Civilinė byla Nr. e2-311-372/2022

       Teisminio proceso Nr.2-58-3-00029-2022-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3;

       3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui A. J., teisininkei S. Š., atsakovės atstovei advokato padėjėjai S. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, trečiajam asmeniui UAB „Ardega“, dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 141 408,22 Eur dydžio pagrindinę skolą, 11 432,84 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ardega“ sudarė sutartį Nr. 2020/09-1 su vėlesniu pakeitimu, kuria UAB „Ardega“ įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė sumokėti pradiniam kreditoriui prekių kainą.

3.       Atsakovė vėlavo mokėti už patiektas prekes, todėl 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. vasario 1 d. UAB „Ardega“ surašė bei išsiuntė atsakovei priminimus, raginančius atsakovę vykdyti pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą apmokėti pateiktų prekių kainą.

4.       2022 m. vasario 7 d. ieškovė UAB „Alvora“ ir pradinis kreditorius UAB „Ardega“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04. Sutartimi ieškovė iš pradinio kreditoriaus įgijo 141 408,22 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovę, kilusį iš pirkimo – pardavimo sutarties bei jos pagrindu pradinio kreditoriaus surašytų ir atsakovės akceptuotų: 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. ARD 6437 (138 504,22 Eur) ir 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. ARD 6515 (2 904 Eur), bei teisę reikalauti iš atsakovės netesybų ir palūkanų.

5.       Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. atsakovei siųstu el. laišku informavo apie sutarties sudarymą ir reikalavimo įgijimą, kartu reikalaudama atsakovės įvykdyti reikalavimą per tris dienas nuo pranešimo apie reikalavimo įgijimą gavimo dienos. Ieškovės manymu, pastarojo pranešimą apie reikalavimo įgijimą atsakovė gavo ne vėliau nei 2022 m. vasario 8 d., todėl ieškovės papildomai nustatytas terminas įvykdyti reikalavimą suėjo ne vėliau nei 2022 m. vasario 12 d.

6.       Atsakovė iki šios dienos nėra įvykdžiusi ieškovės reikalavimo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą ir prašyti priteisti iš atsakovės 141 408,22 Eur dydžio pinigų sumą, netesybas ir procesines palūkanas.

7.       Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui prekių kainą per trisdešimt dienų po prekių pristatymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo. Teismui pridėtos PVM sąskaitos – faktūros bei pradinio kreditoriaus atsakovei siųsti raginimai sumokėti prekių kainą ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas leidžia teigti, kad atsakovė pažeidė pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytą atsiskaitymo už prekes terminą. Taip pat atsakovė pažeidė ir ieškovės pranešimu apie reikalavimo perleidimą nustatytą papildomą reikalavimo įvykdymo terminą. Atsakovei gera valia nevykdant reikalavimo, Sutarties pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistina 141 408,22 Eur dydžio pinigų suma.

8.       Pirkimo – pardavimo sutarties 9.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui 0,05 % sutarties sumos dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties 9.1. punktu šalys siekė susitarti ir atsakovė įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui 0,05 % laiku nesumokėtos pinigų sumos (ne sutarties sumos) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

9.       Sutarties 1.2. punktu ieškovė įgijo ne tik reikalavimą į pagrindinę atsakovės skolą pagal pirkimo – pardavimo sutartį, bet ir teisę šios sutarties pagrindu reikalauti iš atsakovės netesybų ir palūkanų mokėjimo.

10.       Terminas sumokėti pradiniam kreditoriui 138 504,22 Eur dydžio pinigų sumą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6437 suėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. Tad iki Sutarties sudarymo (2022 m. vasario 7 d.) atsakovė vėlavo sumokėti pradiniam kreditoriui 138 504,22 Eur prekių kainą 154 kalendorines dienas. Tokiu būdu iki Sutarties sudarymo dienos atsakovės pradiniam kreditoriui mokėtina delspinigių suma sudarė 10 664,82 Eur (138 504,22 Eur * 0,05% * 154 k. d.).

11.       Terminas sumokėti pradiniam kreditoriui 2 904 Eur dydžio pinigų sumą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6515 suėjo 2021 m. gruodžio 27 d. Tad iki Sutarties sudarymo (2022 m. vasario 7 d.) atsakovė vėlavo sumokėti pradiniam kreditoriui 2 904 Eur prekių kainą 42 kalendorines dienas. Tokiu būdu iki sutarties sudarymo dienos atsakovės mokėtina delspinigių suma sudarė 60,98 Eur (2 904 Eur * 0,05% * 42 k. d.).

12.       Ieškovė pranešimu apie Reikalavimo įgijimą nustatė atsakovei papildomą trijų dienų terminą, skaičiuotiną nuo pranešimo gavimo dienos, reikalavimui įvykdyti. Terminas sumokėti ieškovei sutarties pagrindu mokėtiną pinigų sumą 141 408,22 Eur suėjo 2022 m. vasario 8 d. Todėl už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 8 d. iki šio procesinio kreipimosi surašymo dienos (2022 m. vasario 17 d.) atsakovė privalo mokėti ieškovei 707,04 Eur (141 408,22 Eur * 0,05 % * 10 k.d.) dydžio delspinigius.

13.       Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Tuo atveju, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant minimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Minimame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

14.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškiniu. Atsakovė neprivalo atsiskaityti su „Alvora“, kadangi yra sustabdžiusi savo priešpriešinių prievolių vykdymą remiantis „Alvoros“ sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Reikalavimų perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ex officio, kadangi yra apsimestinė ir sudaryta siekiant sukurti prielaidas daryti atsakovei ekonominį spaudimą.

15.       Ieškinyje pateikiamas faktinių aplinkybių aprašymas yra neišsamus ir suformuluotas selektyviai, siekiant nuo bylą nagrinėjančio teismo nuslėpti atsakovės dar 2022-02-04 Vilniaus apygardos teisme inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-1639-656/2022, kurioje nagrinėjamas atsakovės reikalavimas ieškovei dėl įsiskolinimo, neišmokėto jungtinės veiklos partnerio pelno, nuostolių ir sutartinės baudos atlyginimo priteisimo, faktą bei VAT byloje nagrinėjamus, su šia byla susijusius klausimus.

16.       2018-08-01 atsakovė ir „Alvora“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria jungtinės veiklos partneriai sutarė bendrai kooperuodami savo lėšas, žinias bei laiką pateikti pasiūlymą AB „Amber Grid“  organizuojamame viešojo pirkimo konkurse „Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikoje teritorijoje statybos darbai“.

