Civilinė byla Nr. e2-525-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00005-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;  3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administratoriai“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-835-460/2019 pagal ieškovės ieškinį atsakovui K. T. dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Agrola“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokumo administratoriai“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo (buvusio UAB „Agrola“ vadovo) K. T. 270 178,81 Eur žalos, patirtos atsakovui nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, tinkamai nepasirūpinus bendrovės turėtu turtu, jo neišsaugojus, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (2019 m. sausio 8 d. patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino savo reikalavimą atsakovui, prašydama iš jo priteisti 249 001,19 Eur žalos).

2.       Byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar nepakankant – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis ne mažesnei nei 270 178,81 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti iš jo kylančias teises. Nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui laikytina didele, o jo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Minėtos aplinkybės, ieškovės vertinimu, objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės BUAB „Agrola“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – neviršijant 270 178,81 Eur sumos areštavo atsakovui K. T. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, o, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5.       Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikšto ieškinio reikalavimą atsakovui – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, pagrindžiančių stabilią atsakovo finansinę padėtį, dėl ko negalima spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, jog atsakovui pareikštų reikalavimų sumą, lyginant su jo turimu turtu, galima būtų vertinti kaip nedidelę, o ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą kaip nesunkiai įvykdomą. Atsakovas, buvęs ieškovės vadovas, bankroto byloje neperdavė viso bendrovės turto, egzistuoja grėsmė, kad šios bylos proceso metu atsakovas minėtą turtą gali mėginti slėpti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismas, gavęs patikslintą ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas iš atsakovo ieškovei priteisti 249 001,19 Eur sumą, skundžiama nutartimi areštavo atsakovo turtą didesnei, net 270 178,81 Eur, sumai.

6.2.                      Nesutiktina, kad didelė ieškinio suma gali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

6.3.                      Ieškovė privalo įrodyti ieškinio dydį arba bent pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Ieškovė pareiškė nesąžiningą ir nepagristą ieškinį, neteikia detalių nurodomos ieškinio sumos pagrindimo įrodymų, kaip ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo galimų neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.

6.4.                      Visas trumpalaikis turtas yra ir egzistuoja, tačiau, per tam tikrus realizacijos susitarimų vykdymo trukdžius, supirkimo įsipareigojimų neįvykdymą, gamtos sąlygomis paveikto derliaus nekokybiškumą, jis šiuo metu yra nekokybiškas arba sugedęs, arba dėl bankroto administratorės nedėmesingumo, galimo neatsakingumo nuo 2017 m. birželio mėnesio visiškai neapsaugotas, niokojamas ar suniokotas. Bendrovei iškėlus bankroto bylą atsakovas nebeturėjo jokių galimybių rūpintis bendrovės turtu ar užtikrinti jo apsaugą. Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, kodėl ieškovė 2016 m. buvusią trumpalaikę bendrovės produkciją ir jau jos pačios parduotą traktorių vertina ir įvardija kaip žalą; taip pat, kuo ieškovė grindžia savo reikalavimą iš atsakovo priteisti už bendrovės buvusią ir per laiką sugedusią ar nebetinkamą vartoti, nesupirktą ar dar esančią produkciją. 

6.5.                      Nors teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi tirti bei vertinti ieškinio faktinių argumentų, tačiau privalo įvertinti su ieškiniu pateiktų duomenų, dokumentų visumą. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kokius konkrečius dokumentus teismas įvertino darydamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo būtinybės.

6.6.                      Nepagrįstai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei, mažamečiams vaikams.

7.       Ieškovė BUAB „Agrola“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokumo administratoriai“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė turtinio ginčo suma yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma – 249 001,19 Eur, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Tą patvirtina ir pateiktas atsakovo turto aprašas, kurį sudarė antstolis J. P.. Minėtos aplinkybės objektyviai padidina būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

7.2.                      Atsakovas, teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą, veikė nesąžiningai, t. y. būdamas UAB „Agrola“ vadovu neperdavė bankroto administratorei turto, kuris buvo nurodytas 2017 m. gegužės 19 d. sudarytame bendrovės balanse, nors tai padaryti atsakovą buvo įpareigojęs Klaipėdos apygardos teismas nutartyje dėl bankroto iškėlimo. Dėl paminėto bankroto administratorė buvo priversta kreiptis į teismą dėl baudos atsakovui skyrimo. Egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas ir toliau mėgins vengti vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, perleisdamas šiuo metu areštuotą jo turtą bei lėšas tretiesiems asmenims.

7.3.                      Atskirojo skundo argumentai, kad trumpalaikis bendrovės turtas dėl įsipareigojimų nevykdymo, esant gamtos sąlygų poveikiui ir galimai dėl bankroto administratorės nedėmesingumo, tapo nekokybiškas ir nevertingas, neatitinka tikrovės. Dar atsakovui aprodant trumpalaikį bendrovės turtą buvo aišku, kad, net ir esant kokybiškoms grūdinėms kultūroms, jų vertė neatitiktų balansinės turto vertės. Nuo pas nežinomus trečiuosius asmenis saugojamo turto sklido blogas kvapas. Aplinkybę, kad turtas buvo bevertis, vėliau patvirtino ir tyrimai. Turtas nebuvo aiškiai sužymėtas, pasvertas, nebuvo galima nustatyti ir jo savybių. Atsakovas paaiškinime teigė, kad bendrovės atsargas 2016 metų bendrovės balanse sudarė sėklos (51 306 Eur sumai) ir produkcija (214 466 Eur sumai), tačiau iki šiol tokios apimties bendrovės turtas bankroto administratorei nėra perduotas.

7.4.                      Atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tokį teisinį režimą, kuris garantuoja abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą, yra proporcingos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai). 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė į bylą naujus įrodymus; atsakovas – santuokos liudijimo ir vaikų gimimo įrašų kopijas, ieškovė – atsakovo turto aprašo kopiją.

10.       CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

11.       Kadangi šalys nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, teismas teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas atskirąjį skundą nevertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju ieškovė. Toliau nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygų visumos nagrinėjamu atveju nebuvo, ieškovė jos (sąlygų visumos), konkrečiai – grėsmės būsimo, galimai jai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tokio (preliminaraus) ieškinio pagrįstumo vertinimo apimties

13.       Dėl pirmosios iš paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

14.       Vertinant aptariamąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms, susijusiomis su preliminariu ieškovės byloje pareikšto ieškinio vertinimu, kadangi iš tiesų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą – ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Taigi, viena, aptariamoji, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus ieškinio pagrįstumas), kaip teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja.

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su pastarosiomis teismo išvadomis – ieškovės ieškinio vertinimu kaip preliminariai pagrįstu, motyvai yra susiję su tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, o ne su aplinkybėmis, kurios vertinamos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas pastarųjų atskirojo skundo argumentų vertinimą, pažeistų tokio klausimo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo) ribas – iš esmės spręstų dėl ginčo esmei reikšmingų aplinkybių, kurių vertinimas šioje proceso stadijoje nėra galimas; tokį, detalų ieškinio, jame dėstomų teisinių, faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizės vertinimą atliks teismas, išnagrinėjęs bylą (tarp šalių kilusį ginčą) iš esmės, todėl dėl šios nutarties 6.3 bei 6.4 punktuose nurodytų atsakovo atskirojo skundo, ir tuo pačiu dėl nutarties 7.3 bei 7.4 punktuose nurodytų atsiliepimo į atskirąjį skundą, argumentų apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, detaliau nepasisako.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (didelės ieškinio sumos, kaip pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, vertinimo)

17.       Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus  / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (apsunkinto įvykdymo) grėsmei – antrajai privalomai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą iš esmės susiejo su dvejomis aplinkybėmis: 1) teismo vertinimu, didele ieškovės reiškiamų reikalavimų apimtimi – didele ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, apie kurio stabilią finansinę padėtį duomenų byloje nėra; 2) atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, veiksmais (neveikimu) bendrovės (ieškovės) bankroto byloje, neperduodant viso bendrovės turto bankroto administratorei, kas, teismo vertinimu, lemia grėsmę, jog atsakovas šioje byloje gali mėginti turtą slėpti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, visų pirma, pažymi, kad pastaroji aplinkybė, susijusi su turto neperdavimu ieškovės bankroto byloje, nepatenka į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymo vertinimo apimtį ir yra susijusi su tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku. Aptariama, pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip reikšminga, aplinkybė niekaip nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nesąžiningumo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymo, t. y. atsakovo ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotą, būtent jam (ne bendrovei) priklausantį turtą ar kitaip jį apsunkinti.  

20.       Tuo tarpu pasisakant dėl kitos aplinkybės – didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad vien tik didelė ieškinio suma negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia išvada pagrindžiama naujausia, aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, tai savaime nepatvirtina egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip minėta, šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį – apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju tokie duomenys – apie atsakovo su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus (atliekamus, ketinamus atlikti) veiksmus, siekiant slėpti jam priklausantį turtą, jį perleisti kitiems asmenims, ar kitaip apsunkinti, t. y. apie grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, pateikti nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų šalių argumentų bei procesinės bylos baigties 

22.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nepagrįstai sprendė, kad iš esmės vien tik didelė ieškinio suma bei atsakovo veiksmai (neveikimas), susijęs su ieškovės turto perdavimu jos bankroto administratorei (su ginčo išsprendimu iš esmės susijusi aplinkybė), sudaro savarankišką pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, byloje nesant įrodymų apie grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

23.       Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrįstus taip pat ir atsakovo atskirojo skundo argumentus, susijusius su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu – teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu taikė 270 178,81 Eur sumai, nors tos pačios (2019 m. sausio 8) dienos teisėjos rezoliucija buvo priimtas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovo suma sumažinta iki 249 001,19 Eur. Nepaisant paminėto, apeliacinės instancijos teismas pastarojo atskirojo skundo argumento detaliau nevertina ir dėl jo plačiau nepasisako, kadangi, sprendus, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu apskritai nebuvo, aptariamas argumentas, kaip ir šalių dėstomi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)proporcingumo, tapo nebeaktualus teisingam ginčo išsprendimui.  

24.        Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administratoriai“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. T. atžvilgiu atmesti.

Teisėja                                                                         Rasa Gudžiūnienė