Civilinė byla Nr. e2A-634-896/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12348-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1

        (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19885-713/2020 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu nutraukė (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo, mokant po 120 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

2.       Ieškovė kreipėsi su ieškiniu pakeisti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17598-214/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą - dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. D., A. D. ir A. D., ir priteisti iš atsakovo G. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, sumokant priteistą išlaikymą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę L. D..

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi Bigbank As filialui pagal 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. spalio 27 d. kredito sutartis. Kreditoriui moka tik ieškovė, po 190 Eur per mėnesį, o atsakovas įsipareigojimų nevykdo, nors kreditai buvo paimti atlyginti atsakovo padarytą žalą autoįvykio metu. Vaikų išlaikymui ieškovė skiria po 470 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, avalynei, socialiniam ugdymui bei bendram lavinimui, laisvalaikiui. Dukra A. lanko šokių pamokas, dukra A. norėtų lankyti tenisą, o sūnus A. - sportines treniruotes. A. turi adaptacinių sutrikimų, ji mokosi pagal palengvintą mokymo programą. Jai reikėtų lankyti papildomas pamokas (lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, istorijos ir kitas). Ieškovei neužtenka turimų lėšų leisti vaikams lankyti būrelius, papildomas pamokas.

4.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė neįrodė, jog po 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimo šalių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, ir dėl to yra poreikis padidinti jiems teikiamą išlaikymą kone du kartus nuo 120 Eur iki 235 Eur. Išlaikymas nustatytas 2018 m. ir per šį laikotarpį ženklių kainų pokyčių nebuvo, vaikų gyvenime taip pat neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, kurie lemtų padidėjusias išlaidas (pvz. ligos, sveikatos sutrikdymas, prasidėjęs mokyklos lankymas). Atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems ieškovė prašo priteisti vidutinio dydžio išlaikymą. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 430 Eur, teikdamas ieškovės prašomą išlaikymą, atsakovas nebūtų pajėgus išgyventi, o susirasti geriau apmokamą darbą, kurio pakaktų savęs ir vaikų išlaikymui, objektyviai nėra galimybės, o turimas turtas: žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės Opel Vivaro nėra didelės vertės.                                 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17598-214/2018 A. D., A. D. ir A. D. priteistą išlaikymą, jį padidinant ir priteisė iš atsakovo G. D. dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę ieškovę L. D.; kitoje dalyje ieškinio netenkino; priteisė valstybei iš atsakovo G. D. 48,60 Eur žyminio mokesčio; priteisė ieškovei L. D. iš atsakovo G. D. 775 Eur advokato pagalbai apmokėti.

6.       Teismas sprendė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, padėtis pasikeitė iš esmės, t. y. augant ieškovės ir atsakovo vaikams, padidėjo jų poreikių apimtis, o kartu su ja ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma.

7.       Teismas nurodė, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo priėmimo, kuriuo priteistas 120 Eur išlaikymas vaikams, praėjo dveji metai. Priteisiant šio dydžio išlaikymą šalių dukrai A. buvo 15 m., sūnui A. 13 m., o A. – 7 m. Šiuo metu A. 15 m., A. 9 m., o A. netrukus taps pilnamete. Dukra A. D. lanko šokių pamokas, dukra A. D. norėtų lankyti tenisą, turi adaptacinių sutrikimų, mokosi pagal palengvintą mokymo programą, jai reikėtų lankyti papildomas pamokas (lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, istorijos ir kitas). Sūnus A. D. norėtų lankyti sportines treniruotes. Teismas padarė išvadą, kad pasikeitė aplinkybės, vaikai paaugo, viena dukra taps pilnamete, sūnus yra paauglys, vaikams augant ir vystantis natūraliai padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, neabejotinai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikų poreikiams patenkinti nepakanka. Lėšų nepakankamumą patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti artimųjų ir draugų piniginių lėšų pervedimai. Ieškovės materialinė padėtis pasikeitė, sumažėjo jos pajamos, kadangi ieškovė papildomai nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežėtoja pagal individualios veiklos pažymą.

