Civilinė byla Nr. e2A-240-467/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03694-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. D. ir H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir H. D. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
I Ginčo esmė
1. Ieškovai V. D. ir H. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO) ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengtą pagal projektą Nr. 2012-02-TP-ETL-105, paklotą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir sutvarkyti teritoriją; 2) neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams tai padaryti atsakovo lėšomis; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra 2.00 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu. 2018 m. kovo mėnesį ieškovas V. D. nusprendė aptverti savo žemės sklypą metaline tvora, tačiau 2018 m. kovo 15 d., kasdamas žemę, įsirėžė į elektros kabelį, kurio ten būti neturėjo.
3. Ieškovams nuosavybe priklausančiame žemės sklype ir ant žemės sklypo ribos be jų sutikimo yra patiestos dvi elektros kabelinės linijos - 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480 pagal techninį projektą Nr. 11.28N-TP-LE-01 (toliau - pirmoji kabelinė linija) ir 0,4 kV kabelinė linija nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengta pagal projektą Nr. 2012-02-TP-ETL-105 (toliau - antroji kabelinė linija).
4. 2018 m. balandžio 6 d. ieškovas iš atsakovo gavo raštą Nr. 41030-5923 dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad 2018 m. kovo 15 d. nustatyta mechaniškai pažeista 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480, paklota ant jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Vykdydamas minėto žemės sklypo tvoros tvėrimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, V. D. nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta AB ESO nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo, ko pasėkoje buvo pažeista pirmoji kabelinė linija. AB ESO padaryta 1 131,08 EUR be PVM materialinė žala, kurią atsakovas prašė atlyginti ieškovą. Be to, atsakovas su šiuo raštu pateikė ir pranešimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą.
5. Ieškovas su atsakovo pretenzija nesutiko, kadangi minėtos elektros kabelinės linijos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėjo būti, nes jokio sutikimo tiesti elektros kabelinę liniją jam priklausančiame žemės sklype jis niekada nebuvo davęs. Kad elektros kabelis paklotas ieškovų žemės sklype pripažįsta ir pats atsakovas savo rašte, taip pat tai gerai matyti ir prie atsakovo rašto pridėtame situacijos plane. Atsakovas, paklodamas ieškovų žemės sklype antrąją kabelinę liniją, pažeidė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (aktuali redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas.
6. Aplinkybę, kad abi kabelinės linijos paklotos ieškovų žemės sklype, patvirtina paties atsakovo pateikta ištrauka iš GIS programos. Kadangi abu projektai buvo parengti ir darbai ieškovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo vykdomi be ieškovų sutikimo, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistas esminis nuosavybės neliečiamumo principas, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Be to, ieškovų nuosavybės teisių apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 ir 4.98 straipsniai. Atsakovas nesuderino su ieškovais (sklypo savininkais) sklypo ribų, nors tai turėjo padaryti. Ieškovai nori atstatyti savo pažeistas teises, nes jie nenori, kad jų sklype būtų kabelinė linija.
7. Atsakovas AB ESO su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 0,4 kV elektros kabelių linija nuo KS-6480 iki KS-7985 buvo įrengta šiuo metu ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype teisėtai, pagal techninį projektą, suderintą su techninio projekto derinimo ir elektros kabelių linijos įrengimo metu buvusiu žemės sklypo savininku.
8. 2011 m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V. M. ir H. M., pateikus paraišką atsakovui dėl jų vidaus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovo elektros tinklų, atsakovo užsakymu buvo rengiamas techninis projektas. Techninį projektą Nr. 2012-02-TP-ETL-105 rengė projektuotojas UAB „Elektros tinklo paslaugos“. Pagal techninio projekto sprendinius buvo numatyta naujų vartotojų elektros tinklus pajungti nuo esamos kabelių spintos KS 6480 atramos (iš modulinės transformatorinės vI-341), nutiesiant 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją prie žemės sklypo ribos, tačiau ne žemės sklypo ribose, kaip teigiama ieškinyje. Techninio projekto rengimo metu ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir pagal techninį projektą projektuojama bei tiesiama nauja 0,4 kV požeminė elektros kabelių linija nepateko į žemės sklypą, o buvo suprojektuota bei nutiesta valstybiniame žemės sklype.
