Civilinė byla Nr. e2A-2156-779/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36256-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1;
(S)
2.2.2.13, 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.2.3; 2.6.2.4;
2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.18.3; 3.1.18.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB VALOR LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų S. S.-B., A. B., D. R., V. D., E. L., D. L., E. K., H. J., I. P., Ž. K., J. S., J. S., L. G.-S., L. S., M. K., M. V., V. V., M. J., N. L., R. I., L. D., R. N., E. N., S. L., T. B., A. P., V. P., V. P., V. P., M. P., E. A., A. Š., V. Š., V. Š., R. K., K. K., G. Ž., E. Ž., G. Ž., U. Ž., K. K., D. B., T. B., J. Z., S. Z., J. Š., G. R., R. R., S. G., A. Š., ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB VALOR LT dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, trečiasis asmuo byloje – RINVA, UAB, –
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „VALOR LT“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams bei ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau - bendrija) draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, kurios galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2020-08-12 iki 2023-08-12, arba pateikti dokumentą, patvirtinantį atsakovo turto ar piniginių lėšų įkeitimą ieškovų ir bendrijos naudai ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui (nuo 2020-08-12 iki 2023-08-12), suma ne mažesne nei 175 221,23 Eur kaip garantinio laikotarpio prievolių dėl galimų pastato, esančio Saltoniškių g. 44, Vilnius, defektų užtikrinimą, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad nekilnojamojo turto vystytojas, statytojas UAB „VALOR LT“ (toliau – atsakovas) investiciniais tikslais pastatė gyvenamąjį daugiabutį namą, esantį Saltoniškių g. 44, Vilnius, unikalus Nr. 4400-5041-3970 (toliau – pastatas). Pastatas buvo pradėtas statyti 2018 metais, baigtas – 2020-08-12, pastato 100 proc. baigtumas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruotas 2020-08-20. Pastate esančių butų ir kitų patalpų įgijėjai (ieškovai) preliminariąsias, o vėliau ir pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu sudarė dar pastatui nesant pastatytam. Atsakovui pastačius pastatą, ieškovai nustatė pastato defektus.
3. Pažymėjo, jog pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl ieškovai bei kiti pastato įgijėjai butus ir kitas patalpas įsigijo siekdami apsirūpinti gyvenamuoju būstu, t. y. savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti.
4. Nurodė, jog ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl defektų, tačiau atsakovas defektų nešalino. Pastato įgijėjai šiems bei kitiems su pastato bendrojo naudojimo patalpomis susijusiems klausimams spręsti 2020-07-20 įsteigė ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendriją.
5. Bendrijai perėmus klausimų dėl pastato defektų, neužbaigtų darbų, kiek tai susiję su pastato bendrojo naudojimo patalpomis, kitais bendrojo naudojimo objektais, sprendimą, atsakovo vadovas bendrijai 2020-07-31 el. laišku nurodė, kad iki 2020-08-25 pašalins pagal šalių suderintą sąrašą aptartus pastato defektus, tuomet šalims pasitelkus ekspertą ir jam identifikavus naujus pastato trūkumus, juos taip pat pašalins ir bendrijai pateiks banko garantinį raštą, kuriuo bus užtikrinamas pastato galimų defektų ištaisymo apmokėjimas.
6. Nepaisant žodinio ir raštu užfiksuoto atsakovo įsipareigojimo pašalinti pastato defektus bei pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, atsakovas pastato trūkumų nepašalino, neatliko darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal projektą, tačiau nebuvo atlikti. Be to, nei bendrijai, nei pastato įgijėjams nepateikė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo.
7. Atsižvelgdama į tai, bendrija 2020-08-25 sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta samdyti teismo ekspertą pastato defektams nustatyti bei inicijuoti ginčą, siekiant gauti iš atsakovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą.
8. Bendrija 2020-09-11 bei 2020-09-14 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Nepaisant to, kad 2020-09-24 atsakymu atsakovas pripažino turintis prievolę pateikti garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą, kartu nurodė, jog generaliniam rangovui RINVA, UAB neįvykdžius savo prievolės pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakovui neturint sulaikytų atitinkamų sumų iš RINVA, UAB, jis negali tokio užtikrinimo pateikti pastato įgijėjams. 2020-09-29 pakeitęs poziciją, atsakovas teigė, kad jis neva apskritai neturi pareigos pastato įgijėjams pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą.
9. 2020-10-08 ieškovai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl garanto pateikimo. 2020-10-10 atsakovas, pakartodamas 2020-09-25 atsakyme išdėstytus argumentus, nurodė, kad neturi pareigos pastato įgijėjams pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.
10. Pažymėjo, jog atsakovas ne tik 2020-07-31 el. laišku pripažino pastato trūkumus, tačiau dėl šių trūkumų pats yra pareiškęs ieškinį generaliniam rangovui RINVA, UAB, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021. Atsakovas be kitų reikalavimų, pareikštų nurodytoje byloje, taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal rangos sutartį.
11. Patvirtindamas tai, kad atsakovas turi statybos įstatymo 41 straipsnio 3 daluje įtvirtintą pareigą pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, atsakovas šią pareigą įtraukė ir į nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (6.16 p.), todėl privalo išduoti kiekvienam iš ieškovų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, UAB VALOR LT, remdamasis Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, prašo įpareigoti generalinį rangovą RINVA, UAB, pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą 175 221,23 Eur sumai, nes bendra statybos darbų kaina yra 3 504 424,69 Eur, todėl 5 proc. suma garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui turėtų būti 175 221,23 Eur.
12. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra ypatingai svarbu užtikrinti, kad per teisės aktuose nustatytus garantinius terminus paaiškėjus pastato defektams, jie bus tinkamai ir efektyviai pašalinti, užtikrinant ne tik ieškovų interesą gyventi saugiame, teisės aktų normas, pastato projektą atitinkančiame pastate, tačiau ir visuomenės interesą, kad miesto centre esantis pastatas būtų saugus, atitiktų teisės aktų reikalavimus.
13. Atsakovas UAB „VALOR LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti.
14. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas niekada neįsipareigojo pateikti dokumento, užtikrinančio garantinių įsipareigojimų vykdymą, išduoto savo (UAB „VALOR LT“) vardu. Tai patvirtina tokios faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys dokumentai: pirma, ieškovai pateikė teismui pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovų ir atsakovo, patvirtinančias, jog atsakovas yra pardavėjas, kuris perleido ieškovams visas reikalavimo teises tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovams dėl pastato statybos trūkumų. Antra, pirkimo-pardavimo sutarties 7.16 p. įtvirtino, kad kadangi parduodamas butas ir parkingo dalis yra nebaigtame statyti pastate, dėl kurio statybos sudaryta rangos sutartis dar yra neįvykdyta, todėl statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatytas prievolės įvykdymą užtikrinantis dokumentas negautas ir neperduotas turto įgijėjui, todėl pardavėjas, prisiimdamas su statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies tinkamu įgyvendinimu susijusią atsakomybę bei riziką, įsipareigoja pateikti turto įgijėjui šį teisės aktų reikalavimą atitinkantį dokumentą savo nuožiūra.
15. 2020-07-31 atsakovo elektroninis laiškas nepatvirtina ir nereiškia, jog atsakovas įsipareigojo pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą. Tuo metu pastato baigtumas dar nebuvo įregistruotas, atsakovas bendravo tiek su ieškovais, tiek su bendrija, siekdamas gera valia susitarti dėl generalinio rangovo RINVA, UAB neatliktų darbų ir nepašalintų defektų. Šalys sudėliojo veiksmų planą, atsakovas siūlė tokį dokumentą pateikti, jei bendrija priims atsakovo pasiūlytą veiksmų planą. Atsakovas, pasamdęs kitus rangovus, vykdė savo įsipareigojimus, tačiau ieškovai ir bendrija, nesilaikydami atsakovo pasiūlyto veiksmų plano, iniciavo ne vieną teisminį procesą prieš atsakovą. Apie ieškovų ir bendrijos pasamdyto eksperto nustatytus defektus ieškovas sužinojo tik gavęs šį ieškinį.
16. 2020-08-06 raštu atsakovas pranešė bendrijai, jog remiantis LR Aplinkos ministerijos 2017-01-04 išaiškinimu Nr. (13-2)-D8-14 statytojui UAB VALOR LT nėra taikomas Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kadangi pastatas pradėtas projektuoti pagal 2014-12-22 išduotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus, o įstatymo reikalavimai pateikti garantijos dokumentą atsirado po pastato projektavimo.
17. Nurodė, jog atsakovas įsipareigojo pateikti garantinių įsipareigojimą vykdymą užtikrinantį dokumentą turto įgijėjams, kurį turėjo atsakovui pateikti RINVA, UAB. Atsakovo pareiga pateikti ieškovams šį dokumentą atsiras tik tada, kai jį atsakovas gaus iš RINVA, UAB. Rangovui gera valia nepateikus garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančio dokumento, atsakovas pareiškė ieškinį RINVA, UAB. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą ir RINVA, UAB, pateikus garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą atsakovui, šį dokumentą atsakovas galės ir turės pareigą perduoti ieškovams.
18. Ieškovai ir bendrija teismui neatskleidė fakto, jog 2020-08-25 visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimti sprendimai samdyti teismo ekspertą pastato defektams nustatyti bei inicijuoti ginčą, siekiant gauti iš atsakovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą šiuo metu yra ginčijami teisme. Atsakovas prašo pripažinti aukščiau nurodytus bendrijos sprendimus negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-1891-1098/2021).
19. Nurodė, jog Pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos tarp šalių. Atsakovas įsipareigojo pateikti iš RINVA, UAB, gautą garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą ieškovams. Bendrija nėra sudariusi jokio sandorio su atsakovu, atsakovas nėra įsipareigojęs pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančio dokumento bendrijai, todėl bendrija neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovą.
20. Nurodė, jog ieškinio argumentai dėl atsakovo, kaip vystytojo, nepatvirtina, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto vystytojas. Nurodė, jog pagrindinė atsakovo veikla – nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas. Atsakovo įmonėje nedirbo ir nedirba nei vienas darbuotojas, turintis kokį nors statybos darbų atestatą, t. y. atsakovas neturi kompetencijos statybos rangos darbų vykdyme, todėl pasamdė atitinkamą generalinį rangovą atlikti visas procedūras įskaitant ir statinio pripažinimą tinkamu naudoti.
21. Teigė, jog ieškinys pareikštas netinkamas atsakovui, atsakovas neturi pareigos pateikti reikalaujamo dokumento. Nurodė, jog ieškovų ieškinio reikalavimas suformuluotas taip, kad ieškovai (kiekvienas atskirai) kartu su bendrija prašo įpareigoti atsakovą pateikti tokį dokumentą kiekvienam iš jų. Tai reiškia, kad: (1) nors ieškovams priklauso tik vienas butas pastate ir dalis bendrojo naudojimo patalpų, (2) ieškovai siekia kiekvienas atskirai gauti garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį patvirtinantį dokumentą ne proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai pastato daliai, bet visam pastatui, nors ieškinį pareiškė ne visi pastato ir jame esančio turto savininkai (50 ieškovų, pastate yra daugiau kaip 60 butų, kurie priklauso daugiau kaip 100 savininkų), todėl šioje dalyje reikalavimas negali būti tenkinamas pilna apimtimi.
22. Trečiasis asmuo RINVA, UAB atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo atsiliepimo argumentai, jog atsakovas nėra tinkamas atsakovas, o atsakovu civilinėje byloje turėtų būti rangovas, kuris pagal Statybos įstatymo 41 straipsnį neva turi pareigą pateikti reikalaujamą dokumentą, yra nepagrįsti.
23. Nurodė, jog rangovas neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Statybos rangovo pareigos pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, yra numatyta statytojo (užsakovo) atžvilgiu.
24. Statybos įstatymo 41 straipsnis numato du skirtingus dokumentus, kuriuos turėtų pateikti skirtingi subjektai. Be to, šie dokumentai pateikiami netgi ir skirtingiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 202105-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą UAB „VALOR LT“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, kurių galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, o užtikrinimo suma ne mažesne nei 175 221,23 Eur, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, dėl galimų pastato, esančio Saltoniškių g. 44, Vilnius, defektų užtikrinimo. ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį bei prašymą priteisti 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidas atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „VALOR LT“ po 82,63 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų ieškovams.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (buvęs pavadinimas UAB „Drusvila“, reorganizuota į UAB VALOR LT ) pats ginčo pastato nestatė, o 2019-02-21 sudarė rangos sutartį atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Saltoniškių g. 44 Vilniuje, su trečiuoju asmeniu RINVA, UAB. 2020-08-12 buvo surašytas statybos užbaigimo aktas.
27. Teismas nustatė, jog IS Infostatyba duomenimis, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato statybai buvo išduotas 2017-12-18, t. y. po 2017-01-01 naujos Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek statybos įstatyme, tiek STR 1.07.03:2017 yra numatyti du skirtingi subjektai ieškiniui reikšti dėl įpareigojimo pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą: nagrinėjamos bylos aspektu pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį - statytojas (UAB VALOR LT) rangovui (RINVA, UAB); pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį - pastato įgijėjai (ieškovai ir bendrija) nekilnojamojo turto vystytojui (UAB VALOR LT).
29. Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, priėjo išvados, kad rangovo išduotas užsakovui dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, neeliminuoja pareigos tokį dokumentą išduoti ir nekilnojamojo turto įgijėjams.
30. Teismas, spręsdamas, ar atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju, nurodė, jog pagal statybos įstatymo nuostatas, nekilnojamojo turto vystytoju vadinamas statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir/ar infrastruktūrą, formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda (statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalis). Pagal teismų praktiką nekilnojamojo turto vystytojo veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma, į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Toks asmuo veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto sukūrėjas ir tik vėliau kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusiame sklype, esančiame Saltoniškių g. 44, Vilnius, investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio namo statybos darbus, jam buvo išduotas pastato statybos leidimas, jis organizavo statybos darbus, sudarė rangos sutartį su RINVA, UAB, kontroliavo statybos procesą, pardavė pastate esančius butus ir kitas patalpas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas vysto ir kitus nekilnojamojo turto projektus – šiuo metu planuoja statyti dar vieną daugiabutį pastatą Paribio gatvėje, Vilniuje, taip pat baigia parduoti nekilnojamojo turto objektus, vystomame projekte Saulės takas Gardino gatvėje, Druskininkuose (informacija iš svetainės www.saulestakas.lt), taigi, yra verslininkas, kurio verslas yra parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį turtą, todėl vertino, jog atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju, ką patvirtina ir atsakovo 2019 metų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nekilnojamojo turto vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2017-01-01 d., pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą.
32. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovas privalo kiekvienam iš ieškovų išduoti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą ne mažesnei kaip 175 221,23 Eur sumai, tačiau sutiko, kad pastato prievolių įvykdymo užtikrinimo mastas būtų bendrai 175 221,23 Eur sumai. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentas, jog kiekvienam iš ieškovų atsakovo išduoto dokumento mastas būtų 175 221,23 Eur, reikštų iš esmės įgyto nekilnojamojo turto vertę, atskirais atvejais ir turto vertės viršijimą, pastato statybos kainą (3 504 424,69 Eur).
33. Teismas nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017. Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka 581. 3 punktą, numatantį, kad laidavimo draudimo suma, į notaro depozitinę sąskaitą įmokėta suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM), todėl, jei statybos kaina pagal 2018-02-21 statybos rangos sutartį yra 3.373.600,67 Eur be PVM, Sutarties 2.1 ir 2.2 p. nustatyta Darbų kaina nurodyta objekto sąmatoje – 3.580.306 Eur be PVM, o įvertinus aritmetines klaidas objekto sąmatoje, reali darbų kaina – 3.373.600,67 Eur be PVM, sprendė, kad 3.373.600,67 Eur+ PVM (21%+ 708456,14 Eur), statybos kaina būtų dar didesnė, atitinkamai būtų didesnis ir užtikrinimo mastas, tokiu būdu ieškovų nurodyta užtikrinimo suma 175 221,23 Eur yra mažiausia nuo statybos kainos be PVM, todėl su jos dydžiu teismas sutiko.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
34. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik toje dalyje, kurioje buvo atmestas bendrijos ieškinio reikalavimas atsakovui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, pažeidė ir netinkamai taikė tiek proceso, tiek materialines teisės normas, sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Teismas, priėjęs prie išvados, jog pagal Statybų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį atsakovas turi pateikti garantinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantį dokumentą, nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nevertino tarp atsakovo ir ieškovų sudarytų sutarčių sąlygų, netinkamai taikė ir aiškino įstatymo ir STR 1.07.03:2017 nuostatas.
34.2. Nurodė, jog atsakovas niekada neįsipareigojo pateikti dokumento, užtikrinančio garantinių įsipareigojimų vykdymą, išduoto savo vardu. UAB VALOR LT jau pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu perleido visas savo teises į rangovus (tame tarpe RINVA, UAB) ieškovams.
34.3. Pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygos taip pat patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovams garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą tuomet, kai jį gaus iš generalinio rangovo RINVA, UAB. Kadangi nei ieškinio pareiškimo, nei šio apeliacinio skundo pateikimo momentu tokio dokumento atsakovas nėra gavęs, jam apskritai nekyla pareiga perduoti jo, ir ieškinys apskritai negalėjo būti tenkinamas. Ieškovų teisės nėra ir nebuvo apskritai pažeidžiamos, kadangi RINVA, UAB nėra bankrutavusi, ji ir toliau turi pareigą vykdyti garantinius įsipareigojimus.
34.4. Nurodė, jog remiantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis normomis, STR 1.07.03:2017 nuostatomis ir draudimo sąlygomis, Statybos įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintos normos prieštarauja draudimo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nepagrįstai priėjęs išvados, jog šis klausimas neaktualus nagrinėjamai bylai.
34.5. Pagrindinis subjektas, kuris atsako už garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimą yra rangovas (RINVA, UAB). Remiantis CK 6.1001 straipsnio nuostata, RINVA, UAB pateikus garantinį įsipareigojimą užtikrinantį dokumentą ir pirmosios instancijos teismui šioje byloje tenkinus ieškovų reikalavimą, susidarė situacija, kai ieškovai dėl to paties objekto, to paties rangovo prievolių nevykdymo turi (turės) du kartus didesnį garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinantį dokumentą, kadangi UAB VALOR LT jau perleido reikalavimo teises į RINVA, UAB ir gavus garantinių įsipareigojimų užtikrinantį dokumentą, jį perduos visiems turto įgijėjams, ir nepaisant to, pagal skundžiamą teismo sprendimą taip pat turi pareigą išduoti analogišką garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, ne tik netinkamai taikė materialines teises normas, bet ir pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265, 270 straipsniuose įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą, bet ir Teismų įstatymo 23, 33 straipsnių nuostatas, įpareigojančias teismą taikyti ir aiškinti teisę vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika. Susidarė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, faktiškai ginčijamu sprendimu įtvirtino dvigubo draudimo institutą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus nėra galimas.
34.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB VALOR LT laikytinas vystytoju, nepagrįsta nei Statybos įstatyme įtvirtintomis teisės normomis, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
34.7. Byloje buvo pateiktas ne vienas statybos inspekcijos, Aplinkos ministerijos išaiškinimas, kuriame ta pati statybos įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta nuostata nebuvo aiškinama taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas, aiškinimas yra prieštaringas, pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepašalino, teisinių argumentų, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, nenurodė.
34.8. Įpareigodamas ieškovą pateikti dokumentą 175.221,23 Eur sumai, teismas priėmė savo išvadoms prieštaraujantį sprendimą, kadangi į teismą kreipėsi ne visi turto įgijėjai, o tik jų dalis, todėl garantinio laikotarpio įvykdymą patvirtinantis dokumentas negali būti išduodamas 175.221,23 Eur sumai, kadangi ieškovams priklauso 2.822,84 kv. m. ploto patalpos iš 6.042,50 kv. m. viso daugiabučio namo ploto, todėl maksimali garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą užtikrinanti suma ieškovams galėtų būti 81.857,10 Eur (jei 5 proc. nuo viso 6.042,50 kv. m. bendro ploto pastato statybos kainos suma yra 175.221,23 Eur, tai esant 2.822,84 kv. m. turto įgijėjų reikalavimui, 5 proc. apskaičiuojami 2.822,84 kv. m. × 175.221,23 / 6.042,50 kv. m.).
34.9. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas pateikti ieškovams (tik daliai turto įgijėjų) garantinių įsipareigojimą įvykdantį dokumentą 5 proc. nuo visos statybos kainos, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi kiti turto įgijėjai taip pat turi teisę pareikalauti iš atsakovo atitinkamo dokumento, tačiau esant tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, atsakovui nekiltų pareiga pateikti jokio dokumento, nes tokį vieną (ieškovams) atsakovas jau būtų pateikęs. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tiesiogiai pažeidė kitų daugiabučio namo, esančio Saltoniškių g. 44, Vilnius, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teises. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo arba (1) dokumento sumą nustatyti remdamasis ieškovų turima nuosavybes teise nekilnojamojo turto dalimi visame pastate arba (2) įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų visus turto įgijėjus, kadangi toks teismo sprendimas, koks yra priimtas turi tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
34.10. Teismas, priimdamas sprendimą ir įpareigodamas atsakovą pateikti tokį dokumentą, kurio ieškovai net neprašė, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, priteisė daugiau, nei ieškovai prašė.
34.11. 37 ieškovai (įskaitant bendriją, laikant, kad sutuoktiniai prašo vieno dokumento dviem asmenims), prašė teismo įpareigoti atsakovą UAB VALOR LT kiekvienam iš jų pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį dokumentą, tačiau sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį – už vieną reikalavimą, teismas ieškinį priėmė, termino trūkumams pašalinti nenustatė, todėl pažeidė CPK 43, 80, 135, 296 straipsnyje įtvirtintas normas. Kiekvienas iš ieškovų turėjo sumokėti po 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, iš viso ieškovai turėjo sumokėti 2775,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Nustačius, jog ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, teismas turėjo įpareigoti pašalinti trūkumus. Net jeigu šis procesinis pažeidimas ir nelaikytina esminiu, siekiant bet kokių procesinių pažeidimų pašalinimo ir bylos koncentruotumo principo užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas bent jau turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatyti terminą trūkumams pašalinti arba priimdamas teismo sprendimą, teismo sprendimu turėjo priteisti iš ieškovų 2.700 Eur nesumokėtą žyminį mokestį (iš kiekvieno po 75,00 Eur), tačiau to nepadarė.
34.12. Nors atsakovas prašė stabdyti bylą, pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą atmetė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nestabdė šios bylos, yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, kadangi nesustabdžius šios bylos, gali susidaryti situacija, kai tos pačios faktinės aplinkybės ir ta pati įstatymo nuostata, jos taikymas ir galiojimas laike gali būti skirtingų teismų aiškinama skirtingai, todėl egzistuoja vienas iš bylos stabdymo pagrindų – siekis išvengti tarpusavyje prieštaringų sprendimų. Be to, tik Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus bylą Nr. e2-1048-910/2021 ir priėmus galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą, bus nustatyta pastato statybos kaina ir tik tada teismas, nagrinėjantis šią bylą gali tinkamai taikyti įstatymo 41 straipsnio normas.
34.13. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti 37 dokumentus, kurių kiekvieno garantinių įsipareigojimų užtikrinimo suma 175.221,23 Eur. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus iš dalies, tai yra tik 2,70 proc. pareikštų reikalavimų (jei 37 dokumentai – 100 proc. reikalavimų, tai 1 dokumentas 2,70 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal proporcijas – ieškovams priteista 2,70 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 79,39 Eur iš viso (2.940,58 Eur × 2,70 proc.), atsakovui – 97,30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 3.612,05 Eur (3.712,28 Eur × 97,30 proc.).
34.14. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas, net nepatikrinęs, ar jos buvo faktiškai patirtos.
34.15. Teismo sprendimas, kuris pagrįstas prieštaringomis išvadomis, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl net ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos.
35. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
35.1. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė teisės normas.
35.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, statydamas ir parduodamas butus bei kitas patalpas pastate, veikė ne tik kaip turto pardavėjas, statytojas, tačiau taip pat kaip nekilnojamojo turto vystytojas, notaro patvirtintose pirkimo pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad atsakovas ieškovams pateiks garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje. Nepaisant to, kad jau beveik metus laiko pastato statybos yra baigtos (gautas statybos užbaigimo aktas), atsakovas iki šiol nėra pateikęs ieškovams dokumento, užtikrinančio garantinio laikotarpio prievolių tinkamą įvykdymą.
35.3. Apeliantas teiginius, kad jis neva neturi pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, išskyrus tą, kurį pats gaus iš rangovo RINVA, UAB, grindžia pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatomis, kuriomis ieškovams neva buvo perleistos teisės reikšti pretenzijas tiesiogiai trečiajam asmeniui. Nurodė, jog, visų pirma, pirkimo – pardavimo sutartyse numatyta, kad pirkėjai turi teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovui, prižiūrėtojui ir / ar projektuotojui. Tai, priešingai nei teigia apeliantas, nereiškia, kad jis, kaip pastato statytojas, nekilnojamojo turto vystytojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už galimus pastato statybos trūkumus, o pirkėjai visais atvejais privalo kreiptis tik į trečiąjį asmenį dėl galimų pastato defektų šalinimo. Antra, Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuri galioja nepriklausomai nuo to, ar ji yra perkelta į nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne. Trečia, nekilnojamojo turto vystytojo pareiga pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą nepriklauso nuo to, ar rangovas yra, ar nėra įvykdęs savo pareigos pateikti atitinkamą užtikrinimą.
35.4. Atsakovas turi savarankišką pareigą Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pagrindu išduoti ieškovams garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, o ne kaip teigia, perduoti rangovo pateiktą užtikrinimą.
35.5. Ieškovai santykyje su atsakovu yra vartotojai.
35.6. Atsakovas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalys neva prieštarauja CK 6.1001 straipsniui, nes, anot atsakovo, šiuo atveju draudimas viršija draudimo vertę. Teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, šiuos atsakovo argumentus vertino, tačiau, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teisėtai nepasisakė dėl kiekvieno. Be to, draudimo bendrovės draudimo laidavimo raštas tėra viena iš teisės aktuose numatytų užtikrinimo priemonių. Tais atvejais, kai būtų išduodamas banko garantinis raštas, mokami pinigai į notaro depozito sąskaitą, taikomas mokėjimo atidėjimas, CK 6.1001 straipsnis net teoriškai nebūtų taikytinas.
35.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto vystytojas statybos įstatymo prasme. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pastatą statė investiciniais tikslais (tai nurodė ir pats atsakovas atsiliepimo į ieškinį 9 pastraipoje), siekdamas vėliau parduoti sukurtą nekilnojamojo turto objektą ir iš to uždirbti. Taip pat nėra ginčo, kad būtent atsakovas pardavė patalpas pastatytame pastate ieškovams bei kitiems pastato įgijėjams. Be to, atsakovas ne tik investavo lėšas ir vėliau sudarė pirkimo pardavimo sandorius, jo interesais buvo formuojamas žemės sklypas, projektuojamas pastatas, organizuojamas ir kuruojamas pastato statybų procesas. Atsakovas apeliaciniame skunde siekia klaidinti teismą, teigdamas, jog ne atsakovas projektavo, gavo statybos leidimą, statė pastatą.
35.8. Tiek pagal teisės aktus, tiek ir pagal statybos rangos sutartį, atsakovas turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti pastato statybų eigą. Todėl tai, kad statytojas, vystytojas samdo rangovus, o ne asmenų, sudariusių su juo darbo sutartis, pagalba sukuria nekilnojamojo turto objektą, statybos įstatymo prasme reiškia, kad jis stato pastatą (atitinka nekilnojamojo turto vystytojo sąvoką). Aplinkybę, kad būtent atsakovas organizavo pastato statybos darbus, jo iniciatyva ir valia pastatas buvo statomas, patvirtina ir tai, kad trečiajam asmeniui laiku ir tinkamai neužbaigus pastato statybų, atsakovas pasitelkė kitus rangovus, rūpinosi, kad pastatas būtų tinkamai pastatytas.
35.9. Pažymėjo, kad atsakovo vadovas A. B. per kitą jam priklausiusią bendrovę UAB “NT investicijų sprendimai”, kuri, kaip ir daugelis kitų šio asmens bendrovių vėliau bankrutavo, taip pat vystė ir „Žalgirio namų” projektą (daugiabučių namų adresu Žalgirio g. 96, 98, Vilnius statyba) – pastatė daugiabučius namus ir vėliau pardavė juose esančius butus ir kitas patalpas.
35.10. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš esmės visi byloje esantys įrodymai, institucijų išaiškinimai, vienareikšmiškai patvirtina, kad statybos įstatymo 41 straipsnis ginčo santykiui yra taikytinas, o atsakovas yra laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju. Iš bendrijos užklausos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir jos atsakymo turinio yra akivaizdu, kad inspekcija šiuo konkrečiu atveju dėl Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies taikymo apskritai nepasisakė. Atsakovas neteisingai interpretuoja Aplinkos ministerijos raštą, selektyviai išrinkdamas sakinius.
35.11. Ieškovai nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad teismo sprendimas pažeidžia kitų pastato įgijėjų teises, kurie nepareiškė reikalavimų šioje byloje ir nebuvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat, kad dokumento suma turėtų būti nustatyta proporcingai pagal ieškovams priklausančią pastato dalį. Nurodė, kad tai, jog teismas ieškovų naudai priteisė užtikrinimą 5 proc. pastato statybos kainos sumai, nepažeidžia kitų pastato įgijėjų teisių, kadangi įstatyme yra aiškia įtvirtinta, jog kiekvienas statinio ar jo dalies įgijėjas turi teisę gauti užtikrinimą ne mažesnei kaip 5 proc. statinio statybos kainos sumai. Ši byla neturi įtakos jų teisėms ir/ar pareigoms, todėl ir trečiaisiais asmenimis visi likusieji pastato įgijėjai nebuvo įtraukti, o atsakovas tokio prašymo net nereiškė.
35.12. Civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021 atsakovas yra pareiškęs patikslintą ieškinį trečiajam asmeniui, kuriuo, remdamasis Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, prašo įpareigoti generalinį rangovą pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą 175 221,23 Eur sumai. Kartu atsakovas minėtoje byloje nurodo, kad bendra statybos darbų kaina yra 3 504 424,69 Eur, todėl 5 proc. suma garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui turėtų būti 175 221,23 Eur.
35.13. Atsakovas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl tariamo žyminio mokesčio nesumokėjimo, nors šio klausimo nekėlė ginčą nagrinėjant teisme, kadangi laikė, jog žyminis mokestis sumokėtas tinkamai ir tik, pralaimėjus bylą, mėgina surašyti visus įmanomus argumentus, tikintis, kad kažkurioje vietoje apeliacinės instancijos teismas sudvejos sprendimo pagrįstumu.
35.14. Atsakovas ginčą nagrinėjant pirmos instancijos teisme reiškė prašymą, dėjo dideles pastangas, kad ši civilinė byla būtų sustabdyta, iki bus išspręstas atsakovo ginčas su generaliniu rangovu civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021 bei atsakovo ir bendrijos ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1891-1098/2021. Teismas, skyręs net du posėdžius, kurių metu išklausė šalių paaiškinimus, atidžiai įsigilinęs į atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir išdėstytus argumentus, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą. Atsakovas apeliaciniame skunde vėl kelia klausimą dėl bylos sustabdymo.
35.15. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai siekė vieno – statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies taikymo, įpareigojant atsakovą pateikti ieškovams garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Teismas, priimdamas sprendimą, įpareigojo atsakovą pateikti ieškovams dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdomo užtikrinimą, taigi, ieškovų reikalavimas buvo patenkintas.
35.16. Atsakovas, teigdamas, kad neva ne visas teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovai faktiškai patyrė, neatidžiai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl atsakovo teisinio statuso
37. Byloje iš esmės kilo ginčas, ar atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju ir ar privalo pateikti nekilnojamąjį turtą įsigijusiems ieškovams dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą.
38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusiame sklype, esančiame Saltoniškių g. 44, Vilnius, investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio namo statybos darbus, atsakovui buvo išduotas pastato statybos leidimas, jis organizavo statybos darbus, sudarė rangos sutartį su RINVA, UAB, kontroliavo statybos procesą, pardavė pastate esančius butus ir kitas patalpas, konstatavo, jog atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju.
39. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, bet ir neaišku, kokiais įrodymais grindė tokį savo sprendimą, byloje esančių prieštaravimų tuo klausimu nepašalino.
