Civilinė byla Nr. e2-1649-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01370-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.8.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas civilinę bylą nutraukti, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, kredito unijai „Mėmėlio taupomoji kasa“ ir antstolei Nemirai Šiugždienei-Stakeliūnei dėl nekilnojamojo turto perleidimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu UAB „GJ baldai“ vardu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085, Reg. Nr. S-3.5.-9242 (toliau – aktas) ir taikyti restituciją.
2. Ieškovė paaiškino, kad UAB „GJ baldai“ 2018 m. liepos 26 d. buvo iškelta bankroto byla Nr. eB2-4075-275/2018. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudarytas UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto perleidimo aktas Nr. 0033/15/02085. Ginčijamu aktu atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ buvo perduotas vienintelis likvidus UAB „GJ baldai“ turtas – pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. Ginčo aktu turtas buvo perleistas atsakovei už 346 000 Eur sumą. Ieškovės nuomone, suma, už kurią perduotas turtas, aiškiai neatitinka tikrosios turto vertės, dėl ko, ieškovės nuomone, sudarant ginčijamą aktą buvo pažeisti ieškovės, BUAB „GJ baldai“ ir jos kreditorių interesai. Pareikštą ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 punkto pagrindais.
3. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Paaiškino, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ kaip bendraieškiai dalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 dėl to paties ginčijamo akto teisėtumo, kurioje teigė, kad minėtas aktas yra negaliojantis analogiškais kaip ir šioje byloje pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu prašo 2018 m. rugsėjo 19 d. nekilnojamojo turto perleidimo aktą Nr. 0033/15/02085 pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ginčo turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, ir įrodinėjama, kad ginčijamas aktas yra negaliojantis pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatuose numatytą pagrindą. Taip pat, ieškovių teigimu, ginčo aktas negalioja ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus, bei skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus, nes po pirmųjų varžytinių turtas nebegalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ kaip bendraieškiai dalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 dėl to paties akto teisėtumo, kurioje buvo teigiama, kad minėtas aktas yra negaliojantis šiais pagrindais: 1) egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis); 2) ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus; 3) skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus; 4) dėl vykdymo procese atliktų pažeidimų turtas buvo perleistas už per mažą kainą, nei turėjo būti įkainotas pagal CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu buvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-102-603/2020 bendraieškės yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai” pareiškusios ieškinį atsakovei UAB ,,Marių koopertayvas” dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ieškovės taip pat yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai”, pareiškusios ieškinį atsakovei UAB ,,Marių koopertayvas” dėl to paties ginčo akto pripažinimo negaliojančiu. Tai, kad nagrinėjamu atveju kitoje byloje buvo ir ieškovė UAB ,,Idea In”, reiškusi tai pačiai atsakovei reikalavimą dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.
8. Išnagrinėtoje byloje dėl pareikšto ieškinio pagrindų pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas detaliai pasisakė 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-365-790/2020), kurios 40 punkte nurodyta, kad byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodė ir šiuos galimus pažeidimus, įvykdytus realizuojant turtą vykdymo procese: 1) turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus; 2) skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus; 3) dėl vykdymo procese atliktų pažeidimų turtas buvo perleistas už per mažą kainą ir tokiu būdu buvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai.
