Civilinė byla Nr. e2S-2200-565/2018

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00508-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 17 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus, esančius („duomenys neskelbtini“) – pastatą su pamatais, aprašytus ir pažymėtus 2017 m. gruodžio 11 d. VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo parengtame esamų pastatų plane.
2. Pareiškime nurodė, kad 2009 m. liepos 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-741-604/2010 buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjo tėvas J. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – dyzelinę, unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“), esančią („duomenys neskelbtini“). Mirus tėvui, jo turtą paveldėjo pareiškėjas kartu su seserimi ir motina. Visiškai atsitiktinai pareiškėjui paaiškėjo, kad priimant 2009 m. liepos 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-741-604/2010 įvyko techninė klaida, kuomet buvo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į sunaikintą pastatą, o ne į iš tiesų valdytus nekilnojamuosius daiktus, nes 2016 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registre pastatas – dyzelinė, unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“), buvo išregistruotas kaip sunaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. pareiškimą.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 1999 metais balandžio-gegužės mėnesiais (turto pardavimo metu) VĮ Šalčininkų miškų urėdija valdė patikėjimo teise  kitą pastatą, kuris šiuo metu neidentifikuotas, jam nesuteiktas unikalus numeris, o atlikti tik jo matavimai, taip pat, kad būtent šis pastatas buvo parduotas pareiškėjo tėvui, o ne pastatas , unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“). Nurodė, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo J. J. nustatyta pagal įgyjamąją senatį nuosavybė į pastatą, nupirktą 1999 m. gegužės 7 d.  iš VĮ Šalčininkų miškų urėdijos, dėl to teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 str.  2 d. 4 p. pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas J. J. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pareiškimas atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami
6. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškime yra įrodinėjamos aplinkybės, kad nors ir buvo priimtas 2009 m. liepos 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-741-604/2010, tačiau nesutampa nei šalys (minėtoje byloje pareiškimą padavė pareiškėjo tėvas, nedalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija), nei dalykas (buvo nustatyta nuosavybės teisė į pastatą-dyzelinę, unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“), kuris, kaip paaiškėjo, buvo visai kitas ir kitoje vietoje stovėjęs de facto sunaikintas ir de jure išregistruotas pastatas, nei pareiškėjo iki šiol valdomi ir realybėje egzistuojantys nekilnojamieji daiktai).
7. Kartu pareiškime nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas natūroje egzistuojančius nekilnojamuosius daiktus valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1999-05-07 (nuo 1999-05-07 iki 2017-02-02 – pareiškėjo tėvas J. J., o nuo 2017-02-02 iki šiol – pats pareiškėjas) iki šiol, ir kad nekilnojamieji daiktai yra neregistruoti ir nepriklauso valstybei ar savivaldybei, ir joks kitas asmuo neturi į juos daugiau teisių nei pareiškėjas.
8. Nurodo, kad šiuo atveju teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo dar pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje nuspręsti dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamuosius daiktus negalimumo. Aplinkybes dėl šio reikalavimo pagrįstumo bei pastato, nurodyto 2009-07-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-741-604/2010, skirtingumo nuo pareiškėjo pareiškime nurodytų nekilnojamųjų daiktų, teismas turėjo aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės ir tik tada motyvuotai konstatuoti, ar 2009-07-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-741-604/2010 nurodytas sunaikintas ir išregistruotas pastatas-dyzelinė, unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“), yra tapatus ar ne pareiškėjo nuo 1999-05-07 iki šiol valdomiems neregistruotiems ir natūroje egzistuojantiems nekilnojamiesiems daiktams.
9. Suinteresuoti asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninis padalinys atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Kita vertus, ši teisė, ką expressis verbis nurodo ir pirmiau minėta proceso įstatymo norma (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kaip, beje, ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais. Be to, ir ne visiems šiems (atsisakymo priimti ieškinį) pagrindams yra būdingas absoliutumas: atitinkamais atvejais (pvz., CPK 137 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai) teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
14. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktą).
16. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškimu konstatavo, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo J. J. nustatyta pagal įgyjamąją senatį nuosavybė į pastatą, nupirktą 1999 m. gegužės 7 d.  iš VĮ Šalčininkų miškų urėdijos, dėl to teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 str.  2 d. 4 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu J. J. pareiškimas patenkintas, nustatytas faktas, kad J. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – dyzelinę, unikalus („duomenys neskelbtini“), esančią („duomenys neskelbtini“).
17. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jo tėvas tų pačių dokumentų pagrindu, tai yra aukciono būdu, sumokant pagal PVM sąskaitą –faktūrą 900 Lt, įgijo nuosavybę  ne į pastatą, unikalaus Nr. („duomenys neskelbtini“), o į kitą pastatą. Teismas, spręsdamas bylos priėmimo klausimą, konstatavo, kas byloje nėra duomenų apie tai, kad 1999 metais balandžio-gegužės mėnesiais (turto pardavimo metu) VĮ Šalčininkų miškų urėdija valdė patikėjimo teise  kitą pastatą, kuris šiuo metu neidentifikuotas, jam nesuteiktas unikalus numeris, o atlikti tik jo matavimai, taip pat, kad būtent šis pastatas buvo parduotas pareiškėjo tėvui, o ne pastatas , unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“).
18. Vertinant pareiškėjo 2018-05-16 teismui pareikšto reikalavimo ir 2009-07-29 Šalčininkų rajono apylinkės teisme išnagrinėtų reikalavimų tapatumą, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl šių reikalavimų tapatumo. Pažymėtina, kad J. J. 2010-03-25 kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti J. J. asmeninės nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį 1999 m. gegužės 7 d. įgijimo į pastatą („duomenys neskelbtini“); pastato charakteristika: ilgis 6.17 m., plotis 5.06 m., bendras plotas 31,22 kv. m. sienos – betono blokų, stogas šiferio, vienaukštis, atskirtas nuo kitų statinių, juridinį faktą. 2009 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-741-604-2010 (teismų informacinėje sistemoje LITEKO šio sprendimo paskelbimo data yra nurodoma 2010-07-30) Šalčininkų rajono apylinkės teismas J. J. pareiškimą tenkino visiškai ir nustatė faktą, kad J. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą-dyzelinę, unikalus Nr. („duomenys neskelbtini“), esančią („duomenys neskelbtini“).
19. Šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus, esančius („duomenys neskelbtini“) – pastatą su pamatais, aprašytais ir pažymėtus 2017-12-11 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo parengtame esamų patalpų plane. Minėtame plane nurodoma, kad šio statinio ilgoji kraštinė yra 8.38 m., trumpoji kraštinė yra 4,72 m., jame yra dvi patalpos, kurių plotai yra 11,46 kv.m. ir 17.75 kv.m.
20. Taigi, įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-741-604-2010 nustatytas juridinis faktas ir šioje civilinėje byloje Nr.2YT-7157-371/18 prašomas nustatyti faktas nėra tapatūs, kadangi, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, skiriasi patys statiniai, į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
21. Konstatavus, kad nesutampa ieškinio dalykas, nelieka ir pagrindo teigti, jog ieškiniai yra tapatūs, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

              pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                          Rūta Burdulienė