Administracinė byla Nr. I3-1622-809/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01753-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4;
(S)
55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. (G. R.)).
Teismas
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti VĮ Registrų centras 2024-02-28 sprendimą Nr. SPR4-1894 (14.5 E) (toliau – ir Sprendimas) ir VĮ Regisrtrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-04-15 sprendimą Nr. CSPR-140 ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti pareiškėjos prašymą – įregistruoti jos asmenines teises į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, kodėl negali būti registruojamos jos teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pagrindą prašymui pagrįsti pateikė įrodymus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjos nuomone, 1997 metais galiojęs Civilinis kodeksas (toliau – ir CK) leido registruoti asmeninę nuosavybę tokiu teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 2000-01-18 Nr. VIII-1864 ir jo 25 straipsnio 3 dalis sako, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Pareiškėjos vardu turtas buvo įregistruotas iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl laikytinas asmenine nuosavybe remiantis teismo sprendimu. Pareiškėja nesutina su atsakovo išvadomis, nes atsakovas kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo G. R. pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėdamas faktines aplinkybes nurodo, kad pareiškėja 2023-03-03 prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. 10/179229, įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pareiškėja kartu su 2023-03-03 prašymu pateikė Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1997-02-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 216-2445 (toliau – ir Teismo sprendimas) nuorašą. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2023-03-10 sprendimu Nr. SPR4-6205 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos 2023-03-03 prašymą atmesti. 2023-03-10 sprendime nurodyta, kad 1992-04-15 Sutartyje (notarinio registro Nr. 22-2975) (toliau – 1992-04-15 Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į Butą, duomenų, jog nekilnojamasis daiktas įgytas asmeninės nuosavybės teise, nėra. Su 2023-03-03 prašymu pateiktas 1997-02-21 Teismo sprendimas nenustato asmeninės nuosavybės į Butą atsiradimo. Taip pat nėra duomenų apie 1997-02-21 teismo sprendimo įsiteisėjimą. Pareiškėja 2023-11-17 prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. 10/179229, įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas. Pareiškėja kartu su 2023-11-17 prašymu pateikė 2023-07-12 įgaliojimą, Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1996-12-19 sprendimą Nr. 210-7408 (toliau – 1996-12-19 Teismo sprendimas) išrašo kopiją, 1997-02-21 teismo sprendimą, 1997-01-10 Ištuokos liudijimą AB Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius 2023-11-21 sprendimu Nr. SPR4-27681 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos 2023-11-17 prašymą atmesti, nes kartu su 2023-11-17 prašymu dokumentų, kuriuose būtų pripažinta asmeninė nuosavybės teisė į Butą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pareiškėja nepateikė. 1992-04-15 Sutartyje, kurios pagrindu pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į Butą, duomenų, jog nekilnojamasis daiktas įgytas asmeninės nuosavybės teise, nėra. Pateikti 1996-12-19 ir 1997-02-21 teismo sprendimai nenustato asmeninės nuosavybės į Butą atsiradimo. Pareiškėja 2024-02-23 prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. 10/179229, įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas. Pareiškėjos įgaliota atstovė kartu su 2024-02-23 prašymu pateikė pareiškėjos pasirašytą 2024-02-22 prašymą, 2023-07-12 įgaliojimą, Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2023-09-20 rašto Nr. SP-2377 „Apie G. R. ir G. R. civilinių bylų sprendimus“ nuorašą su pridėtomis 1996-12-19 Teismo sprendimo ir 1997-02-21 Teismo sprendimo kopijomis, 1996-12-19 Teismo sprendimo išrašą, 1995-01-24 Ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato 1997-03-21 Pranešimą Nr. 11R. Registro tvarkytojas 2024-02-28 sprendimu Nr. SPR4-1894 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos įgaliotos atstovės 2024-02-23 prašymą atmesti, nes 1996-12-19 ir 1997-02-21 Teismo sprendimuose nėra aptartas turto priskyrimas asmeninės nuosavybės teisei. Nuosavybės teisė į Butą pareiškėjai įregistruota 1992-04-15 Sutarties pagrindu, kurioje nenurodyta, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise. Registro tvarkytojui dokumentas, nustatantis juridinio fakto – asmeninė nuosavybė, atsiradimą, nepateiktas. Registro tvarkytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl juridinio fakto – asmeninė nuosavybė įregistravimo buvo priimti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2023-03-10 ir 2023-11-21 sprendimai. Registro tvarkytojas 2024-02-28 sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu. Pareiškėjos įgaliota atstovė Komisijai pateikė 2024-03-01 skundą, kuriame nurodė, kad 1997 metais galiojęs Civilinis kodeksas leido registruoti asmeninę nuosavybę teismo sprendimo pagrindu. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis numato, kad Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą buvo įregistruota iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl laikytinas asmenine nuosavybe teismo sprendimo pagrindu. Pareiškėjos manymu, Registro tvarkytojo 2024-02-28 sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėja prašo priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą registruojant juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas.
Komisija 2024-04-15 sprendimu Nr. CSPR-140 „Dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimto sprendimo“ nusprendė pašalinti iš skundo nagrinėjimo procedūros skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu įvardintą G. R. ir paliko galioti Registro tvarkytojo 2024-02-28 sprendimą.
Pažymi, kad šiuo atveju 1992-04-15 Sutartyje, kurios pagrindu Registre buvo įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą, nėra nurodyta, kad pareiškėja šį nekilnojamąjį daiktą įgyja asmeninės nuosavybės teise. Kitų dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, kad pareiškėja Butą valdo asmeninės nuosavybės teise, Registro tvarkytojui su 2024-02-23 prašymu nebuvo pateikta. Taigi, šiuo atveju pareiškėja siekia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nustatytų vertinamojo pobūdžio faktą, kai konkrečių duomenų apie Buto valdymą asmeninės nuosavybės teise nėra nurodyta jokiame dokumente. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės konstatuoti vertinamųjų faktų tais atvejais, kai duomenys, kuriuos prašoma įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, nėra konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodyti pateiktuose dokumentuose. Vien tai, kad 1996-12-19 Teismo sprendimu nutraukta pareiškėjos ir G. R. santuoka, o 1997-02-21 Teismo sprendimu nustatyta, kad G. R. „bute negyvena, jo daiktų nėra, tačiau yra registruotas“ ir G. R. pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo registruoti prašomo juridinio fakto, t. y. šiuose dokumentuose nėra nustatytas faktas, kad pareiškėja Butą valdo asmeninės nuosavybės teise. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nekilnojamojo turto registrų elektroninių dokumentų archyve saugomo 1997-01-10 Ištuokos liudijimo duomenimis, įrašas apie pareiškėjos ir G. R. santuokos nutraukimą Ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1997-01-10. Taigi pareiškėjos ir G. R. santuoka laikoma pasibaigusia vėliau nei buvo sudaryta 1992-04-15 Sutartis, kurios pagrindu į Butą įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės Registre. Daro išvadą, kad skundžiamas Registro tvarkytojo 2024-02-28 sprendimas ir Komisijos 2024-04-15 sprendimas yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Dėl reikalavimo tenkinti pareiškėjos prašymą, registruojant jos asmeninės nuosavybės teisę į Butą nurodo, kad teismas gali tik įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VĮ Registrų centras 2024-02-23 sprendimo Nr. 38671012 ir VĮ Regisrtrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024-04-15 sprendimo Nr. CSPR-140 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti jos asmenines teises į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama įgaliotos atstovės A. S., 2024-02-23 prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. 10/179229, įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas. Pareiškėjos įgaliota atstovė kartu su 2024-02-23 prašymu pateikė pareiškėjos pasirašytą 2024-02-22 prašymą, 2023-07-12 įgaliojimą, Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2023-09-20 rašto Nr. SP-2377 „Apie G. R. ir G. R. civilinių bylų sprendimus“ nuorašą su pridėtomis 1996-12-19 Teismo sprendimo ir 1997-02-21 Teismo sprendimo kopijomis, 1996-12-19 Teismo sprendimo išrašą, 1995-01-24 Ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato 1997-03-21 Pranešimą Nr. 11R.
Registro tvarkytojas 2024-02-28 sprendimu Nr. SPR4-1894 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos įgaliotos atstovės 2024-02-23 prašymą atmesti, nes 1996-12-19 ir 1997-02-21 Teismo sprendimuose nėra aptartas turto priskyrimas asmeninės nuosavybės teisei. Nuosavybės teisė į Butą pareiškėjai įregistruota 1992-04-15 Sutarties pagrindu, kurioje nenurodyta, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškėjos įgaliota atstovė Komisijai pateikė 2024-03-01 skundą, kuriuo prašė panaikinti Registro tvarkytojo 2024-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą registruojant juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas.
Komisija 2024-04-15 sprendimu Nr. CSPR-140 paliko galioti Registro tvarkytojo 2024-02-28 sprendimą.
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėja skundo argumentais ginčija atsakovo neveikimą, kuris pasireiškė atsisakymu patenkinti
2024-02-23 prašymą, kuriuo ji kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. 10/179229, įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalus juridinių faktų, registruojamų nekilnojamųjų daiktų registro įrašais, sąrašas nustatomas Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai). Vadovaujantis Registro nuostatų 14.3 papunkčiu, asmeninė nuosavybė yra Registre registruojamas juridinis faktas. Registro nuostatų 134 punkte numatyta, kad juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Vadovaujantis Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu dokumentas arba duomenys, kurių pagrindu prašoma Registro objektą registruoti Registre, neatitinka kitų Registro nuostatuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo dalykas skundžiamų sprendimo teisėtumas, todėl teismas vertins – ar registratorius pagrįstai nusprendė, kad su pareiškėjos prašymu pateikti rašytiniai įrodymai nėra tinkamas juridinis pagrindas teritoriniam registratoriui tenkinti prašymą ir registruoti juridinį faktą, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas.
Minėta, kad pagal Registro nuostatų 134 punktą, juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Taigi, ši juridinė sąlyga turi būti aiškiai išreikšta atitinkakame dokumente. Pareiškėja (jos atstovė), prašydama įregistruoti jos asmeninę nuosavybę į Butą, pateikė pareiškėjos pasirašytą 2024-02-22 prašymą, 2023-07-12 įgaliojimą, Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2023-09-20 rašto Nr. SP-2377 „Apie G. R. ir G. R. civilinių bylų sprendimus“ nuorašą su pridėtomis 1996-12-19 Teismo sprendimo ir 1997-02-21 Teismo sprendimo kopijomis, 1996-12-19 Teismo sprendimo išrašą, 1995-01-24 Ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato 1997-03-21 Pranešimą Nr. 11R. Susipažinus su pateiktų dokumentų turiniu nustatyta, kad nei viename iš nurodytų dokumentų nėra nurodyta, kad pareiškėjai būtent asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo butas. Nors, kaip matyti iš NTR bazės išrašo, pareiškėja yra nurodyta kaip Buto savininkė, tačiau 1992-04-15 Pirkimo pardavimo sutartyje (NTR įrašo teisinis pagrindas) nėra nurodyta, kad pareiškėja Butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Be to, duomenys apie pareiškėjos ištuoką – 1996 metų, kai NTR juridinis Buto įsigijimo pagrindas – 1992-04-15 Pirkimo pardavimo sutartis, t. y. Butas įgytas anksčiau nei pareiškėja išsituokė. Teismo sprendime (išraše dėl santuokos nutraukimo) nėra duomenų apie pareiškėjos ir G. R. turto padėtį, taip pat, nei 1997-02-21 teismo sprendimas, kad G. R. neteko teisės į gyvenamąją patalpą (Butą) (nėra duomenų apie teismo sprendimo įsiteisėjimą), nei 1997 m. Policijos pažyma apie G. R. išregistravimą iš Buto, nepatvirtina, kad pareiškėja Butą yra įgijusi ir valdo asmenine nuosavybe. Darytina išvada, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog su prašymu pateikti dokumentai negali būti laikomi daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą (Butą) atsiradimą patvirtinančiais dokumentais Registro nuostatų 134 punkto prasme. Taigi, šiame teismo sprendime aptartas teisinis reglamentavimas bei pareiškėjos individuali situacija lemia, kad NTR registratorius pagrįstai negalėjo pareiškėjos atžvilgiu įregistruoti jos prašyme nurodytus duomenis.
Apibendrinus, darytina išvada, kad teismui konstatavus, jog atsakovo veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovo veikimo viršijant jam įstatymu nustatytą kompetenciją (ultra vires) teismas taip pat nenustatė, todėl akivaizdu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, atsisakius patenkinti Prašymą, nėra įrodytas. Tiek VĮ Registrų centras, tiek VĮ Regisrtrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines keliamo ginčo aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimą, kurių naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismui pripažinus skundžiamus sprendimus teisėtais, atitinkamai išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo tenkinti pareiškėjos Prašymą negali būti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė