Civilinė byla Nr. e2A-1290-390/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04306-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 11d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Editos Šliumpienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic plastic products“ dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margūnas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltic plastic products“ 10 937,83 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Nurodė, kad šalys 2009 m. balandžio 24 d. sudarė Sutartį Nr. 2009/MS-040, pagal kurios sąlygas ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo už parduotas prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos (sutarties 2.5 p.). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pardavė atsakovei prekių, už kurias išrašė bei pateikė PVM sąskaitas faktūras. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, jog sutartis yra nutraukta, bei pareikalavo padengti iki sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau atsakovė praleido piniginių prievolių įvykdymo ieškovei terminus, todėl iš atsakovės priteistinos įstatymų nustatytos palūkanos, kurios yra laikomos minimaliais kreditorės nuostoliais.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad nepaisant to, jog dar 2009 metais buvo sudaryta ilgalaikio prekių–pirkimo pardavimo sutartis, nuo 2017 metų, t. y. kai atsakovei buvo perduodamos ginčo sąskaitose nurodytos prekės, buvo vykdoma tarp šalių žodžiu sudaryta sutartis dėl ieškovės finansavimo į atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, be kita ko, finansavimą suteikiant prekėmis, nurodytomis šioje byloje ieškovės pateiktose sąskaitose. Taigi tarp šalių buvo sudaryta sutartis ne dėl prekių pardavimo atsakovei, o dėl atsakovės finansavimo minėtomis prekėmis, sutariant, jog už patiektas prekes ieškovė įgis naujai išleidžiamas atsakovės akcijas. Šalims nepavykus rasti galutinio bendro sprendimo dėl ketinamo vykdyti bendro verslo modelio, atsakovė atlygino jai perduotų prekių vertę pinigais, sumokėdama jų kainą. Aiškinant sandorį pagal tikruosius šalių ketinimus, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė apskritai vėlavo atsiskaityti už prekes. Tarp šalių buvo sudaryta sutartis ne dėl prekių pirkimo–pardavimo, bet dėl atsakovės finansavimo. Tuo tarpu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo yra aiškiai įtvirtinta, jog įstatymas taikomas tik tiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą parduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Faktiškai egzistuojantis šalių susitarimas dėl atsakovės finansavimo prekėmis, neapima nei prekių pardavimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo taikyti minėto įstatymo ir jame nustatytų 8 proc. palūkanų. Be to, šalys ginčo sutartimi yra sutarusios dėl pasekmių laiku neatsiskaitant už prekes, t. y. 0,07 proc. netesybų už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti už prekes dieną. Sutartimi šalims sutartus dėl konkrečių pasekmių – delspinigių dydžio, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti kompensuojamųjų palūkanų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltic plastic products“ ieškovei UAB „Margūnas“ 10 937,83 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 246 Eur žyminį mokestį, 3 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6.       Teismas nurodė, kad

7.       Teismas pažymėjo, kad šalims, kaip profesionaliems verslininkams, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai ir rašytinės sutartys tarpusavio santykių reguliavimui jų komercinėje veikloje turi didesnę įrodomąją galią, nei ketinimų projektai dėl ateityje numatomos vykdyti ar nevykdyti bendros ūkinės veiklos.

8.       Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014), kad kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos ir sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

9.       Teismas atsakovės argumentą, kad Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, kad praleidus terminą atsiskaityti už prekes, mokama 0,07 proc. netesybų už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną ir nutraukus Sutartį 2018 metų spalio 23 d., palūkanos galėjo būti pradėtos skaičiuoti tik po penkių dienų, t. y. nuo 2018 m. spalio 29 d., nes Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad galutinai visi įsipareigojimai turi būti įvykdyti per penkias dienas, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad ieškovė praleistą terminą pradėjo skaičiuoti sąskaitoje pasibaigus atidėtam mokėjimo terminui. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad kai kurioms sąskaitoms mokėjimai buvo atidėti 30 dienų, kitoms 90 dienų. Teismo vertinimu, nutraukus Sutartį, atsakovė Sutarties sąlygas pradėjo interpretuoti jai palankesne linkme, tačiau neatitinkančia realių sutarties sąlygų.

10.       Teismas nurodė, kad apmokėjimo terminas yra praleistas, tai yra atsakovė atsiskaitė su ieškove pavėluotai, todėl atsakovei atsirado pareiga ieškovės naudai mokėti palūkanas. Atsakovei taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, prekes iš ieškovės pirko ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet verslo reikmėms.

11.       Ieškinį patenkinus visiškai, teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltic plastic products“ prašo panaikinti 2021 m. gegužės 3 ginčijamą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1088-454/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinio reikalavimus, reiškiamus atsakovės UAB „Baltic plastic products“ atžvilgiu, atmesti kaip nepagrįstus, priteisti atsakovės naudai išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas neįsigilino į byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai šalių bendradarbiavimo laikotarpiu atsiradusius santykius kvalifikavo pagal Sutartį. Atsakovės pateikti šalių atstovų elektroniniai laiškai bei schemos (excel formatu), kuriuose buvo aptartos investicijos į ūkinę komercinę veiklą sąlygos, akcininkų sutarties projektas, ieškovės atstovo generalinio direktoriaus V. M. paaiškinimai, liudytojo ieškovės finansų vadovo E. D. parodymai patvirtina, jog atsakovės 49 proc. akcijų buvo planuojama įgyti tokiu būdu – 34 proc. piniginiu įnašu, o likusius 15 proc. – laisvuoju įnašu, t. y. arba suteikiama paskola, arba ieškovės patiektomis žaliavomis. Taigi dėl ginčo sąskaitose nurodytų prekių perdavimo atsakovei buvo sudaryta ne pirkimo – pardavimo sutartis, o susitarimas dėl atsakovės finansavimo prekėmis, sutariant, jog jokia kaina už prekes apskritai ieškovei nebus mokama.

12.2.                      Atsižvelgiant į tai, jog prekės nebuvo tiekiamos Sutarties pagrindu, nes  tikroji šalių valia buvo, jog faktinis apmokėjimas už prekes apskritai nevyks,  teismas neturėjo pagrindo remtis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu bei kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teisę į palūkanas už pavėluotą mokėjimą.

12.3.                      Teismui nusprendus, kad prekių tiekimas vyko pagal Sutartį, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas priteisė nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014) bei aplinkybę, kad Sutartyje buvo numatyti kiti prievolės neįvykdymo padariniai. Nes teisė į kompensuojamąsias palūkanas garantuojama kreditoriui tik tuo atveju, jeigu sutartyje nėra numatyta kitų prievolės neįvykdymo padarinių, pvz.: delspinigių.

12.4.                      Teismas, skaičiuodamas priteistinas palūkanas mokėjimo terminus turėjo nustatyti pagal specialųjį Sutarties 2.6. punktą, nes priešingu atveju: i) Sutarties 2.6. punktas eliminuojamas iš šalių sudarytos Sutarties, kai tuo tarpu šalys dėl jo buvo sutarusios raštu; ii) pats ieškovės vadovas 2020-09-10 vykusios apklausos metu nurodė, kad Sutarties nutraukimo atveju Sutarties 2.6 punktas turėjo būti taikomas. Sąskaitų apmokėjimo terminai laikytini suėjusiais 2018-10-29, ką patvirtina ir ieškovės 2020-10-24 pranešimo turinys, palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 2018-10-30. O sąskaitų, kurios buvo išrašytos po Sutarties nutraukimo, palūkanų mokėjimo terminai skaičiuotini po sąskaitose nurodytų mokėjimo terminų pabaigos. Pagal atliktą paskaičiavimą,  galėjo būti priteista 6 142,73 Eur, bet ne 10 937,83 Eur. Įvertinus ieškovės liudytojo patvirtinimus, kad visoms pirktoms prekėms taikomas 30 dienų atsiskaitymo terminas buvo pakeista į 90 dienų atsiskaitymo terminą, tai maksimali palūkanų suma priteistina iš atsakovo yra 3 496,62 Eur.

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Margūnas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti  ieškovei 1625 Eur advokato pagalbos (bylinėjimosi) išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė nepripažįsta atsakovės nurodytų aplinkybių dėl buvusio susitarimo dėl atsakovės finansavimo. Aplinkybė, jog derybų dalyviai G. U. ir V. M., taip pat yra ir šalių vadovai, nesudaro pagrindo laikyti, kad vyko derybos tarp šalių. V. M. ir E. D., kaip Ingmar Group atstovai, derėjosi su G. U. dėl naujo verslo – vandens projekto, susijusio su vandens gamyba, išpilstymu ir pardavimu, sukūrimo galimybių ir sąlygų, todėl jokios derybos dėl atsakovės veiklos finansavimo nebuvo vedamos. Faktinis šalių elgesys patvirtina, kad šalis siejo išimtinai pirkimo-pardavimo santykiai. Teismas tinkamai taikė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai laikė neįrodytą Susitarimo dėl atsakovės veiklos finansavimo faktą.

13.2.                      Atsakovė neginčija pažeidusi prievolę atsiskaityti pagal laiku neapmokėtas sąskaitas, todėl jai kyla pareiga atlyginti dėl prievolės pažeidimo kitos šalies patirtus nuostolius. Įstatymas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis) suteikia kreditoriui teisę jo pasirinkimu reikalauti 1) nuostolių atlyginimo arba 2) netesybų. Ieškiniu ieškovė prašo teismo priteisti patirtus nuostolius (palūkanų forma), o ne netesybas. Ieškovės nuostolius sudaro įstatyme nustatytos palūkanos, kurios pagal CK 6.261 straipsnį laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, be to, susitarimas dėl delspinigių neatleidžia skolininko nuo prievolės atlyginti minimalius nuostolius CK 6.261 straipsnio tvarka (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga AC-37-1 (Teismų praktika Nr. 37, 6-7 punktai). Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog LAT praktikoje yra suformuota teisės taikymo taisyklė, kad nuostolių priteisimas palūkanų forma negalimas, kai šalys buvo sutarusios dėl delspinigių.

13.3.                      Tarp šalių jokie mokėjimo terminai nebuvo pakeisti ir dėl terminų pakeitimo šalys nesitarė, todėl bet kokios apeliacinio skundo interpretacijos dėl pratęstų terminų yra nepagrįstos. Todėl nesant Sutarties pakeitimo dėl atsiskaitymo terminų, galioja Sutarties 2.5. punkte nustatytas 30 dienų apmokėjimo terminas.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.   

Dėl ginčo esmės

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys buvo sudarę ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/MS-040 pagal kurią, ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo už parduotas prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos (sutarties 2.5 p.). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pardavė atsakovei prekių už kurias išrašė bei pateikė PVM sąskaitas faktūras. Sąskaitose buvo nurodyti jų apmokėjimo terminai pagal šalių sutartas sutarties sąlygas. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. pranešimu ieškovė pareikalavo padengti iki pranešimo dienos susidariusį įsiskolinimą. Šiame pranešime ieškovė įspėjo atsakovę, jog neatlikus mokėjimo iki 2018 m. spalio 12 d., sutartis bus nutraukta pagal sutarties 6.4 p. dėl įsipareigojimų nevykdymo. 2018 m. spalio 16 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, jog sutartis bus nutraukta 2018 m. spalio 23 d., nes įsipareigojimai pagal 2018 m. spalio 9 d. pranešimą nebuvo įvykdyti. 2018 m. spalio 24 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, jog sutartis yra nutraukta, bei pareikalavo padengti iki sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą. Pagal bylos aplinkybes atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau apmokėti buvo vėluojama, todėl ieškovė remdamasi L R Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas prašė priteisti iš atsakovės 10 937,83 Eur palūkanas. 

15.       Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo sąskaitose nurodytos prekės buvo teikiamos ne pagal aptartą sutartį, o šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, vyko derybos dėl bendro verslo vykdymo modelio ir iš tikrųjų buvo sudarytas kitas susitarimas dėl atsakovės vykdomos ūkinės- komercinės veiklos finansavimo ieškovės prekėmis, nurodytomis ginčo sąskaitose.

16.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių argumentus bei byloje pateiktus įrodymus darė išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl palūkanų už pradelstą prievolės įvykdymą yra įrodytas ir pagrįstas.

17.       Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina atsakovės ir ji pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas šalių argumentus bei bylos įrodymus nepagrįstai šalių bendradarbiavimo laikotarpiu atsiradusius santykius kvalifikavo pagal ankstesnę šalių sudarytą sutartį ir be teisėto pagrindo taikydamas L R Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisė palūkanas, o taip pat neteisingai jas paskaičiavo.

18.       Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės palūkanas už praleistą prievolei įvykdyti terminą, pagal šalis siejusius pirkimo-pardavimo santykius, kurie buvo nutraukti remiantis šalių sudaryta ilgalaike pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovė gi įrodinėjo, kad tarp šalių egzistavo kitas susitarimas, kurio pagrindu turėjo būti atsakovės finansavimas komercinės veiklos ir tokius atveju, jokių palūkanų atsakovė neprivalo mokėti.

19.       Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimą turi įrodyti tą teisę paneigiančius faktus ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017m. kovo 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

20.       Tarp šalių nekyla ginčas, kad ilgalaikė anksčiau aptarta tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2009/MS-040 buvo 2018m. spalio 23d nutraukta. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šalių atstovų paaiškinimais bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, o taip pat kita bylos medžiaga nustatė, kad tarp šalių vyko derybos dėl bendro verslo kūrimo ir jo vykdymo. Teismas vadovaudamasis bylos duomenimis nustatė, kad tokios derybos baigėsi be rezultatų įgyvendinimo, nes jos nutrūko. Byloje neįrodyta, kad besiderančių bendrovių kažkokie susitarimai būtų įgyvendinti ir, kad tokiais susitarimais atsakovės ūkinė-komercinė veikla būtų finansuojama ieškovės sąskaitą. Taigi, išanalizavus bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad atsakovei nebuvo išnykusi prievolė mokėti už prekes, kurias pateikė ieškovė atsakovei. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo apylinkės teismas, kad ginčo šalys byloje yra verslininkai ir jiems neabejotinai keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Tokiu būdu, atsakovė turėjo ir privalėjo numatyti, kad už gautas prekes reiks atsiskaityti. To neįvertinus atsakovė veikė savo rizika. Be abejonės, šalių pasirašytos rašytinės sutartys yra rašytiniai įrodymai turintys didesnę įrodomąją galią nei atsakovės teiginiai apie tariamus projektus dėl bendros veiklos vykdymo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė ieškovės teisę paneigiančių faktų (CPK 178 straipsnis).

21.       Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o bendroji naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir patenkinęs ieškovės ieškinį teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė (CPK 185 straipsnis).

22.        CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

23.       Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, kuri nėra pakitusi išaiškinta, kad nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. kovo 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.).

24.        Be to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių atlyginimo priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių, atlyginimo. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).

25.       Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

26.       Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir neprieštarauja įstatymams.

27.       CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų ( sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad įstatymas suteikia kreditoriui teisę jo pasirinkimu reikalauti 1) nuostolių atlyginimo arba 2) netesybų. Kaip jau buvo minėta ieškovas pareikštu ieškiniu iš atsakovės prašo priteisti nuostolius, o ne netesybas, o ieškovo nuostolius sudaro įstatymu nustatytos palūkanos, kurios pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Ieškovė remdamasis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtintomis palūkanomis apskaičiuoja jai atsiradusius nuostolius už laikotarpį nuo 2017m. gruodžio 27d. iki 2019m. gegužės 20d., kurių dydis yra 10937,83 Eur.  

28.       Nagrinėjamu atveju, byloje buvo nustatyta, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, apmokėjimo terminas yra praleistas ir už pateiktais prekes buvo atsiskaityta pavėluotai, todėl ieškovė metinių palūkanų dydį pagrįstai apskaičiuoja 8 procentus metinių palūkanų (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

29.       Kaip matyti iš ieškinio ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjamų aplinkybių, kad ieškovė praleistą terminą pradėjo skaičiuoti sąskaitoje pasibaigus atidėtam mokėjimo terminui. Analizuojant ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir juos vertinant galima spręsti, kad kai kurioms sąskaitoms mokėjimai buvo atidėti 30 dienų, o kitomis 90 dienų. Šalių sudarytos ilgalaikės sutarties 2. 5 punkto sąlygoje atsiskaitymo už prekes terminas buvo nustatytas 30 dienų.

30.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė ir liudytojo E. D. parodymais įrodinėjo, kad visoms sąskaitoms apmokėjimo terminas buvo pakeistas iš 30 dienų į 90 dienų terminą, todėl buvo ilgesnis apmokėjimo terminas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių argumentaciją bei išanalizavęs šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, atsakovės argumentus laikė neįrodytais ir juos atmetė konstatuodamas, kad sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti atliekami tik rašytiniu būdu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia apylinkės teismo sprendime atlikta motyvacija ir argumentacija bei sprendžia, kad atsakovė savo pareigos neįvykdė ir ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Nepateikus byloje patikimų įrodymų paneigiančių ieškovės ieškinyje atliktą paskaičiavimą dėl palūkanų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo palūkanų dydžio nustatymo ir jų priteisimo.

31.       Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32.       Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti 1625 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos.

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic plastic products“ į/k 300003985 1625 Eur bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Margūnas“ į/k 135102261.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Algimantas Kukalis

                                        Gintautas Koriaginas

 Edita Šliumpienė