Administracinė byla Nr. A-2377-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02108-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. P-33 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančiai 16 proc. pareiškėjo pareiginio atlyginimo, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki padėties, buvusios iki Įsakymo priėmimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 3) priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2017 m. lapkričio 16 d. ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba). Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą (duomenys neskelbtini)“ M. K. nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-26) pareiškėjui buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie atlyginimo, tačiau skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomos užduotys atšauktos.
3. Kontrolierius, atsižvelgęs į Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė nuo 2019 m. gegužės 17 d. atšaukti Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą (duomenys neskelbtini)“ M. K. nustatymo“.
4. Pareiškėjo teigimu, Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Įsakymą nesilaikė teisėtumo ir objektyvumo principų. Kontrolieriaus Įsakymu Nr. P-26 pareiškėjui buvo pavestos konkrečios funkcijos, o Kontrolieriaus rezoliucijoje ant tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, kuria nurodyta parengti skundžiamą Įsakymą, pareiškėjo pareigos įvardijamos kaip projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas) vadovo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške Veiklos administravimo skyriaus vedėja nurodė, kad pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas Projekto vadovu. Pareiškėjo funkcijos Projekte, darbo pasidalijimo principai nebuvo aiškūs nei Kontrolieriui, nei Lygių galimybių integravimo skyriaus ir Veiklos administravimo skyriaus vedėjams, nors 2019 m. sausio 25 d. metinio vertinimo metu pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluota užduotis – „Tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos koordinavimas“.
6. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Įsakymo turinys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Kontrolierius pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam ir informuotam bei teisę efektyviai ginti savo teises, t. y. jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybiniu pranešimu, kuriuo buvo remiamasi priimant skundžiamą Įsakymą, ir pateikti paaiškinimus. Skundžiamas Įsakymas parengtas tą pačią dieną, kai buvo gautas tarnybinis pranešimas, pareiškėjas prarado galimybę įrodinėti aplinkybes dėl šiame tarnybiniame pranešime pateiktų argumentų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Kontrolierius nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti priimtą aktą, o tarnybiniame pranešime remiamasi nepagrįstomis prielaidomis, iškreipiamos faktinės aplinkybės, prie jo nepridedami jokie dokumentai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes. Skundžiamame Įsakyme nenurodoma jo apskundimo tvarka. Dėl nepagrįstai priimto Įsakymo pareiškėjas patyrė materialinę žalą, nes nuo 2019 m. gegužės 17 d. jam nebuvo mokamas 16 proc. pareiginės algos dydžio priedas.
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Tarnyba patikino, kad pareiškėjo atleidimas nuo papildomų jo pareigybės aprašyme nenumatytų užduočių vykdymo skundžiamu Įsakymu nesukėlė jam jokių neigiamų pasekmių. Projekto veiklų vykdymo kokybė nebuvo vertinama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu, jam nebuvo dėl to priekaištaujama, ar kitaip išreiškiama abejonė dėl jo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikacijos ir gebėjimų. Skundžiamas Įsakymas priimtas vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. siekiant Tarnybos veiklos efektyvumo bei racionalaus ir taupaus lėšų panaudojimo užtikrinimo, atsižvelgiant į pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlymus. Atsakomybė dėl Projekto veiklų kokybės tenka būtent atsakovui ir jam atstovaujančiam Kontrolieriui, o ne pareiškėjui, todėl atsakovui nekyla pareiga su Projekto administravimu susijusius sprendimus derinti su pareiškėju.
9. Atsakovo teigimu, Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti pareiga pareiškėjui atlyginti žalą, be to, pareiškėjas nepateikė jokių jo galbūt patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, priimtas skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu: pareiškėjo M. K. skundą atmetė; netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Kontrolierius, priimdamas Įsakymą nepažeidė teisės aktų nuostatų. Iš byloje esančios medžiagos nustatė, jog pareiškėjas buvo paskirtas ir atsakingas už Projektą. Projektą koordinuojantis partneris buvo asociacija „Lietuvos gėjų lyga“, atsakomybė dėl netinkamo Projekto vykdymo prieš Projekto partnerius ir Europos Komisiją kilo Tarnybai. Projekto pabaiga buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tinkamai vykdė funkcijas (Projekto veiklas), numatytas Įsakyme Nr. P-26. Skundžiamu Įsakymu atšaukus papildomas užduotis pareiškėjui, jis toliau vykdė savo funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme.
12. Teismas vertino, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nepažeidė tuo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Įsakymas neprieštarauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų. Teismas nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, nes tiek Įsakymo priėmimas, tiek kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai buvo nešališki bei objektyvūs. Kontrolierius veikė išimtinai savo kompetencijos ribose, nepažeidė jam suteiktos diskrecijos vidaus administravimo srityje, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.
13. Teismas išaiškino, jog reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą, atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas jam pavestas funkcijas vykdė tinkamai, nenustatė pagrindų skundžiamą Įsakymą panaikinti, todėl pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti 18 Eur išlaidas, susijusias su rašytinių įrodymų vertimu, pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus.
15. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė Kontrolieriaus veiksmų priimant sprendimą, nors tai buvo pareiškėjo kreipimosi į teismą pagrindas. Teismas nenustatė ir nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar Kontrolierius iš viso atliko kokį nors tyrimą dėl gauto tarnybinio pranešimo, kokiu būdu buvo įvertinta tarnybiniame pranešime pateikta informacija ir joje esantys prieštaravimai, kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas apie Tarnybinį pranešimą ir jam nebuvo sudaryta galimybė su juo susipažinti ir pateikti rašytinius paaiškinimus iki Įsakymo priėmimo.
16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo pareiškėjo skundo esmės ir reikalavimų. Užuot tyręs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Kontrolieriaus veiksmus, jų teisėtumą, sprendime perrašė atsakovo argumentus, jų net neįvertinęs.
17. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas netinkamai ir prieštaraudamas teismų praktikai aiškino VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo turinį, teigdamas, kad Kontrolierius neprivalo objektyviai ištirti ir įvertinti argumentų, pateiktų tarnybiniame pranešime. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Įsakymą rėmėsi išimtinai tik T. V. R. tarnybiniame pranešime išdėstytais argumentais, nepatikrinęs jų teisingumo ir patikimumo.
18. Pareiškėjo teigimu, teismas nesilaikė reikalavimų, nustatančių jam pareigą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, neišnagrinėjo Europos Komisijai pateiktos Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) termino atidėjimo priežasčių. Taigi, teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nepateikė jų vertinimo, be to, teismo sprendime yra fakto klaidų, neatitinkančių byloje surinktų duomenų. Teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių bei įrodymų, susijusių su Projekto veiklų vykdymo terminais, sprendime nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių bei pateikė bylos medžiagai prieštaraujančią informaciją, nenurodė, kurios aplinkybės byloje nustatytos, o kurios ne. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo ir atsakovo veiksmų sąsajos su Projekto vykdymo terminų laikymųsi. Nepagrindė, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai buvo susiję su Projekto įgyvendinimo veiklų vėlavimu ir terminų nesilaikymu. Teismo sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėjo atostogos (2019 m. vasario 27 d. – 2019 m. kovo 19 d.) galėjo sutrukdyti Nacionalinės apžvalgos teksto pateikimui 2019 m. vasario 28 d. Nors teismas išsireikalavo pareiškėjo prašomus įrodymus dėl Nacionalinės apžvalgos parengimo termino ir video siužetų kiekio pakeitimo ir termino nukėlimo priežasčių, tačiau šių įrodymų nevertino priimdamas sprendimą.
19. Pareiškėjas pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, nevertino įrodymų leistinumo ir patikimumo. Teismas, nagrinėdamas bylą veikė šališkai ir nesilaikė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, pažeidė pareiškėjo teisę į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nereikalavo iš atsakovo jokių įrodymų. Išsamiai netyrė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, rėmėsi tik tarnybiniame pranešime pateikta ir jokiais įrodymais nepagrįsta subjektyvia ir jokio pagrindo Įsakymo teisėtumui konstatuoti nuomone. Taigi, teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir ne iš esmės, nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialiąsias teisės normas.
20. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas bylos faktines aplinkybes tirdamas formaliai, šališkai, pažeisdamas šalių rungimosi principą, nepagrįstai ir prieštaraujant suformuotai teismų praktikai paskirstant įrodinėjimo naštą, netirdamas įrodymų visumos, nenustatydamas ir netirdamas bylai reikšmingų aplinkybių, neatsakydamas į dalį pareiškėjo prašymų, nenurodydamas jokių įrodymų atmetimo ir neištyrimo priežasčių, apsiribodamas atsakovo procesiniuose dokumentuose, skundžiamame Įsakyme ir tarnybiniame pranešime išdėstyta pozicija, perrašė šiuos argumentus, nesilaikydamas teisingumo principo. Todėl priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje nurodytų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, ir turėtų būti panaikintas.
21. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Tarnyba nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš Projektą koordinuojančio partnerio išsireikalavo visus būtinus ginčui išspręsti įrodymus, juos visapusiškai ištyrė ir įvertino. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai išdėstyta įrodymų vertinimo argumentacija. Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neobjektyvumo ir neatitikimo materialiosioms ir proceso teisės normoms yra sietini išimtinai su aplinkybe, jog teismas kitaip vertino pareiškėjo skundo argumentus.
23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas atlikdamas atsakovo papildomai jam paskirtas užduotis Projekte, neužtikrino Projekto veiklų koordinavimo pagal numatytus terminus bei pakankamos priežiūros, kad šių terminų laikytųsi paslaugų teikėjai, pasitelkti atskiroms veikloms įgyvendinti. Šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus įsakymo, kuriuo išspręstas pavaldaus darbuotojo papildomų užduočių klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, todėl teismas nagrinėdamas šią bylą vertina, ar pažeistos pareiškėjo teisės, o ne vykdo abstraktaus pobūdžio atsakovo priimto vidaus dokumento kontrolę.
27. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui M. K. 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 26 buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. Skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomai skirtos užduotys buvo atšauktos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad institucijos vadovė pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise priimti vidaus administravimo aktus. Teismo nuomone, institucijos vadovė, priimdama vidaus administravimo aktą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų.
28. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių argumentų teismas primena, kad įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
29. Apeliantas teigia, kad pavestą veiklą tinkamai vykdė. Bet iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis dėl Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) parengimo ir išleidimo Nr. 2018/12 buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 10 d. Pagal minėtą sutartį, perkamos paslaugos turėjo būti teikiamos palaipsniui, pagal šios sutarties III skyriuje numatytą paslaugų teikimo grafiką. Pirminę nacionalinės apžvalgos teksto lietuvių kalba versiją paslaugos teikėjai pateikė tik 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. jau nesilaikydami sutartyje nustatyto termino (privalėjo pateikti iki 2018 m. gruodžio 10 d.). Dėl šių faktų atsakovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 24 d. apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o 2019 m. sausio 24 d., sužinojęs apie pakartotinai nukeliamą paslaugos suteikimo terminą, apeliantas ne tik neinicijavo atitinkamo paslaugų sutarties pakeitimo, bet ir apie galimą vėlavimą neinformavo Europos Komisijos; ši informacija Europos Komisijai buvo pateikta tik 2019 m. vasario 19 d. Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo iniciatyva; apeliantas nevykdė savalaikės sutarties įvykdymo kontrolės ir nesilaikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo 10.5 punkto reikalavimų, pagal kuriuos apeliantas (pirkimų iniciatorius) privalėjo koordinuoti (organizuoti) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sudarytose pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą ir prižiūrėti pristatymo (atlikimo, teikimo) terminų bei prekių, paslaugų ir darbų atitiktį pirkimo sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams laikymąsi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus mano, kad apeliantas šių atsakovo teiginių nenuginčijo. Apeliantas nepateikė duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad pavestas užduotis vykdė maksimaliai efektyviai, nepateikė detalių duomenų, kada ir ką jis atliko vykdydamas pavestas veiklas. Teismo nuomone, pareiškėjo tiesioginis vadovas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas T. V. R. turėjo pagrindą nurodyti, kad pareiškėjas netinkamai vykdo pavestas su Projekto valdymu, administravimu ir įgyvendinimu susijusias užduotis ir funkcijas.
30. Pažymėtina, kad atsakovas savo įsakymą grindė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad Lygių galimybių kontrolierius spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus. Ši teisės norma aiškintina, kaip suteikianti plačią diskreciją Lygių galimybių kontrolieriui paskirstyti darbo krūvį darbuotojams siekiant maksimaliai efektyviai vykdyti institucijos funkcijas. Vien šios nutarties 29 p. nurodyti faktai yra pakankami skundžiamam Įsakymui priimti.
31. Pareiškėjas nurodė ir daugiau argumentų, kodėl nesutinka su T. V. R. tarnybiniu pranešimu. Bet šis teismo procesas yra skirtas spręsti ar pažeistos pareiškėjo teisės, o ne vykdyti abstraktaus pobūdžio vidaus dokumento patikrą. Konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės pažeistos, kiti apelianto argumentai, kuriais ginčijamas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas, nėra aktualus.
32. Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad teismas netyrė atsakovo veiksmų priimant sprendimą, atsakovas neatliko tyrimo, nesupažindino su tarnybiniu pranešimu. Dėl šių argumentų teismas primena, kad pareiškėjas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kas įpareigojo atsakovą priimant vidaus administravimo aktą, sprendžiant darbuotojų užduočių paskirstymo klausimus vykdyti specialius tyrimus, supažindinti su vidaus tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas jokių konkrečių teisinių argumentų nepateikė. Apelianto nuoroda į objektyvumo principą šiais aspektais nėra pagrįsta. Apeliantas atskleidžia savo subjektyvų pažiūrį, kaip turi būti vykdomas vidaus administravimas, bet neįrodo, kad atsakovas pažeidė konkrečias procedūrines taisykles ir tai įtakojo pareiškėjo subjektines teises.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
34. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Neringa Švedienė