9. Minėtos nutarties 43 punkte teismas, pasisakydamas dėl ieškovių argumentų, kad ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus, konstatavo, jog: 1) nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad antstolė turėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis. BUAB „GJ baldai“ turto, įkeisto KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, varžytynės buvo paskelbtos anksčiau, nei šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl antstolė neturėjo pagrindo sustabdyti turto pardavimo procedūrų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, bet vadovaudamasi ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi turėjo tęsti jo realizavimą; 2) nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne kartą prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sustabdyti turto perleidimą, ginčui aktualiu laikotarpiu jo realizavimas taip pat nebuvo sustabdytas ar suvaržytas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas ne tik panaikino anksčiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu taikytus ribojimus realizuoti turtą ir netenkino jos naujo prašymo sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, tačiau priimtose nutartyse aiškiai nurodė, kad nepaisant BUAB „GJ baldai“ keliamos bankroto bylos, įkeistas turtas gali būti realizuojamas pradėtame vykdymo procese remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi. Atsižvelgdamas į tai, kad iki paskelbtų varžytynių pabaigos buvo likę itin mažai laiko, teismas leido skubiai vykdyti nutartį, kuria buvo panaikintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią perleisti turtą vykdymo procese, ir dėl nurodytų aplinkybių sutikta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo jokių kliūčių tęsti turto pardavimą. Be to, nutarties 44 punkte teismas, atmesdamas ieškovių teiginius neva neįvykus pirmosioms varžytynėms ir kreditorei atsisakius perimti turtą, jo pardavimas ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies prasme turėjo būti laikomas užbaigtu, o bet kokie vykdymo veiksmai – sustabdyti, nurodė, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą iškėlus skolininkei bankroto bylą turi būti užbaigiamos ne iki šios bylos iškėlimo paskelbtos įkeisto skolininkės turto varžytynės, o vientisa CPK nustatyta tvarka vykdoma šio turto pardavimo procedūra, kurios metu turtas gali būti perleistas ne tik iš varžytynių, bet ir kitais CPK numatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, nurodytus ieškovių argumentus vertino kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog realizuojant turtą buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos.
10. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 45 punkte taip pat sprendė, kad ieškovių argumentai, jog po pirmųjų varžytinių turtas negalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka, yra nepagrįsti. Nutartyje konstatuota, kad ginčo akto neteisėtumo nepatvirtina ieškovių argumentai, jog BUAB „GJ baldai“ pasiūlė turto pirkėją praleidusi įstatyme nustatytą terminą. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, ir šioje nuostatoje nėra nurodyta, iki kurių – pirmųjų ar antrųjų – varžytynių paskelbimo skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją. Vadinasi, pagal aptariamą reglamentavimą skolininkė galėjo pasiūlyti turto pirkėją tuo metu, kai nebuvo vykdomos turto varžytynės, nesvarbu, pirmosios ar antrosios. BUAB „GJ baldai“, pasiūliusi turto pirkėją po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis jų laimėtojai UAB „Idea In“ nesumokėjus pasiūlytos turto kainos, tinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę pasiūlyti turto pirkėją. Šiuo aspektu vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.
11. Dėl ieškovių nurodytos turto įkainojimo tvarkos, pardavimo kainos atitikimo rinkos kainai bei kreditorių interesų pažeidimo, teismas konstatavo: 1) priešingai nei nurodo ieškovės, turto perleidimas skolininkės pasiūlytai pirkėjai nepažeidė BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesų. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pardavęs skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turtą, gautą pinigų sumą, atskaitęs iš jos vykdymo išlaidas, turi pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Tai reiškia, kad antstolei perleidus turtą skolininkės BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, bendras BUAB „GJ baldai“ turto kiekis nepakito, pasikeitė tik jo turto forma – vietoje turėto nekilnojamojo turto bendrovė gavo atitinkamą pinigų sumą. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad antstolė pervedė už turtą gautą pinigų sumą BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorei, o pastaroji panaudojo ją atsiskaitydama su BUAB „GJ baldai“ kreditoriais (nutarties 46 punktas); 2) nors ieškovės teigia, kad BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės buvo pažeistos dėl to, jog tikroji turto vertė buvo bent 200 000 Eur didesnė nei kaina, už kurią jis buvo perleistas, todėl perleidus turtą buvo prarasta galimybė atlyginti visų BUAB „GJ baldai“ kreditorių reikalavimus, tokie ieškovių argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir taip pat nesudaro pagrindo suabejoti ginčijamo akto teisėtumu (nutarties 46 punktas); 3) nagrinėjamoje byloje ieškovės neįrodė, kad turtas buvo perleistas BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai už kainą, iš esmės mažesnę už jo rinkos vertę ir šiuo atveju yra aktualu tai, kad antstolė, siekdama nustatyti turto vertę, buvo paskyrusi ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad turto vertė sudaro 346 000 Eur. Ši eksperto nustatyta turto vertė pagal įstatymą yra laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir būtent už tokią kainą ginčijamu aktu atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ buvo perleistas turtas. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo už turtą kainą, atitinkančią jo vertę. Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų (kito turto ekspertizės akto ar kt.), pagrindžiančių, kad ekspertizės išvada, vadovaujantis kuria buvo nustatyta turto kaina, yra nepatikima, kad sandorio sudarymo metu turto vertė buvo kitokia, ji neatitiko ekspertizės akte nurodytos vertės, bet ją iš esmės viršijo (nutarties 50 punktas); 4) UAB „Idea In“ sumokėjo vien tik varžytynių dalyvės mokestį, o visos likusios sumos mokėjimo terminą prašė atidėti vėlesniam laikotarpiui. Varžytynių laimėtojai nesumokėjus varžytynėse pasiūlytos turto kainos, nėra pagrindo teigti, kad ši kaina atitiko realią turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu (nutarties 51 punktas); 5) aplinkybės, kad turtas buvo netinkamai įkainotas ir perleistas už sumą, iš esmės mažesnę už jo rinkos kainą, taip pat nepagrindžia ir ieškovių argumentas, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei BUAB „GJ baldai“ sudarytame hipotekos sandoryje nurodyta turto kaina siekė 2 960 000 Lt (857 275,25 Eur). Visų pirma, pažymėtina, kad tokia turto kaina buvo nustatyta ne turto perleidimo metu, bet žymiai anksčiau, 2013 metais, kai buvo sudarytas hipotekos sandoris, antra, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu faktiniu pagrindu sudarydamos hipotekos sandorį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir BUAB „GJ baldai“ nustatė įkeičiamo turto vertę <...>. Ieškovės neįrodė, kad turto perleidimo metu už turtą sumokėta kaina neatitiko jo realios vertės ir buvo neadekvačiai maža (nutarties 51 punktas).
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis neabejotinai turi prejudicinę ir res judicata galią nagrinėjamoje byloje, kadangi abiejose bylose ir netgi tuo pačiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, bei abiejose bylose yra tas pats įrodinėjimo dalykas ir pagrindas. Dėl šių argumentų nagrinėjama civilinė byla buvo nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė BUAB „GJ baldai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ne tos pačios šalys, kaip nagrinėjamoje byloje. Minėta nutartimi išspręstas ginčas, kilęs tarp ieškovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „GJ baldai“, UAB „Idea In“ ir atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“, tretieji asmenys minėtoje byloje – KU „Mėmėlio taupomoji kasa“ ir antstolė Nemira Šiugždienė-Stakeliūnė. Nagrinėjamoje byloje UAB „Idea In“ ankstesnėse bylose buvusi ieškove ir reiškusi savarankiškus reikalavimus jokiu procesiniu statusu nedalyvauja.
14.2. Abiejose bylose ginčo ir įrodinėjimo dalykas skiriasi. Pirmoji byla buvo inicijuota dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Viena iš sąlygų, kurias privalo įrodyti ieškovas, siekdamas ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Pirmoje byloje savo teisių pažeidimo faktą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirinko įrodinėti pasiremdamas pozicija, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įrodinėjimo objektas buvo jo teisių pažeidimo faktas, o ne konkreti turto vertė ginčo akto sudarymo metu. Šioje byloje ginčas kilo išimtinai dėl nekilnojamojo turto vertės ir pardavimo kainos. Byloje pateikta reikšmingų įrodymų dėl turto vertės, kurie niekada nebuvo teikiami išnagrinėtoje byloje dėl skirtingo įrodinėjimo dalyko.
14.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties motyvai buvo išdėstyti tik tiek, kiek tai reikšminga CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymui net jeigu tie motyvai vienu ar kitu būdu liečia turto vertę ar jo pardavimo klausimą.
14.4. Net ir hipotetiškai laikant, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis formaliai galėtų turėti prejudicinę galią šioje byloje, dėl šios nutarties yra paduotas kasacinis skundas. Kasaciniam teismui išnagrinėjus bylą, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis gali būti pakeista ar net panaikinta ir tokiu būdu išnyktų pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nutraukti.
15. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m rugsėjo 10 d. nutartį dėl nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimo.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ginčo nagrinėjimui aktualios civilinės bylos yra pradėtos visiškai skirtingais teisiniais pagrindais. CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos yra visiškai kitos nei CPK 602 straipsnio taikymo sąlygos, dėl ko nėra jokio pagrindo tapatinti nagrinėjamų civilinių bylų.
16.2. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje pasisakė dėl turto kainos už kurią turtas buvo perleistas skolininko pasiūlytam pirkėjui, tačiau išnagrinėtoje byloje ieškovai savo reikalavimų negrindė ta aplinkybe, kad turtas perleistas už pernelyg mažą kainą ir antstolio nustatytos turto kainos neginčijo.
16.3. Teismas, turėdamas duomenis apie kasaciniam teismui apskųstą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį, net ir laikydamasis nuomonės, kad 2020 m. gegužės 26 d. nutartis gali turėti prejudicinę ir res judicata galią, privalėjo klausimo dėl civilinės bylos nutraukimo svarstymą atidėti arba civilinę bylą sustabdyti.
17. Atsiliepimu į ieškovės UAB „GJ baldai“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodo, kad su ieškovės UAB „GJ baldai“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
18. Atsiliepimu į ieškovių atskiruosius skundus atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo atskiruosius skundus atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovės UAB „GJ baldai“ teiginiai dėl UAB „Idea In“ nedalyvavimo šioje byloje yra bandymas surasti formalius bylų skirtumus bei tokiu būdu sudaryti prielaidas iš esmės tapataus ginčo pakartotiniam nagrinėjimui teisme.
19.2. Ieškovės pirmojoje byloje iš tiesų įrodinėjo ne tik actio Pauliana taikymo sąlygas, bet ir kitus ginčo akto negaliojimo pagrindus, tame tarpe ir nustatytus CPK 602 straipsnyje, kurio pagrindu buvo pareikštas ieškinys šioje byloje. Atitinkamai dėl bendraieškių įrodinėtų pagrindų buvo išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje.
19.3. Tai, kad išnagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamos ne tik actio Pauliana instituto taikymo sąlygos patvirtina ir pirmojoje byloje pareikšto kasacinio skundo turinys iš kurio struktūros ir turinio matyti, kad kasacijos pagrindais ieškovė nurodo ir specialiuosius ginčo akto negaliojimo klausimus, kurie analogiškai keliami ir šioje byloje.
19.4. Tai, kad teiginiui dėl ginčo turto vertės pirmojoje byloje pagrįsti bendraieškiai pasirinko remtis vien tik argumentu dėl UAB „Idea In“ varžytynėse pasiūlytos turto kainos, o antrojoje byloje savo teiginių įrodinėjimui pasitelkia papildomų priemonių (teikia turto vertinimo aktus, prašymus dėl ekspertizės ir pan.), neleidžia pritarti bendraieškių teiginiams esą pirmojoje byloje šie neįrodinėjo ginčo turto vertės klausimo. Pirmojoje byloje benraieškiai turėjo galimybę naudotis lygiai tomis pačiomis įrodinėjimo priemonėmis, kuriomis naudojasi šioje byloje, o tam tikrų įrodinėjimo priemonių nepanaudojimas vienoje iš bylų nepaneigia ginčo dalyko ir pagrindo tapatumo.
19.5. Net jeigu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis kasacinio teismo kažkokia apimtimi ir būtų pakeista ar panaikinta, tai savaime nepakeistų pirmosios bylos ginčo dalyko bei pagrindo ir atitinkamai neeliminuotų aptariamų bylų tapatumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju atskiraisiais skundais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo šalių ir ieškinių pagrindo tapatumo, t.y. ieškovės nesutinka, kad šioje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 dalyvavo tos pačios ginčo šalys. Be to, ieškovės nurodo, kad bylose skiriasi įrodinėjimo dalykas, t. y. nėra tapataus ieškinio pagrindo. Atsižvelgdamas į atskirųjų skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ginčo šalių ir ieškinių pagrindo tapatumo.
Dėl ginčo šalių tapatumo
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
25. Šiuo atveju jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 kaip ieškovės dalyvavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ pareiškusios ieškinį atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Be to, byloje ieškovės statusu dalyvavo ir reikalavimą dėl ginčo akto negaliojimo CK 1.86 straipsnio ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais reiškė šioje byloje nedalyvaujanti UAB „Idea In“.
26. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja iš esmės tos pačios šalys: ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ ir atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė. Ieškovės teisingai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nedalyvauja UAB „Idea In“, kuri, kaip minėta, ieškovės statusu dalyvavo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo šalių tapatumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Idea In“ nedalyvavimas šioje byloje nedaro įtakos ieškinio tapatumo situacijai, t. y. nagrinėjamu atveju pakanka, kad visos šios bylos šalys dalyvavo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes nėra būtina, kad visos jau išnagrinėtos civilinės bylos šalys dalyvautų šioje (nagrinėjamoje) byloje. Kitaip tariant, tai, kad jau išnagrinėtoje byloje ginčo aktą ginčijo trys ieškovės – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „GJ baldai“ ir UAB „Idea In“, o šioje byloje ginčo aktą ginčija tik dvi iš jų – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ neeliminuoja ieškinio (ir šalių) tapatumo. Dėl nurodytų priežasčių atmestini ieškovės BUAB „GJ baldai“ argumentai dėl ginčo šalių nesutapimo aptariamose civilinėse bylose.
Dėl ieškinio pagrindo tapatumo
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui pateiktame ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).
29. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
30. Naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ginčo aktas buvo ginčijamas iš esmės keliais pagrindais –ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ ieškinį grindė CK 6.66 straipsniu, o ieškovė UAB „Idea In“ – CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškė ieškinį dėl ginčo akto negaliojimo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 punkto pagrindais.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
32. Tuo tarpu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Cituojamo straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
33. Įrodinėdamos actio Pauliana taikymo antrąją sąlygą ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 nurodė, kad ginčo aktu buvo pažeistos BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės. Kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad turtas ginčijamu aktu buvo perleistas už mažesnę kainą nei reali jo vertė ir taip sumažintos BUAB „GJ baldai“ kreditorių galimybės bankroto procese gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkės turtas privalėjo būti perleistas priverstine tvarka pagal Klaipėdos miesto 2 notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą, iš esmės nevertino aplinkybės dėl turto kainos pagrįstumo ir kreditorių teisių pažeidimo sudarius ginčo aktą. Teismo vertinimu, net ir nustačius, kad turtas parduotas už per mažą kainą, tai nesudarytų pagrindo ieškinį tenkinti. Ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ skųsdamos pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje yra įrodytas kreditorių teisių pažeidimas. Ieškovių vertinimu, ginčijamu aktu perleisto turto kaina – 346 000 Eur, neatspindi tikrosios turto vertės, nes pirmųjų varžytinių laimėtoja UAB „Idea In“ buvo už šį turtą pasiūliusi didesnę kainą – 550 277 Eur. Be to, sudarant hipotekos sandorį pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas, buvo nustatyta dar didesnė turto vertė – 857 275,25 Eur.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 nurodė, kad ginčo akto ginčijimas actio Pauliana pagrindu yra negalimas. Vis dėlto, pasisakydamas dėl bylos esmės, teismas analizavo ir ieškovės įvardintus galimus CPK pažeidimus vykdymo procese netinkamai nustačius parduodamo turto kainą, nes, kaip pažymėjo teismas, šių aplinkybių nustatymas yra aktualus siekiant įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (nutarties 40 pastraipa).
35. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodė, kad nors ieškovės teigia, kad BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės buvo pažeistos dėl to, jog tikroji turto vertė buvo bent 200 000 Eur didesnė nei kaina, už kurią jis buvo perleistas, todėl perleidus turtą buvo prarasta galimybė atlyginti visų BUAB „GJ baldai“ kreditorių reikalavimus, tokie ieškovių argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo suabejoti ginčijamo akto teisėtumu (nutarties 46 pastraipa). Teismas konstatavo, kad antstolė, siekdama nustatyti turto vertę, buvo paskyrusi ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad turto vertė sudaro 346 000 Eur. Ši eksperto nustatyta turto vertė pagal įstatymą yra laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir būtent už tokią kainą ginčijamu aktu atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ buvo perleistas turtas. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo už turtą kainą, atitinkančią jo vertę. Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų (kito turto ekspertizės akto ar kt.), pagrindžiančių, kad ekspertizės išvada, vadovaujantis kuria buvo nustatyta turto kaina, yra nepatikima, kad sandorio sudarymo metu turto vertė buvo kitokia, ji neatitiko ekspertizės akte nurodytos vertės, bet ją iš esmės viršijo (nutarties 50 pastraipa). Be to, apeliacinio teismo vertinimu, pirmųjų varžytinių laimėtojai UAB „Idea In“ nesumokėjus varžytinėse pasiūlytos turto kainos (550 277 Eur), nėra pagrindo teigti, kad ši kaina atitiko realią turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu (nutarties 51 pastraipa). Galiausiai, hipotekos sandoryje turto kaina (857 275,25 Eur) buvo nustatyta ne turto perleidimo metu, bet žymiai anksčiau, 2013 metais, kai buvo sudarytas hipotekos sandoris, o iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu faktiniu pagrindu sudarydamos hipotekos sandorį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir BUAB „GJ baldai“ nustatė įkeičiamo turto vertę (nutarties 51 punktas).
36. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 iš esmės buvo išanalizuotas klausimas, ar ginčijamu aktu nustatyta turto kaina atitiko realią turto rinkos vertę. Teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovių pateiktus argumentus dėl turto vertės ir nustatė, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo už turtą kainą, atitinkančią jo vertę (nutarties 50 pastraipa).
37. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties ieškovė BUAB „GJ Baldai“ padavė kasacinį skundą, kuriame ginčija Lietuvos apeliacinio teismo išvadas dėl parduoto turto vertės. Ieškovės vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikos pagal kurią kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina, t. y. ieškovė BUAB „GJ baldai“ teigia, kad turto rinkos kaina yra UAB „Idea In“ pirmųjų varžytinių metu pasiūlyta kaina – 550 277 Eur, o ne antstolio paskirtos ekspertizės aktu nustatyta kaina – 346 000 Eur.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, nagrinėjamoje byloje remdamasi iš esmės teismų jau išnagrinėta aplinkybe dėl turto vertės, siekia analogiško rezultato, kaip ir ankstesnėje byloje – pripažinti ginčo aktą negaliojančiu, t. y. sutampa aptariamų bylų teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Tai, kad iš esmės tas pats teisminio nagrinėjimo objektas ieškiniuose yra analizuojamas skirtingų teisės normų taikymo kontekste nepaneigia išvados dėl ieškinių tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes teismas pats kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius ir taiko atitinkamas teisės normas, o ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas teismo nesaisto. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-375-1120/2020 ginčo faktinių aplinkybių kontekste neapsiribojo išimtinai CK 6.66 straipsnio normos analize, tačiau pasisakė ir dėl specialaus CPK 602 straipsnyje nurodyto ginčo akto negaliojimo pagrindo buvimo. Pažymėtina, kad šios normos taikymo klausimas buvo keliamas ir pačių ieškovių apeliaciniuose skunduose.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovių nurodomi argumentai, jog nagrinėjamoje byloje pateikti nauji įrodymai dėl turto vertės nebuvo analizuoti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinių netapatumo. Teismo vertinimu, naujų įrodinėjimo priemonių panaudojimas nagrinėjamoje byloje niekaip nekeičia bylų teisminio nagrinėjimo objekto. Tai, kad ankstesnėje byloje ieškovės, įrodinėdamos parduoto turto kainos nepagrįstumą ir, atitinkamai, kreditorių teisių pažeidimą, galimai neišnaudojo visų joms prieinamų priemonių turto vertei pagrįsti, nesudaro pagrindo įrodinėjamą aplinkybę nustatinėti iš naujo.
40. Be to, atmestinas ir ieškovių argumentas dėl paduoto kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-375-790/2020 reikšmės. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m., gegužės 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir šios nutarties įsiteisėjimas sudaro pagrindą taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkto normą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus ginčą iš esmės, neišnyks CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas, t. y. kasacinio teismo nutartimi bus pasisakyta dėl ginčo aktu perleisto turto vertės ir išspręstas klausimas, kuris yra keliamas šioje byloje. Pakartotinis analogiškų klausimų sprendimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų teismo sprendimo res judicata principui ir būtų negalimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovių atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kadangi ieškovių atskirieji skundai atmesti, atsakovės įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ nurodė, kad patyrė 490,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ naudai iš ieškovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ lygiomis dalimis priteistina po 245,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, juridinio asmens kodas 300592430, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 245,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, juridinio asmens kodas 300592430, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“, juridinio asmens kodas 302435381, administravimui skirtų lėšų 245,02 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Agnė Tikniūtė