17.       Šalys taip pat aptarė kiekvieno iš partnerio preliminariai atliktinų darbų dalis, nustatant, kad „Alvora“ atliks 75 proc. projekto darbų, o „Šiaulių dujotiekio statyba“ – 25 proc.

18.       2019-03-08 „Alvora“ savo vardu bei jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovaudama atsakovę, pateikė „Amber Grid“ pasiūlymą Projekto viešojo pirkimo konkurse, kurio finansinė dalis numatė bendrą projekto statybos darbų kainą – 79 850 817 Eur (be PVM) sumą.

19.       Ieškovės ir atsakovės pateiktas pasiūlymas Projekto viešojo pirkimo konkurse pripažintas laimėjusiu ir tarp UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bei „Amber Grid“ 2019-12-23 sudaryta trišalė Rangos sutartis.

20.       Projekto darbų kaina buvo išskirstyta pagal įvairius projekto statybos darbus. Dalį šių darbų šalys turėjo atlikti pačios, o dalį – pasitelkdamos Projekto subrangovus. Taip pat darbams atlikti iš tiekėjų buvo būtinos įsigyti medžiagos. Atitinkamai projekto įgyvendinimui „Alvora“ ir atsakovė pasitelkė eilę subrangovų ir tiekėjų atskiriems Projekto darbams atlikti. Vienas tokių tiekėjų, pasitelktas atsakovės, ir buvo „Ardega“, su kuria „Šiaulių dujotiekio statyba“ sudarė sutartį ir kurios reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu reikalavimo perleidimo sutartimi tariamai perėmė „Alvora“.

21.       UAB „Alvora“ iki šiol nėra tinkamai atsiskaičiusi su atsakove pagal Jungtinę veiklos sutartį. Rangos sutarties darbus šalys paskirstė taip: (i) „Alvorai“ priskirdamos 59 888 112,75 Eur (74,80 %) Rangos sutarties kainos; o (ii) UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ – 20 122 030,25 Eur (25,20 %), ir taip nežymiai nukrypdamos nuo Jungtinės veiklos sutarties paskirstymo 75%/25%.

22.       Ieškovė bei atsakovė sutarė, kad „Alvora“ iš „Amber Grid“ kas mėnesį gautų sumų išmokės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančią sumą už jos atliktus darbus, atsakovei pateikus ieškovei atliktų darbų aktą. Per visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė pateikė ieškovei 23 atliktų darbų aktus (kas mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.), kuriuose nurodyta bendra atsakovės atliktų darbų suma – 19 962 704,22 Eur (be PVM)  Visus, išskyrus 2021 m. lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. atliktų darbų aktus, ieškovė priėmė ir yra išmokėjusi atsakovei iš viso 19 048 134,46 Eur (be PVM) dydžio Rangos sutarties kainos sumą.

23.       2021-01-07 „Amber Grid“ viešai pranešė, kad su UAB „Alvora“ 2021-12-31 pasirašė galutinį statybų užbaigimo aktą, tai reiškia, kad „Alvora“ jau gavo iš „Amber Grid“ visą Rangos sutarties kainą, t. y. 79 850 817 Eur (be PVM) sumą.

24.       Nors ir UAB „Alvora“ iš „Amber Grid“ yra gavusi visą Rangos sutarties kainą, iš jungtinės veiklos sutarties šalių sutartos ir 2020-01-30 Komiteto sprendimu atsakovei priskirtos Rangos sutarties kainos dalies (25%) šiuo metu „Alvora“ yra sumokėjusi atsakovei 19 048 134,46 Eur (be PVM) ir yra skolinga 914 569,75 Eur (be PVM) dydžio sumą bei 3 292,45 Eur delspinigius už atliktus darbus Projekte.

25.       Jau minėto 2020-01-30 Komiteto posėdžio Nr. 5 metu 5-uoju darbotvarkės klausimu jungtinės veiklos sutarties šalys taip pat nusprendė, jog ir jungtinės veiklos pelnas bus skirstomas tarp šalių ta pačia proporcija, kaip ir atliktinų darbų apimtys, t. y. 75%/25%.

26.       Jungtinės veiklos pabaigoje, pabaigus rangos sutartyje numatytus darbus, „Alvora“, kaip pagrindinis veiklos partneris, pateikė atsakovei savo jungtinės veiklos pelno skaičiavimus. Iš šių skaičiavimų matyti, kad pagal pačios „Alvoros“ poziciją, jungtinės veiklos pajamos bei sąnaudos skirstomos į tris dideles grupes: (i) subranga; (ii) tiekimas; ir (iii) DT (dujotiekio) montavimo darbai. Subranga ir medžiagų tiekimas yra jungtinės veiklos partnerių patiriamos sąnaudos už trečiųjų asmenų atliekamus rangos darbus bei tiekiamas medžiagas GIPL projekte. Tuo tarpu „DT montavimo darbai“ yra tie darbai, kuriuos jungtinės veiklos partneriai atlieka patys, pasitelkdami savo pačių išteklius.

27.       Jungtinės veiklos pelno skaičiavimo eilutėje „subranga“ yra įtrauktos būtent tokios „Alvoros“ sąnaudos, kurias ji patyrė, sumokėdama už atliktus darbus tretiesiems asmenims, įskaitant ir tokiems kaip „Ardega“, už kurios atliktus darbus Projekte sumos „Alvora“ prašo priteisimo iš atsakovės šioje byloje.

28.       Su „Alvoros“ pateiktais jungtinės veiklos pelno skaičiavimais atsakovė niekada nesutiko, ir šiuo pagrindu, taip pat remiantis tuo, kad „Alvora“ slepia nuo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pirminius buhalterinės apskaitos duomenis bei juridinę galią turinčius dokumentus pelno apskaičiavimui, yra pateikusi reikalavimą „Alvorai“ Vilniaus apygardos teisme byloje dėl neišmokėto atsakovei pelno dalies priteisimo.

29.       Dėl „Alvoros“ vengimo atsiskaityti su atsakove laiku bei visa apimtimi UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ patyrė finansinių sunkumų.

30.       „Alvora“ 2021-10-20 raštu pareikalavo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pateikti duomenis apie tai, kodėl atsakovė delsia atsiskaityti su savo subrangovais 433 129,19 Eur apimtyje. Atsakovė atsakė į „Alvoros“ raštą 2021-10-25 informuodama, kad pati „Alvora“ jau nuo 2021-08-05 buvo sulaikiusi atsakovei priklausančius mokėjimus pagal Rangos sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį net 588 637,17 Eur apimtyje.

31.       Vengimo atsiskaityti praktiką „Alvora“ tęsė iki pat Projekto statybos darbų užbaigimo. 2021-12-14 atsakovė pateikė „Alvorai“ pasirašymui atliktų darbų aktą bei atitinkamą 457 285 Eur (be PVM) dydžio sąskaitą faktūrą. Nors „Alvora“ ir neginčijo 238 294,56 Eur dydžio sumos, vis tiek iki pat atsiliepimo pateikimo dienos šios net ir neginčijamos sumos neišmokėjo atsakovei, grįsdama tuo, kad atsakovė nepateikė pataisyto atliktų darbų akto, kuriuo ji „savanoriškai“ atsisakytų tos 457 285 Eur sumos dalies, su kuria „Alvora“ „nesutinka“.

32.       Lygiai taip pat neteisėtai „Alvora“ elgėsi ir su paskutiniuoju Projekto 2021 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu. 2022-01-11 atsakovė pateikus ieškovei atliktų darbų aktus už 2021 m. gruodžio mėn., „Alvora“ 2022-01-12 raštu atsisakė sumokėti 504 591,22 Eur be PVM sumą, tačiau ji neginčijo 409 978,53 Eur sumos.

33.       Šis „Alvoros“ vengimas atsiskaityti su atsakove sukėlė atsakovei neigiamas finansines pasekmes, dėl ko ji prarado apyvartines lėšas ne tik savo reikmėms, bet ir atsiskaitymui su subrangovais – taip pat ir „Ardega“.

34.       Atsakovės vertinimu, šioje byloje egzistuoja abu pagrindai atsakovei stabdyti prievolės „Alvorai“ pagal prievolės perleidimo sutartį vykdymą, kadangi: 1) atsakovei egzistuoja pagrindas manyti, kad tarp „Ardegos“ ir „Alvoros“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė (fiktyvi); 2) „Alvora“ nevykdo savo įsipareigojimų atsakovei tinkamai atsiskaityti pagal Jungtinės veiklos sutartį.

35.       LAT savo praktikoje išskiria keturias pagrindines tokio prievolės vykdymo sustabdymo sąlygas: (i) prievolės vykdymas gali būti sustabdytas skolininkui ir kreditoriui turint priešpriešinių reikalavimų; (ii) skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos turi būti susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; (iii) prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; (iv), teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai.

36.       UAB „Alvora“ yra įsiskolinusi atsakovei pagal jungtinės veiklos ir rangos sutartis didesne kaip 2 639 006,71 Eur suma, kurios iki atsiliepimo pateikimo teismui dienos nėra padengusi, tačiau reikalauja iš atsakovės atsiskaityti su „Alvora“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

37.       Šalys viena kitos atžvilgiu mano turinčios galiojančius ir vykdytinus reikalavimus, todėl viena kitos atžvilgiu gali būti laikomos kreditoriumi ir skolininku, atitinkamai, pagal jungtinės veiklos ir pirkimo-pardavimo sutartis (nors „Alvoros“ ir „Ardegos“ esą sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties realumas atsakovei kelia pagrįstų abejonių). Atsakovės vertinimu, to pakanka konstatuoti, kad egzistuoja pirmoji prievolės vykdymo sustabdymo sąlyga – kreditoriaus ir skolininko priešpriešinių reikalavimų egzistavimas.

38.       Šalių reikalavimai, nors ir nagrinėjami skirtingose civilinėse bylose, yra susiję, kadangi abu yra kildinami iš su projekto įgyvendinimu susijusių teisinių santykių, t. y., įgyvendinant projektą atliktų darbų ir įgytų prekių bei jų apmokėjimo. Atitinkamai, pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios kyla „Alvoros“ reikalavimas, buvo sudaryta būtent siekiant įgyvendinti rangos bei jungtinės veiklos sutartis, iš kurių kyla atsakovės reikalavimas į „Alvorą“.

39.       Prievolės vykdymo sustabdymas „Alvoros“ atžvilgiu yra visiškai adekvatus ir proporcingas. „Alvora“ atsakovės atžvilgiu yra įsiskolinusi didesne kaip 2 639 006,71 Eur suma, kurią sudaro 914 569,75 Eur dydžio suma už neapmokėtą rangos sutarties kainos dalį, 3 292,45 Eur dydžio delspinigiai ir 1 721 144,51 Eur neišmokėto pelno suma. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje „Alvoros“ pareikšto reikalavimo už „Ardegos“ patiektas prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį suma sudaro 152 841,06 Eur. Atsižvelgiant į reikšmingai didesnę „Alvoros“ nevykdomų įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu sumą, atsakovei taikomas prievolės vykdymo sustabdymas „Alvoros“ atžvilgiu yra neabejotinai proporcingas ir adekvatus.

40.       Atsakovei taikomas prievolės vykdymo sustabdymas yra sąžiningas ir protingas – ji šia teise naudojasi gindamasi būtent nuo „Alvoros“ nesąžiningų ir piktybiškų veiksmų atsakovės atžvilgiu, jungtinės veiklos partneriams įgyvendinant projektą. Būtent „Alvoros“ nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas pagrindinio partnerio statusu lėmė atsakovės negalėjimą atsiskaityti su „Ardega“ ir kitais subrangovais.

41.       Atsakovei tiek 914 569,75 Eur dydžio „Alvoros“ įsiskolinimas už atliktus rangos darbus (bei 3 292,45 Eur dydžio delspinigiai), tiek ir 1 721 144,51 Eur dydžio negautas jungtinės veiklos pelnas, kurių priteisimo yra prašoma Vilniaus apygardos teismo byloje, yra itin finansiškai skausmingi. Dėl „Alvoros“ vengimo atsiskaityti su partneriu, atsakovė per 2021 m. ne uždirbo pelno, bet patyrė didelių nuostolių.

42.       Atsakovė savo teise stabdyti prievolės „Alvorai“ vykdymą naudojasi sąžiningai ir protingai – gindamasi nuo pačios „Alvoros“ jau ilgą laiką trunkančio piktnaudžiavimo ir nesąžiningumo atsakovės atžvilgiu.

43.       „Alvoros“ pareikšto reikalavimo atžvilgiu egzistuoja ir kitas pagrindas atsakovei stabdyti savo prievolės vykdymą – t. y., kyla pagrįstų abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties realumo, taigi ir dėl „Alvoros“ teisės priimti šioje byloje reikalaujamą prievolės įvykdymą.

