Civilinė byla Nr. 2S-1531-520/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė
Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal skolininko A. M. ir įkeistų daiktų savininko G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. birželio 2 d.
nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus Danske bank A/S, veikiančio per Danske bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimas
dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko A. M.,
n
u s t a t ė:
Kreditorius Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti
įkeistus G. M. nuosavybės
teise priklausančius 3 žemės sklypus po 1,67 ha, esančius (duomenys
neskelbtini), skolininkui A. M. nuosavybės
teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); įspėti skolininką
ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus 241 099,54 eurų skolos, 61 Lt turto
draudimo įmokos bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo
nutarties areštuoti turtą įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus
parduoti iš varžytynių. Nurodė, kad skolininkas A. M. ir
kreditorius Danske bank
A/S, veikiantis per Danske
bank A/S Lietuvos filialą, 2005-08-01
sudarė kredito sutartį (su vėlesniais susitarimais) (toliau ir Sutartis), pagal
kurią jis iki 2015-08-01 suteikė skolininkui 289 620 eurų kreditą. Tinkamas
prievolių įvykdymas užtikrintas 2005-08-29 hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeisti
G. M. nuosavybės teise
priklausantys 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir A. M. nuosavybės teise
priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi A. M. nevykdė sutartimi
prisiimtų įsipareigojimų, jis 2010-03-25 raštu kreipėsi į skolininką prašydamas
sumokėti pradelstą 46309,77 eurų sumą, įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo per
30 dienų sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo ir bus pradėtas
priverstinis skolos išieškojimas. Apie tai 2010-03-25 raštu buvo informuotas ir
G. M.. Kadangi per 30
dienų terminą skolininkas A. M. negrąžino
visos įsiskolinimo sumos, Sutartis laikoma nutrūkusi, o mokėjimo terminai –
suėję.
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. birželio 2 d.
nutartimi nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: butą, esantį (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M., 3 žemės sklypus, esančius (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, netenkino
reikalavimo išieškoti 61 Lt turto draudimo įmoką, išaiškino daiktų savininkams,
kad areštavus įkeistus daiktus, jie neteko teisės perleisti daiktų kitiems
asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba
mažinti jų vertę, įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) A. M. ir įkeistų daiktų savininką G. M., kad negrąžinus skolos, t. y. 220
925,97 eurų negrąžinto kredito, 11742,63 eurų palūkanų, 8430,94 eurų delspinigių, iš viso: 241 099,54 eurų bei 132 Lt
žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti
daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, išaiškino
kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto
nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams dienos
nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į
hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir pateikti hipotekos lakšto originalą.
Teismas nustatė, kad skolininkas A. M. užtikrino Danske bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, kredito
grąžinimą iki 2015-09-01 pagal 2005-08-01 kredito sutartį Nr. VR0110050563,
įkeisdamas skolininkui A. M. ir
G. M. nuosavybės teise
priklausantį nekilnojamąjį turtą (hipotekos
lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2005-08-30). Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į
teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, jog skolininkas
nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, į raginimą sumokėti pradelstą mokėti sumą
nereagavo. Kadangi kreditorius, nelaukdamas Sutartyje numatyto paskolos
grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2010-03-25 pranešimo
skolininkui A. M. ir
įkeistų daiktų savininkui G. M. išsiuntimo
dienos (pranešimai buvo įteikti pasirašytinai), vienašališkai nutraukė Sutartį,
skola sudaro 220 925,97 eurų negrąžinto kredito, 11742,63 eurų palūkanų, 8430,94
eurų delspinigių ir 132 Lt
žyminio mokesčio išlaidų, todėl Hipotekos skyriaus teisėja areštavo įkeistus
daiktus. Hipotekos skyriaus teisėja nurodė, kad 61 Lt turto draudimo įmoka nėra
priskirtina prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymą.
Skolininkas A. M. ir įkeistų daiktų savininkas G. M. atskiruoju
skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyriaus teisėjos nutartį. Nurodo, kad kredito sutartis vienašališkai buvo
nutraukta ir priverstinio skolos išieškojimo procedūra pradėta pažeidžiant
pagrindinius civilinės teisės principus bei vartotojų teises, kreditoriaus
pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti, o teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad
jie yra fiziniai asmenys, vartotojai, silpnesnės sutarties šalys, bankas –
verslo subjektas, kuris dėl savo ekonominės padėties ir patirties yra
stipresnioji sutarties šalis, Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, priėmė
neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Jie stengėsi vykdyti Sutartį, kreipėsi į
kreditorių prašydami pakeisti Sutarties sąlygas, siekdami susitarti dėl kitokių
prievolės įvykdymo būdų ar terminų. Priteisti delspinigiai (8430,94 eurų) per 1
mėnesį nuo skundžiamos nutarties įteikimo dienos kreditoriui negrąžinus skolos
yra akivaizdžiai per dideli, leistų kreditoriui praturtėti, jų, kaip silpnesnės
šalies, sąskaita. Sutartyje numatyti 0,08 proc. delspinigių dydis (30 proc.
dydžio metinės palūkanos) daugiau nei 6 kartus viršija CK 6.210 str. 1 d.
įtvirtintą palūkanų normą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,
netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo
teisėmis bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi kredito
gavėjas yra fizinis asmuo, kuris dalį prievolės jau yra įvykdęs, o didesni
kreditoriaus nuostoliai nėra nustatyti, tai minimalius kreditoriaus nuostolius
turėtų pilnai atlyginti 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Pagal suformuotą
teismų praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus dėl netesybų dydžio, turi teisę
vertinti susitarimus dėl netesybų ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė
iš esmės šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo,
protingumo kriterijams, tačiau teismas nesprendė delspinigių dydžio pagrįstumo
klausimo. Neatsižvelgus į šias aplinkybes būtų sudarytos sąlygos priteisti iš
pareiškėjų baudines netesybas, kurios įstatymuose nėra numatytos ir yra
draudžiamos. Hipotekos teismas yra atsakingas už tinkamą materialinės teisės
normų taikymą, todėl priverstinis skolos išieškojimas, kai kreditorius
vienašališkai pateikia skolos dydį patvirtinančius įrodymus, nėra tinkamas
materialinės teisės ir kitos šalies teisės būti išklausytai principo taikymas.
Be to, jie neturi galimybių nustatyti ar kreditorius delspinigius skaičiavo
nepažeisdamas CK 1.125 str. 5 d. įtvirtinto senaties termino, jiems nebuvo
pateiktas išsamus ir tikslus skolos suskaičiavimas, todėl jie neturi galimybės
įsitikinti, ar teisėtai ir teisingai kreditorius skaičiuoja susidariusį
įsiskolinimą, delspinigius ir palūkanas.
Kreditorius Danske bank
A/S, veikiantis per Danske
bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo
atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas nevykdė Sutartimi
prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka
apsaugotą reikalavimą, taip pat ir parduoti turtą iš varžytynių ypatingosios
teisenos tvarka. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės
neįvykdymu sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo
dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio ir pan., tik
konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, visi ginčai
sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. CPK 443 str. 7 d. numato, kad teismas
bylas dėl hipotekos teisnių santykių išnagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kyla
ginčas dėl teisės, t. y. hipotekos teisėjas nesprendžia tarp šalių kilusio
ginčo. Dėl to atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios
sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą,
kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis
CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.,
6.256 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo hipotekos
sutartimi įkeistus nekilnojamuosius daiktus, t. y. 3 žemės sklypus, esančius (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. M., skolininkui A. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys
neskelbtini), bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad
negrąžinus skolos, palūkanų, delspinigių, žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas
turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Hipoteka – tai įregistruotas
įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas
supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka
užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo
atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos
vykdymu, išieškojimas. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo
patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos
lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba
nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Be to, teisę reikalauti
patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą
įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais
atvejais (CK 4.196 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje
3K-3-1151/2003). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių
santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl
hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo,
išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl
priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių
santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje
„Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio
įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas,
pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo
procedūromis. CPK 558
str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos
išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos
išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558
str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba
teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui
areštuoti. CPK 558
str. 2 d. numatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su
pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti
arba administruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-573/2004).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą, ir
skolininkas A. M. 2005-08-01
sudarė kredito sutartį Nr. KVR0110050563-P-1, pagal kurią kreditorius iki 2015-08-01
suteikė skolininkui A. M. 289
620 eurų kreditą. Buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos
lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-08-25 įregistruotas Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo buvo užtikrintas 2005-08-01
kredito sutarties sąlygų įvykdymas, įkeičiant kreditoriui A. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys
neskelbtini), bei G. M. nuosavybės
teise priklausančius 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kreditorius
Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą, 2010-03-25 raštu
pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui, kad skolininkas nevykdo
prisiimtų įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį Nr. KVR0110050563-P-1, t.
y. nuo 2009-01-05 negrąžina kredito, nuo 2009-03-02 nemoka delspinigių ir
palūkanų, 2010-03-24 pagal Sutartį yra skolingas 46309,77 eurų, iš kurių
29053,78 eurų negrąžinto kredito, 10519,19 eurų nesumokėtų palūkanų, 6736,80
eurų – delspinigių, nurodė, kad iki 2010-04-26 nesumokėjus susidariusio
įsiskolinimo su palūkanomis ir delspinigiais, bus laikoma, kad Sutartis yra
nutraukta nuo 2010-04-26 be atskiro įspėjimo ir bankas pradės vykdyti
priverstinį skolos iš įkeisto turto (b. l. 110). Kreditoriaus 2010-03-25 raštai
skolininkui A. M. ir įkeistų
daiktų savininkui G. M. buvo
įteikti pasirašytinai (b. l. 111, 113). Pagal bylos duomenis
Sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2010-04-26. Įrodymai, kad kreditoriui yra
sumokėta paskola, palūkanos, delspinigiai, nepateikti, o CK 4.192 str. 1 d.
įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ne
ginčo tvarka, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir
patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, todėl darytina išvada, kad
kreditorius Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S, turėdamas
galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui A. M., pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo
ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.).
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad priverstinio skolos
išieškojimo procedūra buvo pradėta pažeidžiant teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principus, vartotojų teises, nes kreditorius atsisakė
bendradarbiauti ir kooperuotis keičiant Sutarties sąlygas, Sutarties įvykdymo
būdus ar terminus, tuo, kad Hipotekos skyriaus teisėja privalėjo savo
iniciatyva įvertinti, kad Sutartyje nustatyti 0,08 proc. delspinigiai yra
akivaizdžiai per dideli, pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė Sutarties šalių
interesų pusiausvyros, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo
principams, ar nebuvo suteiktas perdėtas pranašumas kreditoriui, kaip verslo
subjektui, mano, jog 0,02 proc. delspinigiai pilnai atlygintų kreditoriaus
nuostolius. Taip pat apeliantai nurodė, kad negali nustatyti, ar kreditorius
apskaičiavo delspinigius nepažeisdamas CK 1.125 str. nustatyto senaties termino
delspinigiams skaičiuoti. Šie atskirojo skundo argumentai nepripažintini
pagrįstais ir jų pagrindu Hipotekos skyriaus teisėjos nutartis nepripažintina
nepagrįsta ir neteisėta.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad hipotekos teisėjas
vykdantis priverstinio skolos išieškojimo procedūrą privalo vadovautis
bendraisiais civilinės teisės principais iš ir normomis, yra atsakingas už
tinkamą materialinės teisės normų taikymą. Hipotekos teisėjas turi atsisakyti
vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, kad
kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų
reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks
išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams,
įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai
iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai
pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus. Nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos teisėjas taip pat turi patikrinti ir tai, ar hipotekos
lakštas ir kiti jam pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus, nepaisant to, kad hipotekos lakšto duomenys
jau įregistruoti viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010).
Tačiau tai nereiškia, jog kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos skyriaus teisėjas privalo nepaisyti kreditoriaus
pareiškime nurodytų aplinkybių, skolos, delspinigių, palūkanų dydžio, CPK XXXVI
skyriaus normų ir savo iniciatyva vertinti ir keisti Sutarties sąlygas (šiuo
atveju dėl delspinigių dydžio). Apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kad hipotekos
lakštas ar kiti kreditoriaus Danske bank A/S,
veikiančio per Danske bank
A/S, pateikti dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų, iš bylos
medžiagos taip pat nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Suformuotoje teismų
praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuostatos, kad hipotekos teisėjas
nenagrinėja tarp šalių kilusių ginčų dėl sutarties nutraukimo ir netesybų
dydžio, tokie ginčai yra nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos
teisėjo jurisdikcija yra itin siaura ir hipotekos procedūroms netaikoma
bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 str. 7
d., kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena,
neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų
dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios
teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo
eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis.
Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto
hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį
ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-01-11 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).
Dėl aukščiau nurodytų
argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko ir
įkeistų daiktų savininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš
apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. birželio
2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš A. M. ir G. M. po
4,30 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės
instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą, (įmokos
kodas 5660).
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai
Virginija Volskienė
Andžej Maciejevski