Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-44-622-2011].doc
Bylos nr.: 2A-44-622/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Sekmės tiltas" 241540450 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Darbo teisių įgyvendinimas ir gynimas:
Darbo teisių gynimas
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
Žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimu profesine liga, atlyginimas
Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas

Pranešėjas A

 

 

 

 

Pranešėjas A. Saulėnas                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-44-622/2011

Teisėjas P. Mineikis                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                      99.9.; 121.21.

                                                                     (S)            

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. sausio 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei A. B. B., apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. B. ieškinį atsakovui UAB „Sėkmės tiltas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė A. B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Sėkmės tiltas“ prašydama priteisti iš atsakovo 250 Lt turtinę, 5000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „Sėkmės tiltas“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2008-02-09 buvo priimta į indų plovėjos pareigas. Ieškovei buvo nustatyta darbo vieta – baras „Buon Apetito“, esantis Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, siekdamas sumažinti išlaidas, nesilaikė higienos reikalavimų, laikydavo chemines priemones uždaroje patalpoje, kur dirbo ieškovė. 2008-10-01 jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Prieš išleidžiant į atostogas baro gamybos vadovė D. D. pranešė ieškovei, kad numatomas etatų mažinimas ir pasiūlė jai savo noru nutraukti darbo sutartį. Priešingu atveju pagrasino ieškovei, kad sudarys tokias sąlygas, kad ieškovė bus atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimą arba pati nutrauks darbo sutartį. Ieškovė neketino nutraukti darbo sutartį ir atsisakė vykdyti D. D. žodinį nurodymą. Po atostogų, matydama, kad D. D. įgyvendins savo grasinimus, ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Sėkmės tiltas“ direktoriaus pavaduotoją I. Č. Nesulaukusi atsakymo 2009-09-02 apie 17.30 val., po darbo kreipėsi į I. Č., norėdama išsiaiškinti, kodėl jai sumažintas atlyginimas. Jos alga susidarė iš dviejų dalių – oficialiosios ir neoficialiosios. Oficialiąją atlyginimo dalį ieškovė gavo pagal atsiskaitymo lapelį, o neoficialiąją dalį gaudavo grynais pinigais. Nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovė nustojo mokėti neoficialiąją atlyginimo dalį. Nurodė, kad su I. Č. vykusio pokalbio metu pastaroji pagrasino, kad skirs ieškovei tris nuobaudas ir atleis iš darbo arba ji pati turi nutraukti darbo sutartį. Taip pat pokalbio metu ieškovei eilinį kartą buvo pažadėta sudaryti nepakenčiamas sąlygas darbe. Išeinant iš I. Č. kabineto ieškovei pasidarė bloga, ji norėjo nusižudyti. Ieškovė išsikvietė savo sūnėną Z. Ž. ir paprašė nuvežti ją į psichiatrinę polikliniką, kuri yra Galinio Pylimo g. 3b, Klaipėdoje. Kadangi tai buvo darbo pabaiga ir poliklinikoje priėmimas pasibaigė, kitą dieną iš ryto ieškovė kreipėsi į polikliniką ir iš poliklinikos buvo paguldyta į Klaipėdos psichiatrinę ligoninę. Nurodė, kad ieškovės įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotoja I. Č. neteisėtai reikalavo nutraukti darbo sutartį savo noru, grasino jai atleidimu, sudarė sąlygas sveikatos pablogėjimui. Tokie neteisėti atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovės emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų, sutrikdė sveikatą, dėl ko ieškovė buvo paguldyta į ligoninę dėl depresijos. Mano, kad savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė jai 5000 Lt neturtinę žalą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 726 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „Sėkmės tiltas“. Ištyręs bylos įrodymus teismas padarė išvadą, jog nėra darbdavio neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios ieškovės nurodytos žalos, t.y. ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės dėl ieškovės patirtos turtinės žalos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nepasisakytina dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 2420 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.  Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai ir patirtoms atsakovo išlaidoms iš ieškovės atsakovui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, atliktus kitus procesinius veiksmus, tai pat atsižvelgiant ir į šalių turtinę padėtį (ieškovė nedirba) į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas atsakovui iš ieškovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažino 70 procentų ir priteisė 30 procentų patirtų išlaidų, t.y. 726 Lt.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 180 Lt. Nurodo, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo atstovė suteikė atsakovo atstovui teisinę pagalbą, numatytą rekomendacijų 8.18 punkte, t.y. atstovavo atsakovo interesus teisme. Maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio už nurodytą teisinę paslaugą suma yra 180 Lt. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio prieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms, todėl turi būti keičiama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į atliktą darbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir advokatės sugaištą laiką dalyvaujant parengiamuosiuose posėdžiuose, pasirengimą nagrinėjimui, susipažinimui su bylos medžiaga, įrodymų rinkimą, liudytojų iškvietimą, užklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus ir kitas su advokato veikla susijusias išlaidas.  

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, darytina išvada, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl jos pareikštų reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių netirs ir pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas (dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra per didelė.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Viena iš bylinėjimosi išlaidų instituto funkcijų yra atlyginti dalyvaujantiems byloje asmenims jų dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas. Šią funkciją įtvirtina CPK 93 straipsnio 1 dalis, kurioje yra nurodyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tinkamai vesti bylą teismo procese reikia specialių teisės žinių, todėl asmenys turi teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas. Tokiais atvejais teismas turi tai daryti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Išlaidos neturėtų viršyti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7, 8 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Tai numatyta siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir nepagrįstai didelių išlaidų atlyginimo reikalavimo bei suteikti ne tik ieškovui, bet abiem šalims galimybę bent iš dalies numatyti, kuo jos rizikuoja bylos pralaimėjimo atveju. Rekomendacijų 2 punktas teigia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; kitas svarbias aplinkybes ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi 2009 m. birželio 29 d. Byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtina, jog advokatė G. Mauručaitienė atsakovą atstovavo nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimas byloje priimtas 2010 m. balandžio 23 d., t.y. po daugiau kaip 5 mėnesių nuo atstovavimo sutarties sudarymo. Per tą laiką vyko 4 teismo posėdžiai, kuriuose buvo atlikti įvairūs procesiniai veiksmai. Atsakovo advokatei sumokėta suma  (2420 Lt), nėra neprotingai didelė. Teismas, vadovaudamasis jau paminėtais kriterijais, priteisė iš ieškovės mažesnę sumą, t.y. 726 Lt. Dar didesnis šios sumos mažinimas (iki 180 Lt) neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeistų atsakovo teisėtus interesus susigrąžinti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl nepagrįsto ieškovės ieškinio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 726 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra nepagrįstai didelės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a :

 

 

           

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Audrius Saulėnas

 

Teisėjai                                                                                                                    Erika Misiūnienė

 

                                                                                                                    Alvydas Žerlauskas