44.       Atsakovei kyla abejonių, ar ieškinio reikalavimo pagrindą sudaranti reikalavimo perleidimo sutartis iš tiesų buvo įvykdyta.

45.       Reikalavimo perleidimo sutartis yra nekonkreti ir joje net nėra numatyta „Ardegos“ reikalavimo perleidimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį „Alvorai“ kaina. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 p. numato, kad „naujasis Kreditorius įsipareigoja už Reikalavimą sumokėti Kreditoriui kainą, nustatytą atskiru rašytiniu Šalių susitarimu tokiame susitarime numatyta tvarka“, tačiau dėl neaiškių priežasčių toks papildomas susitarimas byloje nėra pateiktas. Byloje nėra pateikti ir jokie realų sutarties įvykdymą patvirtinantys įrodymai.

46.       Abejonių kelia ir dėl sutartyje numatyto reikalavimo teisės perėjimo momento – sutarties 2.2 p. numatyta, kad „Šalių susitarimu, Reikalavimas pereina Naujajam Kreditoriui nuo šios Sutarties sudarymo dienos“.

47.       „Alvora“ įgyja visas teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir gali reikšti atsakovės atžvilgiu reikalavimus teisme, tokiu būdu iš esmės tęsiant ekonominio spaudimo veiksmus, pradėtus vykdyti dar iki projekto užbaigimo.

48.       CK 1.86 str. 2 d. numato, kad sandoriui esant tariamam, jam yra taikomos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisinės pasekmės (CK 1.80 str.) – toks sandoris yra niekinis ir negalioja.

49.       Dublike ieškovė UAB „Alvora“ nurodė, kad aiškumo dėlei, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones, jog ieškovė šį ieškinį pareiškė (atitinkamai ir Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė) atsakovei kaip esą spaudimo priemonę, susijusią su atsakovės pareikštu ieškiniu ieškovei civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ieškovė pateikė chronologinę faktinių aplinkybių seką, lėmusią Reikalavimo perleidimo sudarymo sutarties su UAB „Ardega“ sudarymą.

50.       UAB „Alvora“ 2022-02-07 sudarė su UAB „Ardega“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04, kurios pagrindu už užmokestį ir įgijo reikalavimo teisę gauti iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 141 408,22 Eur dydžio pinigų sumą pagal Pirkimo sutartį bei priskaičiuotus delspinigius ir palūkanas.

51.       Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1. p. UAB „Alvora“ ir UAB „Ardega“ susitarė, jog kainą už perleidžiamą reikalavimą nustatys atskirame rašytiniame susitarime.

52.       2022-02-07 Susitarimo Nr.1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties 1 p. UAB „Alvora“ ir UAB „Ardega“ susitarė, jog Reikalavimas perleidžiamas už 111 408,22 Eur sumą; 2 p. susitarė, jog UAB „Alvora“ UAB „Ardega“ 2021-10-26 pervesta 148 504,22 Eur suma pagal 2021-10-25 susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį laikytina tinkamu atsiskaitymu (111 408,22 Eur apimtyje) už perleistą reikalavimą. Atsižvelgus į tai, jog UAB „Alvora“ sumokėjo UAB „Ardega“ 148 504,22 Eur, UAB „Ardega“ pagal Susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį 2022-02-01 grąžino UAB „Alvora“ 10 000,00 Eur, sutarta perleidžiamo reikalavimo kaina – 111 408,22 Eur, tai UAB „Ardega“ pagal Susitarimo Nr. 1 3 p. įsipareigojo per 30 d. grąžinti UAB „Alvora“ 27 096,00 Eur (148 504,22 - 10 000,00 - 111 408,22 = 27 096,00).

53.       2022-02-08 UAB „Ardega“ ir UAB „Alvora“ sudarė patvirtinimą dėl 2021-10-25 susitarimo dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį įvykdymo/pasibaigimo, kuriuo patvirtino, jog 2021-10-25 Susitarimas dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį yra pilnai įvykdytas ir laikomas pasibaigusiu jį įvykdžius.

54.       2022-02-07 raštu Nr. 18 UAB „Alvora“ informavo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paprašė skolininkę skolą/141 408,22 Eur grąžinti per 3 d. nuo pranešimo gavimo reikalavimo. Jokių pretenzijų, reikalavimų ar pastabų dėl perleisto reikalavimo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nereiškė.

55.       2022-03-04 UAB „Ardega“ pervedė „Alvora“ 27 096,00 Eur pagal 2022-02-07 susitarimą Nr.1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/02/04.

56.       UAB „Alvora“ 141 408,22 Eur sumą, kurią reikalauja priteisti iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ šioje byloje, bei teisę, į kurią įsigijo su UAB „Ardega“ sudariusi Reikalavimo perleidimo sutartį, sumokėjo du kartus. Daugiau nei pakankamai patvirtina, jog Reikalavimo perleidimo sutartis yra reali, o ne fiktyvi/apsimestinė, kaip teigia UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

57.       Nėra nieko nelogiška ar prieštaraujančio įprastai verslo praktikai, jog UAB „Alvora“, du kartus sumokėjusi už tą pačią įrangą/paleidimo-derinimo darbus, savo teises nusprendė ginti būtent tokiu būdu, t.y. įsigyti perleidžiamą reikalavimą, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, kad priverstine tvarka iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ išieškotų skolą/pinigų sumą, o ne Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė kitais, menamais atsakovės „ekonominio spaudimo“ tikslais, siekdama sau nuolaidų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje.

58.       UAB „Alvora“ vertinimu, atsakovės prievolė sumokėti UAB „Alvora“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį už UAB „Ardega“ pristatytas prekes ir atliktus paleidimo derinimo darbus niekaip negali būti vertinama kaip lygiavertė, priešpriešinė prievolė UAB „Alvora“ galimai prievolei (priklausomai nuo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos baigties) sumokėti UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tariamai neišmokėtą pelną, 2 000 000 Eur baudą ir pan. pagal jungtinės veiklos sutartį, todėl priešpriešinių prievolių sustabdymo institutas (LR CK 6.46 str. 2 d.) negali būti pateisinamas/taikomas. Be to, priešingai nei savo atsiliepime teigia atsakovė, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ reikalavimas UAB „Alvora“, pareikštas Vilniaus apygardos teisme, nėra galiojantis ar vykdytinas, kol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

59.       Kadangi tiek Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylų sujungimo, tiek Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, nenustatė, jog reikalavimai šiose bylose yra reikšmingai susiję, todėl atsakovės argumentas, jog UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priešpriešiniai reikalavimai yra reikšmingai susiję, atmestinas, o LR CK 6.46. str. netaikytinas.

60.       Triplike atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nurodė, kad su dublike išdėstytais teiginiais kategoriškai nesutinka bei prašo atmesti ieškinį.

61.       „Alvora“ nepaneigė atsakovės prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai yra sustabdžiusi savo prievolės „Alvorai“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartį vykdymą, bei pagrindusi egzistuojant visas prievolės vykdymo sustabdymui keliamas sąlygas.

62.       Pirma, „Alvora“, pasisakydama dėl atsakovės ir „Alvoros“ tarpusavio prievolių (ne)lygiavertiškumo ir (ne)priešpriešinio pobūdžio, remiasi išimtinai deklaratyviu teiginiu, jog „Alvoros“ prievolė atsakovės atžvilgiu tinkamai atsiskaityti su atsakove yra tik „galima“, tuo tarpu atsakovės prievolė „Alvoros“ atžvilgiu – esą „neginčytina“.

63.       Atsiliepdama į šiuos „Alvoros“ teiginius, atsakovė pažymi, kad ieškovė dirbtinai ir nepagrįstai diferencijuoja šalių prievoles – „Alvora“ nenurodė nė vieno argumento, kodėl aptariamos prievolės turėtų būti vertinamos skirtingai, apsiribojo tik atsakovės prievolės „Alvoros“ atžvilgiu pavadinimu „galima prievole“. Iš „Alvoros“ dubliko teiginių lieka neaišku, kokiu pagrindu „Alvora“ laiko kiekvieną iš UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ Vilniaus apygardos teisme pareikštų reikalavimų „galima prievole“, kaip gali būti diferencijuojamos atsakovės prievolė pagal „Alvoros“ reikalavimą šioje byloje su  UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ reikalavimu „Alvorai“ išmokėti neapmokėtą rangos sutarties kainos dalį ar neišmokėtą pelno dalį, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, kai tiek atsakovės, tiek „Alvoros“ reikalavimai yra iš esmės paremti sutartinių prievolių pažeidimais (t. y. abiejų reikalavimų teisinė prigimtis visiškai sutampa).

64.       „Alvoros“ atsakovės atžvilgiu nevykdoma prievolė yra nepalyginamai didesnės vertės (net vertinant kiekvieną UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ reikalavimą pagal skirtingus teisinius pagrindus atskirai), tai dar labiau pagrindžia „Alvoros“ UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pozicijos dėl taikomo prievolės vykdymo sustabdymo nepagrįstumą.

65.       Antra, „Alvoros“ teiginiai, jog prievolės vykdymo sustabdymo galimybę esą paneigia tai, kad dėl abiejų prievolių šiuo metu yra nagrinėjamos civilinės bylos, taip pat yra nepagrįsti.

66.       „Alvora“, suvokdama apie savo vykdomus jungtinės veiklos sutarties ir rangos sutarties pažeidimus, neišmokant „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančios Rangos sutarties kainos dalies bei „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančių sutaupymų (dėl ko atsakovė ir negalėjo atsiskaityti su savo subrangovais), nusprendė vietoje tinkamo atsiskaitymo su atsakove padengti jos skolą „Ardegai“, apie tai niekaip neinformuojant atsakovės.

67.       Toks nesąžiningas „Alvoros“ veikimas padengiant atsakovės skolą „Ardegai“ ir neinformuojant apie tai atsakovės net ir po atsiskaitymo su „Ardega“ iš esmės paneigė atsakovei galimybę pareikšti apie savo prievolės vykdymo sustabdymą anksčiau, nei buvo pareikštas „Alvoros“ ieškinys, todėl ieškovės teiginiai ir šiuo aspektu yra nepagrįsti.

68.       Vadovaujantis „Alvoros“ pozicija, jog prievolės vykdymo sustabdymas yra esą negalimas vien dėl to, kad dėl konkrečios prievolės nėra priimto galutinio teismo sprendimo, iš esmės paneigtų prievolės vykdymo sustabdymo instituto, kaip savigynos formos nuo neteisėtų kontrahento veiksmų, prasmę – tokiu atveju prieš sustabdant bet kokios prievolės vykdymą asmuo būtų priverstas pirmiausia kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų esant galiojančią ir absoliučiai nebeginčytiną reikalavimo teisę, o tokio teismo sprendimo nesant, sustabdyti prievolės vykdymo kontrahentui pažeidinėjant sutartinius įsipareigojimus apskritai būtų neįmanoma.

69.       Trečia, „Alvoros“ dublike pateikiami teiginiai dėl to, kad „Šiaulių dujotiekio statybos“ „Alvorai“ pareikštas reikalavimas Vilniaus apygardos teismo byloje nėra galiojantis ar vykdytinas, taip pat yra nepagrįsti, prieštaraujantys realiai faktinei situacijai.

70.       Ketvirta, „Alvoros“ teiginiai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylų sujungimo ar tai, kad šis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, nenustatė, jog egzistuoja pagrindas šiems atsakovės procesiniams prašymams patenkinti, jokiu būdu nereiškia, jog šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo byloje nagrinėjami reikalavimai nėra susiję.

71.       CPK normose, reglamentuojančiose bylos sustabdymo ar bylų sujungimo institutus, įtvirtinti šių institutų taikymo pagrindai esmingai skiriasi nuo CK reglamentuojamo prievolės vykdymo sustabdymo sąlygų ir, atitinkamai, negali būti tapatinamas ir aptariamose normose nustatomas reikalavimų sąsajumo kriterijus.

72.       Kaip matyti iš aptarto CPK reglamentavimo bei nurodytų teismų procesinių sprendimų, šioje byloje šalių prievolių sąsajumas buvo tiriamas išimtinai procesine (bet ne materialine) prasme, o konkrečiai, – jog šalių reikalavimai nėra procesiškai susiję „tiesiogiai“ ir yra kilę iš „skirtingų teisinių santykių“.

73.       „Alvoros“ ir „Ardegos“ 2022-02-07 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta iš esmės siekiant paslėpti „Alvoros“ nesąžiningą veikimą atsakovės atžvilgiu, piktybiškai nuslepiant nuo atsakovės iš tiesų dar 2021-10-25 įgytą reikalavimo teisę, taip dirbtinai sukuriant situaciją, kai atsakovė negalėjo tinkamai gintis nuo „Alvoros“ iš „Ardegos“ perimto reikalavimo, taip pat „Alvorai“ paneigiant atsakovės galimybę taikyti priešpriešinio reikalavimo vykdymo sustabdymą „Alvoros“ atžvilgiu iki šios bylos inicijavimo (kadangi tikrasis (faktinis) reikalavimo perleidimas, įvykęs 2021-10-25, nuo ŠDS buvo slepiamas iki pat šioje byloje „Alvoros“ pateikto dubliko).

74.       Kaip matyti iš su dubliku „Alvoros“ pateiktų dokumentų, „Alvora“ ir „Ardega“ dar 2021-10-25 sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį (Susitarimas), kurio pagrindu „Alvora“ 2021-10-26 visiškai padengė prievolę „Ardegai“.

75.       „Ardegos“ reikalavimo teisė „Alvorai“ perėjo dar 2021-10-25. Vis dėlto, 2021 m. „Alvora“  atsakovės niekaip neinformavo apie tokį prievolės „Ardegai“ įvykdymą ar reikalavimo teisės perėjimą „Alvorai“. Priešingai, Susitarimo 2 p. numatė nesąžiningą atsakovės atžvilgiu sąlygą, iš esmės suponuojančią, jog nei „Alvora“, nei „Ardega“ ir neketino informuoti atsakovės apie „Alvoros“ perimtą reikalavimo teisę tokiu būdu sudarant sąlygas „Alvorai“ daryti spaudimą atsakovei dėl to, kad esą atsakovės neatsiskaitymas su „Ardega“ gali lemti Projekto žlugimą, kas, kaip matyti iš dublike atskleistų ir anksčiau nuo atsakovės slėptų aplinkybių, yra nepagrįsta, kadangi „Ardega“ jau buvo gavusi darbų apmokėjimą iš „Alvoros“.

76.       Vertinant Susitarimo 2 punktą aukščiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl trečiojo asmens („Alvoros“) teisės įvykdyti prievolę kontekste, pastebėtina, jog „Alvora“, sumokėjusi „Ardegai“ 148 504,22 Eur sumą, perėmė iš „Ardegos“ reikalavimo teisę pagal pirkimo-pardavimo sutartį įstatymo pagrindu (CK 6.50 str.). Vis dėlto, Susitarime numatyta, jog atsakovė vis vien turi aptariamą prievolę vykdyti „Ardegai“, kuri savo ruožtu vykdytų atgręžtinius atsiskaitymus su „Alvora“, tokiu būdu atsakovės atžvilgiu sukuriant regimybę, jog Susitarimo apskritai nėra, o atsakovės kreditorius pagal pirkimo-pardavimo sutartį tebėra „Ardega“.

77.       „Alvorai“ realiai perėmus reikalavimo teisę iš „Ardegos“ dar 2021-10-25 Susitarimo pagrindu, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas iš esmės šalių teisių ir pareigų nepakeitė – „Alvora“ kaip buvo perėmusi iš „Ardegos“ teises nuo 2021-10-25, taip jas ir išlaikė.

78.       Atkreiptinas dėmesys, jog „Alvora“ informavo atsakovę tik apie 2022-02-07 su „Ardega“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, būtent šios sutarties pagrindu nurodė perėmusi reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu bei reikalavo atsiskaitymo. Toks „Alvoros“ veikimas kelia klausimų dėl „Alvoros“ tikslų bei 2021-10-25 Susitarimo slėpimo motyvų. Šioje situacijoje egzistuoja pasikartojantis „Alvoros“ nesąžiningo veikimo atsakovės atžvilgiu elementas – sistemingas informacijos neatskleidimas, siekiant įgyti vienokią ar kitokią naudą atsakovės sąskaita.

79.       Tokio paslėpto, „Alvoros“ veikimo priežastys yra aiškios – „Alvora“ suvokė, jog atsakovė dar nuo 2021-10-13 reiškia „Alvorai“ pretenzijas dėl neteikiamos informacijos apie jungtinės veiklos sutarties vykdymą ir „Alvora“ sistemingai vengia ją pateikti bei atsiskaityti su atsakove. „Alvora“ taip pat suvokė, kad tuo atveju, jei „Alvora“ atskleis „Ardegos“ reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu perėmimo faktą 2021-10-25, atsakovė neabejotinai sustabdys priešpriešinių prievolių vykdymą „Alvorai“ ir tai paneigs „Alvoros“ galimybę gauti aptariamas sumas iš atsakovės, iki kol pati „Alvora“ tinkamai neatsiskaitys su „Šiaulių dujotiekio statyba“. Būtent tam, atsakovės įsitikinimu, „Alvora“ ir nusprendė Susitarimo sudarymo faktą nuo atsakovės apskritai nuslėpti, o vėliau, dar ir susirašinėjimuose su atsakove ir savo procesiniuose dokumentuose nesąžiningai teigti, esą atsakovė sabotuoja Projekto įgyvendinimą ir kurti neva piktybiškai kenkiančios Projektui atsakovės  įvaizdį.

80.       Trečia, aktualių faktinių aplinkybių aprašymai, pateikiami „Alvoros“ ieškinyje ir dublike, o konkrečiai jų apimties ir turinio esminiai skirtumai, taip pat patvirtina „Alvoros“ nesąžiningus ir neteisėtus tikslus, kurių „Alvora“ siekė, sudarydama su „Ardega“  reikalavimo teisės sutartį.

81.       „Alvora“ remiasi aplinkybe, jog 2021-10-25 raštu Nr. 17121 kreipėsi į atsakovę, reikalaudama nedelsiant įvykdyti finansinius įsipareigojimus „Ardegai“ su tariamu tikslu „išgelbėti“ Projektą nuo žlugimo, tačiau „Alvora“ jau tą pačią dieną, t. y. 2021-10-25, buvo sudariusi Susitarimą su „Ardega“, kurio pagrindu jau kitą dieną, t. y. 2021-10-26 pati apmokėjo atsakovės skolą „Ardegai“, taip perimdama kreditoriaus teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės atžvilgiu.

82.       Vertinant susidariusią situaciją sistemiškai, matyti, jog sudarydama fiktyvų sandorį (reikalavimo perleidimo sutartį) su „Ardega“ ir jo pagrindu reikšdama reikalavimą teisme, „Alvora“ taip pat siekė sukurti šios bylos ir Vilniaus apygardos teismo bylos visiško atskirumo įvaizdį, taip išvengiant šioje byloje pareikšto ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo reikalavimų nagrinėjimo kartu, selektyviu informacijos teikimu sistemingai klaidinant ne tik atsakovę, bet ir  teismą.

83.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, reikalavimo reikalavimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant pridengti „Alvoros“ nesąžiningą veikimą atsakovės atžvilgiu Projekto įgyvendinimo metu bei tokius veiksmus teismo akyse legitimizuoti, taip sukuriant fiktyvų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos ir šios bylos atskirumo įspūdį. Tačiau iš tiesų reikalavimo perleidimo sutartimi niekaip nebuvo pakeistos „Ardegos“ ir „Alvoros“ teisės ir pareigos, aptartos dar 2021-10-25 įvykusiu reikalavimo teisės perėmimu, o atsakovė yra sustabdžiusi savo priešpriešinių įsipareigojimų „Alvorai“ vykdymą.

84.       Trečiasis asmuo UAB „Ardega“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jog sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu atsakovei visa apimtimi. Trečiasis asmuo 2020-09-30 su atsakove sudarė sutartį Nr. 2020/09-1 dėl įrangos (matavimo linijų/ultragarsinių skaitiklių) tiekimo bei šios įrangos paleidimo-derinimo darbų (aukšto slėgio kalibravimo ir bandymus). Pirkimo sutarties kaina – 488 877,00 Eur be PVM, t.y. 486 477 Eur be PVM už įrangą ir 2 400,00 Eur be PVM už įrangos paleidimo derinimo darbus.

85.       Kadangi atsakovė už prekes turėjo visiškai apmokėti iki 2021-09-04, bet apmokėti vėlavo daugiau nei mėnesį, nenurodydama tam jokių priežasčių, trečiasis asmuo, siekdamas, jog ieškovė padarytų įtaką atsakovei, jog pastaroji vykdytų savo finansinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, 2021-10-22 raštu kreipėsi į ieškovę, kaip pagrindinę Jungtinės veiklos sutarties partnerę, informuodamas, jog negali užtikrinti GIPL projektui patiektų Prekių – ultragarsinių skaitikliu paleidimo-derinimo darbų 45 sav., kadangi atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi pagal 2021-08-05 PVM sąskaita faktūrą ARD Nr. 6437, skolos likutis – 148 504,22 Eur.

86.       Ieškovė, atsakydama į trečiojo asmens kreipimąsi, nurodė, jog yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove už trečiojo asmens parduotą įrangą, bet siekdama, jog GIPL projektas būtų įgyvendintas laiku ir trečiasis asmuo nestabdytų darbų vykdymo, pasiūlė trečiajam asmeniui pastarojo apyvartinių lėšų laikinam atkūrimui pervesti (kitaip tariant, paskolinti) 148 504,22 Eur sumą, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti, kada minėtą sumą atgaus iš atsakovės. Tokiu būdu trečiasis asmuo laikinai užsitikrino piniginių srautų apyvartą, galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus kontrahentams, įskaitant įrangos tiekėjams.

87.       2021-10-25 trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį. Ieškovė įsipareigojo laikinai (Susitarimo preambulėje aiškiai nurodyta, jog ieškovė sutinka laikinai įvykdyti atsakovės prievolę trečiajam asmeniui) sumokėti UAB „Ardega“ 148 504,22 Eur pinigų sumą, atsakovės mokėtiną trečiajam asmeniui pagal 2021-08-05 PVM sąskaitą faktūrą ARD Nr. 6437, kurios mokėjimas buvo suėjęs 2021-09-04.

88.       Susitarimo dėl atsiskaitymo už UAB „ŠDS“ 3 p. ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog tuo atveju, jei atsakovė per 90 d. nuo susitarimo sudarymo dienos negrąžintų trečiajam asmeniui 148 504,22 Eur sumos, trečiasis asmuo įsipareigojo perduoti ieškovei kreditoriaus teises į 148 504,22 EUR dydžio reikalavimą bei visus su skola susijusius dokumentus.

89.       Ieškovei laikinai pervedus trečiajam asmeniui 148 504,22 Eur sumą pagal Susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį, trečiasis asmuo galėjo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus kontrahentams; atliko GIPL projekto skaitiklių paleidimo-derinimo darbus ir 2021-11-26 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 6515 – 2400,00 Eur be PVM/2904,00 Eur su PVM, kuri atsakovės turėjo būti apmokėta 2021-12-26.

90.       2022-02-01 trečiasis asmuo, gavęs iš atsakovės 10 000,00 Eur (kaip dalinį atsakovės skolos dengimą pagal PVM sąskaitą už įrangą), grąžino ieškovei 10 000,00 Eur kaip ir buvo numatyta Susitarimo dėl atsiskaitymo už UAB „ŠDS“ 2 p., kitaip tariant grąžino dalį ieškovės trečiajam asmeniui laikinai pervestos sumos.

91.       2022-02-07 (praėjus 90 d. nuo 2021-10-25 susitarimo dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį sudarymo) trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04, kurios pagrindu ieškovė už užmokestį įgijo reikalavimo teisę, o trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į 141 408,22 Eur dydžio pinigų sumą (t.y. kreditoriaus teises į atsakovę) pagal Pirkimo sutartį bei pagal 2021-08-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6437 (138 504,22 Eur) ir pagal 2021-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6515 (2 904,00 Eur).

92.       Reikalavimo teisę trečiasis asmuo perleido ieškovei būtent 2022-02-07. Iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo trečiojo asmens ir ieškovė santykius reguliavo Susitarimas dėl atsiskaitymo už UAB „SDS“.

93.       2022-02-07 Susitarimo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties 1 p. ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog Reikalavimas perleidžiamas už 111 408,22 Eur sumą; 2 p. susitarė, jog ieškovės 2021-10-26 laikinai pervesta 148 504,22 Eur suma pagal 2021-10-25 susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį laikytina tinkamu atsiskaitymu (111 408,22 Eur apimtyje) už perleistą reikalavimą. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 148 504,22 Eur, o trečiasis asmuo pagal Susitarimą dėl atsiskaitymo už UAB „ŠDS“ 2022-02-01 grąžino ieškovei 10 000,00 Eur, o sutarta perleidžiamo reikalavimo kaina buvo nustatyta 111 408,22 Eur, tai trečiasis asmuo pagal Susitarimo Nr. 1 3 p. įsipareigojo per 30 d. grąžinti ieškovei 27 096,00 Eur (148 504,22 - 10 000,00 - 111 408,22 = 27 096,00).

94.       2022-02-08 UAB „Ardega“ ir UAB „Alvora“ sudarė patvirtinimą dėl 2021-10-25 susitarimo dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį įvykdymo/pasibaigimo, kuriuo patvirtino, jog 2021-10-25 Susitarimas dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį yra pilnai įvykdytas ir laikomas pasibaigusiu jį įvykdžius.

95.       2022-03-04 trečiasis asmuo pervedė ieškovei 27 096,00 Eur pagal 2022-02-07 susitarimą Nr. l prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/02/04.

Ieškinys tenkintinas.

96.       Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ardega“ sudarė sutartį Nr. 2020/09-1 su vėlesniu pakeitimu, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė – sumokėti prekių kainą (el. bylos 1 failas, 10-12 lapas). Atsakovė dalies sutarties neįvykdė, todėl 2022 m. vasario 7 d. ieškovė UAB „Alvora“ ir trečiasis asmuo sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/02/04. Sutartimi ieškovė iš trečiojo asmens įgijo 141 408,22 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovą.

97.       Ieškovė 2022 m. vasario 7 d. atsakovei siųstu el. laišku informavo ją apie sutarties sudarymą ir reikalavimo įgijimą, kartu reikalaudama atsakovę įvykdyti reikalavimą per tris dienas nuo pranešimo apie reikalavimo įgijimą gavimo dienos (el. bylos 1 failas, 32-36 lapas).

98.       Atsakovė reikalauja, kad teismas ex officio pripažintų reikalavimo sutartį niekine, todėl teismas pirmiausia išsprendžia šį klausimą.

Dėl sandorio teisinio vertinimo ex officio

99.       Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis). Absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, 16 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-356-695/2018, 38 punktas).

100.       Civilinės teisės doktrinoje ir CK išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandoris yra niekinis, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekinė sutartis arba absoliučiai negaliojanti sutartis yra tuomet, jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 straipsnio 1 dalis).

101.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).

102.       Teismas, nenustatęs sandorio niekinio pobūdžio, neturi teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti ginčo šalių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. To teismui neleidžia ir ginčo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas.

103.       Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant viešąjį interesą ir pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo ribas bei teismui ex officio vertinti šios Reikalavimo teisės sutarties sąlygų teisėtumą, nesant atsakovės reikalavimo pripažinti šią sutarties negaliojančia.

Dėl prievolės sustabdymo

104.       Atsakovė nurodo, kad ji neprivalo atsiskaityti su ieškove UAB „Alvora“, kadangi yra sustabdžiusi savo priešpriešinių prievolių vykdymą remiantis UAB „Alvora“ sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ex officio, kadangi yra apsimestinė ir sudaryta siekiant sukurti prielaidas daryti atsakovei ekonominį spaudimą (el. bylos 3 failas, 1 lapas).

105.       CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė.

106.       Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

107.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-27-790/2022, spręsdamas atsakovės prašymą dėl bylų sujungimo konstatavo, jog šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1639-656/2022 pareikšti reikalavimai nėra tiesiogiai susiję tarpusavyje ir yra kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prievolė atsiskaityti su ieškove pagal reikalavimo sutartį neturi būti siejama su ieškovės įsipareigojimais pagal jungtinės veiklos sutartį.

108.       Kadangi tiek Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylų sujungimo, tiek Šiaulių apygardos tesimas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, nenustatė, jog reikalavimai šiose bylose yra reikšmingai susiję, todėl atsakovo argumentas, jog UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priešpriešiniai reikalavimai yra reikšmingai susiję, atmestinas, o CK 6.46. str. netaikytinas.

Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo

109.       CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).???

110.       Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

111.       Teismas nustatė, kad UAB „Alvora“ ir UAB „Ardega“ 2021-10-25 sudarė ir įvykdė susitarimą dėl atsiskaitymo už trečiąjį asmenį (el. bylos 3 failas, 176 lapas). Tai iš esmės reiškia, kad UAB „Alvora“ įgijo teisę į atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ skolą. Teismas sprendžia, kad šis susitarimas nelaikytinas apsimestiniu.

112.       Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui „Ardega“ prekių kainą per trisdešimt dienų po prekių pristatymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo. Atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą atsiskaitymo už prekes terminą. Taip pat atsakovė pažeidė ir ieškovės pranešimu apie reikalavimo perleidimą nustatytą papildomą reikalavimo įvykdymo terminą. Atsakovei gera valia nevykdant reikalavimo, sutarties pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 141 408,22 Eur dydžio pinigų suma.

113.       Pirkimo-pardavimo sutarties 9.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui 0,05 % sutarties sumos dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

114.       Terminas sumokėti UAB „Ardega“ 138 504,22 Eur dydžio pinigų sumą pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6437 suėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. Tad iki Sutarties sudarymo (2022 m. vasario 7 d.) atsakovė vėlavo sumokėti „Ardegai“ 138 504,22 Eur prekių kainą 154 kalendorines dienas. Tokiu būdu iki Sutarties sudarymo dienos atsakovės kreditoriui mokėtina delspinigių suma sudarė 10 664,82 Eur.

115.       Terminas sumokėti „Ardegai“ 2 904 Eur dydžio pinigų sumą pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARD 6515 suėjo 2021 m. gruodžio 27 d. Tad iki Sutarties sudarymo (2022 m. vasario 7 d.) atsakovė vėlavo sumokėti „Ardegai“ 2 904 Eur prekių kainą 42 kalendorines dienas. Tokiu būdu iki Sutarties sudarymo dienos atsakovės „Ardegai“ mokėtina delspinigių suma sudarė 60,98 Eur.

116.       Terminas sumokėti ieškovei sutarties pagrindu mokėtiną pinigų sumą 141 408,22 Eur suėjo 2022 m. vasario 8 d. Todėl už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 8 d. iki kreipimosi į teismą surašymo dienos (2022 m. vasario 17 d.) atsakovė privalo mokėti ieškovei 707,04 Eur (141 408,22 Eur * 0,05 % * 10 k. d.) dydžio delspinigius.

117.       Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

118.       Ieškinį tenkinant, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovė (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji sumokėjo žyminį mokestį 2121 Eur už ieškinio pateikimą (el. bylos 1 failas, 9 lapas). Taip pat pateikti įrodymai dėl turėtų advokato pagalbos išlaidų 1892,44 Eur (el. bylos 3 failas, lapas 145-148).

119.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,48 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 144662024, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Alvora“ (juridinio asmens kodas 122049143, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) naudai 141 408,22 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus dvidešimt du centus) pagrindinės skolos, 11 432,84 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt du eurus aštuoniasdešimt keturis centus) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4013,44 Eur  (keturis tūkstančius trylika eurų keturiasdešimt keturis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                          Birutė Simonaitienė