8.       Dėl šalių turtinės padėties teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gauna stabilias pajamas, šalys turi įsipareigojimų kreditoriui, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis būtų sudėtinga, pagal esančius įrodymus atsakovo padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas teismo neįtikino, kad būdamas jauno amžiaus (37 m.), sveikas, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), neturintis kitų išlaikytinių, uždirba 430 Eur per mėnesį.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui po 470 Eur per mėnesį nors ir pagrįstos, tačiau, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, didintinos iki 360 Eur kiekvienam vaikui, mokant kiekvienam iš tėvų po 180 Eur kiekvienam vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atsakovas G. D., atstovaujamas advokato Ginto Gustaičio, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, padidinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17598-214/2018 nepilnamečiams vaikams A. D., A. D. ir A. D. kiekvienam priteistą 120 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymą iš tėvo A. D. iki 150 Eur, sumažinti ieškovei priteistas teisinės pagalbos išlaidas nuo 775 Eur iki 403 Eur, priteisti atsakovui 336 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

10.1.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Pirminio išlaikymo priteisimo metu visi vaikai buvo jau mokyklinio amžiaus, jiems neatsirado naujų sveikatos sutrikimų, kurių nebuvo 2018 m., nuo išlaikymo priteisimo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki ieškinio padavimo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nepraėjo nei dveji metai. Per dvejus metus negalėjo iš esmės pasikeiti prekių ir paslaugų kainos bei vaikų poreikiai, dėl kurių vaikų poreikių tenkinimo kaštai būtų iš esmės pasikeitę. Teismo priteistas išlaikymas yra kiekvieną mėnesį indeksuojamas, ko pasekoje išlaikymo dydis kiekvienam vaikui padidėjo daugiau kaip 10 eurų per mėnesį. Dėl šios priežasties, jeigu teismas būtų nagrinėjęs ieškinį iš tikrųjų vadovaudamasis išlaikymo pakeitimą reglamentuojančiomis normomis, o ne kaip pirminio išlaikymo priteisimo ieškinį, jis nebūtų galėjęs išlaikymo padidinti, ar bent jau padidinti tokia apimtimi.

10.2.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir išlaikytinių skaičių, tačiau visiškai nevertino to, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna vaiko pinigus, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 100 Eur už kiekvieną vaiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Kadangi išmokos už kiekvieną vaiką sudaro 70 Eur, iš atsakovo priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas ½ šios sumos, kuri sudaro 35 Eur.

10.3.                      Ieškiniu ieškovė prašė padidinti išlaikymą trims vaikams nuo 120 Eur iki 235 Eur, todėl ieškinio suma buvo 4 140 Eur. Teismas išlaikymą padidino kiekvienam vaikui nuo 120 Eur iki 180 Eur, kas reiškia, jog ieškinys buvo tenkintas 2 160 Eur dalyje, ieškinio reikalavimas buvo tenkintas 52 proc., tačiau teismas priteisė 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų 775 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, teismas turėjo ieškovei priteisti ne 775 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o 403 Eur (52 proc.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Atsakovas teisinei pagalbai išleido 700 Eur, todėl atsakovui turėjo būti priteistą 48 proc. jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 336 Eur.

11.       Ieškovė L. D. atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą prašo atsakovo G. D. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Po santuokos nutraukimo atsakovas retai bendrauja su vaikais, todėl didesnė išlaikymo našta tenka ieškovei. Ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi Bigbank As filialui pagal 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. spalio 27 d. kredito sutartis. Kreditoriui moka tik ieškovė po 190 Eur per mėnesį, o atsakovas įsipareigojimų nevykdo. Atsakovas, nevykdydamas kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, elgiasi nesąžiningai tiek ieškovės, tiek savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nemokėdamas paskolos, atsakovas mažina ieškovės pajamas, kurios galėtų būti panaudojamos šeimos poreikiams tenkinti.

11.2.                      Vaikų išlaikymui ieškovė skiria po 470 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, avalynei, socialiniam ugdymui bei bendram lavinimui, laisvalaikiui. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės operatore, anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavežėtoja pagal individualios veiklos pažymą. Šalyje 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, ieškovė nebegalėjo dirbti pavežėtoja, jos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios. Priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam yra ženkliai per mažas, vaikus išlaikyti padeda draugai ir artimieji. Lėšų nepakankamumą patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti artimųjų ir draugų piniginių lėšų pervedimai.

11.3.                      Ieškovė nuolat rūpinasi vaikais, susiduria su finansiniais sunkumais, jaučia didžiulę kasdienę atsakomybę, kad ne tik aprūpinti vaikus minimaliais poreikiais, tačiau suteikti vaikams galimybes ir visapusiškai socializuotis - lankyti būrelius, sporto užsiėmus, kurių vaikai lankyti negali dėl šiuo metu esančios finansinės situacijos.

11.4.                      Atsakovas ilgą laiką yra nusišalinęs nuo bet kokio vaikų auklėjimo, jų priežiūros. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus (37 m.), sveikas, neturintis specialiųjų poreikių, neturintis kitų išlaikytinių. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis yra bedarbis, tačiau tiek ieškovei, tiek jos vaikams yra žinoma, kad atsakovas dirba nelegaliai statybose bei realios pajamos yra didesnės. Atsakovas būtent dėl išlaikymo vaikams padidinimo bylos yra nutraukęs darbo sutartį, siekiant, jog teismas priteistų mažesnį išlaikymą. Toks atsakovo elgesys turėtų būti vertinamas kaip nerūpestingumas, nesąžiningumas ir bandymas vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas tik minimaliai.

11.5.                      Sutiktina su apeliantu, jog išlaikymas yra kiekvieną mėnesį indeksuojamas. Tačiau pareiga indeksuoti periodines išmokas kyla tam asmeniui, kuris moka periodines išmokas. Atsakovas nuo išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., nė karto nėra indeksavęs periodinių išmokų ir nėra sumokėjęs minėtų sumų vaikams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo du kartus buvo paprašyta perskaičiuoti periodines išmokas, atsižvelgiant į indeksaciją, ir sumokėti skirtumą, tačiau atsakovas nereagavo iki apeliacinio skundo padavimo dienos, o teikdamas apeliacinį skundą teigia, kad, ne va, išlaikymas padidėjo daugiau kaip 10 Eur per mėnesį, nors ieškovei niekada nebuvo pervesta didesnė suma nei po 120 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, neatsakingai, nerūpestingai ir neteisingai vertina vaikams skiriamo išlaikymo dydį.

11.6.                      Dukrai A. D. (duomenys neskelbtini) sukaks aštuoniolika metų, todėl vaiko pinigai jai nebebus mokami, nors dukra ir toliau gyvens su mama ir bus jos išlaikoma. L. D. neteks daugiavaikės mamos statuso, todėl kiekvienam iš nepilnamečių vaikų valstybės mokami vaiko pinigai sumažės iki 70 Eur per mėnesį. Nors teismas savo sprendime ir nepasisakė dėl vaiko pinigų, kurie gaunami iš valstybės ir tuo metu siekė po 70 Eur už kiekvieną vaiką kas mėnesį, tai nereiškia, jog ši aplinkybė nebuvo teismo įvertinta. Teismo sprendime buvo pasisakyta, jog ieškovės skiriami pinigai vaikų išlaikymui po 470 Eur per mėnesį yra pagrįsti. Teismas nepriteisė viso ieškovės prašomo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Priteista buvo tik dalis lėšų, t. y. 360 Eur iš 470 Eur. Pats atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad minėti vaiko pinigai turėtų būti išskaičiuojami iš viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, tačiau, atlikdamas paskaičiavimus, atsakovas minėtus vaiko pinigus atima ne iš viso nustatyto išlaikymo dydžio, o jau iš teismo priteisto vaiko išlaikymo dydžio - 360 Eur, kuris teismo buvo padalintas kiekvienam iš tėvų po 180 Eur. Toks atsakovo skaičiavimas ne tik yra nelogiškas, nesąžiningas, tačiau prieštarauja ir vaiko pinigų sampratai, kurių prasmė yra užtikrinti vaiko interesus, o ne dar labiau sumažinti vieno iš tėvų, šiuo atveju atsakovo, teismo paskirtą pareigą prisidėti po 180 Eur kas mėnesį prie kiekvieno atsakovo nepilnamečio vaiko kasdienio aprūpinimo.

11.7.                      Teismas gali remtis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ginčo procesas buvo inicijuotas ieškovės dėl to, kad iškilo būtinybė peržiūrėti teismo sprendimu priteistą vaikų išlaikymo dydį iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ir ieškovės materialinei padėčiai. Atsakovas vengia bendrauti su ieškove apie iškylančias finansines problemas auginant vaikus. Ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi Bigbank As filialui, tačiau kreditoriui moka tik ieškovė po 190 Eur per mėnesi, o atsakovas įsipareigojimų nevykdo. Atsakovas, nemokėdamas paskolos, mažina ieškovės pajamas, kurios galėtų būti panaudojamos šeimos poreikiams patenkinti. Ieškovė taip pat ir ženkliai daugiau prisideda prie vaikų auginimo finansiškai, kas buvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė dėl jų priteisimo.

Teisėjas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nevertino to, kad ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna vaiko pinigus.

15.       Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

16.       Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17598-214/2018 patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir vaikams A. D., A. D. ir A. D. priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Civilinė byla Nr. 2YT-17598-214/2018, kurioje priimtas minėtas teismo sprendimas, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį.

17.       Ieškovė šioje byloje teikdama ieškinį įrodinėjo, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nurodė, kad A. D., A. D. ir A. D. būtinuosius poreikius patenkinanti suma yra kiekvienam po 470 Eur, todėl prašė priteisti po 235 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė vaikų poreikių pasikeitimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir A. D., A. D. ir A. D. išlaikymui iš atsakovo priteisė po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę ieškovę L. D.. Teismas padarė išvadą, kad pasikeitė aplinkybės, vaikai paaugo, viena dukra taps pilnamete, sūnus yra paauglys; vaikams augant ir vystantis, natūraliai padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, neabejotinai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikų poreikiams patenkinti nepakanka.

19.       Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20.       Šiuo atveju ieškovė teigė, kad išaugo vartojimo kainos, todėl pasikeitė ir vaikų poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priimtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. po dvejų metų. Iš LR Statistikos departamento pateikiamų duomenų (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/) matyti, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo 106,7647, 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 110,9607. Taigi vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo momento iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento pasikeitė tik 4,2 procentinio punkto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pasikeitimas negali būti laikomas esminiu vaikų poreikių pasikeitimo kontekste ir išlaikymo dydžio pakeitimo kontekste. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad teismo sprendimu, kuriuo priteistas išlaikymas, buvo nustatyta ir tai, kad priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

21.       Ieškovė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad per dvejus metus iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, pvz., atsirado esminės išlaidos specialiesiems poreikiams tenkinti, pasikeitė būsto išlaikymo išlaidos, atsirado esminiai pasikeitimai ugdymo procese ar pan., nepateikė.

22.       Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo taikyti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminio pokyčio per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

23.       Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

24.       Taigi, nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nėra pagrindo svarstyti ar 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu buvo priteistas vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. 

25.       Be to atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesant galimybės kvestionuoti įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, o ieškovei neįrodžius vaikų poreikių pasikeitimo, ieškinys atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų taisyklių bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas.

28.       Tačiau kartu pažymėtina, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

29.       CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

30.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).

31.       Nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo nusistovėjusios teismų praktikos nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams dydį, analizę.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra požymių, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką ir patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri gali būti ištaisyta atnaujinus procesą minėtoje byloje, išsprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento.

33.       Pažymėtina, kad aktyvų teismo vaidmenį bei klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu akcentuoja ir kasacinis teismas naujausioje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, o atsakovui pateikus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 350 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Tomas Romeika