9. Projektuotojas, projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietą, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94) ir pagal jas kabelių linijos įrengimo vietą suprojektavo šalia ieškovų žemės sklypo ribos. Suprojektavus tiesiamą kabelių liniją valstybiniame žemės sklype, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gegužės 15 d. išdavė sutikimą Nr. 48ST-(14.48.5.)-449 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“.
10. Techninis projektas buvo suderintas su visomis valstybės institucijomis ir inžinerinių tinklų bei žemės sklypų savininkais, tame tarpe ir su valstybinės žemės sklypo patikėtiniu – NŽT Vilniaus rajono skyriumi. Pagal viešai skelbiamus duomenis apie suformuotų žemės sklypų ribas techninio projekto rengimo bei derinimo metu, elektros kabelio linijai nepatenkant į ieškovų žemės sklypą, su jais techninis projektas neturėjo būti derinamas.
11. Žemės sklypas, priklausęs Lietuvos Respublikai, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus pagal 2007 m. sausio 19 d. nustatytus kadastro duomenis. 2008 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) buvo nustatyta 0,1 ha elektros linijų apsaugos zona. Ieškovai šį žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu. Jų iniciatyva 2014 m. vasario 12 d. buvo atliktas žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas), kurį atlikus, buvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos. UAB korporacija „Matininkai“ atliko kadastrinius matavimus bei sudarė 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo ribos, kurios nesutapo su preliminariomis žemės sklypo ribomis, ir tokiu būdu 2012 m. nutiesta antroji kabelinė linija pagal techninį projektą pateko į ieškovų žemės sklypą. Atlikus kadastrinius matavimus, viešame registre buvo pakoreguotas ir elektros linijų apsaugos zonos plotas, kuris pakeistas iš 0,1 ha į 0,3162 ha.
12. Atsakovui 2019 m. lapkričio 11 d., nuvykus į ginčo žemės sklypą, buvo atlikti faktinės elektros kabelio linijos įrengimo vietos matavimai ir nustatyta, kad 2012 m. elektros kabelio linija yra paklota pagal techninį projektą ir atitinka faktinę situaciją pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo geodezinę nuotrauką. Taip pat atsakovo darbuotojas, naudodamasis geografine informacine sistema (GIS), sudarė schemą, kurioje nustatytos preliminarios ir tikslios žemės sklypo ribos bei 2012 m. nutiestos elektros kabelių linijos faktinė įrengimo trasa. Šie duomenys papildomai patvirtina faktinę aplinkybę, kad techninio projekto rengimo metu ir elektros kabelio linijos tiesimo metu ši kabelių linija nepateko į ieškovų žemės sklypą. Teismas, išnagrinėjęs ieškovų ieškinį dėl pirmosios kabelinės linijos iškėlimo iš ieškovų žemės sklypo, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8058-723/2019 ieškinį atmetė.
13. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškinio teisiniu pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinyje nurodyti teisės aktai, tiesiant elektros kabelių liniją, nėra taikomi. Atsakovo elektros tinklai ir kiti įrenginiai yra statomi, įrengiami, rekonstruojami ir eksploatuojami laikantis jų įrengimo, statybos ar rekonstrukcijos metu galiojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo teises ir pareigas, teikiant vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų paslaugą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau - EĮ), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai.
14. Ieškovai jau nuo 2014 m. vasario 12 d. turėjo žinoti apie 2012 m. įrengtus atsakovo elektros tinklus, nes, atlikus kadastrinius matavimus, viešame registre buvo pakoreguotas elektros linijų apsaugos zonos plotas, kuris pakeistas iš 0,1 ha į 0,3162 ha. Ieškovai nei žemės sklypo įsigijimo metu, nei atliekant žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, jokių pretenzijų dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovui nereiškė. Vykdant tvoros įrengimo darbus, kurių metu buvo pažeista pirmoji kabelinė linija, ieškovams gavus protokolą, jie kreipėsi į teismą dėl 2011 m. ir 2012 m. įrengtų elektros kabelio linijų iškėlimo iš jų žemės sklypo.
15. Ieškovai, reikšdami reikalavimą pašalinti iš jų žemės sklypo antrąją kabelinę liniją, nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos šios kabelių linijos. Nuo 2014 m. į ieškovų žemės sklypą patekusi požeminė elektros kabelių linija yra ant žemės sklypo ribos. Ši kabelių linija netrukdo ieškovams užsiimti jų vykdoma žemės ūkio veikla. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kitų vartotojų interesus, kuriems tiekiama elektros energija būtent šia nutiesta elektros kabelių linija.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8058-723/2019, išnagrinėjęs analogišką bylą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovai elgiasi nesąžiningai ne tik atsakovo atžvilgiu, bet ir gretimų sklypų savininkų atžvilgiu, kurie jau naudojasi esamomis elektros kabelių linijomis be jokios žalos ieškovams. Ieškovų reikalavimas pašalinti esamą liniją suponuoja nesuvokiamus ateityje sprendimus dėl kabelio perkėlimo ir su tuo susijusiomis išlaidomis.
17. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį V. D. ir H. D. ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovų nurodyta 0,4 kV elektros kabelių linija nuo KS-6480 iki KS-7985 buvo įrengta pagal techninį projektą, suderintą su techninio projekto derinimo ir elektros kabelių linijos įrengimo metu buvusiu žemės sklypo savininku (valstybe), todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti iš žemės sklypo teisėtai įrengtus elektros tinklus atmestinas kaip neįrodytas.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl ieškovų ieškinyje nurodytų atsakovo padarytų įstatymų pažeidimų išsamiai pasisakė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020, išnagrinėjusi ieškovų V. D. ir H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8058-732/2019.
21. Teismas nurodė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo, suformuoto atliekant preliminarius matavimus, koordinatės nebuvo nustatytos ir nurodytos projektuotojo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ rengtame techniniame projekte Nr. 2012-02-TP-ETL-105, kadangi, atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, koordinatės nėra nurodomos, jos valstybinėje koordinačių sistemoje yra nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tik atlikus tikslius žemės sklypo matavimus. Tuo tarpu techniniame projekte suprojektuotos kabelių linijos koordinatės atitinka 2012 m. įrengtos kabelių linijos faktinę įrengimo vietą, t. y. kabelių linija įrengta pagal techninio projekto sprendinius.
22. Teismas konstatavo, kad 2012 m., kai buvo projektuojama įrengti atsakovo požeminė elektros kabelių linija, techninis projektas tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su tuo metu viešai nurodytu žemės sklypo, kuriame buvo tiesiama kabelių linija, savininku, gavus NŽT Vilniaus rajono skyriaus sutikimą. Teismo nuomone, techninis projektas buvo parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kurį buvo įvykdyti elektros kabelio įrengimo darbai teisėtai, nepažeidžiant ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovams apie 2012 metais įrengtus atsakovo elektros tinklus buvo žinoma jau 2014 m., atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ieškovai jokių pretenzijų dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovui nereiškė, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik po to, kai ieškovui buvo pareikštos atsakovo pretenzijos dėl žalos atlyginimo, pažeidus atsakovo požeminę kabelių liniją.
23. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pašalinti iš jų žemės sklypo 2012 m. įrengtą elektros kabelių liniją, nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos šios kabelių linijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
24. Ieškovai V. D. ir H. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/20 padarytomis išvadomis ir motyvais, nes bylų aplinkybės buvo skirtingos.
25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovas, būdamas verslo subjektu, turėjo elgtis rūpestingai, atsargiai, žinodamas, kad kabelinė linija bus vedama ties ieškovams tik preliminariais matavimais išmatuotą žemės sklypo ribą, turėjo numatyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, sklypo riba gali pasislinkti, todėl turėjo pareigą numatyti galimus ateityje padarinius ir, siekiant jų išvengti, gauti ieškovų raštišką sutikimą.
26. Nors atsakovas gavo NŽT leidimą įrengti elektros liniją, tačiau nesusitarė su tikruoju žemės savininku dėl naudojimosi žeme konkrečių sąlygų. Atsakovas užbaigė elektros įrengimo procesą, taip pat nesutaręs su žemės savininku dėl naudojimosi žeme teisės ribų. Taip veikdamas, jis prisiėmė riziką dėl teisių į elektros kabelį neapibrėžtumo, bei neturėdamas jokių teisių į žemę, kurioje yra elektros kabelis, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkų teisių naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sąlygomis, o atitinkamai turi pareigą paklusti žemės savininkų prašymui iškelti neteisėtai įrengtą požeminę elektros liniją.
27. Žemės savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o atsakovas, be ieškovų sutikimo įrengęs požeminį elektros tinklų kabelį ieškovų žemės sklype, pažeidė ieškovų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB ESO prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai, nešališkai ir išsamiai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, išaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, įvertino teisinį reglamentavimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Priešingai, nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepažeisdamas įrodymų pusiausvyros principo.
29. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo poziciją, o dabar jau ir priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, ir savo apeliaciniame skunde nenurodė kitokio teisinio reguliavimo, kuris byloje leistų daryti kitokias išvadas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimą ieškovų atžvilgiu, negali būti pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad yra pagrindas panaikinti sprendimą.
30. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad ieškovų nurodyti teisės aktai nėra taikomi, kadangi ginčo kabelių linija yra laikoma kilnojamuoju daiktu. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė, remdamasis tiek EEĮ 75 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimu, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020 nurodytais išaiškinimais.
31. Ieškovai nagrinėjamoje byloje atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, nes šioje byloje ir nebuvo pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo, o atitinkamai pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime jų netyrė ir neaiškino. Todėl apeliantų teiginys dėl CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo yra klaidingas ir neturėtų būti vertinamas.
32. Apeliantai nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pagal techninio projekto sprendinius kabelių linija buvo numatyta įrengti prie žemės sklypo ribos, tačiau ne žemės sklypo ribose; kad projektuotojas, projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietą, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94), ir pagal jas kabelių linijos įrengimo vietą suprojektavo šalia žemės sklypo ribos, naudodamas laikiną (preliminarų) žemės sklypo planą; kad NŽT išdavė sutikimą kaip žemės sklypo, kuriame tiesiama kabelio linija, savininkas; kad techninis projektas buvo suderintas ne tik su NŽT, bet ir su Vilniaus rajono savivaldybe; kad nustatytos tikslios žemės sklypo ribos nesutapo su preliminariomis žemės sklypo ribomis.
33. Techninio projekto rengimo ir derinimo metu pagal viešai skelbiamus duomenis apie suformuotų žemės sklypų ribas elektros kabelių linijai nepatenkant į ieškovų žemės sklypą, su jais techninis projektas neturėjo būti derinamas, kadangi tokia pareiga atsakovui nėra nustatyta teisės aktais. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.
34. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovai ne tik kad neįrodė, bet ir neįrodinėjo, jog dėl atsakovo nutiestos kabelinės linijos jų žemės sklype, jie patyrė kokius nors realius nuostolius ar sumažintos realios galimybės naudotis žemės sklypu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovo kabelių linija žemės sklype nutiesta tikslu tenkinti kitų vartotojų teisėtus poreikius gauti elektros energiją, todėl toks savininkų nuosavybės teisių apribojimas yra konstituciškai pateisinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
36. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovai paduotu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 0,4 kV kabelinę liniją nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengtą pagal projektą Nr. 2012-02-TP-ETL-105, paklotą ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją, o neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams tai padaryti atsakovo lėšomis. Taigi, pareikštas reikalavimas yra pašalinti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
38. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
39. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovų nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu, galimų nuosavybės teisės pažeidimų. Taigi, ieškovai neginčijamai įrodo pirmąją aplinkybę – kad jie yra turto - ginčo žemės sklypo savininkai.
40. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos - savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju nėra įrodytas ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas, t. y. ieškovai neįrodė, kad dėl elektros kabelinės linijos, esančios ieškovų žemės sklypo ribose, jie prarado galimybę naudotis žemės sklypu arba, kad naudojimasis yra kitaip apsunkintas ar apribotas.
41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
42. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pašalinti iš jų žemės sklypo 2012 m. įrengtą elektros kabelių liniją, nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos šios kabelių linijos. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš viso neįrodinėjo šių aplinkybių, teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad ieškovų žemės sklypo dalyje, kuri yra virš įrengtos antrosios kabelinės linijos, nėra auginami jokie žemės ūkio augalai, todėl nevažinėja ir ūkinė technika. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl įrengtų dviejų elektros kabelinių linijų, esanti elektros linijų apsaugos zona padidėjo nuo 10 arų iki 31,62 aro, o tai ženkliai sumažino naudojimosi sklypu galimybes tuo pačiu pažeidė/pažeidžia ieškovų teises naudotis žeme savo nuožiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.
43. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie egzistuojančius suvaržymus žemės sklypo atžvilgiu - nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas, t. y. elektros linijos apsaugos zonas ieškovai žinojo jau sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir su tuo sutiko. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 6 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, laikytis žemės sklypui nustatytų teritorinio planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, vykdant statybas, laikytis įstatymų ir LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų, elektros linijų, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų, griežtai laikytis plane pažymėtų ribų. Įrašyta pastaba: specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, plotas 1 000 kv. m. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. vasario 12 d., atlikus ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, nustačius tikslias žemės sklypo ribas ir pakoregavus elektros linijų apsaugos zonos plotą, ieškovai su tokiais pakeitimais taip pat buvo supažindinti, su jais sutiko, jų neginčijo, nekėlė klausimų, kodėl padidėjo elektros linijų apsaugos zonų plotas ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovai, įsigydami žemės sklypą jau žinojo arba turėjo žinoti apie galimus jų nuosavybės teisės suvaržymus dėl specialiųjų žemės sklypui taikomų aprobojimų ir tai juos tenkino.
44. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones. Priešingai, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad jo elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
45. Ieškovai ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas, įrengdamas 0,4 kV kabelinę liniją nuo KS-6480 iki KS-7985, pagal projektą Nr. 2012-02-TP-ETL-105 be ieškovų raštiško sutikimo pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“; STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020 (kurioje buvo iš esmės nagrinėta ta pati situacija) suformuluotomis išvadomis, kad, 2012 m. įrengiant kabelinę liniją nuo KS-6480 iki KS-7985 aukščiau išvardintos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliantai apeliaciniame skunde nekvestionuoja šių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
46. Apeliaciniame skunde ieškovai iš esmės kelia klausimą ir dėl atsakovo sprendimo nutiesti kabelinę liniją pagal preliminarius žemės sklypo matavimus teisėtumo ir su tuo susijusių pasekmių. Apeliantai teigia, kad, nors atsakovas gavo NŽT leidimą įrengti elektros liniją, tačiau nesusitarė su tikraisiais žemės sklypo savininkais (ieškovais) dėl naudojimosi žeme konkrečių sąlygų, t. y. atsakovas užbaigė elektros linijos įrengimo procesą, taip pat nesutaręs su žemės savininkais dėl naudojimosi žeme teisės ribų. Taip veikdamas, jis prisiėmė riziką dėl teisių į elektros kabelį neapibrėžtumo, atitinkamai atsakovas, neturėdamas jokių teisių į žemę, kurioje yra elektros kabelis, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkų teisių naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sąlygomis, priešingai, turi pareigą paklusti žemės savininkų prašymui iškelti neteisėtai įrengtą požeminę elektros liniją. Taigi, apeliantai tvirtina, kad, atsakovui, įrengus antrąją elektros kabelinę liniją pagal preliminarius matavimus, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, nes, atsakovas, būdamas savo srities verslininku, privalėjo numatyti (įvertinti), kad, atlikus kadastrinius matavimus, gali paaiškėti, jog kabelinė linija patenka į ieškovų žemės sklypo ribas, kaip ir atsitiko šiuo atveju.
47. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovo užsakymu projektuotojas, 2012 m. projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietą, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94), nes techninio projekto rengimo metu žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi, nei projektuotojas, rengdamas techninį projektą dėl kabelio tiesimo, nei atsakovas, jį tiesdamas, negalėjo vadovautis kitokiais žemės sklypo duomenimis, nes tikslūs kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2014 metais. Taigi, techninis projektas parengtas ir įgyvendintas tuo metu atsakovui turint informaciją, kad suprojektuota kabelio tiesimo trasa yra išimtinai valstybinėje žemėje ir nepatenka į tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas. Dėl to, kad 2012 metų duomenimis, pagal preliminarius žemės sklypo matavimus, kabelis buvo tiesiamas valstybinėje žemėje, tam buvo gauti NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkami sutikimai. Tai rodo atsakovo siekį elektros kabelinę liniją tiesti laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik valstybinės žemės ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovų iniciatyva ir dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių žemės sklypo ribos vėliau buvo patikslintos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad ir ieškovai įsigijo žemės sklypą iš valstybės tik su preliminariais matavimais, dėl ko rizika dėl galimų sklypo ribų kitimo, atlikus kadastrinius matavimus, egzistavo ir jiems.
48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, atsakovui atliekant techninio projekto rengimo bei įgyvendinimo darbus, elektros kabelio linija pagal preliminarius žemės sklypo matavimus pateko tik į valstybinės žemės ribas, šio kabelio tiesimui valstybinėje žemėje buvo gautas NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės sutikimas, atsakovas neturėjo ketinimų tiesti elektros kabelį per ieškovams priklausantį žemės sklypą, taigi, atsakovas nesiekė nei apriboti, nei kėsintis į ieškovų nuosavybę. Taigi, šiuo atveju dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (ieškovams atlikus žemės sklypo matavimus), ieškovų atžvilgiu atsiradęs atitinkamas nuosavybės teisės ribojimas (elektros kabelinė linija ties ieškovų žemės sklypo riba ir padidėjusi elektros linijos apsaugos zona), nelaikytina ieškovų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad elektros kabelio buvimas ieškovų žemėje nuo 2012 iki 2018 metų netrukdė ieškovams naudotis žemės sklypu ir kad ieškovai neįrodė, kaip elektros kabelis apsunkina ar gali ateityje apsunkinti jiems galimybę naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę žemės sklypo paskirtį.
50. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde cituojamų Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų taikymu nagrinėjamoje byloje, nes civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios - civilinėje byloje Nr. 2A-103-450/2019 buvo nutiesta antžeminė elektros kabelių linija, kuriai buvo reikalingas statybos leidimas ir kurios 2 gelžbetoninės atramos buvo pastatytos privažiavimo prie sodybos kelio viduryje (trukdė naudotis žemės sklypu), be to, linija buvo projektuojama per ieškovės žemės sklypą, galimai neteisėtu būdu gavus jos sutikimą; civilinėje byloje Nr. 2A-1048-302/2012 elektros kabelis pradėtas montuoti jau atlikus sklypo kadastrinius matavimus.
51. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl CK 6.246 straipsnio netinkamo taikymo teisėjų kolegijos nėra vertinami ir dėl jų atskirai nepasisakoma.
52. Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
53. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
54. Atmetus apeliacinį skundą, atmetamas ir apeliantų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė