Civilinė byla Nr. e2-203-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei K. K. dėl baudos ir netesybų priteisimo bei atsakovės K. K. priešieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. S. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą byloje, prašydama išduoti jai teismo liudijimą gauti rašytiniams įrodymams iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kad jie būtų pateikti teismui: 1) K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos patvirtintą kopiją, siekiant pateikti ją į nagrinėjamą civilinę bylą; 2) gauti išsamų paaiškinimą, nustatant kokia būtų apskaičiuota pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvusios savininkės H. P. (paveldėtoja K. K.) valdytos iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), likusios neatkurtos 0,0600 ha ploto žemės sklypo dalies vertė bei pateikti nustatymo rodiklių pagrįstumą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi J. S. prašymą dėl liudijimo išdavimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė prašyme nenurodė konkrečių rašytinių įrodymų, kuriuos siekia išreikalauti į bylą, nenurodė, kodėl negali jų gauti pati, bei nenurodė konkrečių įrodinėjamų aplinkybių, kurias tokie įrodymai galėtų pagrįsti byloje.

3.       Nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio19 d. nutartimi, ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl liudijimo išdavimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties.

5.       Teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

6.       Atskirasis skundas yra paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti ieškovei liudijimą rašytiniams įrodymams gauti, ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

7.       Teismas išaiškino, kad CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti, nes tokia nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reguliavimą, todėl apeliantės atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Apeliantė (ieškovė) J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl liudijimo išdavimo rašytiniams įrodymams gauti ir juos pateikti teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsisakęs išduoti teismo liudijimą rašytiniams įrodymams gauti, teismas iš esmės apribojo ir paneigė apeliantės teisę į teisminę gynybą bei teisę pagrįsti savo reikalavimą ir teikti rašytinius įrodymus. Įrodymų nebuvimas yra reikšmingas sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, o įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti.

8.2.                      Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami ir su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti, t. y. viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis).

8.3.                      Apeliantės vertinimu, negalima riboti jos procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovė siekia išspręsti ginčą teisme ir jos interesų gynybai yra reikšmingas tam tikrų rašytinių įrodymų gavimas, kurių ji negali gauti savarankiškai (CPK 5, 7–8, 12, 199 straipsniai). Priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą.

8.4.                      Apeliantė aiškiai suformulavo prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, nurodė kokių konkrečių įrodymų ji negali gauti, paaiškino priežastis, kodėl ji negali gauti įrodymų, todėl teismo atsisakymas suteikti ieškovei pagalbą renkant įrodymus bei atsisakant priimti atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai formalus, nesuderinamas su proceso operatyvumo bei koncentruotumo principais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.        CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. 

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo, kuria netenkintas ieškovės prašymas išduoti liudijimą gauti rašytinius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

12. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo byloje gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įrodymus ir juos pateikti teismui: 1) K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos patvirtintą kopiją; 2) gauti išsamų paaiškinimą, nustatant, kokia būtų apskaičiuota pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvusios savininkės H. P. (paveldėtoja K. K.) valdytos iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), likusios neatkurtos 0,0600 ha ploto žemės sklypo dalies vertė, bei pateikti nustatymo rodiklių pagrįstumą įrodymus. Ši nutartis buvo priimta teismui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovės J. S. prašymą išduoti liudijimą.

13.  Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis pagal savo turinį užkerta kelią tolesnei bylos eigai: 1) apeliantė negali gauti prašomų duomenų savarankiškai dėl galiojančio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo; 2) byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu ir jo procesu, todėl faktinę aplinkybę gali įrodyti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys apie atsakovei K. K. atkurtiną žemę; 3) atsisakius išduoti teismo liudijimą rašytiniams įrodymams gauti ir apeliantei savarankiškai jų negalint gauti yra pažeidžiamas civilinio proceso principas – rungtyniškumas, bei užkertamas kelias teisingam bei objektyviam bylos nagrinėjimui.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padaryta išvadai. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo yra įtvirtinta CPK 334 straipsnio  1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

15. Nutartis dėl dokumentų išreikalavimo nėra skundžiama. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus (šiuo atveju išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui). Kitos civilinio proceso kodekso normos taip pat neįtvirtina galimybės apskųsti nutarties, kuria teismas netenkino prašymo išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą(-us). Nutartis, kurią ieškovė siekia apskųsti, neužkerta kelio nei dalyvaujančiam byloje asmeniui teikti pakartotinį prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, nei pačiai bylos proceso tolimesnei eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464-2018 ir kt.). Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, civilinė byla Nr. e2-3307-640/2019 išnagrinėta iš esmės ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys bei atsakovės priešieškinys atmesti (teismo sprendimas neįsiteisėjęs).

16. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 p.).

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad savarankišku apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys, o tik apibrėžtos įstatyme nutartys, kurios gali būti skundžiamos atskirai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kitos pirmosios instancijos teismo nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektu, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl galutinio teismo sprendimo. Taigi, atskirojo skundo argumentus apeliantė gali nurodyti vėliau, įtraukdama juos į apeliacinį skundą dėl baigiamojo teismo procesinio dokumento, jais motyvuoti netinkamą įrodinėjimo proceso įgyvendinimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 

18. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl šio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista. Kitokio vertinimo, sprendžiant tiesiogiai sureguliuotą įstatyme procesinį klausimą, nesuponuoja ir apeliantės atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisingumo teismo jurisprudencija, kurioje kitokie išaiškinimai dėl išimtinės (nepaprastosios) apeliacijos sąlygų ir / ar jos prielaidų nėra pateikti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                Asta Radzevičienė