Civilinė byla Nr. e2-1006-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų V. M. ir Č. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1006-601/2022 pagal ieškovės pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ERGO Insurance SE), ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų V. M. ir Č. P. 412 506 Eur dydžio draudimo išmoką, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 412 506 Eur draudimo išmoką, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (447 981,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 3 820,31 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovų V. M. ir Č. P. po 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą

3.       Atsakovai 2023 m. sausio 20 d. pateikė teismui prašymą atidėti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties vykdymą 6 mėnesių terminui. Atsakovai prašymą grindžia tuo, kad iš jų priteista daugiau nei 0,5 mln. Eur, o tai yra itin didelė suma fiziniams asmenimis, juolab, kad jų pajamos nėra didelės, o likučių banko sąskaitose nepakanka nutarties įvykdymui nedelsiant. Tai reiškia, kad ieškovė pradės priverstinį išieškojimo procesą, antstolis taikys turto areštą, inicijuos turto pardavimo varžytynių būdu procesą ir kt. Ieškovei pradėjus priverstinį išieškojimą, turtas būtų parduodamas iš varžytynių, todėl neabejotinai turto vertė siektų tik apie 85–60 proc. rinkos kainos, o tai lemtų žalos atsakovams padarymą (per turto vertės praradimą), kuri šiuo atveju nėra būtina. Tam, kad atsakovai galėtų parduoti turimą turtą už rinkos kainą (ir nepatirti papildomų finansinių nuostolių), turto realizavimui reikalingas papildomas laikas: viešų skelbimų pateikimas, pirkėjo radimas ir sandorių sudarymas rinkos kaina. Toks procesas, atsakovų nuomone, galėtų užtrukti iki 6 mėnesių, todėl būtent šiam laikui tikslinga atidėti nutarties vykdymą. Pažymėjo, kad ieškovės turtiniai praradimai (jeigu tokių būtų) yra kompensuojami procesinių palūkanų forma, kurių skaičiavimas net ir atidėjus nutarties vykdymą nesustotų, t. y. per prašomą atidėti laikotarpį ieškovė papildomai įgis reikalavimo teisę į apie 10 tūkst. Eur procesinių palūkanų sumą.

4.       Ieškovė ERGO Insurance SE prašo netenkinti atsakovų V. M. ir Č. P. prašymo ir palikti įsiteisėjusių teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-1006-601/2022 vykdymo tvarką nepakeistą. Ieškovės vertinimu, atsakovai pateiktame prašyme nepagrindė egzistuojant išimtinių sąlygų ir/ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistuotų pagrindas išdėstyti teismų sprendimų civilinėje byloje vykdymą ypač ilgam – 6 mėnesių – laikotarpiui. Kartu nėra pagrindų nukrypti nuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo vykdymo pamatinių principų.

Prašymas netenkintinas.

5.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

6.       Sprendžiant sprendimo atidėjimo, išdėstymo klausimą aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises.

7.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016 ir kt.).

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje jokių socialiai reikšmingų aplinkybių ar išimtinių atvejų, kurie pagal formuojamą teismų praktiką sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nenustatyta. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad jiems priteistų sumų sumokėjimas iš karto yra neįmanomas dėl sunkios finansinės padėties. Sutiktina, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir jiems priteistos beveik 0,5 mln. Eur sumos sumokėjimas gali sukelti nepatogumų, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo sprendimo vykdymas turi būti atidėtas. Juolab, kad teismui pateikti tik V. M. turimų dviejų sąskaitų išrašai už pusės metų laikotarpį, kas teismui neleidžia konstatuoti, kad teismo sprendimo įvykdymas nedelsiant akivaizdžiai nėra įmanomas. Kita vertus, kaip matyti iš prie atsakovų prašymo pateiktų dokumentų, V. M. nuosavybės teisėmis valdo 17 nekilnojamojo turto vienetų, kuriuos sudaro butai, statiniai, žemės ūkio paskirties žemė, taip pat žemė, kurioje galima statyti vienbučius ir dvibučius namus, o Č. P. turi du žemės ūkio paskirties sklypus. Tokio turto neabejotinai pakaks priteistų sumų padengimui. Tuo tarpu atsakovų argumentai, kad ieškovei pradėjus priverstinį išieškojimo procesą, antstolis inicijuos turto pardavimo varžytynių būdu procesą, taip pat neleidžia teismui spręsti, kad vykdymo procesas turėtų būti atidėtas. Pažymėtina, kad atsakovams ir priverstinio vykdymo metu išlieka galimybė siūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnis), taip išvengiant prašyme minimų nuostolių. Be to, atsakovai iki šios dienos teismui nepateikė įrodymų, jog ėmėsi skubių veiksmų, siekdami parduoti turtą už realią rinkos kainą, ir kad turto realizuoti nepavyko.

9.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų ne tik sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), bet neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, vien atsakovų pageidavimas sprendimą įvykdyti jiems patogiu būdu negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą, todėl prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atmestinas (CPK 284 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 7 dalimis, 93 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti atsakovų V. M. ir Č. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1006-601/2022.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                            Evaldas Burzdikas