Administracinė byla Nr. I-930-394/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00253-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-08-27 iki 2016-06-20, kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 4 iki 5 asmenų, laikymas tokiose patalpose prilygsta kankinimui. Kamerose žiemos metu šalta, labai bloga ventiliacija, drėgna, pelėsis. Atvykstant ir išvykstant etapu asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai liepiama nusirengti, patalpos, kuriose laikoma iki kratos, baisios, purvinos sienos, betoninės grindys, purvini suolai. Nėra suteikiama pilna medicininė pagalba, nereaguojama į prašymus nuvesti pas odontologą, tik duodami vaistai nuo skausmo.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., 6 b. l., 2 t., 75 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 73 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 50-60 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-08-27 iki 2016-06-10 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,71 iki 22 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui visas jo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko kamerų Nr. 13, 97, 94, 5 ir 35 patikrinimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 13 ir Nr. 5 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 97 patikrinimo metu užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas, o kameroje Nr. 94 – nežymus oro temperatūros pažeidimas, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 94 atitiko nustatytas higienos normas; kameroje Nr. 35 matomas pelėsis, tačiau mikroklimato parametrai atitinka nustatytas normas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje.

Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Rėžiminiame korpuse esančiose kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas ir suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias kameras paskirstomi tą pačią dieną. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu laikino sulaikymo-paskirstymo patalpose buvo laikomas tik keletą kartų, t.y. atvykęs į Šiaulių TI ir iš jo išvykstant bei dar po vieną kartą 2016-03-30 ir 2016-04-11, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Iš 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 matosi, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai), minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI odontologo paslaugos teikiamos pagal bendrą Šiaulių TI direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintą Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems (nuteistiesiems) tvarkos aprašą. Suimtieji (nuteistieji) pas medicinos specialistą registruojami iš anksto, įgalioti pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, užbaigus registraciją žurnalai pristatomi į TI asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Pareiškėjas 2016-01-27 ir 2016-02-10 buvo konsultuotas gydytojos odontologės, konsultacijų metu suimtajam taikytas gydymas. Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų odontologo paslaugų Šiaulių TI neturi teisinio pagrindo, neįrodytos ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis, pareiškėjui buvo suteikiama medicininė pagalba – nuskausminamieji vaistai, dėl tokios pagalbos jis nesiskundė ir neprašė būti etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas E. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-08-27 iki 2016-06-20, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2017-02-22 pažymos Nr. 60/09-7187 (62-69 b. l.) matyti, kad pareiškėjas E. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-08-27 iki 2016-06-10, viso 258 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 21,98 kv. m. Įvertinęs kamerų plotą (nuo 6,56 iki 22,93 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5) teismas nustatė, kad visą jo laikymo laikotarpį (258 dienas) pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, žiemos metu šalta, labai bloga ventiliacija, drėgna, pelėsis. Iš atsakovo į bylą pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo tikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 2, 5, 7, 13, 35, 43, 44, 48, 55, 58, 72, 81, 94, 97 ir 100. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 13, 43 ir 100 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) reikalavimus, kameroje Nr. 100 nuo lubų krenta tinkas (1 t., 83-86 b. l.). 2015 m. spalio 16 d. patikrinimo metu (94-96 b. l.) nustatyta, kad kameroje Nr. 97 dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų, kameroje pelėsis, metaliniai paviršiai surūdiję, nelygūs, yra aštrių vietų, gultų dalys, kur dedami čiužiniai, sulinkusios, nelygios, grindys betoninės, sunkiai plaunamos – kameroje reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiami HN 76:2010 22 ir 62 p.). 2015 m. gruodžio 16 d. patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 7, 43, 44, 72, 81 ir 94, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 7, 44, 81 ir 94 atitiko higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 14 punkto reikalavimus, kameroje Nr. 72 dirbtinė apšvieta išmatuota nuo 79 iki 148 lx, užfiksuotas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, patalpų oro temperatūra kamerose Nr. 7, 72 ir 81 atitiko higienos normos 16 punkto reikalavimus, kameroje Nr. 94 oro temperatūra nustatyta 17,3±0,16 °C (pažeidžiamas HN 134:2015 16 p.), santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 7, 72, 81 ir 94 atitiko higienos normos reikalavimus, nustatyta, kad kameroje Nr. 94 ant sienų ir lubų yra pelėsio (HN 134:2015  39 p. pažeidimas) (97-100 b. l.). 2016 m. sausio 19 d. patikrinimo metu įvertinus kamerų Nr. 5, 35 ir 97 sienų ir lubų paviršių, vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 5 nebuvo, vizualiai pelėsis ir drėgmės dėmės ant lubų matėsi kamerose Nr. 35 ir 97 (pažeidžiamas HN 134:2015 39 punktas), kameroje Nr. 35 oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos 134:2015 reikalavimus, patikrinimo metu kamera Nr. 97 buvo vėdinama per atidarytą langą, nustatyta oro temperatūra 16,8 °C – mažesnė, nei reglamentuojama HN 134:2015, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 5 ir 97 taip pat atitiko reikalavimus, nepakankama dirbtinė apšvieta nustatyta kameroje Nr. 35 – 135 lx (pažeidžiamas HN 134:2015  14 p.) (101-103 b. l.). 2016 m. vasario 22 d. operatyviosios kontrolės metu tikrintos Šiaulių TI kameros Nr. 2, 35, 48 ir 58, nustatyta, kad kameroje Nr. 35 ant lubų yra pelėsio (HN 134:2015  39 p. pažeidimas). Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro atsakymus į jo prašymus dėl sąlygų Šiaulių TI kamerose, kuriuose taip pat nurodyti patikrinimų metu užfiksuoti higienos normos pažeidimai: kameroje Nr. 94 per žema oro temperatūra, ant lubų ir sienų pelėsis, kameroje Nr. 35 – pelėsis, kameroje Nr. 97 – ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis, nuo drėgmės pakitęs tinkas, kameroje Nr. 51 – dirbtinės apšvietos pažeidimai, ant lubų ir sienų vizualiai matomas pelėsis (1 t., 7-16 b. l.). Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad kamera Nr. 97, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-10-27 iki 2015-11-02, iš esmės suremontuota tik 2016 m. 04 mėn., kamera Nr. 51, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. lapkričio mėn., suremontuota 2016 m. 06-07 mėn., kameros Nr. 35 ir 70, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamai 2015 m. spalio ir 2016 m. vasario mėn., suremontuotos tik 2016 m. 09-10 ir 10-11 mėn.; drausmės izoliatorius DI-3, kuriame pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. lapkričio mėn., suremontuotas 2015 m. rugsėjo mėnesį (1 t., 76-79 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kamerose Nr. 94 ir 97 šalta, kamerose Nr. 35, 51, 94 ir 97 pelėsis, tačiau paneigia aplinkybes, kad kamerose Nr. 13, 43, 100, 7, 72, 81, 35 oro temperatūra, o kamerose Nr. 13, 43, 100, 7, 72, 81, 94, 35 – santykinė oro drėgmė neatitinka higienos normos reikalavimų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 94 ir 97 pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 26 punkto bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 16 punkto, reglamentuojančių oro temperatūrą reikalavimus, kamerose Nr. Nr. 35, 51, 94 ir 97, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto ir HN 134:2015 39 punkto, reglamentuojančių, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 97 - HN 76:2010 62 p., reglamentuojančio remonto reikalingumą, reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai liepiama nusirengti, patalpos, kuriose laikoma iki kratos, baisios, purvinos sienos, betoninės grindys, purvini suolai. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015-08-24 patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 1 t., 83-86 b. l.) patikrintos laikino laikymo, paskirstymo, kratos atlikimo patalpos, nustatyta, jog laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (1 t., 76-79 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kratų atlikimo patalpų  ir laikino laikymo kamerų būklės, be to, pareiškėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra suteikiama pilna medicininė pagalba, nereaguojama į prašymus nuvesti pas odontologą, tik duodami vaistai nuo skausmo. Iš byloje esančio Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtinto Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo (1 t., 80-82 b. l.) matosi, kad Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos Sveikatos priežiūros tarnybos darbo laiku asmens sveikatos priežiūrai skirtose patalpose, asmenys priėmimui pas gydytoją registruojami iš anksto pagal pateiktus prašymus, įstaigos gyvenamojo pastato aukštuose direktoriaus įgalioti darbuotojai pildo Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalą, pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte, užbaigus registravimą darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiūros tarnybai; jeigu suimtajam ar nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros tarnyba negali suteikti, ji turi būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Į bylą pateikta Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos 2017-03-03 pažyma Nr. 76/10-188, iš kurios matosi, kad suimtasis E. S. dėl nusiskundimų gydytojos odontologės buvo konsultuotas 2016 m. sausio 27 d. ir 2016 m. vasario 10 d., konsultacijų metu suimtajam taikytas gydymas (1 t., 70 b. l.). Iš Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinių priėmimo registracijos žurnalų kopijų taip pat matosi, kad pareiškėjas priėmimui pas odontologą registravosi 2016-01-25, 2016-03-23, 2016-05-09, 2016-05-16 ir buvo konsultuotas gydančio gydytojo (2 t., 62-70 b. l.). Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjas dėl įvairių negalavimų (galvos skausmo, nemigos, slogos, kosulio, gerklės skausmo ir kt.) ne kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, buvo konsultuojamas ir gydomas (1 t., 21-48 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI nėra suteikiama medicininė pagalba, nereaguojama į prašymus nuvesti pas odontologą, todėl ši skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (86 dienos), sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                       Jarūnė Sedalienė