Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-593/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27135-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,

nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sunaikino ir sugadino svetimą, V. S. priklausantį, turtą: išdauždamas sugadino 12 plastikinių stiklo paketų, kurių bendra vertė 645 Eur, tai yra: vieną 97 x 52 cm dydžio, 30 Eur vertės, du 55 x 106 cm dydžio, kurių vieno vertė 35 Eur, bendros 70 Eur vertės, vieną 57 x 98 cm dydžio, 30 Eur vertės, vieną 66 x 97 cm dydžio, 35 Eur vertės, vieną 123 x 179 cm dydžio, 120 Eur vertės, vieną 157 x 72 cm dydžio, 65 Eur vertės, vieną 97 x 68 cm dydžio, 35 Eur vertės, du 123 x 87 cm dydžio, kurių vieno vertė 55 Eur, bendros 110 Eur vertės, du 137 x 101 cm dydžio, kurių vieno vertė 75 Eur, bendros 150 Eur vertės, bei sugadino muzikinį centrą ,,Panasonic“ Nr. SA-MAX4000, 890 Eur vertės, tuo padarydamas V. S. bendrą 1 535 Eur turtinę žalą. 

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

2.1.                       Skunde apeliantas nurodo, kad su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu sutinka, savo kaltės neginčija, tačiau nepritaria apylinkės teismo sprendimui netaikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų. Atsisakydamas taikyti minėto straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir be jokios priežasties; yra baustas administracine tvarka ir vieną kartą teistas; jį ir nukentėjusįjį sieja kriminalinė praeitis. Nesutikdamas su šiais argumentais, nuteistasis pažymi, kad tiek kaltinimą palaikanti prokurorė, tiek teismas apsvaigimo nuo alkoholio nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau skundžiamame nuosprendyje daroma priešinga išvada, nors jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė.

2.2.                       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors yra vieną kartą teistas kartu su nukentėjusiuoju, tai nepatvirtina, kad juos sieja bendra kriminalinė praeitis. 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos padarymą, kurios objektas – žala ekonomikai ir verslo tvarkai, tuo metu jis buvo nepilnametis ir ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, tiesiog jis kartu su kaimynu (šioje byloje nukentėjusiuoju) norėjo užsidirbti. Šiuo metu jam inkriminuotos veikos objektas yra žala nuosavybei. Šis nusikaltimas taip pat yra atsitiktinis, tai nėra kažkokių konfliktų ar tariamos kriminalinės praeities su nukentėjusiuoju tąsa. Tikimybė, kad jis ateityje darys nusikalstamas veikas, ypač nukentėjusiojo atžvilgiu, iš esmės neegzistuoja. Su pastaruoju jis savo iniciatyva atkūrė socialinę taiką, visiškai atlygino šiam padarytą turtinę žalą, be to, bendruomenės jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip sutariantis su kaimynais, nuo 2021 m. kovo mėnesio apeliantas planuoja įsidarbinti, todėl yra visi pagrindai ir sąlygos BK 38 straipsnio taikymui.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.       Nuteistasis R. P. neginčija jam inkriminuotos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagrįstumo bei savo kaltės įrodytumo, tačiau mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenutraukė jo atžvilgiu baudžiamosios bylos BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Apelianto teigimu, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, tai nėra konfliktų ar tariamos kriminalinės praeities su nukentėjusiuoju tąsa, priešingai, socialinė taika su nukentėjusiuoju yra atkurta. Be to, naujų nusikalstamų veikų ateityje jis neplanuoja daryti, žada įsidarbinti ir vesti su įstatymų imperatyvais neprasilenkiantį gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nepritaria R. P. apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. R. P. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam viešųjų darbų bausmę.

6.       BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės galima atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2012, 2K-103-689/2019). 

7.       Pažymėtina, kad net ir nustačius aukščiau aptartų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad R. P. anksčiau yra teistas, taip pat baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis su nukentėjusiuoju V. S. susitaikė dar ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantis susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 5) patvirtina, kad R. P. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą – 1535 Eur ir pastarasis nuteistajam jokių pretenzijų neturi. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika žala padaroma ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir teisės saugomam interesui, todėl vien kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas negali nulemti BK 38 straipsnio taikymo galimybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-366-222/2017).

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visapusiškai įvertino R. P. asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis jam nėra pirmasis. R. P. pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnametis, todėl net ir už sunkaus nusikaltimo padarymą jam buvo paskirta švelni bausmė – 4 MGL dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2018 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 148). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Nepilnamečiams teistumo terminai po bausmės atlikimo mažinami per pusę (BK 97 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, R. P. teistumas turėjo išnykti 2020 m. liepos 23 d., tačiau 2020 m. liepos 9 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko.

9.       Nors šiuo metu nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra visiškai kitokio pobūdžio (skiriasi tiek pažeisti teisiniai gėriai, tiek nusikaltimų sunkumas), tačiau teigti, kad jis yra atsitiktinis, o ne nulemtas netinkamo apelianto gyvenimo būdo, pagrindo nėra. Baudžiamosios bylos duomenimis R. P. nesiekia prasmingo užimtumo – jis nedirba, nesimoko, nėra registruotas ir Užimtumo tarnyboje. Nors pirmosios instancijos teismui apeliantas buvo pateikęs pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2021 m. kovo 8 d. jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-tiekėjo pareigose (2 t., b. l. 4), tačiau Sodros duomenimis R. P. minėtoje įmonėje taip ir neįsidarbino, iki šiol jis darbinio užimtumo nesiekia, nuteistasis gyvena kartu su tėvais ir yra jų finansiškai išlaikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne kartą yra baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 163–167) už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus – kelis kartus skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pateikė melagingą informaciją, tokiu būdu trukdydamas operatorių darbą, taip pat, būdamas pradedantysis vairuotojas, kelis kartus viršijo leistiną važiavimo greitį. Pažymėtina ir tai, kad po skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo R. P. padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalyje, t. y. be pateisinamos priežasties laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, tuo nevykdė karo prievolininkų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme.

10.       Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos nebuvo nepriekaištingas. R. P. elgesys yra daugiau lengvabūdiškas, nei brandus ir atsakingas. Tai, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, o pastarasis jam atleido, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei. Nustatant saugomo teisės intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Šiuo atveju R. P. savo veiksmų – išdaužtų dvylikos plastikinių stiklo paketų ir sugadinto muzikinio centro, racionaliai paaiškinti negalėjo. Teigė, jog tam įtakos turėjo įvykio dieną suvartotas alkoholis, nes su kaimynu, kurio namo langus išdaužė, nekonfliktuoja ir nesipyksta. Duomenų, kad nuteistasis pripažintų turintis alkoholio vartojimo problemą ar, juo labiau, bandytų ją su specialistų pagalba spręsti, bylos medžiagoje nėra, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog kitą kartą nesaikingai pavartojęs svaigiųjų gėrimų R. P. nebesielgs neprognozuojamai. Nors, kaip teisingai teigiama skunde, apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai, jog nusikaltimas padarytas R. P. būnant apsvaigus – abejonių nekelia, tą pripažino ir patas nuteistasis.

11.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio bei rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl BK 38 straipsnio nuostatos R. P. atžvilgiu netaikytinos.

12.       Bylos medžiaga nustatyta, jog R. P. savo noru atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Ši aplinkybė nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl yra pagrindas tai padaryti apeliacinėje instancijoje, konstatuojant, jog egzistuoja dar viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau net ir dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas, įvertinus anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir veiką apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ar švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas.

13.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-3627, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą R. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 120,69 Eur (2 t., b. l. 40).

14.       Vis dėlto, į 2021 m. gegužės 29 d. vykusį teismo posėdį atvyko ne tik advokatė Marytė Vietaitė, tačiau ir advokatas Dainius Dargevičius, kuris paaiškino, jog su nuteistuoju R. P. yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Atsižvelgiant į šią informaciją, advokatė Marytė Vietaitė nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime buvo atleista (2 t., b. l. 47). Taigi, antrinę teisinę pagalbą turėjusi teikti advokatė nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjime nedalyvavo ir realiai jokių teisinių paslaugų R. P. nesuteikė, kadangi šis įgyvendino įstatymo jam suteiktą teisę ir į procesą pasikvietė savo norimą gynėją. Esant šioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Albinas Antanaitis

                Giedrius Endriukaitis

                Daiva Jankauskienė