Civilinė byla Nr. e2A-376-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22619-2018-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8;

2.6.8.11.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223-1099/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astorija Hotel“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Astorija Hotel“ ieškiniu prašė: i) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018-01-05 sprendimą Nr. 49SJN-29-(14.49.105) ir NŽT 2018-06-13 sprendimą Nr. 1SS-1152-(7.5.); 2) įpareigoti atsakovę NŽT priimti sprendimą pratęsti 157 m2 ploto valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 82 N01/97-14342, sudarytą 1997-12-11, arba sudaryti su ieškove 157 m2 ploto valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1.                      Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Ieškovė 2017-11-16 pateikė atsakovei NŽT prašymą pratęsti 157 m2 ploto valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutartį Nr. 82 N01/97-14342 (toliau – Nuomos sutartis), kuri buvo sudaryta 1997-12-11. Nuomos sutartis buvo pakeista/ pratęsta 2010-11-24 susitarimu Nr. S49/2010-125 (toliau – 2010-11-24 susitarimas) ir 2013-07-15 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-239 (toliau – 2013-07-15 susitarimas).

1.2.                      Atsakovė NŽT 2018-01-05 sprendimu Nr. 49SJN-29-(14.49.105.) (toliau – Sprendimas Nr. 1) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir nurodė, jog Nuomos sutartis bus pripažinta pasibaigusia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė sprendimą Nr. 1 apskundė, tačiau NŽT 2018-06-13 priėmė sprendimą Nr. 1SS-1152-(7.5.) (toliau – Sprendimas Nr. 2), kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės skundą nurodant, jog Nuomos sutarties terminas baigėsi 2016-07-15 ir žemės sklypuose, išnuomotuose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus pastatus. Po Nuomos sutarties sudarymo, buvusi ginčo sklypo nuomininkė Lietuvos ir Švedijos UAB „Astorija Estate“ pagal suderintą projektą Žemės sklype baigė statyti paviljoną, kuriame buvo įrengtos papildomos viešos viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), erdvės (baras, restoranas), kurio plotas, tūris nepakitę, neatlikti kiti sklypo užstatymo pakeitimai. Statinio atitiktį valstybės institucijų keliamiems reikalavimams patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1998-01-13 potvarkiu Nr. 100-06 sudarytos komisijos aktas bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-04-15 potvarkiu sudarytos komisijos aktas, kuriuose konstatuota, jog atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Nuomos sutartyje numatyta statinio statybos darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją, todėl atlikti darbai atitiko ne tik dokumentaciją, bet ir buvo leidžiami Nuomos sutarties nuostatų. Keičiant/pratęsiant Nuomos sutartį, aptarta nuostata nekeista.

1.3.                      Ieškovė teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 30.7 papunktyje numatyta, jog sąlyga dėl draudimo statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus, turi būti įrašoma valstybinės žemės nuomos sutartyje. Po Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-04-15 potvarkiu sudarytos komisijos akto pasirašymo, Žemės sklype nepastatyta naujų statinių ar įrenginių, nerekonstruoti esami pastatai. Pastato statybos pradžios metu (1996-09-06) ir sudarant Nuomos sutartį, Sprendime Nr. 1 nurodytos Taisyklės dar net negaliojo, o visi statybos darbai buvo suderinti su valstybės institucijomis. Nuomos sutartyje numatytas sutarties terminas yra ilgesnis nei iki 3 metų, o 2010-11-24 susitarimu Nuomos sutarties terminas pakeistas – numatant ne 3 metų terminą, bet konkrečias aplinkybes, t. y. detaliojo plano parengimo momentą. 2013-07-15 susitarimas aptartą terminą įtvirtino alternatyviomis sąlygomis – iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, todėl tokios sąlygos taikymas (dėl trumpesnio termino, nei sutarta Nuomos sutartyje) atgal pakenktų ieškovės interesams.

1.4.                      Sprendime Nr. 1 nurodomas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato ne sutarties pasibaigimo, o jos nutraukimo pagrindą, kurio nebuvo. Nuomos sutarties pagrindu nuomos santykiai tęsiasi daugiau nei 20 metų. Nėra duomenų apie netinkamą Žemės sklypo naudojimą, nuomos mokestis mokamas. Žemės sklype yra ieškovei priklausančio ginčo pastato dalis, todėl ieškovė turi teisę į ginčo sklypo nuomą ne aukciono tvarka ar ginčo sutarties pratęsimą.

1.5.                      Atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog Nuomos sutarties terminas baigėsi 2016-07-15. Atsakovė neatsižvelgia į šalių susiklosčiusius santykius. Šalys, pratęsdamos Nuomos sutartį, nors Nuomos sutarties terminas faktiškai jau būdavo pasibaigęs, nevertino kaip imperatyvių Nuomos sutarties nuostatų, susijusių su jos keitimu. Nuomos sutartyje nebuvo nuostatos, ribojančios sutarties pakeitimą kitokia nei rašytine forma, todėl šalys 2010-11-24 ir 2013-07-15 susitarimais pakeitė Nuomos sutarties sąlygas. Sprendime Nr. 2 konstatuota, jog į Žemės sklypo ribas patenka dalis Pastato, todėl yra Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas pagrindas išnuomoti ieškovei ginčo sklypą. Sprendimas Nr. 2 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nenurodoma kokiomis teisės aktų normomis sprendimas grindžiamas, nepateikiami motyvai, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas, kodėl neatsižvelgiama į ieškovės skunde nurodytus argumentus.

1.6.                      Atsakovės NŽT sprendimai atsisakyti pratęsti Nuomos sutartį iš esmės apriboja ieškovės nuosavybės teises, nes ieškovė negali laisvai disponuoti Pastatu, netenka galimybės užtikrinti tinkamą Pastato būklę. Pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio nutrūkimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri negali būti taikoma. Priestatas įtrauktas į Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamentą ir Kultūros vertybių registrą. Priestato dalis patenka į Žemės sklypo plotą. Valstybė 2010 m. ir 2013 m. pratęsusi Nuomos sutartį pripažino santykių tąsą. Ieškovei iki šiol siunčiami pranešimai dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Savivaldybė pritaria Nuomos sutarties pratęsimui. Nėra duomenų, jog Žemės sklypą būtų planuojama naudoti kitais tikslais. Ieškovė tinkamai vykdo įsipareigojimus.

2.       Atsakovė NŽT atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      Atsakovė pripažįsta, kad buvo sudaryta Nuomos sutartis su ieškove dėl Žemės sklypo, kuri vėliau buvo pakeista/pratęsta 2010-11-24 ir 2013-07-15 susitarimais. Nustatytas nuomos sutarties terminas – iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Ieškovei 2017-11-16 kreipusis su prašymu pratęsti Nuomos sutartį, prašymas netenkintas, nes, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, Nuomos sutartis bus pripažinta pasibaigusia ir išregistruota.

2.2.                      Taisyklių 30.7 papunktyje nurodyta, jog žemės sklypuose, išnuomotuose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Nuomos sutarties 2–3 punktuose nurodyta, jog žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti. NŽT 2018-03-23 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad Pastato kontūrai išeina už Žemės sklypo ribų, užimamas valstybinės žemės plotas – 13 m2. Atsakovė pagal kompetenciją kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau ši įvertino, jog nenustatyti viešojo intereso pažeidimai.

2.3.                      Nuomos sutarties terminas baigėsi 2016-07-15. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis. NŽT privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir negali interpretuoti imperatyvių teisės aktų nuostatų kitaip. Teisinių santykių reguliavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reguliuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Ieškovė ginčija ne sprendimą nutraukti Nuomos sutartį, o raštą/pranešimą, kuriuo informuojama, kad Nuomos sutartis bus pripažinta pasibaigusia. Pagal Nuomos sutartį, pakeistą susitarimais, sutarties terminas baigėsi 2016-07-15 ir nesant teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį, NŽT imsis priemonių Nuomos sutarčiai pripažinti pasibaigusia. Rašto/-ų panaikinimo atveju, NŽT turės teisę priimti sprendimus dėl nuomos teisinių santykių pasibaigimo, o ieškovė įgys teisę juos ginčyti. Sprendimo Nr. 1 ir sprendimo Nr. 2 apskundimas tik vilkina Nuomos sutarties pripažinimą pasibaigusia ir pažeidžia viešąjį interesą.

2.4.                      Sprendimas Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįsti, nurodytos aiškios teisės aktų nuostatos, aplinkybių vertinimas, todėl pagrindo naikinti sprendimus nėra. Žemė išnuomota laikinam paviljonui statyti, t. y. sutarta tik dėl laikino statinio, o faktiškai ieškovė pastatė nuolatinį statinį – priestatą, kuris yra sudėtinė viso Pastato dalis. Ieškovė dėl naujos nuomos sutarties sudarymo nesikreipė. Nuomos sutartis faktiškai pasibaigusi, tačiau pasibaigimas neįformintas.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:

3.1.                      1997-08-28 sprendimu Nr. 1450V nuspręsta leisti ieškovei statyti laikiną paviljoną prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio Pastato, esančio ant Žemės sklypo, kol Žemės sklypas nebus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau nei 3 metams. Vilniaus miesto valdybos 1997-12-04 sprendimu Nr. 1992V pakeistas sprendimas Nr. 1450V, išdėstant Nuomos sutarties pratęsimo galimybes ir sąlygas. Nuomos sutartis sudaryta iš esmės vadovaujantis 1997-08-28 ir 1997-12-04 sprendimais.

3.2.                      Ieškovė tinkamai ir laiku vykdė bei vykdo prisiimtus įsipareigojimus, moka nuomos mokestį už nuomojamą valstybinę žemę prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio Pastato, todėl negali būti nepagrįstai suvaržomos nuomininkės teisės. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, jog žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti, kuris ir buvo pastatytas bei vėliau įregistruotas su reikalingų institucijų suderinimais ir leidimais. Nuomos sutartis sudaryta siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ieškovei įgyvendinti nuosavybės teises į Žemės sklype esantį statinį. Trečiasis asmuo neturi informacijos, jog Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė netvarkingai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė NŽT, teigdama, jog nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose iki trejų metų, draudžiama statyti naujus statinius, taip pat rekonstruoti esamus, nevertino aplinkybės, jog šalių Nuomos sutartyje susitarta, jog žemė išnuomojama būtent laikinam paviljonui statyti. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VTPSI 1999-04-15 išdavė aktą Nr. 259 „Dėl pastatyto statinio priėmimo naudoti“ (jame nurodyta, kad Pastato rekonstravimas buvo vykdomas turint 1995-09-05 išduotą leidimą statyti Nr. R-95-37), kuriuo Pastatas priimtas naudoti ir jo (akto) pagrindu Pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Minėtame rašte nurodyta ir tai, kad Žemės sklypo formavimas 1997 m. buvo vykdomas esant 1995 m. išduotam leidimui rekonstruoti pastatą pagal projektą ir TP korektūrą, kuriuose buvo nurodyta priestato vieta ir gabaritai. VTPSI nenustatė viešojo intereso pažeidimų: viešbučio priestatu užimtas 13 m2 valstybinės žemės plotas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, nedaro neigiamo poveikio gretimiems ar kitiems valstybinės žemės naudotojams, todėl 1997 m. žemės sklypo suformavimo teisėtumo klausimų ir 1995 m. statybos leidimo išdavimo teisėtumo klausimų nenagrinėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 sprendimu ieškovės ieškinį iš esmės tenkino: i) panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-01-05 sprendimą Nr. 49SJN-29-(14.49.105); ii) panaikino NŽT 2018-06-13 sprendimą Nr. 1SS-1152-(7.5.); iii) įpareigojo atsakovę NŽT pratęsti 157 m2 ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 82 N01/97-14342, sudarytą 1997-12-11, trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nebent žemės sklypas bus reikalingas visuomenės reikmėms; iv) priteisė iš atsakovės NŽT ieškovei UAB „Astorija Hotel“ 4 311,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priklauso 0,0157 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Ieškovei UAB „Astorija Hotel“ (iki 2002 m. – UAB „Astorija Estate“) priklauso pastatas-viešbutis, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas). Vilniaus miesto valdyba 1997-08-28 sprendimu Nr. 1450V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nusprendė nustatyti, jog Lietuvos ir Švedijos UAB „Astorija Estate“ (išnuomoti) laikinam paviljonui statyti prie šios bendrovės viešbučio statinio (duomenys neskelbtini) sklypą, 157 m2 dydžio, laikinai sklypo nuomai, kol šis sklypas nebus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Vilniaus miesto valdybos 1997-12-04 sprendimu Nr. 1992V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 1997-08-28 sprendimo Nr. 1450V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeistas minėtas 1997-08-28 sprendimas, iš esmės papildant, jog sklypo nuomos sutartis gali būti pratęsiama, suteikiant pirmumo teisę UAB „Astorija Estate“. Vadovaujantis minėtais Vilniaus miesto valdybos 1997-08-28 ir 1997-12-04 sprendimais, 1997-12-11 tarp Vilniaus miesto mero pavaduotojo ir UAB „Astorija Estate“ sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 82 N01/97-14342, kurios pagrindu UAB „Astorija Estate“ išnuomota 157 m2 ploto žemės sklypo dalis, esanti prie UAB „Astorija Estate“ viešbučio statinio (duomenys neskelbtini) trejiems metams. Nuomos sutarties 3 punkte numatyta, jog žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti. Nuomos sutarties 11.2 papunktyje nustatyta laikinos nuomos sąlyga – kol nebus reikalinga visuomenės reikmėms, bet ne ilgiau kaip 3 metams.

5.2.                      Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-04-15 aktu Nr. 259 Pastatas pripažintas tinkamu naudoti (po atliktos Pastato rekonstrukcijos pagal 1995-09-05 išduotą leidimą statyti Nr. R-95-37). Minėta rekonstrukcija akto pagrindu įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. 30-1342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos“ pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui išnuomoti 157 m2 ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei trejiems metams.

5.3.                      Bylos duomenimis, NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2010-10-04 gautas UAB „AAA Astorija“ prašymas išnuomoti Žemės sklypą ir sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. NŽT 2010-11-16 įsakymu Nr. Ž49-2915 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g., nuomos teisių ir pareigų perėmimo“ pripažino, kad UAB „Astorija Estate“ teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį pereina UAB „AAA Astorija“ iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08. Tuo pagrindu 2010-11-24 sudarytas susitarimas Nr. S49/2010-125, kuriame iš dalies pakeista Nuomos sutartis – pakeista nuomininkė iš UAB „Astorija Estate“ į UAB „AAA Astorija“, pakeistas sutarties terminas – įrašant „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08“, taip pat nurodyta Žemės sklypo apskaičiuota vertė. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2013-04-24 gautas UAB „AAA Astorija“ prašymas pratęsti Žemės sklypo nuomos teisę maksimaliai galimam laikui. NŽT 2013-05-09 kreipėsi raštu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti ar Žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms bei ar yra parengtas sklypo detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-06-10 raštu informavo NŽT ir ieškovę, kad Žemės sklypo nenumatoma naudoti visuomenės poreikiams, todėl nurodė neprieštaraujanti, jog Žemės sklypas būtų išnuomotas iki bus parengtas teritorijos detalusis planas, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.

5.4.                      NŽT 2013-06-20 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-874 nusprendė laikyti, jog UAB „AAA Astorija“ išsinuomoja Žemės sklypą iki bus parengtas teritorijos detalusis planas, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. 2013-07-15 sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57)-239, kuriame iš dalies pakeista Nuomos sutartis, t. y. pakeistas sutarties terminas, įrašant „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams“. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017-11-16 gautas UAB „Astorija Hotel“ (buvęs pavadinimas UAB „AAA Astorija“) prašymas pratęsti Žemės sklypo nuomos teisę maksimaliai galimam laikui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-01-05 sprendimu Nr. 49SJN-29-(14.49.105) (Sprendimas Nr. 1) nurodė, jog Nuomos sutartis bus pripažinta pasibaigusia, Nuomos sutartis ir Žemės sklypas bus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė aptartą NŽT sprendimą Nr. 1 skundė.

5.5.                      NŽT 2018-06-13 sprendimu Nr. 1SS-1152-(7.5) (Sprendimas Nr. 2) skundo netenkino bei nurodė, kad: Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Žemės sklype registruotus statinius, tačiau nustatyta, jog Žemės sklype yra ginčo pastato dalis; Pastato dalis pietrytinėje pusėje išeina už Žemės sklypo ribų ir užima 13 m2 valstybinės žemės plotą; Nuomos sutarties terminas baigėsi 2016-07-15 bei nėra pagrindo naujos sutarties sudarymui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-04-06 rašte Nr. A51-27308/18(2.14.1.12-MP8) nurodyta, kad: Pastatas funkciškai susijęs su priestatu; ieškovė Žemės sklypą eksploatuoja laikydamasi kultūros paveldo objektui taikomų reikalavimų; Pastatas yra reprezentacinėje Vilniaus senamiesčio teritorijos dalyje, kurio tinkamam eksploatavimui reikalingas ne tik pagrindinis žemės sklypas, bet ir Žemės sklypas; pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma Žemės sklypo naudoti visuomenės reikmėms. VTPSI 2018-07-12 raštu Nr. 2D-9632 nurodė, kad: Pastato priestato plotas įskaičiuotas į Nekilnojamojo turto registre nurodytą viešbučio bendrąjį plotą; priestatas pastatytas nepažeidžiant projekto ir TP korektūros sprendinių; nenustatyta viešojo intereso pažeidimo.

5.6.                      Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovei Valstybinės žemės sklypo nuomos 2004-04-21 sutartimi Nr. N01/2004-623 išnuomotas ir kitas žemės sklypas – 0,0969 ha ploto sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aptartas žemės sklypas iš esmės yra po ir prie Pastato. Aptarto sklypo nuomos terminas – nuo 2004-04-21 iki 2098-04-20.

5.7.                      Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei Nuomos sutartimi ir Žemės sklypas išnuomotas iš esmės laikinam paviljonui statyti. Žemės sklypo nuomai nustatytos sąlygos – kol nebus reikalinga visuomenės reikmėms, taip pat statybos darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. UAB „Astorija Estate“, kurios nuomos teises ir pareigas perėmė ieškovė, 1998–1999 m. pastatė paviljoną (priestatą), kartu rekonstruodama ir visą Pastatą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-04-15 aktu Nr. 259 įregistruota statinio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešbučio rekonstrukcija, o į viso pastato-viešbučio plotą įtrauktas ir priestato plotas. VTPSI, atlikusi priestato statybos teisėtumo patikrinimą, konstatavo, jog priestatas pastatytas nepažeidžiant projekto ir projekto korektūros sprendinių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po 1999 m. priestatas nerekonstruotas/jokie priestato ploto, tūrio ar kiti pakeitimai neatlikti.

5.8.                      Atsakovė pabrėžė, kad buvo pastatytas ne laikinas paviljonas (priestatas), kaip kad buvo nurodyta Nuomos sutartyje, o nuolatinis, tokiu būdu pažeidžiant Nuomos sutarties ir teisės aktų nuostatas. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad pastatytas priestatas buvo ne laikino, o nuolatinio pobūdžio. Apylinkės teismas sprendė, kad nors Nuomos sutartimi ir buvo sutarta, jog Žemės sklypas išnuomojamas laikinam paviljonui statyti, tačiau tolesni ieškovės ir valstybės veiksmai, t. y. Nuomos sutarties pratęsimas tiek 2010 m., tiek 2013 m., iš esmės patvirtino, kad NŽT neturėjo priekaištų dėl pastatyto paviljono pobūdžio (ne laikino, o nuolatinio). Priestatas buvo įtrauktas į Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamentą, taip pat Kultūros vertybių registrą, todėl atsakovė NŽT, pratęsdama Nuomos sutartį, negalėjo nežinoti apie ginčo priestato pobūdį. Statyba Žemės sklype neuždrausta – Nuomos sutarties 11.2 papunktyje šalys numatė, jog statinio statybos darbus leidžiama vykdyti tik pagal suderintą projektinę dokumentaciją (kas faktiškai atlikta), todėl netaikomas atsakovės nurodomas Taisyklių 30.7 papunktis. Apylinkės teismas pastebėjo, jog Taisyklės patvirtintos tiek po Nuomos sutarties sudarymo, tiek po priestato pastatymo ir pripažinimo tinkamu naudoti. Atsakovė, kvestionuodama priestato statybos teisėtumą, nepateikė savo abejones pagrindžiančių įrodymų, daugiau nei 20 metų nereiškė reikalavimų dėl tariamos statybos neteisėtumo. VTPSI, į kurią kreipėsi ir atsakovė, nenustatė pažeidimų. Priestato statybos teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apylinkės teismas nevertina aplinkybės, jog priestatas užima ir kito valstybei priklausančio žemės sklypo dalį (13 m2).

5.9.                      Į Žemės sklypo ribas patenka dalis Pastato, t. y. priestatas (įregistruotas kaip Pastato dalis), kuriam naudoti pagal paskirtį (viešbučio eksploatavimas) būtinas Žemės sklypas. Apylinkės teismas vertino, jog tenkinamos sąlygos išnuomoti ieškovei Žemės sklypą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė teigė, kad Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2016-07-15, tačiau administracinis aktas dėl Sutarties nutraukimo ar pripažinimo pasibaigusia nepriimtas, t. y. faktiškai Nuomos sutartis yra galiojanti. Ieškovei siunčiami pranešimai dėl nuomos mokesčio už Žemės sklypą mokėjimo. Dėl šios priežasties spręstinas klausimas ne dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, o dėl Nuomos sutarties pratęsimo. Apylinkės teismas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad privataus asmens – ieškovės interesas netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek ir teise, negali būti paneigtas konstatavus formalų Nuomos sutarties termino pasibaigimą. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius nuomos santykius ir jų tąsą Nuomos sutartis 2010 m. ir 2013 m. buvo pratęsiama nepaisant to, jog faktinis Nuomos terminas taip pat būdavo jau pasibaigęs. Ieškovė teisę nuomotis valstybinę žemę pagal Nuomos sutartį įgijo dar 1997-12-11 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė Žemės sklypą valdė teisėtu pagrindu, įgyvendino Nuomos sutartyje nustatytas sąlygas. Nenustatyta, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė būtų netvarkingai vykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė tinkamai vykdė nuomininko pareigas. Nenustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus Žemės sklypą būtų planuojama naudoti visuomenės ar kitoms reikmėms. Nekilo ginčo ir dėl to, kad Pastato (įskaitant ir priestatą) ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas būtų suėjęs. Apylinkės teismas sprendė, kad nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, nepratęsti su ieškove Nuomos sutarties argumentuojant vien Nuomos sutarties pasibaigimo terminu, prieštarautų oficialiai konstitucinei doktrinai dėl teisinės valstybės principo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikai dėl teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų aiškinimo. Ginčijami NŽT sprendimai Nr. 1 ir Nr.2, kuriais netenkinti ieškovės prašymai dėl Nuomos sutarties pratęsimo, laikytini nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

6.1.                      Teismas neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi. Būtina ne tik sistemiškai ir nuosekliai vertinti visus byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes ir atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu ir tikslu Žemės sklypas buvo suformuotas ir nuomotas bet tai, kokiu pagrindu tapo ne laikino pobūdžio (laikino paviljono) statiniu. Nuomos sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad „žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti“. Taisyklių 30.7 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad žemės sklypuose, išnuomotose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Nuomos sutartyje taip pat nurodyta, kad žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti (Nuomos sutarties 2 punktas), kuris nekeistas nei viename Nuomos sutarties pakeitime. Nuomos sutarties 11.2 papunktyje taip pat buvo pažymėti „architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: laikinai žemės sklypo nuomai, kol nebus reikalinga visuomenės reikmėms, bet ne ilgiau kaip 3 metams. Statinio statybos darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją“. Abu žemės sklypai yra Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės – teritorijose. Žemės sklypas sutampa su nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Pastato – teritorija. Vilniaus senamiestis yra paskelbtas kultūros paminklu – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu, o Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė – valstybės saugomu objektu. Atsižvelgiant į teritorijos statusą bet kokia statybinė veikla bei leistinas apsaugos, tvarkymo bei naudojimo sąlygas apibrėžia imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Valstybinės žemės sklype esant tokiai situacijai, kokia susidaro nagrinėjamu atveju, kyla grėsmė viešajam interesui – viešosios nuosavybės teisėtam ir pagrįstam naudojimui. Pastatas yra Žemės sklype ir kitame valstybiniame žemės sklype, o pastato dalis patenka už Žemės sklypo ribos. Pastatas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, t. y. saugomoje teritorijoje. Žemės sklypas išnuomotas tik laikinam paviljonui statyti, tačiau Pastato kontūrai patenka į Žemės sklypo ribas ir Žemės sklypo pietrytinėje pusėje išeina už Žemės sklypo ribų, Pastatu užimamas valstybinės žemės plotas – 13 m2. Vizualiai įvertinus Pastatą matyti, jog tai – nelaikinas statinys.

6.2.                      Formaliai vertintos Nuomos sutarties ir Nuomos sutartį keitusių susitarimų sąlygos, tiek ir sąlygos, kurioms esant buvo išnuomotas Žemės sklypas. Susiklostė situacija, kai laikino pobūdžio statinys per atliktus statybos darbus tapo Pastato sudėtine dalimi. Pagal statybą leidžiančio išdavimo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnį laikinas statinys – statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Sklypo suteikimo ir naudojimo sąlygos bei aplinkybės lemia, kokia statyba yra galima konkrečiame sklype ir jos turi būti patikrinamos išduodant statybos leidimą. Teismas nepagrįstai vertino, jog tokia situacija nepažeidžia valstybinės žemės imperatyvių teisės aktų nuostatų. Išimtine tvarka, ne aukciono būdu, išnuomojus valstybinę žemę laikinam paviljonui, imperatyvūs reikalavimai nedingsta, todėl jeigu statinys tampa nuolatiniu, tai valstybinės žemės patikėtiniui atsiranda pareiga nebesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties ir reikalauti šalinti pažeidimus. Sprendime Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovė ir akcentavo, jog Nuomos sutartis pasibaigusi bei Žemės sklypuose išnuomotose iki trejų metų draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus.

6.3.                      Atsakovė pagal kompetenciją kreipėsi į VTPSI su prašymu įvertinti Pastato Žemės sklype atsiradimo aplinkybes ir spręsti dėl Pastato (ar jo dalies) teisėtumo, tačiau VTPSI 2018-07-12 nurodė, kad viešojo intereso pažeidimai nenustatyti. NŽT kreipėsi į VTPSI dėl to, jog institucija, kuri atsakinga už statybos valstybinę priežiūrą, spręstų klausimą dėl statybos valstybinėje žemėje, kuri apeliantės vertinimu, net ir matydama pagrindą ginti viešąjį interesą, nepagrįstai nurodė, kad Žemės sklypo Nr. 2 suformavimo teisėtumo ir 1995 m. statybos leidimo išdavimo teisėtumo klausimų nenagrinės. Viešasis interesas turi būti ginamas visais atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, kad nuo statybų, kurios vykdytos valstybinėje žemėje, pradžios praėjo daugiau kaip 10 metų.

6.4.                      Vien tai, jog nuomininkas moka mokesčius, nesudaro pagrindo teigti, kad kitos Nuomos sutarties sąlygos nepažeistos. Laikino pobūdžio statinys tapo Pastato sudėtine dalimi. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog Nuomos sutarties terminas pasibaigęs. 2010 m. susitarime nurodyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08“. 2013 m. susitarime nurodyta, kad Žemės sklypas išnuomojamas „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams“. Nuomos sutartyje ir ją pakeitusiame paskutiniajame susitarime aiškiai nurodyta, kad „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams“. Iš 2013 m. susitarimo teksto matyti, kad Nuomos sutarties terminas baigėsi 2016-07-15. Sprendime Nr. 1 atsakovė pažymėjo, kad Nuomos sutartis pakeista susitarimais bus pripažinta pasibaigusia.

6.5.                      Pranešimas apie numatomą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą laikytinas tarpiniu sprendimu, kuris nenustato, nekeičia ir nepanaikina ieškovės teisių ar pareigų. Tokio pobūdžio pranešimu sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedūrinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku ginčo teisme dalyku. Asmenys gali ginčyti galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra juridinis asmuo, nepaneigia valstybinės žemės nuomininko pareigos laikytis valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Juridiniai asmenys vykdantys savo veiklą privalo laikytis įstatymų ir veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatų. 

6.6.                      Apeliantė nesutinka su priteista 4 311,95 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kilęs ginčas nesudėtingas, nereikalavo specialių žinių ar daug laiko sąnaudų rengiantis nagrinėti bylą. Vien ta aplinkybė, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas netinkamai vertino oficialią statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, konstatuojant, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Ieškinyje nurodytos aplinkybės aiškios ir nereikalauja didelių laiko ir pastangų sąnaudų. Pateiktų dokumentų apimtis nedidelė. Civilinė byla nesudėtinga, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta.

7.       Ieškovė UAB „Astorija Hotel“ atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

7.1.                      Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Pastato rekonstravimas buvo vykdomas turint 1995-09-05 išduotą leidimą statyti ir Pastatas buvo statomas vadovaujantis projektu Nr. 96-07. Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1998-01-13 aktu Pastatas priimtas (pripažintas tinkamu – red. past.) naudoti ir patvirtintas tiek Kultūros vertybių apsaugos departamento, tiek Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos, tiek kitų valstybės institucijų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja yra atsakovė) valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999-04-15 potvarkiu sudarytos komisijos aktu Pastatas buvo apžiūrėtas (po atliktos rekonstrukcijos) priimtas (pripažintas tinkamu – red. past.) naudoti ir patvirtintas tiek Kultūros vertybių apsaugos departamento, tiek Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos, tiek kitų valstybės institucijų.

7.2.                      Nuomos sutartis nedraudė ieškovei vykdyti statybos darbų (leido Nuomos sutarties 11.2 papunktis). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-07-12 raštas patvirtina, jog Pastato rekonstrukcija teisėta. Šis raštas taip pat patvirtina, kad atsakovės nurodomas 13 m2 plotas buvo numatytas tiek 1994 m. projekte, tiek 1997 m. techninio projekto korektūroje, todėl „<...> Sklypo formavimas 1997 m. buvo vykdomas esant 1995 m. išduotam leidimui rekonstruoti Viešbutį pagal Projektą ir TP korektūrą, kuriuose nurodyta priestato vieta ir gabaritai“. Aptartame rašte konstatuota ir tai, kad: „Inspekcija nenustatė jokių viešojo intereso pažeidimų“.

7.3.                      Atsakovės pirmtakė (Vilniaus apskrities viršininko administracija) jau anksčiau patvirtino, kad Pastato rekonstrukcija teisėta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog Pastatas kartu su priestatu yra vertingas bei turėtų būti saugomas tokios būsenos, kokios jis faktiškai yra (kartu su paviljonu). 2003 m. Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamento brėžinyje pažymėtas ir Pastato paviljonas (Pastatas pažymėtas kaip ,,kiti pastatai“ nenurodant, kad yra griaunamas). Pastatui nenumatyti reikalavimai griauti paviljoną. Pastatas Kultūros vertybių registre įregistruotas 2010-08-09, objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis, Pastato priestatas pažymėtas Kultūros vertybių registro byloje. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su Pastato statyba, įvertintos tinkamai.

7.4.                      Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nenurodė kaip ir kodėl Pastato rekonstrukcija buvo pažeistas viešasis interesas. Atsakovė nenurodo, kodėl aplinkybės, susijusios su Pastato rekonstrukcija, pradėtos svarstyti po daugiau nei 20 metų. Valstybė negali turėti skirtingų pozicijų, nei pagal jos kompetenciją nurodžiusi kita valstybę atstovaujanti institucija (Valstybinė teritorijų priežiūros ir statybos inspekcija). Atsakovė ignoruoja kitos valstybės institucijos (Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos) poziciją, nepateikia argumentų, kodėl Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos atliktas situacijos vertinimas nepagrįstas, kodėl Pastatas su paviljonu, kurie yra Kultūros vertybių registro objektai, neturėtų būti saugotini bei nepateikė duomenų kaip konkrečiai ir kokių asmenų interesus pažeidė Pastato rekonstrukcija.

7.5.                      Atsakovė remiasi Taisyklių 30.7 papunkčio pažeidimu, tačiau: i) Sklypas buvo išnuomotas dar iki 1999-03-09 Nutarimo Nr. 260 priėmimo momento; ii) originalioje Nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių redakcijoje nebuvo draudimo statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės sklype; iii) pastato rekonstrukcija užbaigta ir Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 1999-04-15, t. y. dar galiojant pirminei Taisyklių redakcijai, kuri nedraudė išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose rekonstruoti pastatus ar statyti naujus statinius.

7.6.                      Atsakovė pripažįsta, kad Pastato priestatas yra sudėtinė Pastato dalis ir atsakovė neginčijo ir neketina ginčyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-07-12 rašto, kuriame nurodyta, jog Pastato priestatas pastatytas teisėtai. Nepriimta sprendimų, kurie paneigtų ieškovės nuosavybės teisę į Pastatą, o kartu ir teisę į Sklypo nuomą ne aukciono tvarka ar Nuomos sutarties tęstinumą.

7.7.                      Svarbu atsižvelgti į valstybės institucijų poziciją nuomos santykių eigoje. 2010-11-24 susitarimu Nuomos sutartis iš dalies buvo pakeista numatant terminą – iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08, o 2013-07-15 susitarimu Nuomos sutartis iš dalies buvo pakeista numatant terminą – iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau nei 3 metams. Nuomos sutarties pakeitimai patvirtina, kad šalys nevertino kaip imperatyvių Nuomos sutarties nuostatų, susijusių su Nuomos sutarties keitimu. Tą patvirtina tai, jog 2010-11-24 susitarimu Nuomos sutarties terminas buvo pakeistas nepaisant 1997-12-11 Nuomos sutarties punkte nurodyto sutarties termino. 2013-07-15 susitarimu Nuomos sutarties terminas analogiškai buvo pakeistas nepaisant to, kad Sutarties terminas buvo numatytas iki 2013-06-08. Atsakovė neginčijo 2010-11-24 ir 2013-07-15 susitarimų, kuriais buvo keičiama Nuomos sutartis. Ieškovė ir toliau moka (2016–2019 m.) valstybinės žemės nuomos mokestį pagal pateikiamus pranešimus. Pranešimuose galima identifikuoti mokėjimo pagrindą – Nuomos sutartį. Pranešimuose nenurodoma duomenų apie valstybinės žemės nuomos santykių nutrūkimą.

7.8.                      Atsakovė nurodė, jog galėtų būti pagrindas su ieškove sudaryti naują nuomos sutartį, tačiau to negalima padaryti dėl to, kad Nuomos sutartis nepripažinta pasibaigusia. Būtent atsakovės veiksmai lemia situaciją, kai dirbtinai kvestionuojamas nuomos santykių tęstinumas, nors atsakovė pripažįsta, kad nuomos santykiai toliau tęsiasi ir atsakovė yra nepriėmusi administracinio akto dėl Nuomos nutarties nutraukimo ar pripažinimo pasibaigusia. Atsakovė turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, derinti kitų civilinės apyvartos dalyvių ir valstybės interesus. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį (favor contractus principas), o sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Nuomos sutartis yra terminuoto pobūdžio, tačiau besitęsianti daugiau nei 20 metų. Tai rodo, jog Nuomos sutarties šalys iš esmės vadovavosi favor contractus principu savo santykiuose ir šis principas privalo būti taikomas. Remdamasi tarp šalių susiklosčiusia praktika ieškovė atitinkamai planavo savo veiklą ir susikūrė pagrįstus lūkesčius. Teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį. Faktiniais veiksmais sutarties keitimo prioritetą nutraukimo atžvilgiu yra pripažinusi ir atsakovė, kuomet keitė Nuomos sutarties terminą 2010-11-24 ir 2013-07-15 susitarimais. Atsakovė negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos suformavo kitai sutarties šaliai. Sutartinių santykių pabaigimas, nesant tam pakankamo pagrindo, pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus.

7.9.                      Atsakovės argumentai, jog pratęsiant Nuomos sutartį būtina gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimą tokiam pratęsimui, nepagrįsti, kadangi toks sutikimas buvo pateiktas į bylą. Dėl Nuomos sutarties tęstinumo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprieštarauja ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovė yra vienintelė institucija, kuri reiškia pretenzijas dėl ieškovės teisių įgyvendinimo, tačiau nėra apskundusi trečiojo asmens palankių sprendimų ieškovės atžvilgiu ir neketina to daryti ateityje.

7.10.                      Atsakovė nenurodė: i) kokie konkretūs įrodymai netinkamai vertinti, o kurie neva visai neįvertinti; ii) kodėl konkretūs įrodymai netinkamai įvertinti; iii) kokie konkretūs logikos dėsniai pažeisti vertinant įrodymus; iv) kas pagrindžia, jog nebuvo laikytasi protingumo kriterijų; v) koks turėtų būti tinkamas įrodymų vertinimo modelis. Atsakovė operuoja sąvokomis „visetas“, „logikos dėsniai“, „protingumo kriterijus“, „neteisingai interpretavo“, tačiau apeliaciniame skunde aptartoms sąvokoms nesuteikia turinio.

7.11.                      Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Nėra objektyvaus pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog byla nesudėtinga, tačiau bylos apimtis (4 tomai), trukmė (daugiau nei 2 metai), keliamų teisės klausimų pobūdis (teisinis reguliavimas ginčo klausimu, jo genezė 1995–2017 m.), teisės klausimų sudėtingumas (remtasi teisės principais, analizuota teisės principų konkurencija) rodo, jog būtų buvęs galimas net ir nukrypimas nuo maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atsiliepime į ieškovės NŽT apeliacinį skundą prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

8.1.                      VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2018-03-30 gautas atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-28 raštas, kuriame nurodyta, jog buvo atliktas Žemės sklypo patikrinimas ir 2018-03-23 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-190, kuriame užfiksuota, kad Pastato kontūrai išeina už Žemės sklypo ribų ir Pastato užimamas valstybinės žemės plotas – 13 m2 bei prašyta pagal kompetenciją įvertinti aplinkybes ir spręsti dėl Pastato (ar jo dalies) statybų teisėtumo. VTPSI 2018-04-18 atliko duomenų patikrinimą Žemės sklype ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-770, kuriame užfiksavo, kad ieškovei priklausančio Pastato priestato dalis (plotas – 13 m2) kairėje pusėje patenka į valstybinę žemę. VTPSI, įvertinusi NŽT 2018-03-28 rašte nurodytas aplinkybes bei išnagrinėjusi su Pastato rekonstravimu susijusią dokumentaciją, 2018-07-12 raštu informavo atsakovę, kad nenustatė viešojo intereso pažeidimų, t. y. viešbučio priestatu užimtas 13 m2 valstybinės žemės plotas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, nedaro neigiamo poveikio gretimybėms ar kitiems valstybinės žemės naudotojams.

8.2.                      Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nesprendžiama dėl Pastato priestato statybos teisėtumo, pagrįstai konstatavo, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė nereiškė reikalavimų dėl statybos neteisėtumo.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės NŽT apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovei, tinkamai vykdžiusiai Nuomos sutarties pagrindu nustatytas teises ir pareigas, negali būti nepagrįstai suvaržomos nuomos teisės. Nuomos sutartyje nurodyta, kad žemė išnuomojama laikinam paviljonui statyti, kuris ir buvo pastatytas bei vėliau įregistruotas su reikalingų institucijų suderinimais ir leidimais. Ieškovė teisę nuomotis valstybinę žemę įgijo Nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė žemės sklypą valdė teisėtu pagrindu, atlikusi būtinus parengiamuosius darbus, kurių eigoje įregistruota viešbučio rekonstrukcija. Valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašyta siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ieškovei įgyvendinti nuosavybės teises į sklype esantį statinį (jį eksploatuoti). Savivaldybė neturi informacijos, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė būtų netvarkingai vykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Žemės sklypas užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimo (el. b. t. 5, b. l. 12–25), kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Astorija Hotel“ ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl atsakovės NŽT apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

13.       Bylos duomenimis:

13.1.                      Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 142,60 m2 bendro ploto pastatas-viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Pastatas) (el. b. t. 4, b. l. 196–200);

13.2.                      Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise priklauso 0,0969 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 81–83);

13.3.                      Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0157 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas) (el. b. t. 5, b. l. 1–3);

13.4.                      Pastatas pastatytas ant pagrindinio žemės sklypo, t. y. 0,0969 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 0,0969 ha ploto žemės sklypas išnuomotas ieškovei tikslu eksploatuoti Pastatą (viešbutį) iki 2098-04-20;

13.5.                      Ieškovei nuosavybės teise priklausančio Pastato (viešbučio) dalis (apie 13 m2) patenka ne tik į pagrindinį (0,0969 ha ploto) žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet ir į 0,0157 ha ploto Žemės sklypą;

13.6.                      0,0157 ha ploto Žemės sklypas ieškovei priklausančio Pastato eksploatacijai buvo išnuomotas pagal Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997-12-11 sutartį Nr. 82 (el. b. t. 1, b. l. 123–124). 1997-12-11 nuomos sutarties 2 punkte nurodyta, kad „žemės sklypas išnuomojamas 3 metams“, o 11.2 papunktyje, kad „laikinai žemės sklypo nuomai, kol nebus reikalinga visuomenės reikmėms, bet ne ilgiau kaip 3 metams. Statinio statybos darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją“;

13.7.                      Šalys (ieškovė ir atsakovė) 2010-11-24 sudarė Susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kuriame sulygo pakeisti 1997-12-11 Nuomos sutarties 2 punktą nurodant, kad „sutarties 2 punkte vietoje „trejiems metams“ įrašoma „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08“ (el. b. t. 1, b. l. 128);

13.8.                      Šalys (ieškovė ir atsakovė) 2013-07-15 sudarė Susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kuriame sulygo pakeisti 1997-12-11 Nuomos sutarties 2 punktą, kuris buvo keistas 2010-11-24 susitarimu, nurodant, kad „sutarties 2 punkte vietoje „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-08“ įrašoma „iki detaliojo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip trejiems metams““ (el. b. t. 1, b. l. 130–131);

13.9.                      Ieškovė atsakovei 2017-11-16 padavė prašymą, kuriame prašė pratęsti 0,0157 ha ploto Žemės sklypo nuomos sutartį maksimaliai galimam laikui (el. b. t. 2, b. l. 44). Atsakovė 2018-01-05 raštu ieškovės prašymo netenkino (el. b. t. 3, b. l. 45–46). Ieškovė su atsakovės 2018-01-05 sprendimu netęsti Nuomos sutarties termino nesutiko bei apskundė įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovės skundas 2018-06-13 raštu netenkintas (el. b. t. 3, b. l. 183).

14.       Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (Taisyklės) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-27 nutarimo 494 redakcija).

15.       Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima sprendimą išnuomoti valstybinius žemės sklypus priimantys subjektai per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.

16.       Taisyklių 46 punkte numatyta, jog pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.

17.       CK 6.562 straipsnyje nurodyta, jog žemės nuomos sutartis baigiasi: i) kai sueina nuomos terminas (CK 6.562 straipsnio 1 punktas); ii) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra (CK 6.562 straipsnio 2 punktas); iii) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas (CK 6.562 straipsnio 3 punktas); iv) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui (CK 6.562 straipsnio 4 punktas); v) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563–6.565 straipsniuose numatytais pagrindais (CK 6.562 straipsnio 5 punktas); vi) šalių susitarimu (CK 6.562 straipsnio 6 punktas).

18.       Apeliantė (atsakovė) NŽT teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu priestatas (paviljonas) buvo įregistruotas ne laikino pobūdžio, o nuolatinio pobūdžio statiniu, o Taisyklių 30.7 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad žemės sklypuose, išnuomotose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Nors Žemės sklypas išnuomotas tik laikinam paviljonui statyti, tačiau Pastato kontūrai patenka į Žemės sklypo ribas ir Žemės sklypo pietrytinėje pusėje išeina už Žemės sklypo ribų, Pastatu užimamas valstybinės žemės plotas – 13 m2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šioje byloje nesprendžiamas paviljono (priestato) statybos (ne)teisėtumo klausimas. Ieškovė paduotame teismui ieškinyje suformulavo reikalavimus: panaikinti atsakovės NŽT 2018-01-05 ir 2018-06-13 sprendimus, taip pat įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pratęsti arba sudaryti 0,0157 ha ploto Žemės sklypo nuomos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šalys, nurodydamos savo reikalavimų ir atsikirtimų dalyką ir pagrindą, o ne teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-695/2021, nutarties 50 punktą). Atsakovė nereiškė priešinių reikalavimų. Vien tai, jog atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, kad 13 m2 priestato (paviljono) dalis užeina už Žemės sklypo ribų ir tokiu būdu įsiterpia į kitą sklypą (atsakovė nedetalizavo į kokį konkrečiai sklypą įsiterpia 13 m2 paviljono dalis, t. y. ar į suformuotą (turintį unikalų numerį ir aiškiais ribas), ar į nesuformuotą) savaime nereiškia, kad Nuomos sutartis negali būti pratęsta ir(ar) sudaryta nauja. Aptariamu atveju, nesant savarankiškų atsakovės reikalavimų dėl statybos (ne)teisėtumo, teismas neturi teisinio pagrindo analizuoti statybos (ne)teisėtumo klausimo. Pagal byloje pareikštus klausimus turėjo būti svarstoma, ar yra teisinis pagrindas naikinti skundžiamus atsakovės sprendimus ir pratęsti/sudaryti naują Nuomos sutartį su ieškove. Sutiktina, kad tam tikrais atvejais teismas turi teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau civilinėje byloje esanti medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo spręsti apie visuomenės ar valstybės teisės ir teisėtų interesų pažeidimų svarstymą šioje byloje. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VTPSI teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) nurodė, kad viešojo intereso pažeidimas nenustatytas (žr. el. b. t. 1, b. l. 107–110; t. 4, b. l. 1–4), šie subjektai nereiškė savarankiškų reikalavimų. Viešąjį interesą atsisakė ginti ir VTPSI 2018-07-12 raštu, kuriuo nagrinėjo atsakovės NŽT pranešimą apie priestato (paviljono), kurio 13 m2 dalis išeina už Žemės sklypo ribų, situaciją (el. b. t. 3, b. l. 166–169). Naujų įrodymų, kuriuose butų konstatuotas priestato (paviljono) statybos neteisėtumas atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

19.       Apeliantė (atsakovė) NŽT apeliaciniame skunde nurodė, jog susiklostė faktinė situacija, kai laikino pobūdžio statinys, atliktus statybos darbus, tapo Pastato sudėtine dalimi, dėl šios priežasties teismas nepagrįstai vertino, jog aptarta situacija nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų (jeigu statinys tampa nuolatiniu, tai valstybinės žemės patikėtiniui atsiranda pareiga nebesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties ir reikalauti šalinti pažeidimus). Teisėjų kolegija pažymi, jog, viena vertus, į bylą nepateikta konkrečių duomenų, kuriuose būtų konstatuotas priestato (paviljono) virsmo nuolatinio pobūdžio statiniu neteisėtumas. Minėta, kad atsakovė savarankiškų reikalavimų byloje dėl priestato (paviljono) statybos neteisėtumo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai detaliau aptartų aplinkybių ieškinio reikalavimo kontekste nenagrinėjo. Juolab, VTPSI 2018-07-12 rašte nurodyta, jog priestato plotas, atlikus viešbučio rekonstrukciją, įskaičiuotas į bendrą viešbučio, t. y. Pastato plotą. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde kritikuoja VTPSI poziciją dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir atitinkamų veiksmų nesiėmimo (VTPSI nurodė, jog Žemės sklypo suformavimo teisėtumo ir 1995 m. statybos leidimo išdavimo teisėtumo klausimų nenagrinės), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog aptarta kritika su byloje spręstais klausimas nesusijusi. Tuo atveju, jeigu atsakovės NŽT netenkino VTPSI raštuose išdėstytos aplinkybės ar sprendimas nepradėti viešojo intereso gynimo procedūrų, NŽT tokius veiksmus turėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog VTPSI 2018-07-12 rašte nurodytas sprendimas nepradėti viešojo intereso gynimo procedūros būtų buvęs apskųstas ar panaikintas. Atsakovė NŽT taip pat teigė, jog viešasis interesas turi būti ginamas visais atvejais, kai nustatomos viešojo intereso pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, kad nuo statybų, pradžios praėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog savarankiškų reikalavimų ginti viešąjį interesą civilinėje byloje nepareikšta, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribų.

20.       Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog Nuomos sutarties terminas baigėsi dar 2016-07-15, o atsakovės 2018-01-05 sprendime ir pažymėta, kad Nuomos sutartis bus pripažinta pasibaigusia. Aptariamas pranešimas, apeliantės teigimu, sukelia tik procedūrinio, o ne materialinio, pobūdžio teisinius padarinius, todėl negali būti savarankišku ginčo teisme dalyku. Viena vertus, sutiktina su atsakove, jog iš tiesų tokia apeliantės nurodyta teismų formuojama praktika egzistuoja, t. y. laikomasi pozicijos, jog įspėjimas, kuriame paaiškinama, kaip bus elgiamasi ateityje, yra tarpinis sprendimas, kuris savaime nenustato, nekeičia ir nepanaikina konkrečių teisių ar pareigų, todėl negali būti savarankišku bylos dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-545-12). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį ir tai, kad sutartis bus nutraukta po kurio laiko, nesuteikia pagrindo jį kvalifikuoti kitaip, kadangi praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, pasibaigs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, nutarties 37 punktas). Pasisakant dėl aptarto atsakovės NŽT teiginio pažymėtina, jog ieškovė 2017-11-16 atsakovei NŽT padavė prašymą tęsti Nuomos sutarties terminą (el. b. t. 2, b. l. 44). Atsakovė NŽT, išnagrinėjusi aptartą ieškovės prašymą, 2018-01-05 iš esmės nurodė, kad termino netęs (el. b. t. 3, b. l. 45–46), o 2018-06-13 rašte dar kartą nurodė, jog Žemės sklypo ieškovei nenuomos (el. b. t. 1, b. l. 75–78). Aptartos aplinkybės rodo, jog be įspėjimo apie būsimą Žemės nuomos sutarties pasibaigimą (nutraukimą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju), atsakovė NŽT netenkino ieškovės prašymo tęsti Žemės sklypo nuomą. Iš faktinės situacijos akivaizdu, jog ieškovė 2017-11-16 prašymu iš esmės siekė Žemės sklypo nuomos teisinių santykių įforminimo (nurodė, kad siekia terminą atnaujinti, todėl prašo terminą pratęsti). Tai reiškia, jog atsakovės NŽT 2018-01-05 ir 2018-06-13 raštai ieškovei sukūrė tiesiogines materialines civilinio pobūdžio teisines pasekmes, nes ieškovė buvo informuota, jog sprendimui dėl Žemės sklypo nuomos įforminti (tęsti/sudaryti naują sutartį) teisinio pagrindo nėra. Tai, kad aptartuose raštuose buvo nurodyta ir kitokių, informacinio pobūdžio aplinkybių, NŽT 2018-01-05 ir 2018-06-13 raštų sukeliamų teisinių pasekmių nekeičia ir tokių raštų neleidžia kvalifikuoti tik kaip informacinio pobūdžio pranešimų. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės NŽT 2018-01-05 rašte išdėstyta pozicija apkritai nenuosekli: viena vertus, teigiama, kad nors Nuomos sutartis laikytina pasibaigusia nuo 2016-07-15, kita vertus, nurodoma, jog Nuomos sutartis vis tiek turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė laikė esant sutartį pasibaigusia, tai 2018-01-05 rašto parengimo momentu pasibaigę nuomos teisiniai santykiai apskritai nebegalėjo būti nutraukiami. Tokia atsakovės pozicija labiau rodo, jog atsakovė NŽT suvokė, jog ieškovė kreipėsi dėl Žemės sklypo nuomos įforminimo ir nors atsakovė NŽT nurodė teisiškai netinkamus motyvus dėl ko Žemės nuomos sutartis nebebus įforminama (tęsiama/sudaroma nauja), t. y. nurodė Nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, o ne teisinius pagrindus, dėl kurių su ieškove apskritai negalima būtų sudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau nedviprasmiškai pažymėjo, jog ieškovės prašymo įforminti sutartinius nuomos santykius netenkins. Teisinio apibrėžtumo ir nuoseklumo principas reikalauja, jog teismui įpareigojus tęsti Žemės sklypo nuomą civilinėje apyvartoje neliktų galiojančių (nepanaikintų) atsakovės NŽT dokumentų, kurie priešingi (prieštarauja) teismo sprendimo motyvams bei teisiniam rezultatui.   

21.       Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinius argumentus, atsakovės NŽT apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

22.       Apeliantė NŽT apeliaciniame skunde kritikavo ir apylinkės teismo sprendimą priteisti visas ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtas 4 311,95 Eur išlaidas. Atsakovės vertinimu, kilęs ginčas nesudėtingas, nereikalavo specialių žinių, daug laiko sąnaudų.

23.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti atlyginamos priešingos šalies, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376-241/2020, nutarties 92 punktas ir nurodytame punkte cituojama kasacinio teismo praktika).

24.       Pasisakant dėl priteistų 4 311,95 Eur bylinėjimosi išlaidų matyti, kad ieškovė 2020-10-14 procesiniame dokumente nurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją (el. b. t. 4, b. l. 191–195). Bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: i) 270 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui; ii) 695,75 Eur išlaidos skundo parengimui; iii) 242 Eur išlaidos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutarties parengimui; iv) 423,50 Eur išlaidos rašytinių paaiškinimų parengimui ir pasiruošimui teismo posėdžiui; v) 181,50 Eur išlaidos pasirengimui teismo posėdžiui bei atstovavimui teismo posėdyje; vi) 121 Eur išlaidos, susijusios su komunikacija elektroniniu paštu, telefonu, raštu su atsakove dėl taikos sutarties sudarymo; vii) 121 Eur išlaidos, skirtos pasirengimui ir atstovavimui parengiamajame teismo posėdyje; viii) 90,75 Eur išlaidos, susijusios su komunikacija tarp NŽT ir teismo dėl mediacijos; ix) 181,50 Eur išlaidos, susijusios su atstovavimu mediacijoje; x) 60,50 Eur išlaidos, susijusios su mediacijos proceso aptarimu; xi) 208,72 Eur išlaidos, susijusios komunikacija dėl pasirengimo mediacijai; xii) 69,57 Eur išlaidos, susijusios su klausimų specialistui parengimu bei susitikimui su specialistu (mediacija); xiii) 208,72 Eur išlaidos, susijusios su pasirengimu ir atstovavimu mediacijoje; xiv) 139,15 Eur išlaidos, susijusios su taikos sutarties gairių rengimu; xv) 34,79 Eur išlaidos, patirtos dėl komunikacijos su NŽT atstove; xvi) 69,58 Eur išlaidos dėl komunikacijos, susijusios su pasirengimu mediacijai; xvii) 34,79 Eur išlaidos, susijusios su komunikacija dėl susitikimo su NŽT centrine atstovybe; xviii) 139,15 Eur išlaidos, susijusios su pasirengimu susitikimui ir susitikimui su NŽT mediacijos klausimu; xix) 34,79 Eur išlaidos, patirtos komunikuojant su mediatore; xx) 34,79 Eur išlaidos dėl rašto Vilniaus miesto savivaldybės atstovui peržiūra; xxi) 34,79 Eur išlaidos, susijusios su komunikacija mediacijos klausimais; xxii) 347,88 Eur išlaidos, susijusios su pasirengimu mediacijai ir atstovavimu mediacijos sesijoje; xxiii) 45,92 Eur išlaidos, susijusios su prašymo dėl papildomų įrodymų parengimu; xxiv) 34,79 Eur išlaidos, susijusios su prašymo dėl papildomų įrodymų parengimu; xxv) 487,02 Eur išlaidos, susijusių su pasirengimu atstovavimui teismo posėdyje ir atstovavimu teismo posėdyje. 

25.       Byloje vyko trys teismo posėdžiai (2018-12-03 (trukmė – apie 24 min.), 2019-01-09 (trukmė – apie 10 min.) ir 2020-10-15 (trukmė – apie 2 val.)) (el. b. t. 2, b. l. 199–200; t. 4, b. l. 55–56; t. 5, b. l. 6–10). Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė esant 4 bylos medžiagos tomams. Šalys naudojosi teisminės mediacijos procedūra. Byloje buvo kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimams spręsti (el. b. t. 1, b. l. 96–97). Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, sprendžia, jog:

25.1.                      Išlaidos, kurios patirtos žyminiam mokesčiui (270 Eur), ieškinio (skundo) parengimui (695,75 Eur) (matyti, jog visų pirma ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu su analogiškais ieškiniui reikalavimais, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-07-19 nutartimi atsisakė priimti skundą kaip neteismingą administraciniams teismams), atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutarties parengimui (242 Eur) (Vilniaus apygardos teismas 2018-07-27 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutartį) pagrįstos, todėl priteistinos visa apimtimi (iš viso 1 207,75 Eur); 

25.2.                      iš viso 1 213,02 Eur (121 Eur + 487,02 Eur + 423,50 Eur + 181,50 Eur) išlaidos, skirtos pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose per didelės. Rekomendacijose nurodytas 0,1 koeficientas už kiekvieną atstovavimo teisme valandą. Bylos duomenys rodo, kad teismo posėdžiai netruko ilgiau kaip 154 min (2 val. ir apie 34 min.). Kolegija sutinka, jog teismo posėdžiams reikėjo pasiruošti, tačiau galutinė priteistina suma turi būti sumažinta;

25.3.                      likusios iš viso 1 891,18 Eur (121 Eur + 90,75 Eur + 181,50 Eur + 60,50 Eur + 208,72 Eur + 69,57 Eur + 208,72 Eur + 139,15 Eur + 34,79 Eur + 69,58 Eur + 34,79 Eur + 139,15 Eur + 34,79 Eur + 34,79 Eur + 34,79 Eur + 347,88 Eur + 45,92 Eur + 34,79 Eur) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su taikos sutarties sąlygų derinimu, mediacijos procesu ir rašytiniais paaiškinimais per didelės, todėl turi būti sumažintos.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teisminis procesas buvo pakankamai intensyvus, tačiau iš 4 tomų medžiagos daug rašytinių įrodymų kartojasi. Šalių procesiniai dokumentai nedidelės apimties, analizuojami klausimai nors ir turi ypatumų, susijusių su specialaus valstybinės žemės disponavimu susijusiu reguliavimu, tačiau teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi. Teisminių posėdžiu buvo trys, du iš kurių buvo trumpi. Šalys vykdė derybas, tačiau nepaisant pastangų jos pageidaujamo rezultato nedavė. Sprendžiama, jog bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios instancijos teisme, turi būti sumažinta iki 3 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties  

27.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., pastabos dėl to, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rūpestingumo bei atidumo standartai; subjektyvus teisės normų interpretavimas ir pan.) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Vien tai, kad juridiniam asmeniui taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo veikloje reikalavimai nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nereiškia, kad įrodymai teismo procese turi būti vertinami ieškovės nenaudai, o atsakovė turi teisę neįforminti valstybinės žemės nuomos teisinių santykių bet kokiais motyvais. Atsakovė NŽT, nesutikdama tęsti/įforminti Žemės nuomos teisinių santykių turi savo sprendimą tinkamai motyvuoti ir įrodyti, jog egzistuoja objektyvus teisinis pagrindas nuomos sutarties nesudaryti. Vien tik neindividualizuoto teisės normų ir teismų praktikos percitavimo, siekiant nebetęsti nuomos, nepakanka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

28.       Visgi, teisėjų kolegija, siekdama teisinio nuoseklumo, atkreipia dėmesį į tam tikrą byloje esantį ypatumą. Pastebėtina, jog ieškovė ieškinyje pareiškė savo esme alternatyvius reikalavimus: įpareigoti atsakovę NŽT Žemės nuomos sutartį arba pratęsti, arba Žemės nuomos sutartį sudaryti. Byloje šalys nekėlė ginčo dėl to, jog Nuomos sutartis pasibaigė 2016-07-15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuomos sutarties pasibaigimas 2016-07-15 atitinka CK 6.562 straipsnio 1 punkto pagrindą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog (CPK 4 straipsnis) pasibaigus terminuotos valstybinės žemės nuomos terminui, nuomos sutartis savaime neprasitęsia remiantis šalių konkliudentiniais veiksmais – naudojimosi ir neprieštaravimu tokiam naudojimui, t. y. faktinis naudotojas negali tapti nuomininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Tai reiškia, jog ieškovė, pasibaigus Nuomos sutarčiai, lieka valstybinės žemės naudotoja (žr. ir mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018, nutarties 28, 30 punktus). Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Taisykles gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018, nutarties 61 punktas; Taisyklių 46 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, faktinių bylos aplinkybių kontekstas rodo, jog atsakovė iš esmės turėjo būti įpareigota Žemės nuomos sutartį ne pratęsti, o įforminti valstybinės Žemės sklypo nuomos santykius nauja sutartimi.

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas materialiuoju ginčo aspektu iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, pasirinko patenkinti ne visiškai faktinę situaciją atitinkantį alternatyvų ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, jog materialusis teismo sprendimo rezultatas tenkinant kitą alternatyvų ieškinio reikalavimą (ne pratęsti, o įpareigoti sudaryti Žemės nuomos sutartį) nekinta, gi bylinėjimosi išlaidų priteisimas savo esme laikytinas procesinio, bet ne materialinio pobūdžio reikalavimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio proceso tikslai bus pasiekti sprendimą iš esmės paliekant nepakeistą, tik patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

30.       Atsakovės NŽT apeliacinis skundas netenkintas, todėl ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Visgi, buvo sumažintos pirmosios instancijos teismo priteistos 4 311,95 Eur išlaidos iki 3 000 Eur, kas reiškia, jog procesine prasme buvo patenkinta dalis apeliacinio skundo. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 147,99 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 5, b. l. 75–76). Nors aptartos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių (1,3 koeficientas X 1 398,50 Eur (sąskaitų apmokėjimo data – 2020-12-28, todėl imamas II Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) = 1 818,05 Eur), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos turi būti protingai sumažintos atsižvelgiant į tai, kad procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, jog 800 Eur suma yra protingo ir pagrįsto dydžio, kuri ir priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).  

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį sekančiai:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Astorija Hotel“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SJN-29-(14.49.105).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1SS-1152-(7.5.).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, sudaryti 157 m2 ploto valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomos terminą nustatant trejiems metams, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nebent žemės sklypas bus reikalingas visuomenės reikmėms.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Astorija Hotel“, j. a. k. 126000460, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Astorija Hotel“, j. a. k. 126000460, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                       Irmantas Šulcas

                      Žilvinas Terebeiza

                      Tomas Venckus