40. Su nurodyta apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
41. Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 punkte apibrėžta nekilnojamojo turto vystytojo sąvoka, reiškianti, jog nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo (atstovaujamo A. B.) interesais 2016-10-26 teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. A72-1880/16 (3.1.36-TD2 pagrindu, sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, buvo koreguojamas Vilniaus miesto valdybos 1998-02-12 sprendimu Nr. 246V patvirtintas Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendinius teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindas, nustatant sklypo Saltoniškių g. 44 (kadastro Nr. 0101/0031:26) užstatymo intensyvumą, užstatymo tankį, statinių aukštį ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus, buvo formuojamas žemės sklypas Saltoniškių g. 44 (https://vilnius.lt/lt/teritoriju-planavimo-viesumas/2016-10-26-sudaryta-teritoriju-planavimo-proceso-inicijavimo-sutartis-nr-a72-188016/), projektuojamas pastatas. Žemės sklypas Saltoniškių g. 44 nuosavybės teise priklauso atsakovui (VĮ Registrų centras išrašas). Pastato Saltoniškių g. 44 projektinius pasiūlymus rengė UAB „Drusvila“ (kurios direktoriumi buvo A. B.), kuri reorganizacijos būdu buvo prijungta prie UAB „Saulės tako apartamentai“ (kurios direktorius taip pat A. B.), o pastarosios įmonės pavadinimas po reorganizacijos pakeistas į UAB VALOR LT (kurios direktoriumi taip pat yra A. B.). UAB „Drusvila“ 2017-12-18 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, 2018-06-22 statytojui UAB „Drusvila“ buvo išduotas leidimas statyti naują statinį Saltoniškių g. 44, Vilniuje (https://www.mercell.com/en/tender/88011764/gautas-statybos-leidimas-daugiabucio-gyvenamojo-namo-saltoniskiu-g-44-vilniuje-statyba-dydis-431732-m2-tender.aspx). Atsakovas pastato statybos darbams atlikti samdė generalinį rangovą UAB „Rinva“, daugiabutis gyvenamasis namas Saltoniškių g. 44, Vilniuje, buvo statomas pagal atsakovo ir trečiojo asmens (rangovo) RINVA, UAB 2019-02-21 sudarytą rangos sutartį. Taigi, atsakovas organizavo pastato statybas. Nurodyta rangos sutartimi šalys susitarė (Sutarties 2.4.7. p.), kad užsakovas (atsakovas) turi teisę bet kuriuo metu teikti rašytines pastabas (pretenzijas) dėl darbų, jų rezultatų, medžiagų, priemonių, detalių, konstrukcijų, įrenginių, mechanizmų, ir kt. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) privalo statybos darbus organizuoti ir vykdyti, be kita ko, laikantis užsakovo (atsakovo) ir jo įgaliotų asmenų nurodymų. Pagal Sutarties 3.13 punktą užsakovui nurodžius, rangovas privalo atidengti konstrukcijas, atlikti konstrukcijų ir kitus bandymus. Taigi, atsakovas turėjo teisę ir pareigą prižiūrėti statybų eigą, kontroliuoti statybas, teikti pastabas dėl statybos darbų, o rangovas turėjo pareigą vykdyti užsakovo nurodymus. 2020-08-12 daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktą bei tą pačią dieną VĮ Registrų centras įregistruotas pastato 100 proc. baigtumas. Atsakovas ieškovams, išskyrus daugiabučio namo savininkų bendrijai ŽVĖRYNO VAKARAI, pardavė nuosavybėn butus ir kitas negyvenamąsias patalpas, esančias nurodytame pastate.
43. Iš nurodyto akivaizdu, jog, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB VALOR LT jam nuosavybės teise priklausiusiame sklype, esančiame Saltoniškių g. 44, Vilnius, investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio namo statybos darbus, kontroliavo statybos procesą, pardavė pastate esančius butus ir kitas patalpas, todėl atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto vystytoju statybos įstatymo 2 straipsnio 29 punkto prasme. Aplinkybė, kad pastato nestatė asmenys, su atsakovu sudarę darbo sutartis, o tai atliko atsakovo pasamdytas rangovas, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga bei nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, kadangi atsakovas, kaip statytojas, vystytojas ir užsakovas vienu metu turėjo teisę ir pareigą prižiūrėti statybų eigą, kontroliuoti statybas, teikti pastabas, o rangovas turėjo pareigą vykdyti atsakovo nurodymus. Be to, nekilnojamojo turto vystytojas, kaip ir rangovas, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).
44. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi nekilnojamojo turto vystytojas koordinavo visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos, t. y. inicijuodamas detaliojo plano sprendinius teritorijų planavimo procese, planuodamas projektą iki objekto įgyvendinimo, jo užbaigimo, pridavimo ir tolesnės eksploatacijos (objekto pardavimo), todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinavo ir organizavo visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Nurodytą išvadą patvirtina ir rašytiniai įrodymai. O būtent ieškovo į bylą pateikti duomenys ne tik apie atsakovo vystytą nekilnojamojo turto projektą „Žvėryno vakarai“, bet ir vystytą „Saulės apartamentų“ projektą Druskininkuose, vystomą projektą Paribio g. 23A, Vilniuje. Be to, atsakovo 2019 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodoma, kad viena iš pagrindinių atsakovo vykdomų veiklų yra nekilnojamojo turto vystymo projektų įgyvendinimas. Įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodomą aplinkybę, jos jis tik turtą perka-parduoda, apeliantas nepateikė, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis.
45. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys įrodymai dėl nekilnojamojo turto vystytojo sąvokos neva yra prieštaringi ir teismas šių prieštaravimų nepašalino. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, ją paneigia apeliacinės instancijos teismo nutartis 42-43 punktuose išdėstytos aplinkybės.
46. Dėl ieškovo (bendrijos) užklausos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir pastarosios atsakymo (ieškinio priedai Nr. 34, 35) turinio, taip pat apelianto nurodomo Aplinkos ministerijos rašto (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1) turinio yra akivaizdu, kad tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek Aplinkos apsaugos ministerija į klausimą dėl nekilnojamojo turto vystytojo neatsakė. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei byloje esančių prieštaravimų nepašalino.
Dėl Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies aiškinimo
47. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui).
48. Taigi, iš tokios įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jam nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu ir jis statinio (jo dalies) įgijėjui turi pateikti statinio (jo dalies) dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Įstatymas nenumato, jog vystytojas savo nuožiūra gali pateikti prievolių užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, įstatymas nekilnojamojo turto vystytoją įpareigoja tai padaryti.
49. Apeliantas teigia, kad, viena vertus, jis niekuomet neįsipareigojo pirkėjams pateikti dokumento, užtikrinančio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, antra vertus, jis perleido ieškovams visas reikalavimo teises reikšti pretenzijas rangovams dėl pastato statybos trūkumų ir šio dokumento jam nėra perdavęs rangovas.
50. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi, statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, todėl ji galioja nepriklausomai nuo to, ar yra perkelta į nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, ar nėra, taip pat nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties formuluočių, nepriklausomai nuo rangovo pareigos, numatytos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, pateikti tokį dokumentą užsakovui vykdymo / nevykdymo.
51. Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei įstatymo nustatytieji reikalavimai. Šiuo atveju atsakovo pareigą pirkėjams pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, numato statybos įstatyme įtvirtintas imperatyvas, todėl atsakovas, pirkimo – pardavimo sutarčių 5.12 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią pirkėjas perima visas pardavėjo teises ir pareigas reikšti pretenzijas rangovams dėl pastato statybos trūkumų, taip pat kad pirkėjai turi teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovui, prižiūrėtojui ir / ar projektuotojui, šias sąlygas traktuoja sau naudinga linkme. O sutarties 6.16 punkte numatydamas sąlygą, jog pardavėjas įsipareigoja pateikti turto įgijėjui statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą dokumentą savo nuožiūra, akivaizdžiai siekia išvengti įstatyme imperatyviai numatytos pareigos vykdymo.
52. Sutarčių 5.12 punkto nuostata nereiškia, kad atsakovas, kaip pastato statytojas ir nekilnojamojo turto vystytojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už galimus pastato statybos trūkumus, ką pažymėjo savo 2017-01-03 atsakyme apelianto minima Aplinkos ministerija ir kas imperatyviai numatyta statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog sutarties 5.12 punktu nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties šalys susitarė, kad pardavėjas savo teises ir pareigas reikšti rangovams pretenzijas dėl pastato statybos trūkumų perleido pirkėjams, toks šalių susitarimas nepanaikina paties pardavėjo, nekilnojamojo turto vystytojo pareigos garantuoti parduoto nekilnojamojo turto kokybę, užtikrinti galimų trūkumų tinkamą pašalinimą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto teiginys, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje.
53. Apeliantas teigia, kad jis niekada neįsipareigojo pirkėjams pateikti dokumento, užtikrinančio garantinių įsipareigojimų vykdymą, išduoto atsakovo vardu ir kad atsakovas turėtų perduoti ieškovams tai, ką gaus kaip garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą iš rangovo ir tik tuomet, kada rangovas pateiks tokį dokumentą.
54. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Aplinkybė, ar atsakovas įsipareigojo ieškovams pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinių įsipareigojimų vykdymą, ar ne, teisinės reikšmės neturi, kadangi tokią atsakovo pareigą numato įstatymas (statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017. Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka 581 punktas). Todėl atskiro žodinio ar rašytinio įsipareigojimo tam nereikia. Antra, statybos įstatymo 41 straipsnio 2 punktas nuo 3 punkto skiriasi ne tik subjektais, bet ir tikslais. Nurodyto įstatymo 2 dalyje yra numatyta rangovo pareiga kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas yra skirtas keliems tikslams: 1) rangovo nemokumo ar bankroto atveju, kaip užtikrinantis dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui); 2) taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą. Taigi, pagal 2 punktą rangovas privalo perduoti užsakovui (statytojui) prievoles užtikrinantį dokumentą, kurio pagrindas yra rangos sutartis ir įstatymas. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis įpareigoja ne rangovą, bet nekilnojamojo turto vystytoją pateikti statinio įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šiuo atveju naudos gavėjas yra statinio ar jo dalies įgijėjas, o pagrindas yra statinio pirkimo pardavimo sutartis ir įstatymas. Taigi, statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos yra savarankiškos, jose numatyti du skirtingi rangovo ir nekilnojamojo turto vystytojo pateikiami dokumentai, kuriais užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas. Nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta vystytojo pareiga perduoti statinio įgijėjui tą patį dokumentą, kurį vystytojas gavo iš rangovo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar rangovas perdavė statytojui garantinį prievolių užtikrinantį dokumentą, ar ne, vystytojo pareiga tokį dokumentą perduoti statinio įgijėjui neišnyksta. Priešingas šių nuostatų aiškinimas neatitiktų statybos įstatymo tikslų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovo išduotas užsakovui dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, neeliminuoja nekilnojamojo turto vystytojo pareigos tokį dokumentą išduoti ir turto įgijėjams.
55. Apeliantas teigia, kad pastato specialieji architektūriniai reikalavimai buvo išduoti 2014-12-22 (iki 2017-01-01, kuomet įsigaliojo naujos redakcijos statybos įstatymas), todėl statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis jam netaikoma.
56. Su tokia apelianto argumentacija nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo data būtų svarbi, jeigu šie reikalavimai nagrinėjamu atveju nebūtų išduoti iki naujos redakcijos statybos įstatymo įsigaliojimo, kadangi 2016-06-30 statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog pagal senąją statybos įstatymo redakciją yra užbaigiamos pradėtos procedūros, tačiau kitais atvejais taikoma nauja statybos įstatymo redakcija. Taigi, tokiu atveju specialieji architektūriniai reikalavimai turėtų būti išduodami pagal ankstesnę statybos įstatymo redakciją. Nagrinėjamu atveju pastato specialieji architektūriniai reikalavimai buvo išduoti iki 2016-12-31, t. y. galiojant senai statybos įstatymo redakcijai. Antra, šiam ginčui yra svarbi prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei pačio statybą leidžiančio dokumento data, kuri siejama su tam tikrų procedūrų pradžia ir jų užbaigimu. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato statybai buvo pateiktas 2017-12-18, t. y. po naujos redakcijos statybos įstatymo įsigaliojimo, įpareigojusios nekilnojamojo turto vystytoją pateikti statinio įgijėjui dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Statybos leidimas išduotas 2018-06-22, o ieškovai butus pastate įsigijo galiojant naujai statybos įstatymo redakcijai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimo taikymas galimas tik tiems statiniams, kuriems prašymai gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti po įstatymo įsigaliojimo (2017-01-01).
57. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino statybos įstatymo nuostatas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
58. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo įpareigotas ieškovams pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą 175 221,23 Eur sumai, nes, anot apelianto, toks teismo sprendimas pažeidžia kitų pastato įgijėjų, nepareiškusių reikalavimų šioje byloje, teises, bei dokumento suma turėtų būti nustatyta proporcingai pagal ieškovams priklausančią pastato dalį.
59. Apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
60. Pažymėtina, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Apeliantas nepagrindė, kaip ir kokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidė kitų pastato įgijėjų teises, kadangi teismas niekaip neapribojo kitų pastato įgijėjų teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama kiekvieno jų teisė arba įstatymų saugomas interesas.
61. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Iš prie ieškinio pridėto priedo Nr. 17 matyti, jog bendra statybos darbų kaina yra 3 504 424,69 Eur, todėl 5 proc. suma garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui yra 175 221,23 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paties atsakovo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021 įvardinta statybos darbų kaina bei garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma ir šiai sumai įpareigojo apeliantą užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių tinkamą įvykdymą.
62. Apelianto siūlomas garantinio dokumento užtikrinimo sumos skaičiavimo būdas proporcingai pagal ieškovams priklausančią pastato dalį nėra numatytas nei statybos įstatyme, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, yra itin sudėtingas. Kaip minėta, statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad defektų šalinimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos, todėl defektų šalinimo užtikrinimo sumą skaičiuojant proporcingai pagal ieškovams priklausančią pastato dalį, 5 procentų suma gali būti ir nepasiekta. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl skaičiavimo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.
63. Apeliantas taip pat nurodo, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalys prieštarauja CK 6.1001 straipsniui, nes draudimas viršija draudimo vertę. Su tokia apelianto argumentacija nesutiktina. Nepaisant to, kad tiek pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal 3 dalį yra užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių tinkamas įvykdymas, tačiau, kaip išsamiai buvo išdėstyta šios nutarties 54 punkte, statybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos yra savarankiškos, jose numatyti du skirtingi rangovo ir nekilnojamojo turto vystytojo pateikiami dokumentai, kuriais užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, taip pat skiriasi subjektai, naudos gavėjai.
64. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-695/2018 dėl dvigubo draudimo, nagrinėjamu atveju yra neaktuali, kadangi joje kalbama apie atsisakymą mokėti visą draudimo išmoką dėl to, kad dviem draudimo sutartimis buvo apdraustas to paties asmens tas pats turtinis interesas, kai vieną draudimo sutartį sudarė įkeisto turto savininkas, o kitą - hipotekos kreditorius. Taigi, bylos ratio decidendi nesutampa. Šiuo atveju apeliantas neįvertina, kad, sprendžiant dėl draudiminio įvykio išmokos mokėjimo, statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies atveju kaip sąlyga išmokai mokėti yra rangovo nemokumas ar bankrotas, o išmoka būtų mokama užsakovui, nes statinio įgijėjai tiesiogiai neturi jokių teisių ar galimybių pasinaudoti tokia draudimo sutartimi, o statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies atveju sąlyga išmokai mokėti yra užsakovo nemokumas ar bankrotas, o išmoka būtų mokama statinio įgijėjams.
65. Apeliacinės instancijos teismas prieštaravimo tarp statybos įstatymo 41 straipsnio ir CK 6.1001 straipsnio taip pat nenustatė.
66. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir įpareigodamas atsakovą pateikti tokį dokumentą, kurio ieškovai ieškiniu net neprašė, peržengė ieškinio reikalavimo ribas.
67. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
68. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).
69. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, nustatęs, kad ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą jiems pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą pagal statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, tačiau ieškinio reikalavimuose nurodė tris dokumentus (draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą; kredito įstaigos garantiją; dokumentą, patvirtinantį atsakovo turto ar piniginių lėšų įkeitimą ieškovų ir bendrijos naudai), pritaikė sprendimo priėmimo metu galiojusį aktualų teisės aktą, t. y. STR „Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kurio 581 punkte išvardinti visi galimi garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantys dokumentai. Nurodytame teisės akte išvardintos tokios alternatyvos, kurias nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) įgijėjui: 1) draudimo bendrovės išduotas laidavimo draudimo raštas; 2) lėšų įmokėjimo į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantis dokumentas; 3) mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas arba kredito įstaigos garantija, užtikrinanti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį.
70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai (išskyrus bendriją) yra vartotojai, nes nekilnojamąjį turtą įgijo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, į tai, kad nei statybos įstatymo 41 straipsnis, nei notarinėse šalių sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta, kokį dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, atsakovas turi pateikti pastato įgijėjams, atsižvelgiant į tai, kad teismas privalo taikyti ginčui aktualią teisės normą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė STR „Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, 581 punktą. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas neperžengė ieškinio ribų, bylą išnagrinėjo tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus.
71. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė visus įstatyme numatytus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančius dokumentus, tame tarpe ir apelianto nurodomą mokėjimo atidėjimą, kuris, remiantis STR 1.07.03:2017 10.25 punktu turėjo būti numatytas pirkimo-pardavimo sutartyje ar papildomame susitarime, tačiau nebuvo numatytas ir esant sudarytoms pirkimo pardavimo sutartims negali būti pateikiamas, nereiškia pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi, kaip minėta, teismas išvardino visas įstatyme numatytas priemones kaip alternatyvas, ir atsakovas yra laisvas pasirinkti bet kurią iš jų bei neprivalo rinktis tos, kurios pateikti negali.
72. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini apelianto argumentai, susijęs su tuo, jog teismas, įpareigodamas atsakovą pateikti tokį dokumentą, kurio ieškovai net neprašė ir kurio jis pateikti negali, peržengė ieškinio reikalavimo ribas.
73. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas padarė eilę procesinių pažeidimų: nenustatė ieškinio trūkumų dėl nepilnai sumokėto žyminio mokesčio, nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas.
74. Apelianto argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumus, nes, apelianto vertinimu, ieškovai sumokėjo per mažai žyminio mokesčio, yra nepagrįsti bei pateikti ne laiku. Visų pirma, atsakovas tokio klausimo nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei su procesiniais dokumentais, nei teismo posėdžių metu. Antra, ieškovai, reikšdami ieškinį, sumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 7 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, nenustatęs ieškinio trūkumų, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.
75. Apelianto argumentai, susiję su privalomu bylos stabdymu dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos, atmestini, nes byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2021-03-18 parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek 2021-04-15 teismo posėdžio metu protokolinėmis nutartimis motyvuotai atsakovo prašymų sustabdyti civilinę bylą netenkino. Pažymėtina, kad apeliantas, prašydamas sustabdyti bylą apeliacinės instancijos teisme, nurodo tuos pačius bylos stabdymo argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmos instancijos teismas, taigi, jokių naujų aplinkybių nenurodė.
76. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodė, jog ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti 37 dokumentus, kurių kiekvieno garantinių įsipareigojimų užtikrinimo suma 175.221,23 Eur, teismas tenkino ieškinio reikalavimus tik 2,70 proc. pareikštų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal proporcijas. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas net nepatikrinęs, ar jos buvo faktiškai patirtos.
77. Su nurodytais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju pralaimėjusia ginčo šalimi yra apeliantas, todėl jam pagrįstai nebuvo priteistos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ne 2,70 procentais, kaip nurodo apeliantas, bet iš esmės visa apimtimi, t. y. įpareigojo atsakovą pateikti ieškovams garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktos sąskaitos faktūros COR0421 ir COR0457, patvirtina ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.
78. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal CPK 330 straipsnį materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
79. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
80. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-05 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
81. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
82. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina po 35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „VALOR LT“ po 35 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų ieškovų S. S.-B., A. B., D. R., V. D., E. L., D. L., E. K., H. J., I. P., Ž. K., J. S., J. S., L. G.-S., L. S., M. K., M. V., V. V., M. J., N. L., R. I., L. D., R. N., E. N., S. L., T. B., A. P., V. P., V. P., V. P., M. P., E. A., A. Š., V. Š., V. Š., R. K., K. K., G. Ž., E. Ž., G. Ž., U. Ž., K. K., D. B., T. B., J. Z., S. Z., J. Š., G. R., R. R., S. G., A. Š., naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė