio baudą, tuo tarpu sutarties 8.7 p. buvo sulygta dėl visų kitų nuostolių, kuriuos sunku iš anksto numatyti ir nustatyti konkretų netesybų dydį. Ieškovė gi, remdamasi nuomos sutarties 8.7 punktu, teigė, esą šalys sulygo dėl nuostolių, kurie atsirado kaip sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmė, atlyginimo, todėl ieškovės nuostoliai, patirti būtent dėl to, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti sutartinę pareigą naudotis patalpomis visą nuomos sutartyje numatytą terminą iki 2025 m. birželio 1 d., ieškovei turi būti atlyginti. Teigia, kad sutarties 8.2-8.3 punktuose numatytos sutartinės netesybos (jų dydis), o 8.8 punkte atskleista netesybų samprata, t. y. minimali ir neginčijama suma, kurios nukentėjusiajai šaliai nereikia įrodinėti. Pažymėjo, jog šalys sutartimi nėra susitarusios dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar ribojimo.

18.       Kai kyla ginčas dėl tam tikros sąlygos turinio aiškinimo, jos galiojimo, toks ginčas sprendžiamas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis, būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, kurie, be kita ko, atskleidžiami analizuojant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). 

19.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

20.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovė (nuomotojas) yra verslininkė, turintį patirties nekilnojamojo turto rinkoje, siekianti savo tikslų, atsakovė (nuomininkas) advokatų profesinė bendrija, t. y. teisės profesionalė, kuriai žinomi sutarčių teisinio reglamentavimo taikymo aspektai. Pažymėtina tai, kad nuomos sutartyje yra konstatuota, kad abi šalys perskaitė šią sutartį, suprato jos turinį, jos vykdymo ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes, ir pasirašė šią sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų valią ir sutarties tikslus. Taigi, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vienos iš sutarties šalių teisės ir interesai turėtų prioritetą prieš kitos šalies teises ir interesus, bei nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovė ar atsakovė galėtų būti laikoma silpnesne sutartinių santykių šalimi. 

21.       Iš aptariamos sutarties turinio matyti, kad dėl šalių atsakomybės šalys susitarė sutarties 8 dalyje. Sutarties turinio gilesnė analizė nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės sutarties 8.2-8.3 punktų aiškinimu ir šiuose punktuose susitarimą dėl netesybų (baudos) nustatymo vertinti kaip susitarimą dėl civilinės atsakomybės ribojimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Šiuose punktuose atskleistas šalių susitarimas dėl šalių sulygtos baudos sutarties pasibaigimo dėl nuomininko/ nuomotojo kaltės, t. y. sutarties 11.2-11.3 punktuose numatytais atvejais, kuriais šalių sulygta dėl minimalių ir neginčijamų nuostolių sumos, kurių nukentėjusiai šaliai nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.); tai prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.); sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; kt.).

22.       Tuo tarpu dėl nuostolių, atsiradusių dėl vienos iš sutarties šalių neteisėtų veiksmų, kaip nagrinėjamu atveju – atsakovės neteisėto šalies sutarties nutraukimo, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal sutarties 8.7 punktą. Pažymėtina ir tai, kad dėl patalpoms padaromos žalos atlyginimo šalių sulygta sutarties 6.11, 5.4.8., 5.4.9 punktuose. Todėl atsakovės sutarties aiškinimas, kad sutarties 8 dalies kontekste, priešingai nei teigia ieškovė, sutarties 8.7 p. numato, jog šalys turi atlyginti ir kitus, t. y. 8 dalyje konkrečiai neįvardytus, nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, sutarties 8.7 punkte sulygta dėl visų kitų atvejų, kuomet gali atsirasti atitinkami nuostoliai ieškovei, kuriuos sunku iš anksto numatyti bei tuo labiau nustatyti konkretų netesybų dydį (pvz. turto apgadinimo ar pan.), vertintinas kaip atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija, kuria teismas dėl aukščiau padarytų išvadų neturi pagrindo vadovautis.

23.       Ieškovė prašo priteisti nuostolius negautų pajamų forma. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

24.       Ieškovės prašomi priteisti patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro negautą nuomos mokesčio sumą už kiekvieną mėnesį skaičiuojant po 2 853 eurus nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. spalio 1 d., iš viso 44 034,64 euro. Anot ieškovės, ji turėjo teisėtą lūkestį gauti pajamas iš patalpų nuomos, pajamos buvo iš anksto sutartimi užtikrintos, neišvengiamos ir apibrėžtos bei numatytos realiai gauti, tačiau negautos būtent dėl neteisėto atsakovės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, beveik 5 metais iki nuomos termino pabaigos (iki 2025 m. birželio 1 d.). Atsakovės teigimu, ieškovės pastangos nebuvo pakankamos naujai nuomos sutarčiai sudaryti, todėl jau vien dėl to ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, ir prašo ieškovės atžvilgiu taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies, CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostatas.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto nuomos tarpininkavimo paslaugų sutartį sudarė 2020 m. birželio 25 d., ji galiojo 6 mėn. nuo sutarties sudarymo, į bylą pateiktas nuomos skelbimas galiojo nuo 2020-07-24 iki 2020-09-23, t. y. tik du mėnesius; Italijos ambasados atsakymas dėl pasiūlymo išsinuomoti gretimas patalpas gautas 2020 m. liepos 1 d., ieškovė patvirtino, kad derybos po kurio laiko nutrūko; kitų įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovė vykdė naujo nuomininko paieškas, aktyviai siekė minimalizuoti patiriamus nuostolius, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

26.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti patirtus nuostolius, viena vertus, negali nesutikti su ieškove, kad šie patirti nuostoliai negautų pajamų forma iš tiesu atitinka sprendimo 23 punkte kasacinio teismo nurodytus negautų pajamų kriterijus, tačiau kita vertus, teismas nagrinėjamo ginčo kontekste negali nesutikti ir su atsakove, jog nagrinėjant šį ginčą yra svarbu atsižvelgti ir į paties kreditoriaus veiksmus, svarstyti, ar yra pagrindas CK 6.259 str. nuostatų taikymui. Sprendimo 25 punkte aptarti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovė faktiškai nuo 2021 m. pradžios, t. y. beveik pusę laikotarpio, už kurį ieškiniu reikalauja iš atsakovės padengti patirtus nuostolius, nesiėmė jokių priemonių, galinčių užtikrinti kuo greitesnį naujos nuomos sudarymą, buvo pasyvi, nesiėmė priemonių patiriamiems nuostoliams sumažinti.

27.       Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ėmėsi veiksmų minimalizuoti patiriamus nuostolius, buvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o priešingai, teismas negali nepritarti atsakovės argumentams dėl ieškovės nepakankamo veikimo, ir turi pagrindą tiek CK 6.248 str. 4 d., tiek 6.259 str. 1 d., 2 d. nuostatų taikymui, mažinant atsakovės (skolininko) atsakomybę 50 procentų, t. y. priteisiant prašomus patirtus nuostolius ne už 16 mėnesių, kaip prašo ieškovė, o už 8 mėnesius, t. y. 22 017,32 Eur (CK 1.5 straipsnis).  Atsakovė galėjo protingai numatyti ieškovės galimus nuostolius dėl neteisėto terminuotos nuomos sutarties nutraukimo CK 6.258 straipsnio 4 dalies kontekste.

28.       Taigi, ieškovės reikalavimai dėl nuostolių pritesimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 22 017,32 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) dėl atsakovės neteisėto terminuotos nuomos sutarties nutraukimo. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmestini. Iš atsakovės atsakovei priteistinos 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-10-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

29.       Kiti atsakovės bei ieškovės argumentai nagrinėjamam ginčui teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentais (reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu – 50 procentų, reikalavimas dėl nuostolių priteisimo 50 procentų : 2 = 25 procentai). Ieškovė sumokėjo 969 eurų dydžio žyminį mokestį bei patyrė 1 000 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, t. y. patyrė iš viso 1 969 Eur bylinėjimosi išlaidų; kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, iš atsakovės ieškovei priteistini 1 476,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo priteisti 2 559,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovės atstovas prašo atsižvelgti į tai, kad tiek CPK nuostatose, tiek kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog gali būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo arba advokato teikiama teisine pagalba; laiko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje, kiek tai nėra susiję su advokato (advokato padėjėjo) teikiama teisine pagalba, nepagrįstu. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbų ataskaitoje nurodytas asmuo R. B. nėra advokato padėjėja ar advokatė, tačiau paaiškino, kad ji yra teisininkė, atlieka praktiką advokato kontoroje. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose detalizuojama darbų ataskaita, matyti, kad advokato G. Murausko laiko sąnaudos 6,50 val., vienos valandos įkainis 193,60 Eur, iš viso 1 161,60 Eur; todėl, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų sumą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 290,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis 2 dalis).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės Advokatų profesinės bendrijos „Protego“ vienašališką 2015 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 2020 m. birželio 17 d. nutraukimą neteisėtu.

Priteisti ieškovei UAB „Paupio investicijos“ (j. a. k. 303286182) iš atsakovės Advokatų profesinės bendrijos „Protego“ (j. a. k. 302714947) 22 017, 32 Eur (dvidešimt du tūkstančius septyniolika eurų 32 centus) nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2021 m. spalio 12 d., nuo teismo priteistos pinigų sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės ieškovei 1 476,75 Eur (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės atsakovei 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič