(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGOL CHEMICALS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ChemTrade LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGOL CHEMICALS“ dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „ChemTrade LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ALGOL CHEMICALS“, prašydama priteisti 84 133,72 Eur skolą, 502,77 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. atsakovė pateikė prekių užsakymą. Juo vadovaudamasi ieškovė 2019 m. gegužės 2 d. pristatė 22 vienetus rudų anijoninių dažų, kurių vertė 62 040 Eur (be PVM). Ieškovė už pristatytas prekes 2019 m. gegužės 2 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. birželio 1 d. Be to, ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 6 d. atsakovė pateikė dar vieną užsakymą, kurį vykdydama ieškovė 2019 m. gegužės 7 d. pristatė prekes „Inhibitor 85“ ir „Inhibitor 94“, kurių vertė    7 492 Eur (be PVM). Ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. išrašė atsakovei antrą PVM sąskaitą faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. birželio 7 d.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė už jai perduotas prekes, taip pat nereagavo į siunčiamus priminimus bei raginimus dėl atsiskaitymo.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad vienas iš didesniųjų atsakovės klientų yra AB „Grigeo Klaipėda“ (buvusi AB „Klaipėdos kartonas“), kuri nuo 2007 m. iki 2010 m. dažus pirkdavo iš atsakovės, kuri savo ruožtu įsigydavo dažus iš Vokietijos bendrovės. Atsakovės teigimu,    2011 metais AB „Grigeo Klaipėda“ tuometinis pirkimų skyriaus vadovas su buvusiu atsakovės  vadybininku įsteigė UAB „ChemTrade LT“ ir į atsakovės bei AB „Grigeo Klaipėda“ prekybos schemą buvo įtraukta ieškovė, tapusi tarpine grandimi tarp Vokietijos bendrovės ir atsakovės. Atsakovės nuomone, naujai sukurta schema ieškovė ir kiti susiję asmenys siekė neteisėtai praturtėti atsakovės bei AB „Grigeo Klaipėda“ sąskaita. Atsakovės skaičiavimu, dėl nurodytų neteisėtų veiksmų atsakovei buvo padaryta ne mažesnė kaip 278 000 Eur žala, kuri yra net kelis kartus didesnė nei ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės UAB „ChemTrade LT“ ieškinį atsakovei UAB „ALGOL CHEMICALS“ patenkino visiškai bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė pateikė prekes, o atsakovė neatsiskaitė už gautas prekes. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 30 kalendorinių dienų nuo pardavėjo (ieškovės) sąskaitos pateikimo dienos. Nurodytoje pirkimo – pardavimo sutartyje šalys, be kita ko, susitarė apie sutarties nutraukimą raštu pranešti prieš 30 dienų, o sutarties 1 priede sutarė dėl prekių tiekimo kainos.  

7.       Teismo sprendime akcentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė įvykdė sutartinę prievolę pateikti prekes, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas prekes.

8.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kuriais remiantis prievolės nevykdymas grindžiamas ieškovės padaryta atsakovei žala bei sudarytų sandorių, pažeidžiančių atsakovės teisnumą, negaliojimu. Teismas pažymėjo, kad prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui sandoriai yra priskiriami prie nuginčijamų sandorių, tačiau atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nėra teisme pareiškusi reikalavimų dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė byloje nereiškė priešieškinio, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi ieškovei pretenzijas dėl ieškovės patiektų prekių (dažų) kokybės.

9.       Teismas akcentavo, kad savigyna yra išskirtinis civilinių teisių gynybos būdas, kuris galimas tik įstatymo numatytais atvejais. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovė neturėjo teisėto pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o savo turtinių interesų apsaugai negalėjo taikyti savigynos.

10.       Nustatęs, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti piniginės prievolės ieškovei, teismas, be skolos, taip pat priteisė įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už pradelstą apmokėjimo terminą bei procesines palūkanas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ALGOL CHEMICALS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba prijungti šią civilinę bylą prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1023-480/2020, arba sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1023-480/2020. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                       Teismas civilinę bylą išnagrinėjo teismo posėdyje, apie kurį nebuvo tinkamai pranešta atsakovės atstovei advokatei Jurgitai Karvelei, kuriai nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės.

11.2.                       Išnagrinėjus bylą atsakovės atstovei nedalyvaujant, buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.

11.3.                       Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Ta aplinkybė, kad byloje šalis turi du atstovus, neeliminuoja teismo pareigos tinkamai informuoti abu šalies atstovus apie paskirtus teismo posėdžius.

11.4.                       Ši civilinė byla negalėjo būti išnagrinėta atskirai nuo Kauno apygardos teisme nagrinėjamos kitos bylos dėl žalos priteisimo (bylos Nr. e2-1023-480/2020). Abi bylos turėjo būti sujungtos.

11.5.                       Nesujungus nurodytų civilinių bylų, egzistavo privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, numatytas Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šios bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas.

11.6.                       Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė visus atsakovės procesinius prašymus – prašymą ieškovės direktoriaus dalyvavimą procese pripažinti būtinu, įpareigoti ieškovę pateikti per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. gegužės mėnesio visų ieškovės tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei ieškovės pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų registrus, prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu AB „Grigeo Klaipėda“.

11.7.                       Teismas sukūrė ydingą patologinį precedentą, kuriuo remiantis ieškovė ar kiti suinteresuoti asmenys gali teigti, kad ieškovės esą neatliko neteisėtų veiksmų, nes šioje byloje buvo patenkintas jos ieškinys.

12.       Ieškovė UAB „ChemTrade LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:

12.1.                       Pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovams advokatui Kazimierui Karpickiui ir advokatei Jurgitai Karvelei elektroninėmis ryšių priemonėmis šaukimus į teismo posėdį išsiuntė 2019 m. spalio 15 d.  Šie šaukimai 2019 m. spalio 16 d. buvo gauti. 

12.2.                       Atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o atsakovės atstovai turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga.

12.3.                       Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė 2019 m. liepos mėn., o atsakovės apeliaciniame skunde nurodytoje kitoje civilinėje byloje ieškinys buvo priimtas tik 2020 m. sausio 8 d. (šios bylos išnagrinėjimo iš esmės dieną), todėl nebuvo pagrindo bylas jungti ar vieną jų stabdyti.

12.4.                       Ilgiau nei pusę metų nuo ieškinio pateikimo nepareiškusi priešieškinio, atsakovė neturi teisės remtis 2020 m. sausio mėnesį naujai pradėtu kitu civiliniu procesu.

12.5.                       Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymus.

12.6.                       Atsakovė savo neveikimu (sąmoningai nesidomėdama civilinės bylos eiga) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovei skirtina bauda.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, nėra. Ar egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, šioje nutartyje bus pasisakyta vėliau. 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, bylų sujungimo bei bylos sustabdymo

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė pareiškė sąlyginį prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jeigu teismas suabejotų atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais ar nuspręstų, jog atsakovės atstovė pati turėtų paaiškinti kokias nors aplinkybes), taip pat pateikė prašymus šią bylą prijungti prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1023-480/2020 arba sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1023-480/2020.

15.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

16.       Apeliantė (atsakovė) prašydama žodinio bylos nagrinėjimo nenurodė, kokias aplinkybes aiškinti ar įrodinėti reikėtų žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo žodiniam nagrinėjimui.

17.       Apeliaciniame skunde pareikštas vienas iš alternatyvių prašymų dėl šios bylos sujungimo su kita Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio       4 dalimi, teisėjų kolegija nėra kompetentinga spręsti skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo klausimo, todėl dėl jo plačiau nepasisako.

18.       Alternatyvų prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliantė (atsakovė) grindžia tuo, kad Kauno apygardos teisme dėl ginčo tarp tų pačių šalių yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurios nagrinėjimo rezultatui įtakos turėtų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, be to, kitoje byloje dėl žalos atlyginimo nustačius, kokią žalą patyrė atsakovė ir kiek dėl to atsakinga ieškovė, būtų galimas prievolių įskaitymas.

19.       Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Aiškindamas minėtą privalomąjį civilinės bylos stabdymo pagrindą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog šiuo pagrindu byla sustabdoma tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-219/2020 43 punktą ir jame nurodytą praktiką).

20.       Analizuojamu atveju ši civilinė byla bei Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla iškeltos skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo neįvykdžius sutartinės prievolės, o kita byla pirmosios instancijos teisme  – dėl žalos atlyginimo taikant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1023-480/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo išvadai, jog toje byloje nustatinėjami faktai galėtų turėti įrodomąją, prejudicinę reikšmę ar privalomąją galią apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamai šiai civilinei bylai, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

21.       Apeliacinis skundas, be kita ko, yra grindžiamas argumentu, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant atsakovės teisę būti išklausytai, t. y. atsakovės atstovė nebuvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį.

22.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

23.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad vienam iš jos atstovų (advokatei J. Karvelei) nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, todėl advokatė laiku nesužinojo apie paskirtą teismo posėdį ir jame nedalyvavo. 

24.       Pirma, vertinant nurodytus apeliantės paaiškinimus atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei teismo proceso metu atstovavo ir atstovauja du profesionalūs atstovai – advokatai K. Karpickis ir J. Karvelė, veikiantys toje pačioje advokatų kontoroje. Apeliaciniame skunde atsakovė patvirtino, kad jos atstovas advokatas K. Karpickis buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie paskirtą pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. 

25.       CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Atstovas, gavęs atitinkamus procesinius dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teismo procesiniai dokumentai (tarp jų ir šaukimas į teismo posėdį) privalo būti tinkamai įteikti bent vienam iš bylos šalies atstovų, teismui nekyla pareigos būtinai įteikti procesinius dokumentus visiems šalies atstovams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atstovai pirmosios instancijos teismo net nebuvo informavę apie tarpusavyje sutartą atstovavimo funkcijų pasiskirstymą ir neprašė (nepranešė) procesinius dokumentus siųsti tik konkrečiai vienam iš jų.

26.       Antra, pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismo šaukimas į 2020 m. sausio 8 d. posėdį elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo išsiųstas 2019 m. spalio   15 d. abiem atsakovės atstovams. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įstatymų leidėjo nėra siejamas su adresato faktiniu gauto procesinio dokumento peržiūrėjimu. Šiuo atveju taip pat akcentuotina, kad abiem atsakovės atstovams tokiu pačiu būdu kaip ir šaukimas į teismo 2020 m. sausio 8 d. posėdį buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimas dėl tripliko pateikimo, tačiau atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti tikėtinai egzistavę trikdžiai dėl jos atstovės advokatės J. Karvelės prieigos prie bylos kortelės nesukėlė kliūčių 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikti tripliką.

27.       Trečia, šiuo metu vieno iš atsakovės atstovų – advokatės J. Karvelės paskyra yra tinkamai prijungta tiek prie pirmosios instancijos teismo bylos kortelės, tiek prie apeliacinės instancijos teismo bylos kortelės. Atsakovės atstovė prašymą prijungti prie elektroninės bylos pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pagal „Liteko“ duomenis pirmosios instancijos teismo byloje atsakovės atstovei advokatei J. Karvelei skirta bylos kortelė buvo sukurta 2019 m. rugpjūčio 5 d. Byloje nėra duomenų, kad iki 2020 m. sausio 22 d. pateikto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą (beje, pateikto po 14 dienų nuo teismo nutarties atidėti teismo sprendimo paskelbimą priėmimo, nors prašyme nurodyta, jog apie įvykusį teismo posėdį advokatė sužinojo teismo posėdžio dieną) atsakovės atstovė J. Karvelė informavo teismą apie tikėtinai egzistuojančias technines kliūtis advokatei prisijungti prie bylos dokumentų ar dėl teismo darbuotojo galbūt padarytos klaidos sukuriant advokatės prieigą prie bylos duomenų (pavyzdžiui, nesuteikus bylos dokumentų matomumo). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgas šalies atstovo delsimas informuoti teismą apie atstovui žinomas kliūtis, trukdančias susipažinti su bylos medžiaga, arba toks ilgas laikotarpis, kai atstovas nežino dėl savo galimybės prisijungti prie bylos medžiagos buvimo ar nebuvimo, neatitinka advokatui keliamų rūpestingumo ir apdairumo standartų bei sukuria pagrindą manyti, kad šalis (jos atstovas) tinkamai nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos atidžiai domėtis byla ir sekti jos eigą.

28.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, todėl neegzistuoja apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kitų apskųsto teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl kitų procesinių pažeidimų pirmosios instancijos teisme nebuvimo

29.       Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė kitus atsakovės reikštus prašymus (pripažinti ieškovės direktoriaus dalyvavimą byloje būtinu, įpareigoti ieškovę pateikti tam tikrus duomenis, įtraukti AB „Grigeo Klaipėda“ į bylą trečiuoju asmeniu).

30.       Šioje nutartyje jau minėta, kad 2020 m. sausio 22 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Toks prašymas buvo pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui nutarus, kada bus priimtas ir paskelbtas procesinis sprendimas.

31.       CPK 19 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo priėmimo slaptumo principas. CPK              256 straipsnis numato, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas taip pat gali nutarti atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 258 straipsnio 1 dalis).

32.       Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iki sprendimo priėmimo nenustatė poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, todėl priėmė ir paskelbė sprendimą teismo nustatytu laiku. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija šios nutarties 28 punkte suformavo tokią pačią išvadą kaip ir pirmosios instancijos teismas – atsakovė buvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, į kurį atsakovės atstovai neatvyko. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, į teismo posėdį be svarbios priežasties neatvykus atsakovui ar jo atstovui, teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, civilinio proceso teisės normų nepažeidė.

33.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą įtraukti į bylą AB „Grigeo Klaipėda“ trečiuoju asmeniu, nurodęs, kad tuometinėje bylos stadijoje nebuvo pagrindo spręsti apie galimą bylos įtaką AB „Grigeo Klaipėda“ teisėms ir pareigoms. Minėta nutartimi teismas atmetė ir atsakovės prašymą išreikalauti įrodymus, konstatavęs, kad prašomi išreikalauti įrodymai neturi ryšio su byla. 2020 m. sausio 8 d. posėdžio metu žodine nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atstovės argumentus, atmetė atsakovės prašymą pripažinti būtinu ieškovės direktoriaus dalyvavimą procese kaip nepagrįstą. Nors nėra pagrindo teigti, kad nurodytos teismo nutartys atmesti atsakovės prašymus yra visiškai nemotyvuotos, tačiau dėl šių prašymų atmetimo apeliacinės instancijos teismas pasisako plačiau.

34.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ir motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Apeliaciniame skunde atsakovė deklaratyviai nurodė, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos AB „Grigeo Klaipėda“ teisėms ir pareigoms, tačiau nedetalizavo, kokiu būdu ta įtaka galėtų būtų daroma (yra padaryta). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokio apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (kad sprendimas daro įtaką AB „Grigeo Klaipėda“ teisėms ir pareigoms) nenurodė nei apeliantė (atsakovė), nei ex officio nesustatė apeliacinės instancijos teismas. Vadinasi, pirmosios distancijos teismas teisingai konstatavo, jog AB „Grigeo Klaipėda“ neturi teisinio suinteresuotumo byla ir pagrįstai neįtraukė šios bendrovės į bylos procesą.

35.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti visų ieškovės tiekėjų per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. gegužės mėn. už prekių pardavimą ir prekių transportavimą išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų registrą, taip pat ieškovės visiems pirkėjams per tą patį laikotarpį už prekių pardavimą išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų registrą. Taigi atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą dėl itin plačios apimties ieškovės veiklos duomenų išreikalavimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad tokiu prašymu ji siekė įrodyti aplinkybę, jog ieškovė prekiavo išimtinai su AB „Grigeo Klaipėda“. Pastebėtina, kad atsiliepdama į atsakovės prašymą išreikalauti duomenis ieškovė neginčijo, kad didelę pajamų dalį gauna iš savo pirkėjo AB „Grigeo Klaipėda“, tačiau akcentavo, jog duomenys apie ieškovės tiekėjus nėra susiję su nagrinėjamu ginču pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrindė poreikio gauti duomenis apie ieškovės turėtus santykius su tiekėjais per 8 metų laikotarpį, o perteklinių duomenų, susijusių su byloje nedalyvaujančiais asmenimis, reikalavimas neatitiktų civilinio proceso tikslų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad vykdė prekybą su AB „Grigeo Klaipėda“, sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartyje padaryta išvada, jog prašomi išreikalauti duomenys neturi sąsajumo su pagal ieškinį nagrinėjamu ginču, tai yra nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių.

36.       Atsakovės prašymas pripažinti ieškovės direktoriaus dalyvavimą byloje būtinu buvo grindžiamas tuo, kad toks ieškovės atstovas galėtų patikslinti aplinkybes ir atsakyti į užduotus klausimus. Asmenys turi teisę patys pasirinkti bylas vesti patys ar per atstovus (CPK                51 straipsnio 1 dalis). Asmens teisės pasirinkti, kuris atstovas jai atstovaus, bei fizinio asmens teisės (ne)atvykti į viešą teismo posėdį apribojimas pripažįstant vieno konkretaus atstovo dalyvavimą būtinu, privalo būti pagrįstas teisėtu tikslu. Kadangi nagrinėjant bylą iš esmės teismui nekilo klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti būtent tik ieškovės direktorius, bet ne kitas ieškovės atstovas, o atsakovės atstovas (atstovai) neatvyko į teismo posėdį, darytina išvada, jog nebuvo pagrindo suvaržyti ieškovės teisę pasirinkti jai atstovaujantį asmenį.

37.       Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė apeliaciniame skunde nurodytų ar kitokių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

38.       Kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje      Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Ieškovė pateikė duomenis apie 2 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2020 m. vasario 14 d. bankiniu pavedimu ji sumokėjo 2 500 Eur sumą už advokato paslaugas. Teismui pateikta atliktų darbų ataskaita patvirtina, kad apeliacinio proceso metu advokatas suteikė ieškovei teisines paslaugas parengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, maksimalus už atsiliepimą į apeliacinį skundą mokėtinas užmokesčio dydis – 1 712,88 Eur. Vadinasi, ieškovei iš atsakovės priteistina ne daugiau kaip 1 713 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio       2 dalis).

Dėl baudos skyrimo

41.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

42.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

43.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017     65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Šiuo atveju atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo. Susipažinus su apeliaciniu skundu negalima daryti išvados, kad atsakovė savo teise reikšti apeliacinį skundą naudojosi ne pagal paskirtį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudos net ir tais atvejais, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas.

45.       Remiantis šios nutarties 43 ir 44 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGOL CHEMICALS“ prašymo dėl bylos sustabdymo.

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGOL CHEMICALS“ (juridinio asmens kodas 111582599) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“ (juridinio asmens kodas 302629938) 1 713 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ChemTrade LT“ prašymo dėl baudos paskyrimo.

Teisėjai        Danutė Gasiūnienė

Dalia Kačinskienė

Gintaras Pečiulis